- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-10-12
- Bylos Nr.
- 1-80-366/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-04018-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Kaltinamasis
- V. S.
- Kategorijos
- 2.3.2Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
- 1.2.14.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.18.11Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.10.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.6Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, specialaus vidurinio išsilavinimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius, šiuo metu atliekantis bausmę, paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Panevėžys, teistas :
1) Panevėžio apygardos teismo 1997-02-28 pagal LR BK 82 str. 1 d., 312 str. 2 d., 322 str. l.at. 3 m. su 50 MGL (2750 Lt) bauda, BK 47-1 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., pritaikius 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos akto „ 4 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu;
Panevėžio miesto apylinkės teismo: 2) 1998-10-14 pagal LR BK 125 str. 1 d., 43 str. iš dalies pridėta 1997-02-28 nuosprendžiu paskirta skirta bausmė ir nuteistas 2 m. l. at. su 2750 Lt. bauda; 2000-02-07 nutartimi nuo likusios l. at. bausmės 11 mėn. 3 d. atleistas; 3) 2002-12-04 pagal LR BK 323 str. 2 d., 324 str. 1 d., taikyta BK 3 str. 2 d. (2000 m. BK red.) veika perkvalifikuota į BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. (2000 m. BK redakcija) ir subendrinta bausmė paskirta l. at. 1 m., BK 63 str. (2000 m. BK redakcija) paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio m. apylinkės teismo 1998-10-14 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – l. at. 1 m. 3 mėn., taikytas LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str., neatlikta bausmė sumažinta 1/6; 4) 2003-10-31 pagal LR BK 300 str. 1 d., 182 str. 2 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 277 str. 1 d.; 277 str. 1 d., 186 str. 1 d., BK 63 str. 1 d., 4 d., 72 str. 1, 2, 5 d. subendrinta su 2002-12-04 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 3 m. 10 mėn. laisvės atėmimo; Alytaus r. apylinkės teismo 2005-11-09 nutartimi LR BVK 157 str. lygtinai paleistas prieš 1 m. 2 mėn. 17 d.; 5) 2009-03-03 pagal LR BK 222 str. 1 d., 219 str. 1 d., 183 str. 1 d., 183 str. 1 d., 183 str. 1 d., 183 str. 1 d., 183 str. 1 d. 150 MGL (19500 Lt) dydžio bauda, nesumokėta; 6) 2010-02-11 pagal LR BK 183 str. 1 d., 300 str. 1 d., BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. -1 m. 6 mėn. l. at., BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., 65 str. 2 d. paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio m. apylinkės teismo 2009-03-03 paskirta ir neatlikta bausme, bausmes visiškai sudedant, ir paskirta galutinė bausmė - l. at. 1 m. 6 mėn. ir 150 MGL (19500 Lt) dydžio bauda. 2010-11-03 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas ir V. S. pagal LR BK 183 str. 1 d. išteisintas, panaikintas BK 63 str. taikymas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-11 nutartimi V. S. 2009-03-03 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 150 MGL (19 500 Lt) bauda, kuri 2010-02-10 nutartimi pakeista viešaisiais darbais dvylikai mėnesių, tenkinant pataisos inspekcijos teikimą pakeista areštu 80 parų; 7) 2011-04-14 pagal BK 223 str. 1 d., 219 str. 1 d., BK 63 str. 1 d. 3 d., 5 d., 2 p., 9 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta ir iš dalies atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo 2010-02-11 nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė l. at. 2 m. 2 mėn. teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d., 183 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)m., direktoriumi, tuo pačiu atlikdamas ir kasininko funkcijas, pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimus, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, bendrovės ūkinę ir finansinę veiklą, disponavimą piniginėmis lėšomis, laikotarpiu nuo 2008-04-28 iki 2009-12-31, bendrovės veiklos vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, privalėdamas tvarkyti, netvarkė, neorganizavo, nekontroliavo ir pats nefiksavo ūkinių operacijų, ūkinių įvykių apskaitos dokumentuose, dalies kasos knygoje nurodytų operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais, tokiu būdu aplaidžiai tvarkė teisės aktais reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą, tai yra:
Pažeidė LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 16 str. reikalavimus – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenis registruoti apskaitos registruose, kurių formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius; 6 str. 2 d. bei 12 str. 1 d. reikalavimus – į apskaitą privalomai įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, bei visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, nes:
Nuo 2008-11-01 nefiksavo ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos registruose ir nepateikė tyrimui PVM fiksuojančių registrų, avansinių apyskaitų, atsargų, skolų, mokesčių registrų;
2008-09-17 įneštiems į kasą 17300 Lt neišsaugojo ir nepateikė pateisinančių dokumentų, t.y. kasos pajamų orderio, PVM sąskaitos faktūros;
Neišsaugojo ir nepateikė nuo kasos nurašytų išlaidų, t.y. 2008 m. gegužės, birželio, liepos mėnesiais išmokėtiems atlyginimams pagrindžiančių dokumentų;
Neišsaugojo ir nepateikė laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėnesio iki 2008 m. spalio mėnesio iš kasos avansu išlaidoms išmokėtų 47 858,33 Lt panaudojimą pagrindžiančių dokumentų;
Apskaitoje nefiksavo 2008-09-25 PVM sąskaitos- faktūros (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įformintas atliktų darbų pardavimas (duomenys neskelbtini) individualiai įmonei už 1 911,60 Lt (iš jų 291,60 Lt PVM);
Apskaitoje nefiksavo 2008-07-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti plytelių klojimo darbai 4 979,60 Lt sumai (iš jų 759,60 Lt PVM).
Dėl padarytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 – 2009 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to V. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėn. 31 d. iki 2008 m. spalio 31 d., kaip atskaitingas asmuo, iš kasos paėmė ir, pasirašydamas kasos knygoje kaip kasininkas, patvirtino, kad avansu iš bendrovės kasos gauna 47 858,33 Lt pinigų, jų panaudojimo nepateisino dokumentais ir tokiu būdu tyčia, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pinigus – 47 585,33 Lt.
Kaltinamasis V. S. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nusipirko iš vilniečio bendrovę, nes jo buvusi bendrovė bankrutavo. Vilniuje su draugu, kuris turėjo pinigų, nusipirko bendrovę. Draugas finansavo, o jis pats tapo tos bendrovės vadovu. Bendrovė kainavo lyg tai 3 500 Lt. Pradėjo statybos darbus. Nuomojosi patalpas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pradžioje dirbo objekte Kauno mieste. Ten dalinai už darbus atsiskaitė. Po to R. M. įmonė pasiūlė atlikti apdailos darbus Šventojoje. Po to R. Š. pasiūlė atlikti gerbūvio darbus jo ūkyje. Jis sakė, kad viskas eis per agentūrą. R. Š. neišmokėjo už atliktus darbus 17 300 Lt. Kai pradžioje pasirašinėjo sutartis, aktus, tai prašė buhalterės, kad ji viską įtrauktų į apskaitą, nes galvojo, kad viskas bus tvarkoje. Tačiau R. Š. po to paskambino ir pasakė, kad objekto negali priduoti, nes bendrovė įsiskolinusi mokesčių inspekcijai ir, kad per agentūrą pinigų bendrovė negaus. Tuomet R. Š. pasakė, kad viską nutraukia, anuliuoja sutartį, o buhalterei anuliuoti 17 300 Lt sąskaitą.
Dėl A. gali paaiškinti, kad jis liko skoloje už statybos darbus: gipso ir dažymo darbai ir iki šiol neatsiskaitė. A. įmonė už atliktus darbus dar skolinga virš 9000 Lt. Tai buvo „(duomenys neskelbtini)“. Pagal pradines sąskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo gal 4000 Lt. Per „(duomenys neskelbtini)„ iš jų išsiieškojo. Dėl to direktorius ar tai ten buvo vadybininkas buvo nepatenkintas. A. U. firma, „(duomenys neskelbtini)“ vengia bendrovei atiduoti pinigus. Dėl to kreipėsi į prokuratūrą, tačiau prašymas buvo atmestas. Po to, kai su (duomenys neskelbtini)brigada iki galo atliko darbus, bandė išsiieškoti pinigus. Už liepos ir rugpjūčio mėnesio darbus susidarė apie 60 000 -70 000 Lt. Šie aktai buvo įtraukti į buhalteriją. To pats prašė padaryti buhalterės, nes pas ją buvo visi dokumentai. Jei kas nors tuos dokumentus prarado, tai apie tai nieko nežino. G. su bendrove atsiskaitė. I. su bendrove atsiskaitė. Visi dokumentai buvo susegti į segtuvus. Bet jo buhalterės tada nebuvo, ir negalėj viską suvesti, nes neturi buhalterinių žinių. Bandė rasti buhalterį, bet buvo lėšų trūkumas, niekas nenorėjo eiti suvedinėti senų duomenų. O 2010 metais sudarė sutartį su viena apskaitos bendrove, bet ji darė apskaitą ne nuo pradinio taško.
Šalies argumentai
V. S. nurodo, kad kai perėmė bendrovę, perėmė ir visus dokumentus. Nurodo, kad ne pirmą bendrovę turėjo ir patirtis buvo. Buvo sudaryta darbo sutartis su buhaltere. Ji pagal darbo sutartį buvo apiforminta 2 darbo valandoms. Buhalterė atvykdavo į darbą tada, kai reikėjo. Kokius dokumentus jai paduodavo, tą ji įtraukdavo į apskaitą. Buhalterė baigė darbą 2008 metų lapkričio ar gruodžio mėnesį. Kai buhalterės nebebuvo, tai ir apskaitos niekas netvarkė. Naujai buhalterei samdyti nebuvo lėšų. Nurodo, kad visus dokumentus segė į papkes. Iš mokesčių inspekcijos gaudavo pranešimus. Mokesčių inspekcijai įrodinėjo, kad iš kitų skolininkų negauna pinigų, todėl negali susimokėti mokesčių. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui tyrėjai iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) gatvėje pasiėmė jiems reikalingus dokumentus, o jei kas kur ką prarado, tai apie tai nieko nežinau. Tvirtina, kad jis pats dokumentus segė į segtuvus, ir dokumentų neprarado. Kadangi apskaitos niekas nevedė, todėl apie mokesčius negalėjo žinoti. Dėl 17 300 Lt paaiškino, kad dėjo parašus, išrašinėjo sąskaitas faktūras, nes galvojo, kad viskas bus tvarkoje. Buvo iš anksto viskas paruošta, buhalterės paprašė visa tai įtraukti į buhalteriją, nes galvojau, kad darbai bus atlikti ir už juos bus apmokėta. Jei būtų gavę pinigus, tai ir mokesčius būtų sumokėję. Buhalterė būtų paskaičiavus mokesčius. Taip buvo sutarta su R. Š.. mano, kad R. Š. buvo tai svarbu, nes dokumentacija eina per agentūrą. Buvo „(duomenys neskelbtini)“ lėšos naudojamos. Į apskaitą neatliktus darbus įtraukinėjo tam, kad duomenis pateikti užsakovui, kad jis galėtų gauti iš Europos Sąjungos lėšas. Tvirtina, kad sąskaitos faktūros yra laikinos, nes galima jas anuliuoti. Mano, kad jas galėjo sunaikinti išmesdamas.
V. S. tvirtina, kad 47 858,33 Lt sumos nėra gavęs. Mano, kad gal tai ta suma, kurią buhalterė buvo paskaičiavusi, kiek jis turėjo gauti algos už 2008-2009 m. Mano, kad per tą laiką susidarė apie 50 000 Lt neišmokėto atlyginimo, kadangi nebuvo lėšų išsimokėti. Jis sau buvo nusistatęs 3000 Lt mėnesinį atlyginimą. Už bendrovės kasą buvo pats atsakingas, tačiau viską tvarkydavo buhalterė ir jis pasirašydavo tai, ką ji paduodavo. Kasos knygos nevedė. Ją vedė buhalterė. Buhalterė tų 47 858,33 Lt pinigų matyti negalėjo, ji tik pagal pateiktas sutartis tuos pinigus įtraukė į apskaitą. Deklaracijas taip pat teikdavo buhalterė. Ji jas siųsdavo registruotu laišku.
V. S. pripažįsta, kad jo darbe aplaidumas buvo. Teigia, jog stengėsi viską susitvarkyti, bet nebuvo buhalterės, dokumentus segdavo į segtuvą. Kol buhalterė buvo, tai buvo daromos suvestinės, buvo darbuotojų registracijos knygos, buvo kita buhalterija tvarkoma. Išėjus iš darbo buhalterei buhalterija iki galo nebuvo sutvarkyta, nes pats buvo tuo klausimu nepajėgus, neturėjo tam išsilavinimo, neturėjo tam skirto specialisto. Civilinį ieškinį 12206 Lt sumai pripažįsta. Sutinka, kad dalis mokesčių nebuvo sumokėta, nes nebebuvo lėšų. Tokia suma galėjo susidaryti, todėl su civiliniu ieškiniu sutinku, dėl jo neprieštarauja. Pripažįsta, kad buvo kažkiek jo paties aplaidumo.
Šalies argumentai
L. R. M. paaiškino, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas. 2008-07-08 su AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta sutartis dėl darbų atlikimo Šventosios mieste, „(duomenys neskelbtini)“ komplekse. Buvo su V. S. pasirašyta sutartis dėl ten numatytų darbų atlikimo. Užsakovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo bendradarbiavimo sutartį. Kas buvo tikrieji tų pastatų savininkai nežino. Iš pradžių darbai vyko sklandžiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujamas V. S., atliko darbus, kas matyti darbų atlikimo akte. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė, net negavus pinigų už užaktuotus darbus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumokėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ 4979,60 Lt už atliktus darbus. Pasirašė darbų priėmimo aktą, sąskaitą faktūrą, pinigų priėmimo kvitą surašė, sumokėjo grynus pinigus. Mokėjo grynais pinigais, nes buvo toks prašymas. Suprato, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ padarius bankinį pavedimą, ten figūravo inkasinis, gal iš mokesčių, todėl jiems buvo parankesni gryni pinigai. Toks buvo V. S. prašymas. Tie gryni pinigai buvo atiduoti V. S., buvo surašyti atidavimo dokumentai. Tai buvo 2008 metų spalio 3 d. Dėl pinigų išmokėjimo patyrė nuostolį, kadangi iki šiol iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų negavo. Ar toliau AB „(duomenys neskelbtini)“ atlikinėjo tame objekte darbus ir kokius darbus atliko nežino, kadangi AB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo tiesiogiai bendrauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas matosi iš jų pasirašinėjamų sutarčių. Pinigus jie gaudavo jau iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Liudytojas Č. I. paaiškino, kad 2009 m. dirbo individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. 2009 m. rudenį buvo sudarę sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., sijų dažymo darbams atlikti. Viso reikėjo nudažyti 400 m². Ne visas darbas buvo atliktas kokybiškai. 100 m² buvo blogai nudažyta. Todėl sumokėta buvo tik už 300 m² – 1453 Lt. Dalis pinigų buvo sumokėta grynais, o dalis pavedimu. Be to Kėdainiuose UAB “(duomenys neskelbtini)“ tvarkė stogą. Už atliktą darbą su bendrove buvo atsiskaityta grynais, tačiau tikslios sumos dabar nepamena. Galėjo būti 400 Lt ir PVM. Užsakovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
L. R. G. nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. atliko kažkokius darbus logistikos centre „(duomenys neskelbtini)“. Darbams priduoti jiems buvo reikalingas atestuotas žmogus, turintis teisę eiti ypatingo statinio statybos technikos priežiūros vadovo pareigas. Kadangi turėjo tokį atestatą ir atitiko tuos reikalavimus V. S. pasiūlė dirbti jo bendrovėje, kad galėtų priduoti atliktus darbus. Buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau į tą objektą buvo nuvažiavęs tik du kartus. Jokios sutarties nepasirašė ir nieko objekte nepadarė, darbų neorganizavo, todėl labai greitai abipusiu sutarimu darbo sutartį nutraukė. Jokio darbo užmokesčio negavo ir nereikalavo, nes žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunki finansinė padėtis.
L. R. Š. paaiškino, kad jo tėvas S. Š. buvo ūkininkas. Jis užsiėmė pienininkyste. Nors pats ūkininkavimu neužsiėmė, tačiau žino, jog 2008 metai buvo įrenginėjamas skysto mėšlo rezervuaras. Statybos iš dalies buvo finansuojamos Europos sąjungos lėšomis. Įrengus rezervuarą reikėjo sutvarkyti aplinką. Laikraštyje įdėjo skelbimą, kad rengia konkursą tų darbų atlikimui. Į skelbimą atsiliepė nemažai bendrovių. Padėjo tėvui išsirinkti bendrovę, galinčią atlikti darbus. Pasirinko bendrovę, kuri siūlė mažiausią kainą. Tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tikrinosi internete ar ši bendrovė yra vykdanti veiklą, ar neturi skolų. Tuo metu ji buvo veikianti. Nors pats darbų tiesiogiai nekontroliavo, tačiau žino, jog visi reikiami darbai buvo atlikti. Po tėvo mirties peržiūrėdamas dokumentus rado UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, jog už atliktus darbus tėvas grynais sumokėjo 17 300 Lt. Kadangi darbai iš tikrųjų buvo atlikti, sąskaitoje faktūroje yra tiek tėvo, tiek bendrovės atstovo V. S. parašai, yra įsitikinęs, kad tėvas tuos pinigus tikrai sumokėjo.
Liudytoja D. A. paaiškino, kad 2008 m. nuo gegužės mėnesio ji pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose. Darbo vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Čia ir buvo laikomi visi dokumentai. Kaip numatyta pareigybinėje instrukcijoje pildė registrus, ruošė ataskaitas. Bendrovės vadovu ir tuo pačiu kasininku buvo V. S.. Tuo metu tai nebuvo vienintelė bendrovė, kurioje ji dirbo buhaltere. Todėl pagal susitarimą jį į darbą ateidavo keletui valandų, kad sutvarkyti buhalterinius dokumentus, kuriuos pateikdavo V. S.. Tvarkydama dokumentus matė, kad ne visos sąskaitos yra pateiktos. Tai matėsi pagal jų numeraciją. Trūkstamas sąskaitas V. S. pateikė tik rugsėjo ar spalio mėnesį. Todėl teko tikslinti PVM deklaracijas. Iš darbo išėjo 2008 m. spalio mėnesį, kadangi visai nebuvo mokamas atlyginimas. Be to matė, kad direktorius netinkamai organizuoja buhalterinės apskaitos tvarkymą. Iš darbo gal būtų išėjusi ir anksčiau, tačiau vis tikėjosi, kad atgaus bent tuos asmeninius pinigus, kuriuos išleido. Tik pradėjusi dirbti už savo pinigus įgijo įvairių bendrovei reikalingų blankų. Be to pirmus du mėnesius už savo pinigus registruotais laiškais siuntė PVM deklaracijas į Vilniaus M. V. deklaracijų už savo lėšas nebesiuntė, o elektroniniu paštu persiųsdavo V. S. ir jis žadėjo jas pateikti Vilniaus VMI.
Darbo užmokesčio žiniaraščius pildė, tačiau atlyginimų neišmokėdavo. Tuos žiniaraščius perduodavo V. S., kuris kaip kasininkas turėjo išmokėti atlyginimus. Už gegužės mėnesį ji yra pasirašiusi, kad gavo atlyginimą, tačiau realiai jo nėra gavusi. Kai V. S. grąžino darbo užmokesčio žiniaraštį tenai buvo visų darbuotojų parašai, trūko tik jos. Parašą dėjo tam, kad nebūtų kliūčių šį dokumentą įtraukti į buhalterinę apskaitą, o atlyginimą tikėjosi gauti vėliau.
Buhalterinę apskaitą tvarkė remiantis dokumentais, kuriuos pateikdavo V. S.. Kadangi buvo pateiktas kasos pajamų orderis 17 300 Lt sumai, todėl į kasos knygą ir įrašė, kad tokia suma įnešta. Tvirtina, jog jokio nurodymo iš V. S., kad tos sumos neįtraukti nebuvo gavusi. Ar tie pinigai tikrai buvo įnešti į kasą nežino, kadangi grynų pinigų nematydavo. Visus grynus pinigus kaip kasininkas tvarkė pats V. S..
Per tą laikotarpį kol dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. S. kartas nuo karto pasakydavo, kad jis iš kasos paėmė vieną ar kitą pinigų sumą ir liepdavo suforminti atitinkamus dokumentus, t.y., kad jam kaip atskaitingam asmeniui išmokamas avansas. Pagal jo nurodytas sumas pildydavo kasos išlaidų orderius ir avanso apyskaitas. V. S. ant jų pasirašydavo. Po to tos sumos buvo įtraukiamos į kasos knygą kaip avansas ir V. S. taip pat pasirašydavo. Pačių grynųjų pinigų nematė, kadangi juos kaip kasininkas tvarkė pats V. S.. Negali tiksliai nurodyti kokia suma pagal dokumentus buvo išduota kaip avansas V. S., tačiau tai buvo didelė suma – galėjo būti 47 858,33 Lt. Ne kartą V. S. sakė, kad jam kaip atskaitingam asmeniui yra nemažas avansu išduotų pinigų likutis ir, kad reikia pinigų panaudojimą pateisinančių dokumentų. V. S. visada atsakydavo, jog žino, tačiau iki išėjimo iš darbo tokių dokumentų nepateikė.
Specialistė R. P. nurodė, kad pilnai tvirtina savo išvadą. Ji paaiškino, kad atliekant patikrinimą buvo pareikalauta visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų. Už laikotarpį iki 2008 metų spalio mėnesio pabaigos praktiškai visi reikiami dokumentai buvo pateikti. Trūko tik kelių sąskaitų dėl mokėjimų padarytų ūkininko S. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2008 m. lapkričio mėnesio pradžios buhalterinės apskaitos dokumentai neišsaugoti ir nebuvo pateikti. Nebuvo pateikti buhalterinės apskaitos registrai, PVM fiksuojantys registrai, avansinės apyskaitos, atsargų, skolų, mokesčių ir kiti apskaitos registrai, balansai, didžioji knyga, 2008 ir 2009 m. finansinės atskaitomybės. Nuo 2008 m. lapkričio mėnesio buhalterinė apskaita tvarkoma nebuvo. Nebuvo registruojamos įvykusios ūkinės operacijos apskaitos registruose, nesurašyti 2008 ir 2009 metų bendrovės balansų ir finansinės atskaitomybės dokumentai ir jie nepateikti Vilniaus apskrities VMI. Dėl viso to negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 ir 2009 metus.
Specialistė nurodo, kad už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir jos pateikimą atsako bendrovės vadovas. Buhalterė šiuo atveju buvo atsakinga už teisingą apskaitos ir finansinių dokumentų įtraukimą į buhalterinę apskaitą. Patikrinimo metu nustatė, kad buhalterė jai pateiktus dokumentus į buhalterinę apskaitą įtraukė tinkamai, todėl pretenzijų jai neturi. Už grynuosius pinigus buvo atsakingas V. S. kaip bendrovės kasininkas. Buhalterė pagal savo pareigas galėjo kontroliuoti tik tai ar tinkamai kasininkas pildo buhalterinius dokumentus. Kontroliuoti pačių grynųjų pinigų srautus ji negalėjo. Patikrinti grynųjų pinigų buvimą buhalterė galėjo tik metinės ar neeilinės inventorizacijos metu, gavusi atitinkamą bendrovės vadovo (šiuo atveju V. S.) įsakymą.
Iš daiktų, dokumentų paėmimų aktų matyti kokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai buvo pateikti tyrėjui (t. 1, b.l. 14 – 19).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. S. rašto, rašyto 2010-05-26 FNTT (duomenys neskelbtini)apskrities skyriui, matyti, kad jis pateikė visus turimus 2008-04-01 - 2010-05-20 bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Pripažįsta, kad nuo 2008 m. spalio mėnesio buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma, kadangi neturėjo lėšų buhalterio samdymui (t. 1, b.l. 21).
Iš kratos protokolo matyti, kad 2010-06-08 kratos metu V. S. gyvenamosiose patalpose rastas ir paimtas segtuvas su buhalteriniais dokumentais, viso 51 lapas (t. 1, b.l. 31 – 32).
Iš specialisto išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos matyti, kad V. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, bei tuo pačiu atlikdamas ir kasininko funkcijas, pažeidė LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. reikalavimus, laikotarpiu nuo 2008-04-28 iki 2009-12-31, netvarkė, neorganizavo, nekontroliavo ir pats nefiksavo ūkinių operacijų, ūkinių įvykių apskaitos dokumentuose, dalies kasos knygoje nurodytų operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais; nuo 2008-11-01 nefiksavo ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos registruose ir nepateikė tyrimui PVM fiksuojančių registrų, avansinių apyskaitų, atsargų, skolų, mokesčių registrų; 2008-09-17 įneštiems į kasą 17300 Lt neišsaugojo ir nepateikė pateisinančių dokumentų, t.y. kasos pajamų orderio, PVM sąskaitos faktūros; neišsaugojo ir nepateikė nuo kasos nurašytų išlaidų, t.y. 2008 m. gegužės, birželio, liepos mėnesiais išmokėtiems atlyginimams pagrindžiančių dokumentų; neišsaugojo ir nepateikė laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėnesio iki 2008 m. spalio mėnesio iš kasos avansu išlaidoms išmokėtų 47 858,33 Lt panaudojimą pagrindžiančių dokumentų; apskaitoje nefiksavo 2008-09-25 PVM sąskaitos- faktūros (duomenys neskelbtini), kuria įformintas atliktų darbų pardavimas B. A. individualiai įmonei už 1 911,60 Lt (iš jų 291,60 Lt PVM); apskaitoje nefiksavo 2008-07-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti plytelių klojimo darbai 4 979,60 Lt sumai (iš jų 759,60 Lt PVM), tokiu būdu aplaidžiai tvarkė teisės aktais reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 – 2009 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 1 b.l. 41 – 54).
Dėl veikų vertinimo
Tiriamuoju laikotarpiu V. S. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Tuo pačiu jis atliko ir kasininko pareigas. Sutinkamai su LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimais, būtent jis buvo atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, bendrovės ūkinę ir finansinę veiklą, disponavimą piniginėmis lėšomis. Tai, kad netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą pripažįsta ir pats V. S.. Jo teigimu jis pats pateikdavo dokumentus buhalterei, kuriuos reikia įtraukti į buhalterinę apskaitą. Pripažįsta, kad po buhalterės išėjimo iš darbo visai netvarkė buhalterinės apskaitos, o tik dėjo dokumentus į vieną vietą. Tai, kad buhalterinė paskaita buvo tvarkoma aplaidžiai (neišsaugota daugelis dokumentų, ūkinės finansinės operacijos nepagrįstos dokumentais) ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 – 2009 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, patvirtina specialisto išvada. Apie tai, kad pats V. S. spręsdavo kokius dokumentus pateikti įtraukimui į buhalterinę apskaitą patvirtino ir buhaltere dirbusi D. A.. Ji taip pat nurodė, kad ji ne kartą yra priminusi V. S., jog reikalingi vieni ar kiti dokumentai (dokumentai pagrindžiantys V. S. kaip atskaitingam asmeniui avansu išduotų pinigų panaudojimą ir t.t.), direktorius pažadėdavo pateikti tuos dokumentus, tačiau taip ir nepateikė. Kaltinamojo aiškinimas, kad jis pats nesugebėjo tvarkyti buhalterinės pakaitos, o samdyti buhalterį bendrovė neturėjo lėšų, nešalina jo atsakomybės. Be to kaip pripažino pats V. S., jis ir iki vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra vadovavęs ne vienai bendrovei, todėl patirties tuo klausimu turėjo. Atsižvelgiant į tai, kad jis anksčiau jau ne kartą yra teistas už analogiškas veikas leidžia daryti išvadą, jog jis puikiai suprato kokia atsakomybė kyla netinkamai, aplaidžiai tvarkant buhalterinę apskaitą ar visai jos nevedant. Remiantis išdėstytu neginčijamai įrodyta, kad V. S. privalėdamas tvarkyti teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, ją tvarkė aplaidžiai, vėliau netvarkė visai, neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 223 str. 1 d.
V. S. neigia, kad iš bendrovės kasos kaip atskaitingas asmuo avansu gavo 47 858,33 Lt. Jis tvirtina, jog parašus kasos knygoje dėjo buhalterės nurodymu ir nesuprato už ką pasirašo, tačiau realiai pinigų negavo. Tokia kaltinamojo pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti atsakomybės.
Specialisto išvadoje neginčijamai nustatyta, kad iš įrašų kasos knygoje matyti, jog V. S. 2008 m. per kelis kartus iš bendrovės kasos yra paėmęs 47 858,33 Lt. Ypač didelės sumos paimtos du kartus – rugpjūčio mėnesį 25 000 Lt ir spalio mėnesį 20 000 Lt. Kaltinamasis V. S. neneigia, kad parašai yra jo. Tuo metu bendrovėje buhaltere dirbusi D. A. nurodo, kad įrašus kasos knygoje bei kasos išlaidų orderius pildė pagal V. S. nurodymą. Būtent jis pasakydavo, kad tokią ir tokią sumą paėmė iš kasos kaip atskaitingas asmuo. Bendrovėje kasininko pareigas atliko pats V. S.. Todėl ji kaip buhalterė nežinojo ir negalėjo žinoti kiek realiai kasoje yra grynų pinigų. Ši aplinkybė (tai, kad buhalterė nežinojo koks realiai yra grynų pinigų likutis kasoje) kartu paneigia V. S. teiginį jog pinigų sumas kasos išlaidų orderiuose ir kasos knygoje įrašydavo buhalterė ir, kad to jai reikėjo subalansuojant buhalterinę apskaitą. To, kad buhalterė būtų tikrinusi kasą, skaičiavusi pinigus nenurodo ir V. S..
Paties V. S. parodymai dėl šios pinigų sumos nėra nuoseklūs. Vienu metu, kaip jau minėta, jis teigia, kad tokių pinigų iš viso nematė, o atsakydamas į papildomus klausimus keičia savo poziciją ir tvirtina, jog manė, kad tie pinigai yra jam neišmokėtas atlyginimas. Tokiu pasakymu jis lyg ir pripažįsta gavęs tuos pinigus ir vertinęs tai kaip atlyginimo išmokėjimą. Tačiau iš paties V. S. parodymų matyti, jog jis sau, kaip bendrovės direktoriui buvo nusistatęs 3000 Lt, neatskaičiuos mokesčių, atlyginimą. 47 858,33 Lt sumą jis paėmė per laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 31 d. iki 2008 m. spalio 31 d., t..y. per keturis mėnesius. Per šį laiką, net jei skaičiuoti, kad jam kas mėnesį nebuvo išmokama net po 3000 Lt, skola susidarė kelis kartus mažesnė nei paimtų pinigų sumą. Todėl galvoti, jog tai atlyginimas jis neturėjo jokio pagrindo. Be to V. S. bendrovėje pats atliko kasininko pareigas, pats išmokėdavo atlyginimus, todėl puikiai žinojo kada, kam ir kiek buvo išmokama atlyginimo. Buhalterė D. A. nurodo, kad pagal dokumentus ji matė, jog V. S. kaip atskaitingas asmuo yra paėmęs didelę sumą pinigų, tačiau nepateikia jų panaudojimą pateisinančių dokumentų ir ji ne kartą priminė V. S., kad būtina tokius dokumentus pateikti. Netikėti šiais jos parodymais nėra pagrindo.
Kritiškai vertinamas ir kaltinamojo teiginys, jog jis negalėjo iš kasos paimti tokios sumos pinigų, kadangi tiek pinigų kasoje aplamai nebuvo. Tiek iš rastų ir paimtų buhalterinių dokumentų, tiek iš paties V. S. paaiškinimų bei liudytojų parodymų matyti, jog praktiškai beveik visi atsiskaitymai už atliktus darbus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo daromi grynaisiais pinigais. Tai reiškia, kad į kasą grynieji pinigai patekdavo. Tai, kad bendrovės kasoje per laikotarpį nuo 2008 m. gegužės mėnesio iki 2008 m. spalio pabaigos realiai buvo suma, kurios pasisavinimu kaltinamas V. S. iš dalies įrodo specialisto išvada ir joje esanti lentelė Nr. 1 (t. 1, b.l. 48). Atkreiptinas dėmesys, kad į minėtą lentelę neįtraukti 17 300 Lt, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo ūkininkas S. Š.. Kad tokia suma grynais pinigais buvo sumokėta teismui abejonių nekyla, kadangi tai patvirtina buhalteriniai dokumentai, liudytojas R. Š. bei netiesiogiai buhalterė D. A.. Be to UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra išsaugojęs ir pateikęs visų buhalterinės apskaitos dokumentų. Būtent dėl to ir negalima iš dalies nustatyti bendrovės ūkinės, finansinės veiklos rezultatų. Tai neabejotinai patvirtina specialisto išvada bei liudytoja D. A., kuri nurodė, jog tvarkydama buhalteriją matė, kad pateiktos ne visos sąskaitos. Tai matėsi pagal jų numerius. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad bendrovės kasoje realiai buvo grynųjų pinigų daugiau nei 47 858,33 Lt ir V. S. galėjo juos paimti kaip atskaitingas asmuo. Kadangi nėra pateikta jokių dokumentų, pagrindžiančių šių pinigų panaudojimą, tų pinigų panaudojimo nenurodė ir pats kaltinamasis teismo posėdžio metu, todėl laikytina, kad šią sumą V. S. pasisavino. Kadangi ši suma ženklai viršija 250 MGL (32 500 Lt) sumą, todėl tokia V. S. veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 183 str. 2 d.
Dėl bausmių skyrimo, civilinių ieškinių ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 str. 1 d. atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d. padaryme lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas septynis kartus ir visi teistumai už analogiškas veikas. Teistumai nėra išnykę. Tai rodo, kad padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės. Akivaizdu, kad nusikalstamų veikų darymas yra V. S. pasirinktas gyvenimo būdas ir jo pragyvenimo šaltinis. Už ankstesnius nusikaltimus paskirtos bausmės nepasiekė savo tikslų ir nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų darymo. V. S. charakterizuojamas patenkinamai, administracine tvarka nebaustas (t. 3, b.l. 108), narkologo ir psichiatro įskaitoje neregistruotas (t. 3, b. l. 106). Padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos viena iš kurių priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kita priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes laikytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskirus realias laisvės atėmimo bausmes už abi veikas. Atsižvelgiant į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių bausmių dydis parenkamas artimas vidurkiui. Kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl bausmės bendrinamos apėmimo būdu.
Kadangi nustatyta, jog V. S. iš nusikalstamos veikos įgijo turtą – pinigus 47 858,33 Lt, todėl taikytinas BK 72 str. ir iš jo konfiskuotina 47 858,33 Lt.
V. S. kardomoji priemonė nepaskirta. Jis šiuo metu atlieka bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Kadangi bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius V. S. atlieka jau pakankamai ilgą laiką, todėl yra galimybė, jog jis gali būti paleistas iš pataisos namų dar iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Kadangi V. S. skiriama griežta laisvės atėmimo bausmė tai yra pakankamas pagrindas manyti, jog susidarius atitinkamoms aplinkybėms (iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo palaidus V. S. iš pataisos namų) jis gali pasislėpti ir taip vengti atlikti paskirtą bausmę. Todėl jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirtina kardomoji priemonė – suėmimas.
Byloje yra pareikštas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys 12 206 Lt sumai (t. 1, b.l. 156 – 158). Ieškinį sudaro UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėti 4 476 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 7 730 Lt gyventojų pajamų mokesčių. Civilinio ieškinio pagrįstumą patvirtina specialisto išvada bei priedai prie šios išvados. Ieškinio pagrįstumo ir dydžio neginčija ir kaltinamasis V. S.. Jis pripažįsta, kad bendrovė nemokėjo mokesčių. Už mokesčių sumokėjimą buvo atsakingas V. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Kadangi mokesčiai nesumokėti dėl kaltinamojo kaltės, todėl ieškinys pilnai tenkinamas ir iš V. S. priteistina 12 206 Lt.
Daiktiniai įrodymai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str. ir 303 str. 2 d. teismas
NUSPRENDĖ:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 223 str. 1 d., 183 str. 2 d., ir paskirti bausmes:
pagal LR BK 223 str. 1 d. – laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių;
pagal LR BK 183 str. 2 d. – laisvės atėmimą penkeriems metams trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2011-04-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies jas sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., 3 d. konfiskuoti V. S. turto 47 858,33 Lt (keturiasdešimt septynių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt aštuonių Lt 33 ct) sumai.
Paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti bausmės laiką iš dalies atliktą pagal 2011-04-14 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendį.
V. S. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį patenkinti ir iš V. S. valstybės naudai priteisti 12 206 (dvylika tūkstančių du šimtus šešis) Lt nesumokėtų mokesčių (4476 Lt pridėtinės vertės ir 7730 Lt gyventojų pajamų mokesčių).
Daiktinius įrodymus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui.
Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Panevėžio apygardos teismą.