Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PLAMIKA“ ieškinį atsakovui V. F. dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis apėmė ir apmokėjimą už darbą naktimis ir švenčių dienomis, atsakovas to negalėjo nesuprasti ar susitarti kitaip, nes jam buvo žinomas įmonės darbo pobūdis (nestabdoma gamyba), kadangi atsakovas anksčiau jau buvo dirbęs tokio pobūdžio įmonėje (uždarojoje akcinėje bendrovėje „Plasta“), ir darbo sutartyje įtvirtinta darbo pagal suminę darbo laiko apskaitą sąlyga; darbo įmonėje metu atsakovas kėlė tik darbo užmokesčio didinimo klausimą, įmonė pelną premijų forma visada dalinosi su darbuotojais, atsakovas buvo nepatenkintas, kad nedidinamas darbo užmokestis.

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad savo darbą pas ieškovę pradėjo nuo naktinės pamainos, darbo užmokesčio klausimas jį tenkino 1,5–2 metus, po to jis ėmė kelti klausimus dėl darbo užmokesčio už darbą naktimis ir švenčių dienomis.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. L. parodė, kad dirba pas ieškovę pakuotoja nuo 2011 m., prieš įsidarbindama pas ieškovę dirbo kartu su atsakovu apie du metus uždarojoje akcinėje bendrovėje „Plasta“, jai įsidarbinus pas ieškovę, po metų pas ieškovę įsidarbino ir atsakovas, kartu dirbo vienoje pamainoje, abiejose darbovietėse darbo pobūdis buvo tas pats, pas ieškovę įsidarbino dėl geresnio darbo užmokesčio, darbas slenkančiu darbo grafiku, naktinės ir dieninės pamainos, visi darbuotojai dirbo vienodomis darbo sąlygomis, premijos būdavo mokamos už gerą darbą, kai įsidarbino pas ieškovę jai buvo paaiškinta, kad darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis apima visą darbo užmokestį, kartu už darbą naktimis ir poilsio dienomis, atsakovas jai nesiskundė dėl darbo sąlygų, apmokėjimo, vieno susirinkimo metu atsakovas inicijavo kažkokį pokalbį dėl apmokėjimo už darbą švenčių dienomis.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. Š. parodė, kad dirba pas ieškovę meistru, pas ieškovę įsidarbino 2011 m. ekstruderio operatoriumi, prieš įsidarbindamas pas ieškovę dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Plasta“, jam įsidarbinus pas ieškovę, po metų pas ieškovę įsidarbino ir atsakovas, įsidarbinus pas ieškovę jam iš karto buvo paaiškinta, kad į darbo užmokestį įeina apmokėjimas už darbą naktimis ir švenčių dienomis, visiems darbuotojams buvo vienodos darbo sąlygos, kurių darbuotojų darbo sąlygos netenkindavo jie išeidavo iš darbo, atsakovas jam nesiskundė dėl apmokėjimo, susirinkimo metu atsakovas kėlė klausimą dėl didesnio darbo užmokesčio, įmonės vadovas sakydavo, kai bus didesnis pelnas, su darbuotojais bus pasidalinta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su darbuotoju teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. lapkričio 5 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 2012/P-08.5, pagal kurią atsakovas nuo 2012 m. lapkričio 5 d. buvo įdarbintas įmonėje ekstruderio operatoriumi (t. I, b. l. 36), darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2017 m. vasario 13 d. DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (dėl to ginčo byloje nėra), Darbo ginčų komisija sprendimu nusprendė darbuotojo prašymą tenkinti iš dalies: išieškoti darbuotojo naudai iš darbdavės 3 411,12 Eur (neatskaičius mokesčių) padidinto darbo užmokesčio nepriemokos už darbą naktį bei darbą švenčių dienomis pagal grafiką už trejų metų laikotarpį, skaičiuojant nuo darbuotojo kreipimosi į Darbo ginčų komisiją dienos (t. I, b. l. 10–16).

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

DK 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad <...> už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

DK 186 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį; 2 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą.

DK 188 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos (išdirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.) nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse.

DK 193 straipsnyje nustatyta, kad už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje.

DK 194 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nuo 2012 m. lapkričio 5 d. dirbo įmonėje ekstruderio operatoriumi, darbo sutarties 3 punktu darbdavė įsipareigojo jam mokėti 2 000 Lt (vėliau – 580 Eur) darbo užmokestį per mėnesį bei papildomą darbo užmokestį, priklausantį nuo darbo rezultatų, 5 darbo sutarties punktu šalys susitarė, jog darbuotojui taikoma suminė darbo laiko apskaita iki 48 valandų per savaitę (t. I, b. l. 36). Ieškovės teigimu, darbo sutartyje įvardintas bendras 580 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis yra nustatytas už visą darbuotojo darbą, apskaitomą sumine darbo laiko apskaita, kuris apima ne tik pagrindinį atlyginimą, bet ir priedus už darbą naktimis ir švenčių dienomis, su kuo atsakovas nesutinka, teigdamas, jog darbo sutartyje nurodytas mėnesinis jo darbo užmokestis apima tik pagrindinį darbo užmokestį, todėl nuo įdarbinimo pradžios iki pabaigos su juo nebuvo atsiskaitoma už darbą naktį bei švenčių dienomis.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013); sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2014).

Byloje ginčas nekilo, kad atsakovas pas ieškovę dirbo nuo 2012 metų pagal ieškovės sudarytą grafiką – 4 darbo dienos (iš kurių 2 darbo dienos – vakarinėje pamainoje, apimančioje ir naktines valandas, ir 2 darbo dienos rytinėje pamainoje), 4 poilsio dienos. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad darbo santykių su ieškove metu būtų kreipęsis į darbdavę ar Darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio nepriemokos, nors, jo teigimu, daugiau nei ketverius metus (nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki 2017 m. vasario 13 d.) kas mėnesį su juo nebuvo atsiskaitoma už darbą naktį bei švenčių dienomis. Priešingai, teismo posėdžio metu atsakovas jau tvirtino, kad pirmuosius jo darbo įmonėje 1,5–2 metus mokamo darbo užmokesčio klausimas jį tenkino. Akivaizdu, kad toks ilgas (beveik 5 metų) pilno darbo užmokesčio nemokėjimo laikotarpis verstų sunerimti kiekvieną darbuotoją ir dėl susidariusios situacijos kreiptis į darbdavę ar Darbo ginčų komisiją, tačiau atsakovas to nedarė – jo teiginius, kad jis dėl darbo užmokesčio nepriemokos nuolat kreipdavosi į darbdavę paneigia jo paties teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai apie tai, kad pirmuosius jo darbo įmonėje 1,5–2 metus mokamo darbo užmokesčio klausimas jį tenkino, bei jo užduoti klausimai liudytojams bei liudytojų parodymai: teismo posėdžio metu liudytojais apklausti įmonės darbuotojai E. L. ir E. Š. parodė, kad visi įmonės darbuotojai dirbo vienodomis darbo sąlygomis, visi įmonės darbuotojai žinojo, nes taip buvo paaiškinta sudarant darbo sutartį, kad jų darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis apima visą darbo užmokestį, kartu už darbą naktimis ir poilsio dienomis, patvirtino, kad atsakovas jiems nesiskųsdavo dėl tinkamo darbo užmokesčio nemokėjimo. Tai, kad darbuotojų darbo sąlygos, darbo užmokesčio mokėjimo tvarka buvo vienodos patvirtina ir į bylą pateiktos kitų darbuotojų darbo sutartys (t. I, b. l. 196–199). Liudytoja E. L. taip pat parodė, kad anksčiau kartu su atsakovu dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Plasta“, pas ieškovę perėjo dirbti dėl didesnio atlyginimo dydžio, vadinasi, atsakovas įsidarbindamas pas ieškovę suprato darbo sutartyje įtvirtintas darbo apmokėjimo sąlygas, pats patvirtino 1,5–2 metus buvęs patenkintas atlyginimo mokėjimo tvarka. Akivaizdu, kad darbdavei, kuri dėl įmonės gamybinės veiklos specifikos privalo užtikrinti nepertraukiamą gamybos procesą, susitarimas su kiekvienu gamybos padalinyje dirbusiu darbuotoju dėl to, jog mėnesinis darbo užmokestis yra nustatomas už visą jo darbą, apskaitomą sumine darbo laiko apskaita ir apima ne tik pagrindinį atlyginimą, bet ir priedus už darbą naktimis ir švenčių dienomis, turi esminės reikšmės planuojant visos įmonės veiklą bei jos finansinius išteklius. Liudytojas E. Š. teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad įmonės susirinkimo metu atsakovas klausimų dėl netinkamo atsiskaitymo su juo nekėlė, atsakovas kėlė klausimą dėl didesnio darbo užmokesčio apskritai, tai patvirtina ir paties atsakovo teismo posėdžio metu užduoti klausimai liudytojams – liudytojų atsakovas prašė patvirtini, ar susirinkimo metu jis darbdavei kėlė klausimus dėl papildomo apmokėjimo už papildomai prijungtą įrangą darbuotojui. Liudytojos E. L. išsakytas teiginys, jog vieno susirinkimo metu atsakovas inicijavo kažkokį pokalbį dėl apmokėjimo už darbą švenčių dienomis, nepaneigia aukščiau teismo nustatytų aplinkybių, o tik patvirtina faktą, kad atsakovas darbo įmonėje metu tiesiog siekė, kaip kad patvirtino ir ieškovės atstovas bei liudytojas E. Š., darbo užmokesčio didinimo. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovas teigė iš darbo išėjęs todėl, kad ieškovė nenorėjo įvykdyti savo pažadų dėl apmokėjimo už darbą naktį bei švenčių dienomis, tačiau nepaaiškino, kodėl tuomet jis rašė prašymą dėl atleidimo iš darbo DK 127 straipsnio 1 dalies, o ne 2 dalies pagrindu. Į bylą pateikti ieškovės buhalteriniai dokumentai (t. I, b. l. 43–126), banko išrašai (t. I, b. l. 127–183) patvirtina, kad įmonės finansinė padėtis buvo gera, su darbuotoju buvo atsiskaitoma laiku, jam už gerus darbo rezultatus buvo skiriami priedai, už viršvalandinį darbą, darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis darbuotojui kas mėnesį buvo faktiškai atlyginta nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Kartu teismas sutinka su įmonės atstovo teismo posėdžio metu išsakytu teiginiu, kad atsakovas negalėjo nesuprasti, kad darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis apėmė ir apmokėjimą už darbą naktimis ir švenčių dienomis, ar susitarti kitaip, nes jam buvo žinomas įmonės darbo pobūdis (nestabdoma gamyba), kadangi atsakovas anksčiau jau buvo dirbęs tokio pobūdžio įmonėje (uždarojoje akcinėje bendrovėje „Plasta“), ir tuo pagrindu darbo sutarties 5 punkte buvo įtvirtinta darbo pagal suminę darbo laiko apskaitą sąlyga. Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad atsakovas žinojo ir suprato, jog darbo sutartyje nurodytas jo darbo užmokestis apima ir apmokėjimą už darbą naktį ir švenčių dienomis, su tokia darbo užmokesčio sąlyga jis sutiko, vadinasi, tarp šalių buvo susitarimas dėl priemokos už naktinį darbą ir darbą švenčių dienomis įskaitymo į atlyginimą, todėl ieškovei faktiškai kas mėnesį apmokėjus atsakovui už darbą naktį ir švenčių dienomis nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų pagrindo priteisti atsakovui padidinto darbo užmokesčio nepriemoką už darbą naktį bei darbą švenčių dienomis nėra. Taigi, pagal aukščiau padarytas išvadas teismas konstatuoja, kad Darbo ginčų komisija sprendime nepagrįstai nurodė išieškoti darbuotojo naudai iš įmonės 3 411,12 Eur (neatskaičius mokesčių) padidinto darbo užmokesčio nepriemoką už darbą naktį bei darbą švenčių dienomis pagal grafiką už trejų metų laikotarpį, skaičiuojant nuo darbuotojo kreipimosi į Darbo ginčų komisiją dienos, todėl Darbo ginčų komisijos sprendimo skundžiama dalis naikinama, pagrindo tenkinti darbuotojo reikalavimus, teiktus Darbo ginčų komisijai, nėra.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – naikinama Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis, kuria nuspręsta išieškoti darbuotojo naudai iš darbdavės 3 411,12 Eur (neatskaičius mokesčių) padidinto darbo užmokesčio nepriemokos už darbą naktį bei darbą švenčių dienomis pagal grafiką už trejų metų laikotarpį, skaičiuojant nuo darbuotojo kreipimosi į Darbo ginčų komisiją dienos.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, tai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui klausimą nėra.

Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo 900 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias ji sumokėjo ją atstovavusiam advokatui Juozui Cibulskiui (t. I, b. l. 8, t. II, b. l. 9, 10), be to, ieškovė už ieškinio pateikimą yra sumokėjusi 103 Eur žyminį mokestį (b. l. 7).

Teismas atsižvelgęs į Rekomendacijų nuostatas, spręstų teisinių klausimų pobūdį ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš atsakovo 1 003 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PLAMIKA“ ieškinį patenkinti visiškai.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria buvo nuspręsta išieškoti V. F. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „PLAMIKA“ (į. k. 300587344) 3 411,12 Eur (neatskaičius mokesčių) padidinto darbo užmokesčio nepriemokos už darbą naktį bei darbą švenčių dienomis pagal grafiką už trejų metų laikotarpį, skaičiuojant nuo V. F. kreipimosi į Darbo ginčų komisiją dienos.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „PLAMIKA“ (į. k. 300587344) iš atsakovo V. F. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 003 Eur (vieno tūkstančio trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.