Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šilalės mieste, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK BK 138str. 2d. 8p., 284str. 1d. ir 178 str. 1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. P. 2011 m. rugsėjo 24 d. naktį, apie 2 vai.., Šilalės mieste, D. Poškos gatvėje, prie daugiabučio namo Nr. 9 laiptinės, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų asmenų akivaizdoje dėl chuliganiškų paskatų-tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį V. P. į veidą, dėl ko lūžo kairysis skruostikaulis, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes jo sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų laiko;

Be to jis, 2011 m. gruodžio 6 d., apie 23 vai., Šilalės mieste, J. Basanavičiaus g. 20-19, iš E. M. bute esančio miegamojo kambario, iš televizoriaus staliuko stalčiaus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė E. M. priklausančius 406 Lt, tuo nukentėjusiajam E. M. padarydamas 406 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis A. P. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad neprisimena kaip jis 2011 m. rugsėjo 24 d. naktį, apie 2 val., Šilalės mieste, D. Poškos gatvėje, prie daugiabučio namo Nr. 9 laiptinės, sudavė V. P.. Apie tai jam kitą dieną papasakojo A. K.. Jis visko gerai neatsimena , nes buvo išgėręs. Tyrėjai jis papasakojo apie tai ką buvo girdėjęs iš kitų. Tik policijoje sužinojo, kad V. P. buvo padaryti sužalojimai. Po kiek laiko jis nuėjo pas V. P. į namus ir jis pasakė, kad jam nuo smūgio lūžo skruostikaulis. Jis nepripažįsta, kad nuo jo smūgio lūžo V. P. skruostikaulis. Jie su V. P. nebuvo priešai, vienas kitą gerai pažinojo.

Kaltinimo dalyje dėl pinigų vagystės iš E. M., tai kaltu prisipažįsta iš dalies. Jis sakė, kad pagrobė iš E. M. buto 2000Lt, nes jam taip sakė tyrėjas, jis vogdamas pinigų neskaičiavo. Pas jį buvo rasti 406 Lt. Mano, kad tuos pinigus jis įsidėjo į kišenę , o kitus gal paslėpė. Jam užeina sąmonės pritemimas, todėl jis visko gerai neatsimena. Taip pat prisimena, kad, kai E. M. bute ėjo parūkyti, tai buvo kalba apie netikrus pinigus esančius stalčiukyje, kuris buvo atidarytas ir matėsi pinigai. Paėmęs pinigus jis neskaičiavo kiek jis pagrobė, tačiau paėmė ne visus. Po vagystės jis nuėjo į biliardinę, kur žaidė biliardą ir gėrė.

Nukentėjusysis V. P. parodė, kad jis A. P. iš matymo pažinojo. Tą dieną jis kartu su R. K. ėjo namo ir priėję prie R. K. namo prie laiptinės sustojo. Visai netoli buvo ir A. P., kuris atrodė neblaivas. A. P. sudavė jam kumščiu į veidą nieko jam nesakęs, o kažką tai murmtelėjęs. Nuo smūgio jis nenuvirto, kraujas nebėgo. Jis nieko nesakęs nuėjo namo. Kitą vakarą akis užtino ir jis nuvažiavo pas okulistę į Tauragę, kur jam apžiūrėjo akį ir nukreipė pas kitus daktarus. Šilalėje jam padarė nuotrauką, tačiau veide lūžių nematė. Šilalėje nuvykęs pas daktarus sakė, kad buityje susitrenkė, nes dėl mėlynės negalvojo į policiją kreiptis. Skruostikaulio lūžius pastebėjo tik Kaune, kur ir padarė operaciją. Į policiją kreipėsi tik tada, kai nustatė lūžimą, nes kitaip būtų nesikreipęs. Okulistei ir Kauno daktarams sakė, kad jį sumušė. Kaune daktarai jam sakė, kad yra sunku nustatyti tokį kaulų lūžį. Prieš tai, kai A. P. jam davė į veidą, jokiose muštynėse jis nedalyvavo. R. K. matė kaip jam sudavė kaltinamasis. Prašo priteisti iš kaltinamojo 177,87 Lt turtinę ir 7000 Lt neturtinę žalą, nes jis turėjo išlaidų vaistams ir jam buvo padaryta dėl to moralinė žala reikėjo atidėti mokslų sesija, sunku buvo sužalotam mokintis.

Liudytojas E. J. parodė, kad buvo atvykęs pas jį V. P. jis darė jo veido rentgeno nuotrauką, tačiau lūžimų nerado, nes padarius nuotrauką ne viską galima pamatyti. Iš klinikinių požymių nebuvo galima nustatyti lūžių. Atliekant kompiuterinę tomografiją, galima tiksliau nustatyti kaulų lūžius, negu rentgeno tyrimu.

Liudytojas M. J. parodė, kad jis buvo susitikęs A. P., kuris jam sakė surasti automobilį nuvažiuoti parvežti cigarečių. Tada jie nuėjo prie namo, kur jis palaukė A. P., kuris buvo nuėjęs į butą. Grįžęs pasakė, kad nereikia važiuoti pirkti cigarečių. Taip pat jis antrą kartą su A. P. buvo nuėjęs ir į butą. Ten miegojo vyrai. Durys nebuvo užrakintos. Po to jie grįžo į biliardinę, kur A. pirko alų, degtinę. Jis striukę buvo pasidėjęs ant palangės. Biliardinėje dar buvo ir kitų asmenų.

Liudytojas J. M. parodė, kad jo vaikas ir jis parsivedė pas save išgerti A. P.. Jis jiems kartu parnešė ir alkoholinių gėrimų. Jie kartu kambaryje gėrė ir eidavo į balkoną parūkyti. Einant parūkyti miegamajame buvo atviras stalčius ir jame matėsi padėti pinigai. Sūnus A. sakė, kad nekreiptų dėmesio, nes tie pinigai nėra tikri. Po to jis su sūnumi bute užmigo. Durų niekas nebuvo užrakinę. Jo sūnus sakė, kad turi pinigų, yra pasiėmęs 40000 Lt paskolą sklypui pirkti. Sūnus dirba Airijoje.

Liudytoja L. P. parodė, kad ji yra kaltinamojo motina ir prisimena, kaip jos sūnus vakare parėjo neblaivas namo. Parėjęs namo jis nuėjo miegoti, tačiau po kiek tai laiko į butą atėjo policininkai ir viena civilis asmuo ir pradėjo jos sūnų kamantinėti, kad jis atiduotų pinigus. Tas vienas asmuo reikalavo iš jo 10000Lt. Policiją jos sūnų išsivedė. Po to ji apžiūrėjo sūnaus kelnių kišenes ir rado 406 lt., kuriuos ji pateikė policijai. Po to jai sūnus pasakojo, kad jis buvęs pas M., gėręs ir matęs stalčiuje pinigus. M. jam sakė, jog pinigai netikri. Jai sūnus sakė, kad kažkiek tai jis pinigų paėmė, tačiau jis neatsimena, nes jam kartais aptemsta atmintis. Taip pat sakė, kad jis dar buvo biliardinėje.

Liudytojas R. K. parodė kad jis kartu su V. P. iš šokių grįžo ir sustojo prie jo namų, kur buvo ir A. P., kuris buvo išgėręs. Kai kažką tai V. P. jam garsiai pasakė, tai A. P. jam trenkė kumščiu į veidą, tačiau jis nenugriuvo ir kraujas nebėgo. Jis buvo vėliau sutikęs V. P., kuris jam pasakė, kad nuo smūgio jam liko sužalojimai, sakė, kad reikės antros operacijos. Prieš susitikimą su A. P. V. P. nebuvo sumuštas. Prie namo laiptinės žmonių ir triukšmo po sudavimo nebuvo.

Ikiteisminio tyriom metu nukentėjusysis E. M.( t.1. b.l. 62-63) parodė, kad jis atsivedė pas save į namus išgerti A. P.. Begeriant jis už-migo, o kaip atsikėlė, tai pasigedo miegamojo kambario televizoriaus staliuko stalčiuje buvusių 5500eurų ir 2800Lt. Mano, kad juos galėjo paimti A. P..

Iš išrašo iš medicininių dokumentų( t.1,.b.l. 19) matyti, jog V. P. kreipėsi į UAB „Solregis“ dėl akies sužalojimo ir gydytojui nurodė, kad jį 2011-09-24 , apie 2 val. nakties, gatvėje, primušė iš matymo pažįstamas žmogus, buvo sumušta kairė žandikaulio sritis.

Iš specialisto išvados ( t.12. b.l. 22-23) matyti, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog V. P. padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas. Skruostikaulio lūžimas galėjo būti padarytas suduodant kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir kumštis. Nustatyta , kad skruostikaulio lūžimas buvo nustatytas Kauno klinikose, jis buvo operuotas.

Iš nukentėjusiojo E. M. prašymo ( t.1.b.l. 66,168) matyti, kad jis pretenzijų dėl pinigų vagystės A. P. neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Prašo jam grąžinti 406 Lt.

Iš daiktų , dokumentų parteikimo protokolo ( t.1..b.l. 67) matyti, kad iš L. P. buvo paimti jos atnešti į policiją pinigai 406 Lt, kurie buvo apžiūrėti ( t.1.b.l. 68-70).

Iš kratos protokolo ( t.1.b.l. 74) matyti, jog kratos metu pas P. pinigų nerasta.

Iš alkotesterio parodymų ( t.1.b.l. 90) matyti, kad A. P. po vagystės buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.

Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietojo protokolo( t.1.b.l. 97-100) matyti, kad A. P. striukėje pinigų nebuvo rasta, nors jis ir teigė, kad juos įsidėjo į striukę,. O taip pat parodė E. M. butą iš kurio jis pagrobė pinigus.

Iš ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės ( t.1.b.l. 176-177) matyti, kad 2011-09-24 V. P. kreipėsi į Šilalės gydytojus, kurie nenustatė jo veide kaulų lūžių. Nurodė, kad trauma yra buitinė.

Dėl nukentėjusiojo V. P. sužalojimo iš chuliganiškų paskatų, viešosios tvarkos pažeidimo.

Kaip matyti dėl šios kaltinimo dalies kaltinamasis kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nuo jo suduoto smūgio V. P. negalėjo lūžti skruostikaulis. Tačiau priešingai negu kaltinamasis, nukentėjusysis V. P. parodo, kad kaip tik nuo A. P. smūgio, suduoto 2011-09-24 , apie 2 val. prie laiptinės, jam lūžo skruostikaulis, tačiau jis to nesuprato, kol pasidarė jam blogai, užtino akis. Jis nuvažiavęs į Tauragę pas okulistą pasakė, kad buvo sumuštas iš matymo nepažįstamo žmogaus. Šilalės daktarui jis pasakė, kad trauma įvyko buityje, nes negalvojo, kad dėl mėlynės reikės kreiptis į policiją jog jį sumušė iš matymo pažįstamas žmogus. Šilalės gydytojai skruostikaulio lūžimo nenustatė, o kadangi jam skaudėjo, tai jis kreipėsi į Kauno klinikas, kur jam nustatė skruostikaulio lūžimą. Tai, kad A. P. sudavė kumščiu V. P., patvirtina ir liudytojas R. K., kuris visai arti buvo ir viską matė. Netikėti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais nėra pagrindo, nes jie buvo vienodi ir nuoseklūs ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu. Byloje duomenų apie tai, kad kažkur tai kitur V. P. buvo sužalotas, nėra. Be to, ir kaltinamasis A. P. kategoriškai neneigia, kad galėjo suduoti V. P., tačiau nepripažįsta, kad dėl jo smūgio lūžo V. P. skruostikaulis. Kaip matyti V. P. ir okulistei sakė, kad ją sumušė kaltinime nurodytu metu pažįstamas iš matymo vyras ( t.1 b.l. 19). Tai, kad jis Šilalės gydytojui sakė, jog jis buityje susižeidė veidą, negali paneigti byloje nustatytų aplinkybių, jog būtent nuo kaltinamojo suduoto smūgio nukentėjusiajam lūžo skruostikaulis. Kaip matyti iš nukentėjusiojo V. P. ir R. K. parodymų, nukentėjusiajam smūgis buvo suduotas greitai, net nukentėjusysis nesuvokė už ką, o tai rodo, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, be jokios priežasties, sudavė nukentėjusiajam į veidą. Ta aplinkybė, kad kažką tai R. K. ir V. P. pasakė vienas kitam, negalima laikyti kokia nors aplinkybe, kuriai esant buvo galima aiškintis asmeninius santykius, nors V. P. iš matymo pažinojo kaltinamąjį. Visa šios nustatytos aplinkybės rodo, kad buvo suduota V. P. iš chuliganiškų paskatų, padarant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Išanalizavus ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes laikytina, kad kaltinamojo A. P. tyčia iš chuliganiškų paskatų sudavė V. P. į veidą dėl ko jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2d. 8p. Jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojo R. K. parodymais ir kita bylos medžiaga.

Kaip matyti, kaltinamasis A. P. yra kaltinamas ir tuo, kad jis ne tik 2011 m. rugsėjo 24 d. naktį, apie 2 vai., Šilalės mieste, D. Poškos gatvėje, prie daugiabučio namo Nr. 9 laiptinės, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų asmenų akivaizdoje dėl chuliganiškų paskatų-tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį V. P. į veidą ir tuo padarė kairio skruostikaulio lūžimą, tačiau ir tuo, kad jis šiais įžūliais savo veiksmais šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaip matyti nei V. P., nei liudytojas R. K. neparodė, kad kaltinamasis po sudavimo ar prieš sudavimą nukentėjusiajam atliko kokius dar nors veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir rimtį. Jis atliko vienintelį smūgį nukentėjusiajam į veidą dėl ko jam nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata ir jokių chuliganiškų veiksmų prieš ir po incidento dėl ko galėjo būti įžūliais veiksmais šiurkščiai pažeista viešoji tvarką, demonstruota nepagarbą aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarką, nebuvo. Kadangi byloje nėra nustatyta kokių dar viešąją tvarką ar rimt į pažeidžiančių veiksmų kaltinamasis atliko be smūgio sudavimo dėl ko nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl laikytina, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties pagal BK 284 str.1d. Todėl esant šioms aplinkybėms, jis turi būti išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių( 303str. 5d. 1p ) , nes pagal teismų praktiką, jeigu yra nustatoma, jog po nužudymo, sunkaus ar nesunkaus sveikatos sutrikdymo viešoje vietoje, kaltininkas atliko ir kitus veiksmus pažeidžiančius viešąją tvarką, tai tik tada jam padarytos veikos kvalifikuojamos pagal nusikaltimo sutaptis( LAT 2K-501/2006; 2K-214/2009).O kaip matyti, kaltinamasis, apart vieno smūgio sudavimo, daugiau savo veiksmais viešosios tvarkos nepažeidė. Kadangi kaltinamajam A. P. nusikaltimai pagal BK 138 str. 2d. 8p. ir BK 284 str. 1d. buvo inkriminuojami pagal nusikaltimų sutaptis, todėl, išteisinant jį pagal BK 284 str. 1d., iš kaltinimo šalintini objektyvūs viešosios tvarkos pažeidimo požymiai atitinkantys BK 284 str. 1d.

Dėl pinigų vagystės iš E. M. buto

Kaip matyti kaltinamasis A. P. neneigia, jog jis iš E. M. buto pagrobė pinigus, tačiau neprisimena kiek pagrobė. Jis nurodo, kad jam tyrėjai pasakė, jog jis galėjo pagrobti 2000 Lt, tačiau jis negali tikslai pasakyti kiek jis pinigų pagrobė. Tai, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu nuo parodymų teisminio tyrimo metu skiriasi dėl pagrobtų pinigų kiekio, negalima laikyti, jog yra įrodyta, kad jis būtent pagrobė tokį kiekį pinigų, kiek yra nurodyta kaltinamajam akte. Be to, atsižvelgiama į tai, kad butas, kuriame kaltinamasis su M. gėrė alkoholinius gėrimus, nebuvo užrakintas. Taip pat iš liudytojo J. M. matyti, kad buvo kalba, jog stalčiuje esantys pinigai nėra tikri. Byloje įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, nėra. Be to, pats nukentėjusysis E. M. rašytiniame pareiškime nurodo, jog jis kaltinamajam dėl vagystės jokių pretenzijų neturi( t.1.b.l. 168). Byloje yra nustatyta, kad kaltinamojo motina L. P. atnešė į policijos komisariatą 406 Lt, kuriuos rado kaltinamojo kelnių kišenėje. Kaltinamasis neneigia, kad jis pinigų neturėjo, todėl vertinant tai laikytina, kad jis tikrai iš E. M. buto pagrobė pinigus, kuriuos jo motinas rado jo kelnių kišenėje, taip pat jis neneigia tą faktą, kad jis pinigus iš E. M. pagrobė, tačiau nežino kiek tų pinigų buvo.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus ir išanalizavus byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teismas laiko, kad tai, jog kaltinamasis pagrobė būtent kaltinime nurodytą pinigų kiekį, dėl aukščiau nustatytų aplinkybių teismui kelia pagristų abejonių. Todėl teismas, vadovaudamasis įstatyminę nuostata, kad visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai, šalina iš kaltinimo 5500eurų ir 2394 Lt vagystę, o laiko įrodyta, jog kaltinamasis A. P. iš E. M. pagrobė 406 Lt. Jo nusikalstama veika įrodyta jo pačiom paaiškinimais, liudytojų parodymais ir kita faktine bylos medžiaga. Nusikalstama veika kvalifikuotina tinkami pagal BK 178 str. 1d.

Bausmės skyrimas.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes(BK 54 str. 2 d.). Kaltinamasis padarė vieną nesunkų, o kita apysunkį nusikaltimą, anksčiau nebuvo teistas, yra daug kartų baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstama sveikas padarė būdamas neblaivus. Teismas laiko, kad kaltinamajam tikslinga skirtina laisvės atėmimo bausmę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą laikytina, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikytinas BK 75 str., bausmės vykdymo atidėjimas.

Nukentėjusysis iki įrodymų tyrimo pradžios pateikė teismui civilinį ieškinį,( t.2.b.l. 6) kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 177,87 Lt turtinės žalos ir 7000 Lt neturtinės žalos. Kaip matyti, nukentėjusysis pagrindė savo turtinės žalos padarymo dydį pateiktais dokumentais dėl vaistų įsigijimo ir atitinkamų tyrimų atlikimo, todėl laikytina, kad nusikaltimu padaryta turtinė žala įrodyta( t.2.b.l. 7-13).

Taip pat nukentėjusysis V. P., prašydamas priteisti neturtinę žalą, nurodo, jog dėl jo sužalojimo jis turėjo nukelti sesiją, egzaminus, jam buvo dėl to padaryti kiti nepatogumai, reikėjo atitinkamą laiką gydytis, vartoti vaistus, važinėtis pas daktarų, jam buvo padaryta operacija. Teismas laiko, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusysis patyrė fizinių ir dvasinių pobūdžio pergyvenimų, patyrė šių pergyvenimo pasekmes, nepatogumų, skausmą. Tačiau byloje nėra pateikti įrodymai, kad jis dėl sužalojimo turėjo atidėti studijų sesiją ir egzaminus. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Jis yra nedirbantis, pajamų neturi. Todėl įvertinus ir išanalizavus nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas laiko, kad civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti turi būti mažintinas iki 3000Lt., todėl likusi civilinio ieškinio dalis atmestina ( BPK 113,115,117str, CK 6.250str.).

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys( t.b.l. 32) dėl 1978,42Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas( CPK 115str.)

Daiktinai įrodymai 406 Lt kupiūromis po 50 Lt ir dvi metalinės monetos po 5 ir 1 litą grąžintini nukentėjusiajam E. M. , gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu pagal BK 138str. 2d. 8p. ir BK 178 str. 1d. ir nubausti:

pagal BK 138str. 2d. 8p. laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams( 1m.ir 6 mėn.).

pagal BK 178str. 1d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams( 6 mėn.).

Vadovaujantis BK 63str. 1d., 2d., 4d. 1p. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu griežtesne apimant švelnesnę bausmę ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams( 1m. ir 8 mėn.).

Pritaikius LR BK 75 str. 1d., 2d. 1p.,7p. str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams ( 1m.ir 6mėn.), įpareigojant per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiajam V. P. padarytą 177,87 Lt turtinę žalą, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos , prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-12-07 iki 2011-12-08( 2paras).

Kaltinamąjį A. P. pagal BK 284 str. 1d. išteisinti , nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti-iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo V. P. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. P. V. P. naudai 177, 87 Lt( šimtą septyniasdešimt septynis litus 87cnt.) turtinei ir 2500 Lt ( dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) neturtinei žalai atlyginti, o likusio civilinio ieškinio dalį atmesti.

Civilinio ieškovo pareikštą civilinį ieškinį patenkinti pilnai ir priteisti iš kaltinamojo A. P. Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos naudai( atsikaitomoji sąskaita LT 217300010002484333, „ Swedbank“, AB , banko kodas 73000) 1978,42Lt ( tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus 42cnt.) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

Daiktinius įrodymus aštuonias popierines 50 Lt kupiūras ir dvi metalines penkių ir vieno lito monetas, viso 406 Lt , gražinti nukentėjusiajam E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.