- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- 1S-107-1020/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00028-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis (pirm.)
- Nuteistasis
- R. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutarties, kuria Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu R. K. paskirtos baudos išieškojimas perduotas vykdyti Latvijos Respublikai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-282-898/2018 R. K. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam už tai paskirta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. K. paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Į R. K. paskirtos bausmės dydį teismas įskaitė jo laikino sulaikymo laiką – 2 paras, ir laikė, jog jis yra sumokėjęs 4 MGL (200 Eur) dydžio baudą. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 21 d. ir buvo pradėtas vykdyti. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. rašytiniame įspėjime R. K. nurodyta, kad jis jam paskirtą baudą – 196 MGL (9 800 Eur) – privalo sumokėti per 2 metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2020 m. gruodžio 21 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-282-898/2018 R. K. paskirtos baudos vykdymas buvo perduotas kitai Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybei narei – Latvijos Respublikai. Teismo nutartyje nurodyta, kad per teismo nustatytą 2 metų terminą nuteistasis baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl yra teisinis pagrindas bausmę vykdyti priverstinai. Bylos duomenimis, R. K. yra Latvijos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje, o Lietuvos Respublikos teritorijoje jis negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti paskirtos baudos išieškojimą. Nutartyje nurodyta, jog yra nustatytos visos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 2197 patvirtintose Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms ES valstybėms narėms taisyklėse (2014 m. balandžio 3 d. Nr. 287 redakcija) (toliau – Taisyklės) nurodytos sąlygos, kurioms esant bausmė gali būti perduota vykdyti kitai ES valstybei narei. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu R. K. paskirtos bausmės – 196 MGL (9 800 Eur) dydžio baudos, vykdymas yra perduodamas Latvijos Respublikai.
3. Nuteistasis R. K. skundu nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartimi. Anot nuteistojo, teismas savo sprendimą nepagrįstai motyvuoja negalimumu baudą išieškoti Lietuvoje. R. K. teigimu, jam paskirtos baudos suma yra labai didelė ir ženkliai viršija jo galimybes iškart sumokėti baudą, o teismas, skirdamas tokią baudą, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį. Skunde nurodoma, jog nuteistasis gali sumokėti baudą dalimis – yra pasirengęs sumokėti 4 000 Eur iki 2021 m. liepos 31 d., o likusią baudos sumą – 5 800 Eur – per 29 mėnesius, kiekvieną mėnesį pervesdamas po 200 Eur, pradedant nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. Atsižvelgdamas į visa tai, nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir neperduoti 2018 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudos vykdyti Latvijos Respublikai bei suteikti jam galimybę šią baudą sumokėti dalimis.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. K. skundas atmestinas.
4. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama nutartis, kuria baudžiamojoje byloje Nr. 1-282-898/2018 R. K. paskirtos baudos vykdymas buvo perduotas kitai ES valstybei narei – Latvijos Respublikai, yra pagrįsta ir teisėta.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 342 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu nuosprendžiu nuteistajam paskirta baudos bausmė, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje ES valstybėje narėje, teismas savo iniciatyva arba bausmę vykdančios institucijos teikimu gali šią bausmę perduoti vykdyti ES valstybės narės kompetentingai institucijai. Sprendimas priimamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms ES valstybėms narėms taisykles patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
6. Taisyklių 4 punkte numatyta, kad piniginė sankcija gali būti perduodama vykdyti kitai ES valstybei narei tik esant šioms sąlygoms: 1) nubaustas asmuo savanoriškai nesumokėjo piniginės sankcijos ir yra teisinis pagrindas ją vykdyti priverstinai; 2) turima duomenų, kad nubaustas asmuo yra kitos ES valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas arba nubausto asmens turtas ar pajamos, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje ES valstybėje narėje, arba nubausto juridinio asmens buveinė yra kitoje ES valstybėje narėje; 3) piniginė sankcija yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą ir nežinoma aplinkybių, dėl kurių kitos ES valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą piniginę sankciją; 4) nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės arba yra kitų priežasčių manyti, kad priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas ar sudėtingas; 5) piniginę sankciją būtų tikslinga perduoti vykdyti kitai ES valstybei narei.
7. Aukštesniojo teismo vertinimu, žemesnysis teismas pagrįstai konstatavo, jog šioje byloje egzistuoja visos minėtose Taisyklėse nustatytos sąlygos, būtinos siekiant Lietuvos Respublikoje paskirtą baudą perduoti vykdyti kitai ES valstybei.
8. Pirmiausia, iš bylos duomenų matyti, jog per teismo nustatytą 2 metų terminą R. K. jam paskirtos 396 MGL (9 800 Eur) dydžio baudos nesumokėjo, nors buvo įspėtas apie tai, kad jos nesumokėjus laiku, ji bus išieškoma priverstinai. Antra, R. K. yra Latvijos Respublikos pilietis, nuolat gyvenantis šioje ES valstybėje. Pažymėtina, jog R. K. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta piniginė sankcija yra žymiai didesnė negu 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatyta suma, t. y. 70 Eur, ir yra lygi 4 800 Eur. Atitinkamai aukštesnysis teismas, įvertinęs minėto Tarybos pamatinio sprendimo nuostatas, neįžvelgia ir aplinkybių, dėl kurių Latvijos Respublikos kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti šios valstybės piliečiui R. K. paskirtą piniginę sankciją. Žemesnysis teismas pagrįstai pripažino ir tai, jog šioje byloje egzistuoja CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos aplinkybės, kurios leidžia manyti, jog priverstinis R. K. paskirtos piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje būtų sudėtingas arba net neįmanomas, t. y. nustatyta, jog nuteistasis Lietuvoje negyvena, nedirba, čia neturi turto ar pajamų. Turint omenyje tai, kad nuteistasis yra Latvijos Respublikos pilietis, minėtoje valstybėje (duomenys neskelbtini) gyvena ir joje yra sukūręs šeimą, o su Lietuva jo nesieja iš esmės jokie ryšiai, darytina išvada, kad šiuo atveju baudos išieškojimą tikslinga perduoti vykdyti Latvijos Respublikai.
9. Taigi, nors nuteistasis nesutinka su teismo išvada, jog Lietuvos Respublikoje nėra įmanoma išieškoti jam paskirtos baudos, akivaizdu, jog priverstinis minėtos piniginės sumos išieškojimas, dėl šios nutarties 9 pastraipoje jau minėtų aplinkybių, yra išties apsunkintas ir tai sudaro pagrindą R. K. paskirtos baudos vykdymą perduoti Latvijos Respublikai, su kuria nuteistasis yra susijęs tampriais socialiniais, ekonominiais ir kitokiais ryšiais.
10. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog vienoje iš bylų Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad sisteminė BPK 352 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio normų analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuteistas asmuo yra/turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-88-177/2018).
11. Minėtos teismų praktikos kontekste, aukštesnysis teismas pažymi, jog R. K. prašymą suteikti galimybę sumokėti baudą dalimis pateikė jau po to, kai pasibaigė 2 metų terminas baudą sumokėti savanoriškai, t. y. tik tada, kai skundžiama žemesniojo teismo nutartimi buvo nuspręsta šiam asmeniui paskirtos baudos išieškojimą perduoti vykdyti jo gyvenamosios vietos valstybei – Latvijos Respublikai. Iki tol, t. y. kol R. K. turėjo realią galimybę per 2 metų terminą savanoriškai sumokėti baudą, panašaus pobūdžio prašymų nuteistasis neteikė. Taigi nuteistojo prašymas teismui yra pavėluotas, be to, leidžia kritiškai vertinti tikruosius nuteistojo siekius, nes nuteistasis, jei būtų išties nuoširdžiai siekęs sumokėti baudą dalimis, galėjo tokį prašymą pateikti anksčiau. Šioje proceso stadijoje, t. y. prasidėjus priverstiniam baudos išieškojimui, nuteistasis dėl baudos sumokėjimo laiko turi bendradarbiauti su priverstinį išieškojimą vykdančiu subjektu, t, y, kompetentingomis Latvijos Respublikos institucijomis, kurios vykdys Lietuvos Respublikoje jam paskirtos baudos išieškojimą.
Teismas, atsižvelgdamas į visa tai ir vadovaudamasis BPK 342 straipsnio 5 dalimi, BPK 362 straipsnio 3 dalimi ir BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo R. K. skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.