- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-13
- Bylos Nr.
- 1-456-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13128-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- S. P.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Advokatai
- Vidmantas Baumila
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kuršėnuose, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, našlė, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista;
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. P. smurtaudama sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: ji, 2018 m. kovo 21 d. apie 2.45 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,19 promilių girtumo laipsnis), vieną kartą moliniu indu tyčia suduodama sugyventiniui R. K. į kaktos sritį, sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė paviršinį nubrozdinimą kaktoje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.
S. P. kaltinama vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kalta, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas, tam neprieštaravo ir nukentėjusysis, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji S. P. savo kaltę pripažino. Pažymėjo, kad įvykį nelabai ryškiai prisimena, kadangi ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Kiek prisimena, tą vakarą savo bute ilgokai vakarieniavo ir vartojo alkoholį. Tada dar nusprendė pavalgyti. Ji atsinešė žirnelių, jie su nukentėjusiuoju susiginčijo, susipyko ir gali būti, kad ji jam sudavė taip, kaip nukentėjusysis sako. Sutinka, kad gali būti taip, jog ji supyko ir jam tyčia trenkė. Paaiškino, kad ji buvo atsistojusi, nukentėjusysis sėdėjo ir ji jam trenkė iš viršaus, matyt, virš galvos. Su jai nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka, taip pat sutinka, kad alkoholis galėjo turėti įtakos jos veikos padarymui. Jie su nukentėjusiuoju kartu gyvena ir veda bendrą ūkį 10 metų. Paaiškino, kad jie aiškinosi situaciją su nukentėjusiuoju, kad jai negalima vartoti alkoholio. Ji nesigydė nuo alkoholio vartojimo, bet dabar jau nevartoja, lankėsi pas gydytoją, gėrė vaistų. Nukentėjusysis jos žalos atlyginti neprašė, taip pat žalos atlyginti neprašė ir jokios medicinos įstaigos, civiliniai ieškiniai jai nepareikšti. Ji savo kaltę supranta ir daugiau tai nepasikartos.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. K. paaiškino, kad jis kaltinamajai S. P. atleido, nes jie ir nesipyko, jau jis senai pamiršo, kas čia ir įvyko, nes praėjo metai laiko.
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. kovo 21 d. įtariamąja apklausta S. P. parodė, kad
jai praneštą įtarimą suprato, savo kaltę pilnai pripažįsta. Galvos traumų neturėjo, gydėsi psichiatrinėje ligoninėje Kuršėnuose, narkologinio centro įskaitoje neįrašyta. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu R. K., gimusiu (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jai ir yra keturių kambarių. Nėra paskirstyta, kad koks nors kambarys priklausytų tik jai ar jam, bet yra galimybė rakinti kambarius. Su ja gyvena suaugęs sūnus E. P., gimęs (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 21 d. ji kartu su savo sugyventiniu vartojo alkoholinius gėrimus. Pradėjo vartoti vakare, žiūrėjo televizorių, sėdėjo svetainėje ant sofos prie stalo. Jokių gėlių vazonų tuo metu ant stalo svetainėje nestovėjo. Visos kambarinės gėlės yra virtuvėje ir balkone. Ji asmeniškai gėrė alų, išgėrė apie 3 bambalius. Kai ji daug išgeria, ji daug šneka, o R. tai nepatinka. Begeriant ji atsinešė užkąsti žirnelių ir R. paklausė, ar įdėti majonezo. Jis lėkštę nustūmė, kažką grubiai jai pasakė. Tuo metu ji stovėjo prie jo, jis sėdėjo ant sofos ir ji virš jo galvos laikė tą lėkštę. Matyt nuo to, kai jis lėkštę nustūmė, ji jos neišlaikė rankose ir netyčia kliudė jam kaktą. Specialiai jo nemušė. Paskui ji nuėjo ir atsigulė į lovą, o ne už ilgo atvyko policijos pareigūnai. Kada R. spėjo iškviesti policiją, ji negirdėjo. Kai atvyko policijos pareigūnai, juos į butą įleido R.. Ją pažadino pareigūnai. Atėjusi į svetainę, ji R. paklausė, kodėl jis iškvietė policiją. Pareigūnai jai parodė jo kaktą. Kaip jai atrodo, jokios žymės, sužalojimo ant jo kaktos ji nematė. Ji buvo sulaikyta. Kiek atsimena, ją pareigūnai nuvežė į ligoninę. Ką jai ten darė, neatsimena. Jos sūnus įvykio metu buvo namuose savo kambaryje, bet konflikto nematė, nes išėjęs iš kambario nebuvo. R. atsiprašys, nori su juo taikytis, nėra teista. Kas dėl R., tai jis kito buto neturi, gyvena su ja. R. motina gyvena Vilniuje, Žirmūnuose (b. l. 82).
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 26 d. įtariamąja apklausta S. P. parodė, kad su įtarimu nesutinka, savo kaltės nepripažįsta. Patikslina savo parodymus, duotus pirminės apklausos metu 2018 m. kovo 21 d. 2018 m. kovo 21 d. įvykio metu ji su savo sugyventiniu R. K. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo abu išgėrę. R. sėdėjo ant sofos, o ji iš virtuvės atnešė molinį indą su žirneliais, sumaišytais su majonezu. Priėjusi prie R., parodė jam indą ir paklausė, ar uždėti majonezo. R. supykęs paėmė indą, piktai pasakė: „ką, tu nežinai, kad aš nemėgstu su majonezu?“ ir padėdamas stipriai trinktelėjo jį į stalą. Jai atrodo, kad indas ko gero įskilo, nes kai ji jį pakėlė, jis visas subyrėjo. Gal kokia šukė ir pataikė R. į kaktą. Specialiai ji indu R. į galvą netrenkė ir jo nesužalojo, todėl savo kaltės ji čia nemato. Pirminės apklausos metu pasakė, kad kaltę pripažįsta visiškai tik dėl to, kad R. sakė, kad jie susitaikys. Duodama pirminius parodymus netiksliai pasakė, kad R. lėkštę nustūmė, o ne trinktelėjo į stalą, tačiau taip ir sakė, kad tyčia ji R. nežalojo. Molinio indo šukės ir žirneliai pasklido po kambarį, tai indo šukė tikrai galėjo pataikyti R. į galvą ar kaktą. Tačiau tuo metu R. net nesureagavo, o ji nuėjo miegoti. Apgailestauja, kad įvyko toks incidentas (b. l. 92).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. K. parodė, kad S. P. yra jo sugyventinė, duoti apie ją parodymus sutinka. Kartu gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir veda bendrą ūkį virš 10 metų. 2018 m. kovo mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos neprisimena, vakare su S. buvo namuose ir gėrė alkoholį. Abu jau buvo gerokai apgirtę ir tarp jų dėl kažko kilo žodinis konfliktas. S. yra labai nervinga, ji yra gydžiusis psichiatrinėje ligoninėje, jai nustatyta depresija. Išgėrusi ji pradeda „psichuoti”, kalbėti visokias nesąmones, rėkia. Taip buvo ir šį kartą. Kadangi jis nepatylėjo, o irgi su ja barėsi, S. labai susinervino, įpyko ir su moliniu „bliūdu“, kaip jis vadina vaza, kuriame buvo žirneliai, trinktelėjo jam per galvą ir tokiu būdu praskėlė jam kaktą. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu, paprašė iškviesti policiją ir pasakė, kad sugyventinė „psichuoja“. Atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Medikai apžiūrėjo jį, žaizda nebuvo didelė, todėl į ligoninę jo nevežė. Į jokias kitas gydymo įstaigas nesikreipė. S., būnant pareigūnams ir medikams, elgėsi neadekvačiai, todėl ją išvežė į ligoninę. S. jo atsiprašė, jis jai atleido, jokia žala jam nepadaryta ir jie susitaikė, todėl sutiktų su S. susitaikyti ir įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 24).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. I. parodė, kad 2018 m. kovo 21 d. patruliuodami su vyriausiuoju patruliu R. Š. apie 2 val. 45 min. gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėjui sugyventinė trenkė per galvą, iš galvos bėga kraujas. Atvykus nurodytu adresu, pranešėjas, kaip vėliau paaiškėjo R. K., paaiškino, kad jo sugyventinė S. P., būdama neblaivi pradėjo su juo konfliktuoti, po to griebė ant stalo stovėjusį vazoną ir sudavė jam į kaktą, praskėlė kaktą. Vyriškis buvo akivaizdžiai neblaivus, bet elgėsi jis adekvačiai, apie įvykį pasakojo nuosekliai. Vyro kakta kairėje pusėje buvo praskelta, veidas kruvinas. S. P. buvo kitame kambaryje, ji gulėjo lovoje. Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, elgėsi neadekvačiai, ji šaukė, rėkė, mosikavo rankomis, puolė savo sugyventinį, bandė jam suduoti, įspirti kojomis, kalbėjo neaiškiai, nerišliai, jai net teko uždėti antrankius. Matėsi, kad bute vyko išgertuvės. Ar pranešėjas rodė vazoną, kuriuo jam buvo suduota per galvą, neprisimena. Atvykę greitosios pagalbos darbuotojai apžiūrėjo nukentėjusįjį R. K., vietoje suteikė jam pagalbą. S. P. buvo nuvežta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, po to į Psichiatrijos klinikas Naujojoje Vilnioje, vėliau pristatyta į komisariatą (b. l. 34).
Iš byloje esančio 2018 m. kovo 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų Registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. B.tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2018 m. kovo 21 d. apie 2.45 val., (duomenys neskelbtini), nuvykę patruliai rado neblaivų pranešėją R. K., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jo sugyventinė S. P., gimusi (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, išgertuvių metu pradėjo konfliktuoti ir griebusi nuo stalo vazoną, metė jam į galvą, taip praskeldama kaktą ir sukeldama nukentėjusiajam fizinį skausmą (b. l. 1).
Iš byloje esančio 2018 m. kovo 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio K. I.tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2018 m. kovo 21 d. apie 2 val. 45 min., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. Š., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjui, kuriam yra 62 metai, sugyventinė trenkė per galvą. Iš galvos bėga kraujas. Mažamečių vaikų nėra. Atvykę į įvykio vietą, nustatė, kad policiją kvietė R. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatė: atvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė pranešėjas, kaip vėliau paaiškėjo R. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Vyriškis paaiškino, kad namuose jis buvo su sugyventine S. P., gimusia (duomenys neskelbtini), kuri pradėjo konfliktuoti, triukšmauti, vėliau griebė ant stalo stovėjusį vazoną ir juo sudavė sugyventiniui į kaktą, ją praskėlė, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą. Abudu sugyventiniai buvo akivaizdžiai neblaivūs, o moteris ir neadekvati (šaukė, rėkė, mosikavo rankomis, pradėjo isterikuoti, pulti savo sugyventinį, bandė jam suduoti, įspirti kojomis). GMP 0881 apžiūrėjo nukentėjusįjį, pagalbą suteikė vietoje, praplovė žaizdą, rimtų sužalojimų nebuvo, tik įdrėskimas nuo kontakto su vazonu. Moteriškę nusprendė vežti į RVUL pas toksikologą, vėliau į psichiatrijos Naujosios Vilnios klinikas, tačiau po apžiūros RVUL moteriškė buvo paleista iš ligoninės ir pristatyta į Vilniaus m. 1 PK OVP. Smurtą patyręs asmuo paaiškino, kad smurtas pasireiškė sugyventinei suduodant vazonu į kaktą ir sužalojant. Smurtą galintys rodyti požymiai: sužalojimo kodas „01“ (nubrozdinimas, kraujavimas kaktos srityje). Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje nieko nepaaiškino, buvo neblaivi, elgėsi neadekvačiai. Dėl šio įvykio į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą buvo pristatyta S. P.. Pristatant į policijos komisariatą, sulaikytoji elgėsi ramiai, buvo akivaizdžiai neblaivi, panaudotos spec. priemonės – antrankiai (b. l. 3-4).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2018 m. gegužės 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti (išklausyti) du garso ir vaizdo įrašai iš įvykio vietos (b. l. 18).
Iš byloje esančio 2018 m. balandžio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas (išklausytas) garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, garso įrašas stenografuotas (b. l. 21-22).
Iš byloje esančio 2018 m. balandžio 3 d. apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. R., įvertinęs VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties 2018 m. kovo 21 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenis, pateikė išvadą, kad R. K. nustatytas paviršinis nubrozdinimas kaktoje, sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu, t. y. 2018 m. kovo 21 d., ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 31).
Iš byloje esančio alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2018 m. kovo 21 d. 4.28 val. S. P. buvo nustatytas 2,19 promilių girtumas (b. l. 86).
Iš byloje esančių BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. kovo 21 d. 2.38 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, jog sugyventinė trenkė per galvą. Iš galvos bėga kraujas. Mažamečių vaikų nėra (b. l. 2).
Iš byloje esančio 2018 m. spalio 11 d.-lapkričio 16 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-232/2018 matyti, kad: 1) S. P. byloje nagrinėjamų įvykių metu (2018 m. kovo 21 d.) nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio (paprasto girtumo būsenoje), taip pat jai konstatuojama šizoafektinio sutrikimo remisija (psichikos sutrikimui būdingų simptomų nebuvimas, susilpnėjimas); 2) dėl savo psichikos būklės S. P. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti byloje nagrinėjamų įvykių metu; 3) šiuo metu S. P. konstatuojama šizoafektinio sutrikimo remisija, kas netrukdo jai suprasti savo veiksmų reikšmės, ir jų valdyti; 4) dėl savo psichikos būklės S. P. teismo proceso metu gali suprasti su ja atliekamų veiksmų esmę, savo veiksmų reikšmę, juos valdyti; ji gali dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, duoti parodymus. Pažymėta, kad dėl apsvaigimo nuo alkoholio būsenos įvykio metu ji galėjo nesuvokti ir neįsiminti visų įvykio detalių, todėl jos parodymai apie tai gali stokoti tikslumo ir išsamumo; 5) S. P. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (nėra pagrindo) (b. l. 73-76).
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatas, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esančių duomenų, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio pagrindu, visuma nustatyta, kad kaltinamoji S. P. konflikto su nukentėjusiuoju – kaltinamosios sugyventiniu R. K., su kuriuo kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 10 metų, metu, 2018 m. kovo 21 d. apie 2.45 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,19 promilių girtumo laipsnis), vieną kartą moliniu indu tyčia suduodama sugyventiniui R. K. į kaktos sritį, sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė paviršinį nubrozdinimą kaktoje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu savo šeimos nariui – sugyventiniui R. K. kaltinamoji sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo. Ši tyčinė kaltinamosios nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir laikytina pilnai įrodyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji S. P. ir nukentėjusysis R. K. teismui pateikė prašymą atleisti kaltinamąją S. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, t. y. kaltinamajai ir nukentėjusiajam susitaikius. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatytos visos šios keturios sąlygos: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai (BK 38 str. 2 d.).
Baudžiamosios bylos duomenimis, S. P. nebuvo teista, nėra pavojinga, anksčiau nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu, padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teisiamojo posėdžio metu S. P. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą. R. K. nepareiškė civilinio ieškinio S. P. ar kitaip neišreiškė reikalavimo atlyginti jam galimai padarytą žalą. Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje parodė, jog kaltinamajai atleido, tai patvirtino ir kaltinamoji, prašė baudžiamąją bylą nutraukti. Taip pat yra pagrindo manyti, jog S. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi ji anksčiau nebuvo teista, jos atžvilgiu nebuvo pradėta ikiteisminių tyrimų (b. l. 40). Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo paskirta švelni kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurios ji laikėsi, administracine tvarka nebausta (b. l. 42), nedirbanti (b. l. 45), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b .l. 47), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydyta nuo 2007 m. kovo 15 d. iki 2007 m. balandžio 20 d. (b. l. 49). Teismas sprendžia, jog įvertinus visus paminėtus duomenis, yra pagrindo manyti, jog kaltinamoji S. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismo vertinimu, byloje yra visi BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių kaltinamoji S. P. negalėtų būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiuoju R. K.. Dėl nurodytų argumentų teismas sprendžia, kad kaltinamoji S. P. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina BK 38 straipsnio pagrindu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Remiantis 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.). Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Sprendžiant klausimą dėl S. P. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pažymėtina, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones. Teismas, įvertinęs kaltinamosios S. P. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju S. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią ji turi įvykdyti per 6 mėnesius ir tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka anksčiau minėtą proporcingumo principą.
Dėl kitų klausimų
S. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiajam R. K. susitaikius.
Baudžiamąją bylą S. P. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, S. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
S. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti S. P., kad jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3, 4 dalys).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.