- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-1002-467/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Neringa Švedienė, Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- G. K.
- Trečiasis asmuo
- R. K.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovui G. K. dėl įsiskolinimo priteisimo, tretysis asmuo - R. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2008-10-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovo G. K. 22401,79 Lt skolos, 1081,61 Lt baudą, 10893,76 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1997-01-09 ieškovas bei UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra bei pastarosios atstovaujami verslininkų darbdavių konfederacijos nariai (tame tarpe ir atsakovas) pasirašė terminuotą sutartį (nuo 1996-12-31 iki 2006-12-31) dėl atviro tipo statinio (šaligatvio) nuomos laikino paviljono įrengimui. 2006-12-31, pasibaigus sutarties terminui, nuomininkai statinio (šaligatvio) neatlaisvino nuo jiems priklausančių laikinų prekybos paviljonų ir naudojasi iki šiol. Tarp šalių susiklostę sutartiniai santykiai negali būti pakeisti vienašališkai. Ieškovas negavo iš atsakovo prašymo dėl sutarties šalių pasikeitimo, todėl sudarytos sutarties šalimi turi būti laikomas atsakovas G. K.. Ieškovo ir trečiojo asmens R. K. nesieja jokie sutartiniai nuomos santykiai. Ieškovas reguliariai išrašo ir pateikia PVM sąskaitas-faktūras nuomos mokesčiui sumokėti, tačiau atsakovas jų neapmoka, į raginimus nereaguoja.
Atsiliepimas
Atsakovas G. K. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad paviljono 1/8 dalį 1998 metais įsigijo iš statytojo UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros pagal 1998-01-29 pirkimo-pardavimo sutartį ir sudarė šaligatvio nuomos sutartį. Visą paviljono dalies nuosavybes teise valdymo laikotarpį atsakovo įmonė mokėjo UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūrai nuomos mokestį už 1/8 dalį, kadangi UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra atstovavo atsakovą santykiuose su ieškovu pagal nuomos sutartį. 2005-06-16 atsakovas pardavė 1/8 paviljono dalį R. K.. Atsakovas informavo atstovą UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūrą santykiuose su AB „Lietuvos geležinkeliai“ apie ketinimą perleisti paviljono dalį. Tokiu būdu visos teisės ir pareigos, susijusios su paviljono dalies valdymu bei šaligatvio nuoma, perėjo naujajam savininkui R. K.. Atsakovo įmonė nuo 2005-06-16 paviljono dalyje jokios veiklos nevykdė. Būdamas nuomos sutarties šalimi atsakovas elgėsi sąžiningai: visą nuomos laikotarpį iki 2005-06-16 mokėjo nuomos mokestį UAB „Lietuvos spauda“, iš jos gavo leidimą parduoti paviljono 1/8 dalį. Visi ieškovo reikalavimai kyla iš santykių po nuomos sutarties pabaigos, todėl visos teisės ir pareigos, susijusios su paviljono dalies valdymu, perėjo naujam savininkui – trečiajam asmeniui.
Tretysis asmuo R. K. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, ieškovo reikalavimams dėl delspinigių ir baudos priteisimo taikyti ieškinio senatį, trečiuoju asmeniu į bylą įtraukti G. K. IĮ ir UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūrą. Nurodė, kad 2005-06-16 iš G. K. individualios įmonės įsigijo 1/8 dalį paviljono, esančio (duomenys neskelbtini). UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros pateikiamas sąskaitas už nuomą apmokėdavo laiku. Paskutinį kartą sąskaitą apmokėjimui gavo 2006-12-31, vėliau atsiskaitymo dokumentų niekas nepateikinėjo. Ieškovas gali reikalauti priteisti iš atsakovo delspinigius tik už 6 mėnesius, kadangi taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Be to 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra neprotingai didelės netesybos. Sutartis, kurios pagrindu yra reikalaujami delspinigiai, pasibaigė 2006-12-31. Už nuomą ieškovas reikalauja skolos ne pasibaigusios sutarties pagrindu, o įstatymo pagrindu, todėl reikalavimas dėl delspinigių turi būti atmestas, kadangi delspinigiai gali būti skaičiuojami tik esant rašytiniam susitarimui. Ieškovas baudos pareikalavo taip pat praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po nuomos sutarties pasibaigimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo G. K. 22401,79 Lt skolos, 1333,54 Lt palūkanų ir 379,39 Lt bylinėjimosi išlaidų; reikalavimą dėl 1081,61 Lt baudos ir 10893,76 Lt delspinigių priteisimo atmetė. Teismas nustatė, kad 1997-01-09 tarp ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ (nuomotojo) ir UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros atstovaujamų verslininkų darbdavių konfederacijos narių, tame tarpe ir G. K., buvo sudaryta atviro tipo statinio (šaligatvio) nuomos sutartis. Šioje nuomos sutartyje nebuvo nustatyta galimybė nuomininkui kokiu nors būdu perleisti savo teises kitai šaliai, todėl atsakovas, norėdamas perleisti išsinuomoto objekto (šaligatvio) dalį naudotis kitam asmeniui, pardavus jo turimą paviljono dalį, privalėjo gauti nuomotojo sutikimą bei sudaryti nuomos sutarties pakeitimą (CK 6.491 str. 1 d.). Be to atsakovui, kaip verslininkui, yra taikomas didesnis atidaus, rūpestingo, apdairaus žmogaus standartas, todėl jis, perleisdamas paviljono dalį kito asmens nuosavybėn ir apie tai neinformavęs nuomotojo (ieškovo), prisiėmė su tai susijusią riziką dėl netinkamo trečiojo asmens įsipareigojimų nuomotojui vykdymo. Teismas, nustatęs, kad nuomos sutartyje sąlygos apie prievolių pabaigą nėra, byloje nepateikta įrodymų, jog atviro tipo statinys (šaligatvis) yra atlaisvintas, nuomos sutarties šalis (nuomininkas) nebuvo tinkamai pakeista, 1/8 paviljono dalį perdavus R. K., konstatavo, jog nuomos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nutraukta nebuvo, todėl atsakovo kaip nuomininko prievolės nuomotojui išliko. Ginčo dėl to, kad nuomos sutartis pasibaigė ir tai įvyko sutartyje nurodytą jos termino suėjimo dieną, tarp šalių nėra. Teismas pripažino, kad už laikotarpį nuo 2007-07-31 iki 2009-02-28 atsakovo ieškovui nesumokėtas nuomos mokestis pagal pasibaigusioje (2006-12-31) nuomos sutartyje aptartą dydį pripažintinas ieškovo realiais dėl atsakovo vėlavimo grąžinti išsinuomotą atviro tipo statinį patirtais nuostoliais – 22401,79 Lt. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo delspinigius ir baudą, t.y. dvigubas netesybas, atmetė, konstatavęs, jog išsprendus klausimą dėl nuomos mokesčio dydžio nuostolių priteisimo, o ne nuomos mokesčio skolą, netesybų priteisimas būtų nepagrįstas, kadangi delspinigiai mokėtini esant mokesčio už nuomą skolai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas G. K. prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti teismui iš naujo; nenustačius sprendimo panaikinimo pagrindų, prašo panaikinti sprendimą dalyje, kurioje buvo patenkintas ieškovo ieškinys ir joje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti visa apimtimi; taip pat perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kadangi teismas sprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, t.y. teismas, nusprendęs, kad nuomos santykiai buvo susiklostę tarp ieškovo, UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros ir kitų Lietuvos verslininkų darbdavių konfederacijos narių, taip pat nusprendęs, kad tarp Agentūros ir narių nebuvo susiklostę subnuomos santykiai, sprendė dėl neįtrauktos į bylą UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros teisių ir pareigų. Skundžiamame sprendime nustatytos aplinkybės prieštarauja Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-05-22 sprendime civilinėje byloje Nr.2-88-631/08 nustatytiems prejudiciniams faktams: įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyti nuomos santykiai tarp trečiojo asmens ir ieškovo, kurie negali būti kvestionuojami ar vertinami kaip susiklostę tarp visai kitų asmenų (ieškovo ir atsakovo). Taip pat pripažinta, kad kiti nuomininkai pažeidė nuomos sutartį ir yra įpareigoti pašalinti pažeidimą. Ieškovas nenurodė aiškaus ieškinio pagrindo, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad atvirojo tipo statinys (šaligatvis) priklauso jam nuosavybės teise, ir kokią jo dalį nuomos sutartimi išnuomojo atsakovui, taip pat neaiškus šaligatvio teisinis statusas, nes jis neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras turto objektas, nėra įrodymų, kad šaligatvis būtų kito nekilnojamojo turto objekto priklausiniu ar dalimi. Teismas, aiškindamas nuomos sutartį, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles suformuluotas CK 6.193 straipsnyje. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu būtų mokėjęs ieškovui nuomos sutarties mokestį. Teismas nepagrįstai atsakovui taikė civilinę atsakomybę, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas iki šiol naudojasi šaligatviu ir tokiu būdu laikytinas pažeidusiu sutartines prievoles. Teismas neatsižvelgė į argumentus dėl ieškovo pateiktų sąskaitų neteisingumo, nes neteisingai paskaičiuotas nuomos mokestis už nuomojamą plotą.
Atsiliepimas
Ieškovas AB ‚Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas savo nuomonės, jog teismas sprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, nepagrindė jokiais įrodymais, to nepagrindžia ir byloje esantys įrodymai bei teisės aktų nuostatos. Byloje nėra įrodymų apie aiškiai susiklosčiusius subnuomos santykius. Ieškovas nedavė atsakovui jokio sutikimo subnuomuoti išsinuomotą daiktą (CK 6.490 str. 1 d.) ir nuomos sutartyje nenumatyta subnuomos galimybė. Ieškovas sutarties pažeidimą kildina iš to, kad atsakovas iki šiol statinio (šaligatvio) nėra perdavęs pagal priėmimo-perdavimo aktą, kaip tai numato nuomos sutartis. Teismas pagrįstai neįtraukė Agentūros trečiuoju asmeniu, kadangi ji niekaip nesusijusi su atsakovo įsiskolinimu ieškovui. Pagal nuomos sutartį nuomos mokestį nuomininkai pasidalijo, pasirašydami priedą prie nuomos sutarties, todėl kiekvienas nuomininkas buvo atsakingas už savo nuomos mokesčio dalies sumokėjimą tinkamai ir laiku. Teminuotai nuomos sutarčiai pasibaigus, nustojo galioti ir mokėjimo už išnuomotą šaligatvį tvarka, tačiau, remiantis CK 6.499 straipsnio 2 dalimi, kiekviena sutarties šalis, kol negrąžina nuomininkui išnuomoto daikto, turi pareigą mokėti jai priklausančią nuomos mokesčio dalį. Atsakovo prašymu buvo prijungta kitos civilinės bylos medžiaga, kurioje yra pateikti visi dokumentai, įrodantys kam nuosavybės teise priklauso šaligatvis. Pasirašydamos sutartį šalys žinojo, kas yra sutarties objektas ir kokiomis sąlygomis jis yra išnuomojamas bei su tuo sutiko. Atsakovo argumentai, kad jis nėra pažeidęs prievolės pagal sutartį, yra nepagrįsti. Atsakovas taip pat nepagrįstai lygina du teismų sprendimus ir gretina skirtingas situacijas, nes skiriasi bylų įrodinėjimo dalykai, o ieškovas niekada nelaikė trečiojo asmens sutarties šalimi. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo sąskaitose pateiktų sumų pagrįstumo ir teisingumo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovo atstovė- prašė skundą atmesti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai: Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2009-05-07 išrašas (b.l. 112-123), Leidimas vykdyti statybos darbus (b.l. 124), Aktas „Dėl individualaus statinio priėmimo naudoti“ (b.l. 125), SP AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2000-03-20 raštas UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūrai „Dėl žemės sklypo subnuomos“, 2009-10-29 prašymas dėl informacijos suteikimo ir PVM sąskaitos-faktūros su kvitais apie nuomos mokesčio mokėjimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo G. K. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pakankamas pagrindas apskųstajam teismo sprendimui panaikinti ir ieškiniui atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra, atstovaujančia verslininkų darbdavių konfederacijos narius, tarp kurių ir atsakovą G. K., 1997 m. sausio 9 d. sudarė atviro tipo statinio (šaligatvio) nuomos sutartį (b.l. 4-5), pagal kurią ieškovas (nuomotojas) perdavė nuomininkui nuomos teise 140 kv.m bendrojo ploto atviro tipo statinio, esančio Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), naudoti laikino prekybos paviljono įrengimui, mokant nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines paslaugas pagal atskirai sudarytas sutartis komunalinių paslaugų teikimui. Nuomojimo terminas nustatytas nuo 1996 m. gruodžio 31 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d., bet ne ilgiau kaip iki statinio įtraukimo į privatizavimo programą. Nuomininkas sutartimi įsipareigojo naudoti statinį tik pagal tiesioginę paskirtį ir, pasibaigus sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, perduoti pagal aktą tvarkingą atviro tipo statinį. UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra 1998 m. sausio 29 d. Paviljono dalies pirkimo-pardavimo sutartimi G. K. įmonei pardavė, o G. K. įmonės savininkas G. K. nupirko 1/8 dalį paviljono (b.l. 14). Šią paviljono dalį atsakovas G. K. 2005 m. birželio 16 d. Paviljono dalies pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė R. K. (b.l. 35). Ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“, vadovaudamasis CK 6.499 straipsnio 2 dalimi, 2008 m. spalio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo G. K. priteisti skolą, baudą ir delspinigius, kadangi atsakovas, ieškovo teigimu, pasibaigus šaligatvio nuomojimo terminui savo įsipareigojimo perduoti pagal aktą tvarkingą atviro tipo statinį (šaligatvį) neįvykdė ir minėtu statiniu faktiškai naudojosi toliau. Pirmosios instancijos teismas ieškinį iš dalies patenkino, sprendime konstatavęs, kad atsakovas G. K., būdamas nuomos sutarties šalimi, pasibaigus nuomojimo terminui neatlaisvino ir neperdavė ieškovui šaligatvio, kaip buvo numatyta nuomos sutartyje, todėl privalo atlyginti ieškovui nuomos mokesčio dydžio nuostolius. Atsakovas su tokia teismo išvada nesutinka ir prašo panaikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Teisėjų kolegija su apeliantu iš esmės sutinka.
Vienas iš esminių argumentų, dėl ko, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, yra tai, kad teismas netinkamai aiškino nuomos sutarties turinį, dėl to nepagrįstai atsakovą G. K. (apeliantą) laikė nuomos sutarties šalimi. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais iš dalies sutinka. Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas atsakovą G. K. laikė nuomos sutarties šalimi – nuomininku, kadangi atsakovas sutartį pasirašė kaip viena iš šalių, nuomos sutartis buvo sudaryta aštuoniais egzemplioriais, t.y. po vieną kiekvienai šaliai. Atsakovui perleidus paviljono dalį R. K., ieškovo apie tai neįspėjo, nuomos sutarties atitinkamai nepakeitė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės, nors iš dalies ir yra teisingos, tačiau nėra pakankamos konstatuoti, jog atsakovas tebėra nuomininku pagal 1997 m. sausio 9 d. nuomos sutartį. Šioje nuomos sutartyje nėra aiškiai apibrėžtos sutarties šalys, todėl, kilus ginčui dėl to, yra būtina sutartį aiškinti. Įstatyminės sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK XIV skyriuje ir reikalauja sutartį aiškinti laikantis sąžiningumo principo bei prioritetiškai, siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, pažodinio sutarties teksto aiškinimo nepakanka; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Aiškinant sutartį taip pat būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-406/2005; 2007-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-203/2007; 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-231/2008, kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, aiškinant 1997 m. sausio 9 d. nuomos sutartį, atsižvelgus į sutarties šalių ketinimus bei jų elgesį po sutarties sudarymo, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas G. K. buvo tiesioginis nuomininkas pagal šią sutartį. Viena iš esminių nuomos sutarties sąlygų yra ta, kad nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį nuomotojui – nagrinėjamu atveju ieškovui AB „Lietuvos geležinkeliai“. Tačiau visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį nuomos mokesčio atsakovas G. K. betarpiškai ieškovui nemokėjo, jį mokėjo UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra (šios aplinkybės ieškovas neginčijo). Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ būtų reiškęs pretenzijas tiesiogiai atsakovui, kad jis, ieškovo nuomone, būdamas nuomininku pagal sutartį, nevykdo savo pareigos mokėti nuomos mokesčio. Taigi atsakovas G. K. per nuomos sutarties galiojimo laikotarpį joje numatytos nuomininko pareigos mokėti ieškovui nuomos mokestį nevykdė, ieškovas dėl to jokių pretenzijų nereiškė ir tuo pačiu nelaikė, kad atsakovas jam liko skolingas už nemokėtą nuomos mokestį sutarties galiojimo laikotarpiu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ pats iš esmės atsakovo nelaikė nuomininku pagal sutartį. Be to iš 1997 m. sausio 9 d. sutarties turinio matyti, kad nuomotojas perdavė, o nuomininkas išsinuomojo atviro tipo statinį (šaligatvį) laikinojo prekybos paviljono įrengimui. Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad leidimas vykdyti statybos darbus, statant prekybos paviljoną, adresu (duomenys neskelbtini), pagal statybos projektą, su atitinkamom institucijom suderintą dar 1996 metais, buvo išduotas ne atsakovui G. K., o UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūrai (b.l. 124). Todėl išvada, kad atsakovas nuomojosi šaligatvį paviljono statybai, nors neturėjo teisės to daryti, prieštarauja protingumo kriterijui.
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas G. K. buvo nuomininkas pagal 1997 m. sausio 9 d. nuomos sutartį yra nepagrįsta dar ir dėl to, kad ji prieštarauja įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimu (priimtu civilinėje byloje Nr.2-88-631/2008 pagal ieškovų R. K., M. A., M. K. IĮ, R. S. IĮ „Ridetas“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę, tretieji asmenys - UAB „M.B.R.“, UAB „Vilniaus troleibusai“, bei pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ priešieškinį ieškovams M. A., R. K., M. K. IĮ bei R. S. IĮ „Ridetas“ dėl įpareigojimo atlaisvinti ir perduoti statinį, tretieji asmenys - UAB „M.B.R.“, UAB „Vilniaus troleibusai“, UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra, G. K., SĮ „Susisiekimo paslaugos“, V. J. PĮ, T. B. PĮ, UAB „Paverba“ ir R. S.) nustatytoms aplinkybėms, kurios nagrinėjamoje byloje pripažintinos prejudiciniais faktais (CPK 182 str. 2 p.). Ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“, nurodytoje byloje dalyvavęs atsakovu, joje priešieškinio – įpareigoti atlaisvinti ir perduoti 1997 m. sausio 9 d. nuomos sutartimi išnuomotą statinį - apeliantui G. K. nereiškė, apeliantas byloje pagal priešieškinį dalyvavo tik trečiuoju asmeniu. G. K. toje byloje nereiškė ir ieškinio AB „Lietuvos geležinkeliai“. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuomotojas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakovo G. K. nelaikė atsakingu už nuomos sutarties sąlygos dėl šaligatvio atlaisvinimo ir jam reikalavimo nereiškė. Vadinasi pripažino, jog G. K. pareigos ieškovo atžvilgiu pasibaigė, kada jis 2005 m. birželio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė savo paviljono dalį trečiajam asmeniui R. K. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. gegužės 22 d. sprendimu, patenkinęs AB „Lietuvos geležinkeliai“ priešieškinį, atlaisvinti 1997 m. sausio 9 d. statinio nuomos sutartimi išnuomotą šaligatvį įpareigojo ne G. K., o civilinėje byloje Nr.2-88-631/2008 ieškovais buvusius R. K., M. A., M. K. IĮ ir R. S. IĮ „Ridetas“. Taigi įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu nuomininku pagal nuomos sutartį yra konstatuotas R. K., o ne atsakovas G. K. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nuomos santykiai pagal 1997 m. sausio 9 d. sutartį tebesitęsia tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir atsakovo G. K. Atsakovui perleidus savo paviljono dalį R. K. ir ieškovui tą pripažinus kitoje byloje, G. K. nebeliko pareigos sudaryti nuomos sutarties pakeitimą, kadangi jis nebuvo nuomos sutarties šalis. CK 6.499 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurių pagrindu ieškovas prašo priteisti skolą iš atsakovo, gali būti taikomos tik nuomininko atžvilgiu, tačiau atsakovas šiuo atveju nuomos sutartimi nėra.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą, vadovaudamasi aukščiau aptartais motyvais. Nustačius, jog nėra įstatyme numatyto pagrindo ieškovo ieškiniui tenkinti atsakovo G. K. atžvilgiu - ieškinys atmetamas (CK 1.5 str., CPK 185 str.), kadangi jo pagrįstumas yra paneigtas byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai (dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, dėl nuomos objekto neapibrėžtumo, dėl ieškinio sumos neteisingo paskaičiavimo ir pan.), atmetus ieškinį atsakovo G. K. atžvilgiu, o ieškovui atsisakius pakeisti atsakovą bei įtraukti kitus byloje dalyvaujančius asmenis, nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir plačiau nepasisako.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, iš ieškovo atsakovo naudai priteisia jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 79, 88, 93, 98 str.) – 734,44 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą (b.l. 127), 3550 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme bei 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (b.l. 40). Taip pat iš ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ valstybei priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme – 11,20 Lt (b.l. 140).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos ir netesybų priteisimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (juridinio asmens kodas 110053842) atsakovo G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 734,44 (septynis šimtus trisdešimt keturis) litus 44 centus žyminio mokesčio, ir 4550 (keturis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt) litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valstybei 11,20 (vienuolika) litų 20 centų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.