- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-05
- Bylos Nr.
- 2A-1232-640/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00486-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- A. Č. V.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui A. Č. V., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, bei A. Č. V. ieškinį S. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. S. kreipėsi į teismą, prašydama atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei iš atsakovo ½ gyvenamojo namo, esančio 0,0600 ha bendro ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. 4167/1105:31, esančiame SB „Obelėlė“ teritorijoje, Mikašiūnų k., Vilniaus r. sav., sklypo Nr. 31, bei nurodyto žemės sklypo vertės kompensaciją pinigais - 75 000 Lt, o atsakovui A. Č. V. priteisiant nuosavybės teisę į nurodytą turto dalį.
Nurodė, kad nuo 2005 m. gruodžio mėnesio iki 2007 m. lapkričio mėnesio gyveno su atsakovu, jie planavo sudaryti santuoką. 2006-04-25 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi lygiomis dalimis įsigijo 0,0600 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį SB „Obelėlė“, Mikašiūnų k., Vilniaus r. sav., sklypo Nr. 31; asmeninių poreikių tenkinimui siekė minėtame žemės sklype bendrai pastatyti gyvenamąjį namą ir jame gyventi. Šiems tikslams įgyvendinti 2006-04-25 ieškovė savo vardu sudarė 18500 Lt kredito sutartį su DnB Nord banku, kurios pagrindu banko suteikti pinigai buvo panaudoti šalių bendroms reikmėms, t.y. žemės sklypo pirkimui, bei gyvenamojo namo statybai. 2006-06-07 atsakovas į ieškovės banko sąskaitą pervedė 20000 Lt (mokėjimo paskirtis - sąskaitos papildymas) ir paskola bankui buvo grąžinta. 2006 spalio mėnesio pradžioje ieškovė paėmė dar vieną 20000 Lt paskolą DnB NORD banke, pagal 2006-10-27 vartojimo kredito sutartį Nr. VKS/503, pasirašytą su Parex banku, jai buvo suteiktas 25000 Lt kreditas. Iš šio kredito buvo padengta skola DnB NORD bankui, likę pinigai panaudoti bendriems tikslams. Gyvendami bendrai, žemės sklype pastatė 119 kv. m. bendro ploto l aukšto gyvenamąjį namą, kai santykiai nutrūko, buvo likę atlikti tiktai dalį namo apdailos darbų. Šiame name kartu gyveno nuo 2006 rugsėjo mėnesio pradžios. Pagrindinis šalių pajamų šaltinis buvo ieškovės darbo užmokestis; atsakovas į gyvenamojo namo statybą įdėjo darbą, o visos statybinės medžiagos buvo pirktos ieškovės lėšomis. Gyvenamasis namas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tačiau yra pastatytas ir turi vertę. Šalių santykiai nutrūko, gyventi kartu jie neplanuoja, dėl gyvenamojo namo specifinio išplanavimo atsidalinimas natūra yra negalimas, todėl prašo priteisti iš atsakovo ½ dalį gyvenamojo namo vertės kompensaciją. Atsakovas gyvena minimame name, nors namas nėra pripažintas tinkamu naudotis ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Gyvenamąjį namą ieškovė vertina 150 000 Lt, atsižvelgdama į namo baigtumą, bei plotą, internetiniame tinklalapyje www.aruodas.lt nurodytomis analogiškų gyvenamųjų namų kainomis, todėl jai priteistina 75 000 Lt kompensacija. Paskutinio teismo posėdžio metu ieškovė, remdamasi UAB „Liturta“ 2010-10-21 konsultacine išvada dėl turto vertės, ieškininį reikalavimą sumažino iki 60 000 Lt.
2010-06-18 nutartimi, Vilniaus apygardos teismas sujungė civilines bylas Nr. 2-433-128/2009 ir 2-1142-647/2010, ir perdavė jas nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui. Civilinėje byloje Nr. 2-433-128/2009 atsakovas A.Č. V. savo ieškiniu prašė priteisti iš S. S. 20 000 Lt skolos, bei 5 procentus metinių palūkanų už naudojimąsi paskola. Nurodė, kad S. S. prašymu jis 2006-06-07 mokėjimo pavedimu pervedė jos paskolai banke padengti 20 000 Lt. Buvo suinteresuotas paskolos grąžinimu, nes paskolos teisiniuose santykiuose jis buvo įvardintas laiduotoju, tačiau paskolą gavo S. S.. Tikėjosi, kad išsprendusi savo finansines problemas, S. S. grąžins jo sumokėtą sumą, tačiau ji šių pinigų negrąžino.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-11-09 sprendimu (b. l. 171-176, 3 tomas) ieškovės S. S. ieškinį tenkino iš dalies, atidalino jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu A. Č. V., priteisė ieškovei 1700 Lt kompensaciją už žemės sklypą, likusioje dalyje ieškinį atmetė. A. Č. V. ieškinį atmetė.
Nurodė, kad teismas įvertinęs surinktus byloje įrodymus, šalių išdėstytas pozicijas, liudytojų parodymus, pateiktas fotonuotraukas, atsakovo A.Č. V. pateiktas PVM sąskaitas faktūras, kvitus, patvirtinančius išlaidas namo statybai, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad atsakovas pardavęs butą turėjo 105000 Lt, kad jis, jo draugai yra statybininkai, sesers vyras turi statybos įmonę ir sesers šeima galimai prisidėjo prie namo statybos, aplinkybę, kad nei vienas liudininkas nenurodė ieškovę ar jos artimuosius dirbus namo statybose, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad 2008 metais namas dar nebuvo įrengtas, daro išvadą, kad namo statyba buvo atlikta didesne dalimi atsakovo A.Č. V. lėšomis ir jo, bei jo artimųjų fizinio darbo resursais, o vertinant ieškovės gautas pajamas, aplinkybę, kad ieškovė viena turi išlaikyti nepilnametį vaiką, bei aplinkybę, kad ieškovė 2006-06-07 mokėjimo pavedimu iš atsakovo gavo 20 000 Lt, o ieškovo A.Č. V. ieškinys dėl 20 000 Lt skolos, bei 5 procentus metinių palūkanų priteisimo iš atsakovės S. S. yra atmestinas, bei vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškinys dalyje dėl kompensacijos už atidalijamą namą yra atmestinas, kadangi kompensacijos klausimas yra išspręstas byloje pagal ieškovo A.Č. V. ieškinį dėl 20 000 Lt skolos priteisimo.
Šalies argumentai
Ieškovė S. S. apeliaciniu skundu (b.l. 2 – 7, 4 tomas), prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas jos ieškinys ir priimti šioje dalyje naują sprendimą jos ieškinį tenkinti visiškai: atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jai iš atsakovo A. Č. V. 1/2 gyvenamojo namo, esančio 0,06 ha bendro ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. 4167/1105:31, esančiame SB „Obelėlė" teritorijoje, Mikašiūno k., Vilniaus r. sav., sklypo Nr. 31 bei nurodyto žemės sklypo vertės kompensaciją pinigais - 60 000 Lt, o atsakovui A. Č. V. priteisiant nuosavybės teisę į nurodytą turto dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos ieškinį dalyje dėl kompensacijos už atidalijamą namą, be to, priteisė nesuprantamai mažą piniginę kompensaciją už atidalijamą žemės sklypo dalį, kadangi kompensacijos klausimas už atidalijamą namą dar nėra išspręstas, nes pirmosios instancijos sprendimas šioje dalyje yra ginčijamas šiuo apeliaciniu skundu. Minėtoje byloje dėl skolos priteisimo nėra sprendžiamas ar, tuo labiau, išspręstas klausimas dėl gyvenamojo namo atidalijimo kompensacijos. Pažymi, kad ir civilinė byla pagal A.Č. V. ieškinį apeliantei dėl 20 000 Lt priteisimo taip pat išnagrinėta ginčijamu sprendimu, todėl toks pirmosios instancijos teismo motyvas nesuprantamas ir atmestinas kaip prieštaraujantis bylos aplinkybėms. Taip pat nurodo, kad nesutinka su priteistos kompensacijos dydžiu, kadangi teismas rėmėsi Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine žemės rinkos verte. Nurodo, kad yra visuotinai žinoma, kad kompensacija privalo būti priteisiama atsižvelgiant į realią vidutinę daikto kainą rinkoje. Vidutinė turto vertė, nurodoma nekilnojamojo turto registre, neatspindi tikrosios vidutinės rinkos vertės. Nurodo, kad teismas neįvertino jos pateiktų rašytinių įrodymų dėl dalijamo turto rinkos vertės, kitų pateiktų įrodymų bei liudytojų paaiškinimų, todėl priėmė iš dalies naikintiną sprendimą. Teismas taip pat neįvertino aplinkybių, kad apeliantė savo pinigais prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos. Taip pat nurodo, kad į gyvenamojo namo statybą be savo pajamų dalies investavo 25 000 Lt, kuriuos Parex bankas jai suteikė kaip paskolą. Apeliantė neneigia aplinkybės, kad atsakovas būdamas statybininku, į gyvenamojo namo statybą investavo savo darbą. Nurodo, kad pagrindiniai prekių užpirkimai vyko jau po to, kai A.Č. V. savo 2006 birželį turėtus pinigus jau išleido. Taip pat nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (statybos leidimas išduotas abiejų šalių vardu) ne tik patvirtina jų siekį sukurti bendrą dalinę nuosavybę, bet ir daikto sukūrimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti jos reikalavimą atidalinti ne tik žemės sklypo, bet ir jame esančio gyvenamojo namo dalį. Be to, priteisdamas kompensaciją už atidalintą vien tik žemės sklypą, teismas priteisė neatitinkančią tikros turto vertės rinkoje kompensaciją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 11-13, 4 tomas) atsakovas A. Č. V. prašo atmesti apeliacinį skundą. Nurodo, kad teismas pasisakė dėl kompensacijos ieškovei priteisimo pagal byloje surinktus įrodymus ir kitas aplinkybes įvertindamas jos dalį bendroje dalinėje nuosavybėje 20000 Lt ir tuo išspręsdamas bylą iš esmės. Ieškovė nepateikė teismui dokumentų apie atskirai atliktą žemės sklypo įvertinimą. Vienintelis dokumentas liečiantis būtent atidalijamą žemės sklypą yra VĮ „Registrų centras“ pažyma apie jo vertę ir panaši ir į įgijimo vertę, kur ieškovė patvirtino, kad žemės sklypas įgytas būtent už tą kainą, kuri yra nurodyta notaro patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje. Nurodo, kad statybinės medžiagos buvo supirktos atsakovo, ką patvirtina ant visų statybinių medžiagų, įrangos ir instrumentų kvitų atsakovo kaip pirkėjo duomenys. Liudytojai apklausti byloje patvirtino, kad būtent atsakovas su savo draugais bei kitais jo apmokamais ir samdomais darbininkais atliko visus namo statybos darbus. Nurodo, kad liudytoja, kuri dirbo su ieškove vienoje darbovietėje teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė negalėjo uždirbti tokių pajamų, kurios yra nurodytos jos deklaracijose. Apeliaciniame skunde ieškovė nutyli, kad vieną paskolą jį panaudojo automobilio pirkimui, kas nurodoma ir paskolos suteikimo tikslinėje paskirtyje, todėl, kaip ir betikint ieškove, šių paskolinių pinigų ji panaudoti namo statybai negalėjo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Kolegija konstatuoja, kad yra CPK 327 str. 1 d. 2 p. sąlygos panaikinti priimtą teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino visų faktinių aplinkybių, reikšmingų bylos išnagrinėjimui. Teismas netyrė ir nesiaiškino aplinkybių, susijusių su dalintino turto verte, kiekvienos iš šalių įnašu į bendrai sukurtą daiktą. Nagrinėjamu atveju ieškovė kelia reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, t.y. siekia atidalinti savo dalį tiek iš bendro žemės sklypo, tiek iš bendrai sukurto daikto – namo. Tačiau byloje nėra duomenų apie paties dalintino turto – namo vertę. Ieškovė pirminiame ieškinyje nurodė dalintino turto bendrą vertę – 150 000 Lt ir prašė turtą dalinti lygiomis dalimis. Po to savo reikalavimą sumažino, nurodydama, jog bendra turto vertė yra 120000 Lt. Šioms aplinkybėms patvirtinti ji į bylą pateikė konsultacinę turto vertės išvadą, tačiau ir ši išvada yra bendrai turto vertei, neišskiriant žemės sklypo bei jame esančio namo verčių (b.l. 151, 3 tomas). Be to, dalintino turto vertė buvo nurodyta 2010-10-15 dienai, o kaip matyti iš ieškinio, ieškovė nurodė, jog kartu su atsakovu gyveno iki 2007 m. lapkričio mėnesio. Iš tokių ieškinio faktiniu pagrindu nurodytų aplinkybių, jų nepatikslinus, negalima tinkamai išspręsti tarp šalių kilusio ginčo. Be to, pirmosios instancijos teismas, atidalindamas daiktą – žemės sklypą, vadovavosi tik byloje esančia nekilnojamo turto registro duomenų bazėje esančia informacija apie dalintino žemės sklypo vertę ir visiškai nemotyvavo, dėl kokių priežasčių nėra vertinama ieškovės pateikti duomenys apie turto vertę. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, kad atidalijant priteistina kompensacija turi atitikti tikrąją atidalijamos dalies vertę, tačiau teismo sprendime priteisdamas 1700 Lt kompensaciją už dalintiną žemės sklypą, teismas nevertino ir neatsižvelgė į ieškovės pateiktus byloje duomenis apie kitokią sklypo vertę, nei nurodyta nekilnojamo turto registre, kuria vadovavosi teismas. Pažymėtina, kad vertinant dalinamo turto buvimo vietą ir plotą, teismo nurodyta žemės sklypo vidutinė rinkos vertė kelia pagrįstų abejonių jos atitikimu tikrajai dalintino turto vertei. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie dalintino turto – namo vertę, į jo statybą įdėtų kiekvieno atskirai iš šalių įnašus.
Kai ieškinio pagrindas ir (ar) dalykas nurodyti neaiškiai (netiksliai), teismas gali taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą arba pasinaudoti CPK įtvirtinta galimybe parengiamojo teismo posėdžio metu iškviesti šalis ir jas apklausti tam, kad būtų išsiaiškinta ginčo esmė ir netgi visiškai suformuluotas šalių reikalavimų bei atsikirtimų turinys (CPK 230 straipsnio 1 dalis).
Esant tokiems neaiškumams dėl faktinių bylos aplinkybių, pirmosios instancijos teismas parengiamajame teismo posėdyje, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, privalėjo išsiaiškinti ginčo esmę, apimtį, šalių pateiktus įrodymus, jeigu jų nepakanka, pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, išaiškinti šalių pareigą įrodinėti aplinkybes, kuriomis remiasi savo ieškinio reikalavimams pagrįsti (CPK 159 str. 1 d. 179 str. 1 d., 225 str. 1 d., 226 str., 230 str.). Iš byloje esančių teismo posėdžių protokolų matyti, kad teismas šių pareigų nevykdė ir nesiėmė jokių priemonių, siekiant išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (b.l. 132-133, 138-141, 167-170, 3 tomas).
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Atsižvelgiant į byloje būtinų nustatyti, ištirti ir įvertinti faktinių aplinkybių pobūdį ir mastą, spręstina, kad neatskleista bylos esmė. Dėl to yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Konstatavus, kad neatskleista bylos esmė, kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Nors apeliantė prašė panaikinti teismo sprendimą tik dalyje, kuria išspręstas jos ieškinys atsakovo atžvilgiu, teismo sprendimas naikintinas visa apimtimi, nes tiek ieškovės ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tiek atsakovo priešieškinis dėl skolos priteisimo iš ieškovės yra tarpusavyje glaudžiai susiję, ką jau konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2010-05-27 nutartyje, išnagrinėjęs atsakovo reikalavimą ieškovei dėl skolos priteisimo (b.l. 115-119, 3 tomas), ir kurios pagrindu ieškovės reiškiamo ieškinio nagrinėjimas buvo sujungtas su atsakovo reikalavimo ieškovei nagrinėjimu, nes tik šiuos reikalavimus nagrinėjant kartu yra galimas teisingas šalių ginčo išsprendimas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.