Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui A. Č. V., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, bei atsakovo A. Č. V. priešieškinį dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė S. S. patikslintu ieškiniu (b.l.33-38, t.4) prašė: 1) pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į ½ neįregistruoto nekilnojamojo turto registre gyvenamojo namo, esančio SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); 2) atidalinti ieškovės ½ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei iš atsakovo A.Č. V. ½ gyvenamojo namo, esančio 0,0600 ha bendro ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bei nurodyto žemės sklypo vertės kompensaciją pinigais — 60 000 Lt, o atsakovui A. Č. V. priteisiant nuosavybės teisę į nurodytą turto dalį; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad nuo 2005 m. gruodžio mėnesio iki 2007 m. lapkričio mėnesio gyveno su atsakovu, planavo sudaryti santuoką. 2006-04-25 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi lygiomis dalimis abu įsigijo 0,0600 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninių poreikių tenkinimui siekė minėtame žemės sklype bendrai pastatyti gyvenamąjį namą ir jame gyventi. Šiems tikslams įgyvendinti 2006-04-25 ieškovė savo vardu sudarė 18500 Lt kredito sutartį su DnB Nord banku, kurios pagrindu banko suteikti pinigai buvo panaudoti šalių bendroms reikmėms, t.y. žemės sklypo pirkimui, bei gyvenamojo namo statybai. 2006-06-07 atsakovas į ieškovės banko sąskaitą pervedė 20 000 Lt (mokėjimo paskirtis - sąskaitos papildymas) ir paskola bankui buvo grąžinta. 2006 spalio mėnesio pradžioje ieškovė paėmė dar vieną 20 000 Lt paskolą DnB NORD banke. Pagal 2006-10-27 vartojimo kredito sutartį Nr. VKS/503, pasirašytą su Parex banku, ieškovei buvo suteiktas 25 000 Lt kreditas. Iš šio kredito buvo padengta skola DnB NORD bankui, likę pinigai panaudoti bendriems tikslams. Tai, kad nuo 2005 metų gruodžio mėnesio su atsakovu gyveno bendrai ir vedė bendrą ūkį ir tarp jų buvo susitarimas įsigyti bendron nuosavybėn žemės sklypą ir jame pastatyti gyvenamąjį namą, kuris bus valdomas dalinės nuosavybės teise panaudojant bendrus šalių įnašus, patvirtina ieškovės sudaryta 2006-04-21 kredito sutartis su DnB Nord banku, 2006-04-25 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, 2006-10-27 kredito ir ieškovės laidavimo sutartis, sudaryta su AB Parex banku 25 000 Lt sumai, 2008-06-10 ieškovei ir atsakovui išduotas statybos leidimas Nr. 0485 gyvenamojo namo statybai bendrai įsigytame žemės sklype, 2007-07-27 kasos pajamų orderis, patvirtinantis ieškovės mokėjimą į atsakovo banko sąskaitą, individualaus gyvenamojo namo projektas.

Gyvendami bendrai, žemės sklype pastatė 119 kv. m. bendro ploto l aukšto gyvenamąjį namą, kai santykiai nutrūko, buvo likę atlikti tiktai dalį namo apdailos darbų. Šiame name kartu gyveno nuo 2006 rugsėjo mėnesio pradžios. Pagrindinis šalių pajamų šaltinis buvo ieškovės darbo užmokestis, atsakovas į gyvenamojo namo statybą įdėjo darbą, o visos statybinės medžiagos buvo pirktos ieškovės lėšomis. Gyvenamasis namas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tačiau yra pastatytas ir turi vertę. Šalių santykiai nutrūko, gyventi kartu jie neplanuoja, dėl gyvenamojo namo specifinio išplanavimo atsidalinimas natūra yra negalimas, todėl prašo priteisti iš atsakovo ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį žemės sklypo vertės kompensaciją, viso 60 000 Lt. Vadovaujasi UAB „Liturta“ nustatyta nekilnojamojo turto rinkos verte viso – 120 000 Lt.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė, palaikydama patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti, jame nurodytais pagrindais, priešieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtina pateikti rašytinai įrodymai bei apklausti liudytojai. Namo ir žemės sklypo vertė, kai šalys nustojo gyventi kartu buvo didesnė, vadovaujasi naujai pateikta išvada dėl turto vertės bei ta išvada dėl turto vertės, kai šalys nustojo gyventi kartu. Atsakovo parodymuose trūksta nuoseklumo, nes nėra logiška negyvenant kartu pirkti žemės sklypą, rengti namo dokumentaciją, laiduoti už paskolą.

Atsakovas A.Č. V. patikslintu priešieškiniu (b.l.51-53, t.4) prašė priteisti atsakovui iš ieškovės S. S. 20 000 Lt skolos, bei bylinėjimosi išlaidas, ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad patikslintame ieškinyje ieškovė vadovaujasi UAB „Liturta“ 2010-10-21 konsultacinėje išvadoje nurodytais duomenimis, kad viso atidalomo turto (žemės sklypas ir gyvenamasis namas) vertė sudaro 120 000 Lt. Atliktais ieškovės paskaičiavimais žemės sklypo vertė yra 20 040 Lt, o namo 99 960 Lt, todėl, anot ieškovės, jai priklausančio turto ½ dalies piniginė kompensacija sudaro 60 000 Lt. Ši išvada negali prilygti vertinimui, kadangi vertintojai kalba apie pabaigtą statybą, tačiau statyba 2007 m. lapkričio mėnesį nebuvo baigta ir tęsiasi iki šiol. Ieškovė grindžia savo reikalavimus tuo, kad ji su atsakovu žemės sklypą įsigijo bendrojon dalinėn nuosavybėn ir ketino kartu su atsakovu statyti sklype gyvenamąjį namą ir gyventi bendrai, neva ketino su atsakovu tuoktis, savo vardu gavo iš bankų paskolas, kurias neva panaudojo namo statybai, kad ji vienintelė dirbo ir abu gyveno iš ieškovės užmokesčio, visa tai neatitinka tikrovės. Pradžioje, kai atsakovas su ieškove draugavo, buvo noras statyti gyvenamąjį namą, vienok santykiai tarp šalių nutrūko ir šalys nuo 2007 metų lapkričio mėnesio gyvena atskirai. Namas buvo statomas atsakovo ir jo draugų jėgomis bei lėšomis, ieškovė prie namo statybų iš viso neprisidėjo, tai patvirtino byloje apklausti liudytojai. Kai šalys draugavo dirbo ir gaudavo lėšas ne tik ieškovė, bet ir atsakovas. Be to, nurodytu laikotarpiu, atsakovui pardavus jam priklausantį turtą jis gavo 145 000 Lt ir šie pinigai buvo panaudoti namo statybai. Visos ieškovės paskolos buvo gautos jau po pagrindinių įrenginių ir medžiagų namo statybai įsigijimo. Ieškovės paimtos bankų paskolos buvo naudojamos išimtinai ieškovės poreikiams tenkinti, nes ji tuomet augino vaiką. Maža to, atsakovas finansiškai rėmė ieškovę ir jai paskolino 20 000 Lt, kurie jai buvo reikalingi padengti 2006-04-25 gautą jos poreikiams paskolą, nes ieškovė buvo sutarusi gauti didesnę paskolą, kurią gavo 2006 metų spalio mėnesį. Iš vienos paskolos ieškovė pirko sau automobilį, paskola buvo suteikta automobilio pirkimui. Be to, ieškovė ketino pradėti savo asmeninį kirpėjos verslą ir gauta paskola buvo panaudota perkant baldus, įrangą, patalpų remontui ir nuomai. Statybos leidimas kaip ir visa kita projektinė dokumentacija buvo abiejų pasirašyta 2008-06-10, jau nepalaikant jokių ryšių tarp šalių ir atsakovo iniciatyva, siekiant pastatytą namą įteisinti. Atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, kad tik atsakovas atliko statybos darbus ir pirko statybines medžiagas. Jokio susitarimo, nekalbant apie rašytinį susitarimą, tarp šalių apie santuoką, kurti bendrąją dalinę nuosavybę nebuvo. Atsakovas ieškovei paskolino 20 000 Lt, pervesdamas juos 2006-06-07 į ieškovės sąskaitą, kadangi tuo metu šalis siejo pasitikėjimo santykiai, paskolos raštelis ar skolos sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta.

Teismo posėdžio metu atsakovas prašė priešieškinį tenkinti jame nurodytais argumentais bei papildomai nurodė, kad namą statė iš savo pinigų, turėjo lėšų, nes buvo pardavęs butą. Sutinka dėl sklypo, kad sklypas yra abiejų ir pusė sklypo priklauso ieškovei, bet namas priklauso tik jam. Neigia, kad ieškovė prisidėjo prie namo statybų. Nesutinka su ieškovės nurodyta žemės sklypo ir namo verte, vienok, jų vertę patvirtinančių dokumentų neturi.

Atsakovo atstovas prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad šalių pinigai nebuvo naudojami kartu, tai patvirtino liudytojai. Atsakovo paskolintus ieškovei 20 000 Lt galima traktuoti kaip paskolą, tai buvo asmeniniai atsakovo pinigai. Namo statybų metu atsakovas dirbo, turėjo lėšų. Ieškovė gali pretenduoti tik į dalį žemės sklypo. Namo projektas buvo gautas abiejų vardu, nes buvo grąsinimas iš ieškovės pusės, kad ji pasiskųs ir iš viso bus nugriautas tas namas.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį (b.l.55-56, t.4) nurodė, kad prašo ginčą tarp šalių spręsti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.

Pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovės ir atsakovo prašymu buvo apklausti liudytojai. Kadangi šalys, jų atstovai prašė vadovautis liudytojų, kurie jau buvo apklausti teisme parodymais, nepageidavo pakartotinai apklausti liudytojus, teismas vadovaujasi duotais liudytojų parodymais (b.l.139-141, 167-168, t.3 ):

Liudytoja I. B. parodė, kad yra ieškovės draugė. Žinojo, kad S. su atsakovu gyveno kartu. Nusprendė statytis namą, nusipirko žemės sklypą. Tuo metu kai nusipirko sklypą A. neturėjo darbo, jis užsiėmė namo statyba, o ieškovė paėmė paskolą. Atsakovas pardavė savo butą, padovanojo ieškovei automobilį. Turėjo skolų, jas grąžino, o iš to, kas liko ir iš ieškovės paimtos paskolos pradėjo statyti namą, į kurį įsikėlė rudenį. Jie karu pradėjo gyventi 2006 metų pavasarį, o name 2007 metais. Per gimtadienį atsakovas S. pasipiršo, A. pats parodė žiedą. Tuo metu kai pirko žemę, A. neturėjo darbo, jis užsiėmė namo statyba, o ieškovė paėmė paskolą pirkti visoms medžiagoms. Žino, kad A. pardavė butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kažkokia dalis buvo atidėta skoloms padengti. Ji asmeniškai buvo nuvažiavusi į namą ir padėjo ieškovei iš jo išsikraustyti.

Liudytoja A. V. parodė, kad ieškovė su atsakovu susipažino 2005 metais, nusprendė gyventi kartu, išsinuomavo butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ieškovė paėmė paskolą, nusipirko žemės sklypą. Per ieškovės 29-tąjį gimtadienį A. ieškovei pasipiršo. Nuo 2006 metų atsakovas niekur nedirbo, kai sugalvojo statyti namą, atsakovas pardavė savo butą, o ieškovė paėmė paskolą. Jie abu kartu prisidėjo prie namo statybos.

Liudytoja O. K. parodė, kad ieškovė (jos dukra) kartu gyveno su atsakovu, jie susipažino 2005 metais ir kartu nuomojosi butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atsakovas buvo pasipiršęs jos dukrai. Žino, kad abu nupirko žemės sklypą, kiekvienam po 3 arus. Namo statybai, dukra paėmė paskolą. Nevisiškai užbaigtas namas buvo. 2006 metais pas juos name šventė Kalėdas. Kiek žino, atsakovas nedirbo, o jos dukra dirbo.

Liudytojas A. K. parodė, kad yra atsakovo draugas nuo vaikystės. Atsakovas turėjo butą (duomenys neskelbtini) g., ruošiesi parduoti ir statyti namą, pirko žemę. Prašė jo padėti statyti namą, jis (liudytojas) yra statybininkas. Buvo pas atsakovą bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, atsakovas pristatė ieškovę kaip draugę. Atsakovas su ieškove gyveno (duomenys neskelbtini) g. Nematė, kad ieškovė būtų prisidėjusi pinigais prie namo statybos. Nežino, kieno vardu buvo nupirkta žemė. Nežino, ar turėjo skolų. Atsakovas finansavo namo statybą. Jis kartu su atsakovu statė namą. Vežė abu medžiagas. Draugas R. padėjo. Ieškovė atvažiuodavo, bet jis nematė ką ji veikė. Nežino, ar draugas buvo pasipiršęs.

Liudytoja I. M. parodė, kad yra A.Č. V. kaimynė. Ji gyvena ten nuo 1999 metų. Jis jai sakė, kad statys namą, pardavė savo butą mieste. Matė dirbančius A.Č. V. ir A. K. statybose. S. matė, kai po statybų praėjo metai ar pusmetis, buvo atvažiavusi porą kartų. Nesusidarė įspūdis, kad ji ten gyventų. A.Č. V. sakė, kad mieste pardavė butą ir iš tų pinigų stato namą. Nežino, ar kas dar finansavo namo statybą. Nematė, kad ieškovė nakvotų.

Liudytoja T. M. parodė, kad nuo 1997 metų yra sodo bendrijos buhalterė. Atsakovas dalyvauja susirinkimuose, aktyviai dalyvauja bendrijos gyvenime. S. S. matė tik vieną kartą ir tik atsitiktinai. A.Č. V. ateidavo pasiimti pažymų, kad galėtų statyti namą. Matė, kad nuolatos jis dirbo statybose. Matė ir jo draugą, kuris jam padėdavo. Nežino, ar S. dalyvavo namo statyboje, ji niekada nedalyvavo sodų bendrijos susirinkimuose, nei karto nemokėjo mokesčių bendrijai, mokesčius mokėjo A..

Liudytoja E. A. parodė, kad yra A. sesuo. Viską žinojo apie jo drauges ir apie S.. Kai pirko sklypą, brolis nesureikšmino, kad tapo su S. to sklypo bendrasavininkais. Namas buvo pradėtas statyti, kai A. pardavė butą. Pardavęs butą, gavo 105000 litų. Už šiuos pinigus buvo pradėtas statyti namas. Namas buvo pastatytas per keturis mėnesius. Jos vyras yra statybinės firmos savininkas ir A. su juo konsultavosi dėl statybos. S. niekada su juo nebuvo. Daug medžiagų statyboms A. išsivežė iš liudytojos šeimos, kadangi patys buvo ką tik pasistatę namą. Buvo tik sienos ir stogas. Nebuvo jis įrengtas. Brolis persikraustė ten gyventi. Ji su mama važiuodavo ten tvarkyti, S. ten negyveno, nebuvo sąlygų ten gyventi. A. paprašė, kad S. jam perrašytų savo sklypo dalį, bet ji nesutiko ir pareikalavo 50000 Lt. Buvo nuspręsta tuos pinigus jai sumokėti, bet tada ji pareikalavo jau 100000 Lt. S. buvo paėmusi paskolą, o A. ją padengė.

Liudytoja J. K. parodė, kad yra buvusi S. S. bendradarbė bei artima A. draugė. Pažįsta ir ieškovę ir atsakovą. Kai susipažino su A., jis buvo pasiturintis vaikinas, turėjo butą, darbą, pinigų. Tais laikais S. uždirbdavo maždaug 3000 litų per mėnesį. S. visiems sakė, kad jai reikia pasirūpinti vaiku, bet tas vaikas nėra atsakovo. Mano, kad S. bendravo su A. iš finansinių paskatų. Namas buvo pastatytas, tačiau nebuvo įrengtas. Jos žiniomis S. su A. tame name tai gyveno, tai negyveno.

Liudytoja J. V. parodė, kad yra atsakovo motina, su vyru yra pardavę butą (duomenys neskelbtini) g., gautus pinigus 2006 metais pervedė sūnui namo statybai. Sūnus jokių skolų neturėjo. Dirbdamas dar uždarbiavo su draugais, namas yra pastatytas už parduotą butą. Pinigų užteko, nes darbo jėga buvo nemokama. Statė sūnus su draugais. Padėjo brolis, svainis, žentas. Žinojo, kad sūnus su S. draugavo. Sūnus nesakė, kad tai rimti santykiai. Sūnui padėdavo su dukra tvarkytis. Atvažiuodavo ir liudytojos sesuo. Tvarkė aplinką ir namo vidų. Kai tvarkydavo, S. ten niekada nebuvo.

Ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas, atsakovo priešieškinys atmestinas.

Kaip nustatyta byloje, 2006-04-21 tarp ieškovės S. S. ir banko AB bankas NORD /LB buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 1658-06 IL, kurios pagrindu ieškovei suteiktas 18500 Lt kreditas vartojimo reikmėms, nustatytas kredito grąžinimo terminas 2011-03-31 (b.l.10-26, t.1).

Ieškovės S. S. ir atsakovo A.Č. V. vardu nuosavybės teise kiekvienam nuo 2006-04-27 po ½ dalį priklauso žemės sklypas (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0600 ha bendro ploto, esantis Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), SB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘; nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas: 2006-04-25 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2904; 2008-01-11 nustatyta žemės sklypo vertė - 3376 Lt (b.l.7-9, 66-69, t.1; b.l.132-142, t.1).

2006-06-07 atsakovas mokėjimo pavedimu Nr. 1 pervedė iš savo sąskaitos, esančios AB bankas Hansabankas į ieškovės sąskaitą, esančią AB DnB Nord bankas 20000 Lt; mokėjimo pavedime nurodyta mokėjimo paskirtis - sąskaitos papildymas (b.l. 5, t.3).

2006-10-27 tarp ieškovės ir AB Parex bankas sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. VKS/503 (b.l. 27-34, t. 1), kurios pagrindu ieškovei suteiktas 25000 Lt kreditas automobiliui pirkti, nurodytas laiduotojas – A.Č. V.; tą pačią dieną 2006-10-27, tarp atsakovo A.Č. V. ir AB Parex bankas sudaryta laidavimo sutartis Nr. LS/VKS/503 (b.l.35-37, t.1), kuria atsakovas kaip laiduotojas laidavo AB Parex bankas už ieškovę S. S., paėmusią 25000 Lt kreditą.

2006-11-07 mokėjimo nurodyme Nr. 76384 nurodyta, kad ieškovė papildė savo sąskaitą 10000 Lt ir 2006-11-07 kasos pajamų orderyje Nr. 76372 nurodyta, kad ieškovė papildė savo sąskaitą 2753 Lt (b.l. 80-81, t.1).

2007-11-27 kasos pajamų orderis Nr. 646788, patvirtina, kad ieškovė atsakovui pervedė 425 Lt sąskaitos papildymui (b.l. 82, t.1).

2008-06-10 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybos skyrius išdavė ieškovei ir atsakovui statybos leidimą Nr. 0485 vienbučio gyvenamojo namo statybai, SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r.; šio gyvenamojo namo projektas parengtas dar 2006 metais, projekto užsakovais nurodyti ir ieškovė ir atsakovas (b.l. 93-94; 95-113, t.1).

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.).

Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.).

Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str.). Bendroji dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4. 73 str. 1, 3 d. d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad tokių asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusą. Nurodytus teisinius santykius reglamentuojantis CK trečiosios knygos VI dalies XV skyrius dar negalioja, nes dar nėra priimta specialaus įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis (Žin., 2000, Nr. 74-2262). Nuosekli susiformavusi kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-06-13 nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. v. R. A. L., byla Nr. 3K-7-332/2006, ir kt.). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011 ir kt.). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties rašytinės formos sudarymo pagal įstatymą reikalavimas (CK 6.969 str. 4 d.) gyvenimiškai nevykdomas, bet tai per se nedaro šios sutarties negaliojančios, nes tik CK 1.93 str. 1 d. atveju, t. y. kai toks padarinys įsakmiai nustatytas įstatymuose, sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu rašytinės jungtinės veiklos sutarties nesudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais ir pan.). Taigi nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Įstatymuose nenustatyta draudimo, eliminuojančio tam tikrus įrodymus, jų rūšis ar grupes. Aplinkybė, kad šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas ex-ante bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-410/2011 ir kt.).

Tarp šalių kilęs ginčas yra dėl jungtinės veiklos teisinių santykių tarp nesusituokusių asmenų, nesant bendros jungtinės veiklos sutarties rašytinės formos, įvertinimo, todėl atsižvelgiant į šios kategorijos bylų teisminę praktiką, šioje byloje yra teisinis pagrindas netaikyti įrodinėjimo liudytojų parodymais ribojimo CK 1.93 straipsnio 6 dalies pagrindu pripažinus, kad šių įrodinėjimo priemonių draudimas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Byloje įvertinus šalių paaiškinimus, ištyrus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, kurie yra šalių artimi giminaičiai ir/ar draugai (nors liudytojų parodymai yra prieštaringi dalyje dėl ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo ir piniginių įnašų į bendro turto sukūrimą, vienok visi liudytojai patvirtino, jog šalys nurodytu laikotarpiu artimai bendravo), darytina išvada, kad yra labiau tikėtina ir nekyla didelių abejonių, jog šalys ieškovės nurodytu laikotarpiu gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, darė įnašus pinigais, pirko statybines medžiagas ir savo darbu sukūrė jungtinės veiklos rezultatą, tai yra ginčo turtą. Liudytojos T. M. parodymais teismas nesivadovauja, kadangi, atsižvelgiant į ieškinio bei priešieškinio pagrindą ir dalyką bei atsakovo atsikirtimus, šios liudytojos parodymai neturi reikšmės bylai, pati liudytoja patvirtino, jog nežino ar ieškovė dalyvavo namo statyboje. Atkreiptinas dėmesys, jog didžioji dalis būtent statybinių medžiagų, kurių kvitus pateikė atsakovas, rangos sutartis dėl darbų atlikimo name, technikos darbams atlikti nuomojimas (b.l. 4-18, 22, 23-25, 27-42, 45, 52-60, 61-69-73, t.2) buvo įgyta ir atliekama būtent 2006 - 2007 metais, iš karto po to, kai šalys 2006-04-25 pirkimo-pardavimo sutartimi bendrai įsigijo žemės sklypą, SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų 2008-01 mėn., 04 mėn., 05 mėn., 06 mėn, 07 mėn., 08 mėn. kvitų (b.l. 19-21, 46-61, t.2), nurodytu laikotarpiu buvo tik įgyti įvairūs įrankiai bei priemonės (atsuktuvai, klijai, sraigtai, plėvelė ir pan.) darbams atlikti, o ne statybinės medžiagos. Be to, kaip nustatyta byloje, prieš pat įsigyjant aukščiau nurodytą žemės sklypą. Ieškovė 2006-04-21 su banku AB bankas NORD /LB sudarė kreditavimo sutartį Nr. 1658-06 IL, kurios pagrindu ieškovei buvo suteiktas 18500 Lt kreditas, o 2006-10-27 tarp ieškovės ir AB Parex bankas buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. VKS/503, kurios pagrindu ieškovei suteiktas 25000 Lt kreditas automobiliui pirkti, ir tą pačią dieną 2006-10-27, tarp atsakovo A.Č. V. ir AB Parex bankas sudaryta laidavimo sutartis Nr. LS/VKS/503, kuria atsakovas kaip laiduotojas laidavo AB Parex bankas už ieškovę S. S., paėmusią 25000 Lt kreditą. Ieškovės pateiktos 2007 m. metinės pajamų deklaracijos, sąskaitų išrašai (b.l. 70-72, 74-77, 84-92, t. 1), patvirtina, jog ieškovės nurodytu laikotarpiu ieškovė turėjo lėšų, gaudavo pajamas susijusias su darbine veikla, tuo tarpu, atsakovo pateikti duomenys iš Sodros apie jo gaunamas pajamas (b.l. 158 – 159, t. 3) už 2005 m. gruodžio mėn. – 2007 m. lapkričio mėn. patvirtina, kad atsakovos dirbo minimaliai, gaudavo nedideles pajamas, vienok atsakovo sąskaitos 2006-06-06 – 2006-06-06 išrašas (b.l. 43, t.2) patvirtina, kad į atsakovo sąskaitą buvo pervesta 105000 Lt kaip dovana, o tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas taip pat turėjo piniginių lėšų. Šios faktinės aplinkybės turi būti vertinamos kompleksiškai su visais byloje esančiais įrodymais. Todėl atsakovo nurodyti argumentai, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu šalys kartu negyveno bei nesiekė sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, jog šalys buvo tik draugai, jog namas buvo statomas išimtinai tik iš atsakovo lėšų ir jo darbu, jog ieškovės paskolos buvo paimtos po pagrindinių namo statybai įrenginių ir medžiagų įsigijimo, yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Atsakovo pateiktos foto nuotraukos 2008-04-09, 2008-04-28 (b.l.161-164, t.30), tik patvirtina, jog namas jau buvo pastatytas, nors su nepilnai įrengta vidaus apdaila. Atkreiptinas dėmesys, jog 2006 metais iš karto po žemės sklypo įsigijimo, šalys bendrai kreipėsi dėl sklypo kadastrinių matavimų atlikimo bei sklypo ribų suformavimo, įregistravo žemės sklypą VĮ „Registro centras“ (b.l.134-142, t.1). Tai, kad gyvenamojo namo statybai leidimas buvo išduotas tik 2008-06-10 abiejų šalių vardu, (b.l.93-94,t.1), nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių dėl šalių siekio, įsigijus žemės sklypą, ant sklypo pastatyti gyvenamąjį namą. Kita vertus, vertinant CK 1.5 str. prasme ieškovės ir atsakovo santykius aukščiau nurodytu laikotarpiu, koks tikslas būtų šalims bendrai įsigyti lygiomis dalimis žemės sklypą, neturint tokio ketinimo, atsakovui laiduoti už ieškovę, paėmusią kreditą iš banko. Atkreiptinas dėmesys, jog ginčo gyvenamojo namo projektas parengtas abiejų šalių vardu dar ieškovės nurodytu laikotarpiu šalims gyvenant kartu 2006-2007 metais (b.l.93-113, t.1), ginčo namo projektą kartu su ieškiniu pateikė būtent ieškovė. Atmestini kaip neįrodyti atsakovo atstovo nurodyti argumentai, jog namo projektas buvo gautas abiejų vardu, nes buvo grasinimas iš ieškovės pusės, kad ji pasiskųs ir iš viso bus nugriautas namas. Atsakovas nesutikdamas su ieškovės pateiktu 2012-07-11 UAB „Liturta“ konsultacinėje išvadoje nurodytu ginčo žemės sklypo ir gyvenamojo namo įvertinimu 2007 metų lapkričio mėn.: 0,0600 ha žemės sklypo - nuo 25000 Lt iki 30000 Lt; gyvenamojo namo (117,71 kv. m bendro ploto) – nuo 143000 Lt iki 155000 Lt (b.l. 70-71, t. 4), nors šioje išvadoje nurodyta ginčo turto vertė yra didesnė, nei ieškovės nurodyta ieškinyje: žemės sklypo – 20040 Lt, gyvenamojo namo – 99960 Lt, viso – 120000 Lt. (b.l.151-156, t.3), jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą ginčo nekilnojamojo turto vertę, nepateikė, todėl teismas vadovaujasi ieškovės nurodytu turto įvertinimu.

Esant išdėstytom aplinkybėm, ginčo nekilnojamasis turtas: žemės sklypas su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu yra laikytinas šalių bendrąja daline nuosavybe, todėl jį atidalijant, kiekvienai iš šalių priskirtina po ½ dalį ginčo turto (žemės sklypas kiekvienai iš šalių priklauso po ½ dalį), šį nekilnojamąjį turtą perduodant atsakovo nuosavybėn, o iš atsakovo ieškovei priteisiant viso 60000 Lt (12000 Lt:2) piniginę kompensaciją (CK 4.73, 4.74, 4.80 str. str.).

CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Pagal CK 6.871 str. fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas; jeigu paskolos sutartis turėjo būti rašytinė (šio kodekso 6.871 str.), pagal šio straipsnio 1 dalį ginčyti paskolos sutartį liudytojų parodymais neleidžiama, išskyrus atvejus, nurodytus šio kodekso 1.93 str., taip pat kai paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl paskolos gavėjo atstovo piktavališko susitarimo su paskolos davėju, arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių (CK 6. 875 str. 1, 2 d. d.).

Taigi, įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2005; 2007-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007; 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009). Pagal CK 1.73 str. 1 d. 1 p., paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu. CK 1.93 str. 1 d., įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose; šio str. 2 d. nustato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Vienok, pagal šio str. 6 d. 1 p., šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent, kai yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų.

Rašytinės paskolos tarp atsakovo ir ieškovės nebuvo sudaryta, ginčo dėl to nekilo. 20000 Lt pinigų skolinimo ieškovei faktui įrodyti atsakovas įrodinėjo jo pateiktu aukščiau paminėtu 2006-06-07 mokėjimo nurodymu Nr. 1, kuriame nurodyta mokėjimo paskirtis - sąskaitos papildymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pinigų pervedimo veiksmo teisinio kvalifikavimo, nurodė, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009 ir kt.).

Teismo nuomone, esant aukščiau nurodytom aplinkybėm apie ieškovės ir atsakovo kaip partnerių santykių nurodytu laikotarpiu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai santykiai. Atkreiptinas dėmesys taip pat į mokėjimo pavedime nurodytą mokėjimo paskirtį. Atsakovo pinigų ieškovei pervedimo faktas tik patvirtina ieškovės nurodytus argumentus, kad pinigus atsakovas ieškovei pervedė, jog ieškovė galėtų atsiskaityti su banku ir paimti naują kreditą namo statybai. Be to, atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės įsipareigojimą grąžinti skolą atsakovui, kad atsakovas reikalavo iš ieškovės grąžinti 20000 Lt skolą, vien atsakovės sąskaitos papildymas pagal atsakovo pateiktą mokėjimo nurodymą negali būti vertinamas kaip atsakovo ieškovei suteikta paskola.

Kadangi ieškinys yra tenkintinas, o priešieškinys atmestinas, iš atsakovo ieškovei priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos: 329 Lt žyminio mokesčio (b.l.1, t.1; b.l. 39, t.4), 350 Lt už konsultacinės išvados parengimą (b.l.157, t.3) bei 3320 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l.73, 150, t.3; b.l. 82, t.4); iš atsakovo taip pat priteistina 183,24 Lt pašto išlaidų valstybei. Kadangi ieškovei likusios dalies žyminio mokesčio, t.y. 1399 Lt sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo (b.l. 42-43, t.4) 1399 Lt žyminio mokesčio priteistina valstybei (CPK 88, 79, 93, 93, 98 str., str.).

Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 259, 263-270 str., str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Pripažinti, ieškovei S. S., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į ½ dalį neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre 117,71 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).), sklype Nr. (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r.

Atidalinti ieškovei S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre 117,71 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), sklype Nr. (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., ir šią ½ dalį neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre 117,71 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo bei ½ dalį žemės sklypo Nr. 31 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., perduoti asmeninėn atsakovo A. Č. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn, o ieškovei S. S., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. Č. V., ak. (duomenys neskelbtini) priteisti 60000 Lt (šešiasdešimt tūkstančių litų) piniginę kompensaciją.

Priteisti iš ieškovės S. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 1399 Lt žyminio mokesčio valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo A. Č. V., ak. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 3999 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. Č. V., ak. (duomenys neskelbtini) 183,24 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris litus 24 ct.) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.