- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-03
- Bylos Nr.
- e2YT-652-1043/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16367-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- A. T., G. T.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. T. ir G. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai
1. Pareiškėjas prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą po sutuoktinės J. T., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėdamas faktiškai valdyti pavedėtiną turtą – ½ dalį nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr., esančio (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini). sudarė santuoką su J. T.. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai įsigijo butą, esantį Kaune, Kovo 11-osios g. 82-4 (toliau – butas). (duomenys neskelbtini)J. T. mirė. Po jos mirties pareiškėjas į notarą nesikreipė, nes manė, kad sutuoktinė paveldėtino turto neturėjo. 2019 m. pareiškėjas norėjo padovanoti sūnui butą, tačiau notaras atsisakė tvirtinti dovanojimo sandorį, nes butas buvo įgytas santuokoje su velione ir po jos mirties nebuvo priimtas palikimas. Po J. T. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, vieninteliai įpėdiniai pavedėti yra pareiškėjas ir vaikai – suinteresuoti asmenys. Kitų įpėdinių velionė neturi. Po velionės mirties liko pavedėtinas turtas butas, apie kitą pavedėtiną turtą pareiškėjas duomenų neturi. Pareiškėjas po sutuoktinės mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes nesuprato, kad palikimui priimti būtina kreiptis į notarą. Pareiškėjas po sutuoktinės mirties pradėjo faktiškai valdyti jos turto dalį, butu naudojosi kaip savu, mokėjo mokesčius, rūpinosi aplinka ir buities pagerinimu, vykdė einamuosius ir būtinuosius remontus. Pareiškėjas su sutuoktine gyveno bute, po sutuoktinės mirties ir toliau liko gyventi bute. J. T. sūnūs pretenzijų dėl paveldėto turto nereiškė (e. b. l. 26–28).
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pareiškimą palaikė. Nurodė, kad pareiškėjas dėl teisinių žinių stokos nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau po sutuoktinės mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti, t. y. liko gyventi bute, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius. Mokėjimo kvitų pareiškėjas nėra išsaugojęs (2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 04 min. 12 sek. – 05 min. 45 sek.).
II. Suinteresuotų asmenų argumentai
4. Suinteresuoti asmenys G. T. ir A. T. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, jog su pareiškimu sutinka, pareiškėjas po sutuoktinės mirties nuolat gyveno ir gyvena bute, juo naudojasi ir rūpinasi kaip savu, mokėjo komunalinius mokesčius, darė einamuosius remontus, atliko kitus su buto eksploatacija susijusius darbus (e. b. l. 36–37).
5. Suinteresuotas asmuo G. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad niekas jų neinformavo, kad reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Buto rūpinosi pareiškėjas su broliu, mokėjo už butą mokesčius, mokėjo už laiptinės ir namo stogo remontus (2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 06 min. 48 sek. – 09 min. 58 sek.).
6. Suinteresuotas asmuo A. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tėvai butą įgijo santuokoje. Po motinos mirties į notarą niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo, tačiau po jos mirties ir toliau liko gyventi bute su pareiškėju, padeda jam mokėti mokesčius už butą ir tvarkytis. Skolų už komunalinius mokesčius ir namo bendrijai neturi (2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 54 sek – 12 min. 02 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 12). Palikimo, atsiradusio po J. T. mirties, priėmimo faktų nėra registruota (e. b. l. 14). Po palikėjos mirties liko jo sutuoktinio – pareiškėjo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas (unikalus Nr.), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) (e. b. l. 16).
8. Asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, buto įregistravimo pagrindas – 1999 m. spalio 26 Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pažyma Nr. 46 (e. b. l. 16), o palikėjos santuoka su pareiškėju buvo sudaryta 1959 m. lapkričio 14 d. (b. l. 7). Kadangi minėtas butas įgytas palikėjos santuokos metu, todėl jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
9. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
10. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro butas (kaip kad šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjų daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjos mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjos mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po pareiškėjo sutuoktinės mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėja testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.13 straipsniu, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Suinteresuoti asmenys (palikėjos sūnūs) į motinos palikimo dalį nepretenduoja. Nagrinėjamu atveju į palikėjos palikimą pretenduoja jos sutuoktinis.
12. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų parodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjos mirties dieną jos sutuoktinis faktiškai gyveno šeimai priklausančiame bute, todėl mirus palikėjai, jos turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sutuoktiniui, kuris faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys patvirtino, kad pareiškėjas po palikėjos mirties liko gyventi bute, kur gyvena iki šiol, moka komunalinius mokesčius už butą, atliko bute einamuosius remontus (2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 06 min. 48 sek. – 12 min. 02 sek.). Suinteresuoti asmenys (palikėjos vaikai) tėvo palikimo priėmimo fakto po palikėjos mirties neginčija, patys į palikimo dalį po motinos mirties nepretenduoja ir su pareiškimu sutinka (e. l. b. 36–37).
13. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
14. Byloje nustatyta, kad 2019 m. liepos 31 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – Tarnyba) sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-3474-12476 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nuspręsta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo ir susijusių klausimų išsprendimo, garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba 2019 m. gruodžio 11 d. pateikė pažymą Nr. (2.15)NTP-7-7049 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patvirtinančią, jog teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš viso sudarė 171,60 Eur. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad ypatingos teisenos bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau Tarnybai nusprendus teikti pareiškėjui valstybės garantuojamą 50 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrusi pareiškėjui advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys patyrė išlaidas (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-779-555/2017). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra 50 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, o suinteresuotų asmenų suinteresuotumas nebuvo skirtingas ir jų interesas nebuvo priešingi nei pareiškėjo, todėl iš pareiškėjo priteistina pusę sumos mokėtinos už antrinę teisinę pagalbą – 85,80 Eur (171,60 Eur / 2) (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Priteisti iš A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 85,80 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų 80 ct0) valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.