Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-09-19 · Civilinė byla Nr. 2YT-21101-994/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-19
Bylos Nr.
2YT-21101-994/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13671-2024-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Lipeikienė
Pareiškėjas
R. P.
Kreditorius
uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas Vilnius“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-21101-994/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13671-2024-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1; (S) 3.5.16
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugsėjo 19 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas Vilnius“, antstolis Dainius Šidlauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas R. P. pateikė skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų, kuriuo prašo grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui; užbaigti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti areštą sąskaitoms. Pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų grindžia tokiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Nesutinka su 2024 m. birželio 28 d. antstolio patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti tenkinti prašymą gražinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui ir užbaigti vykdomąją bylą. Antstolio kontoroje nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. yra vykdoma byla Nr. (duomenys neskelbtini) išieškant iš pareiškėjo skolą, palūkanas bei vykdymo išlaidas išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mano būstas Vilnius“ naudai. Antstolis iki šiol vykdomojo rašto neįvykdė, jokios skolos nėra išieškojęs, nes pareiškėjas neturi jokio turto. Be to, dėl sveikatos problemų negali dirbti, gyvena iš socialinių pašalpų. Todėl nėra galimybės įvykdyti vykdomojo rašto ir išieškoti skolą.

1.2. Tuo atveju, kai skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, vykdomasis dokumentas pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo ne visiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiu atveju antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 631 straipsnio 2 dalis), o grąžindamas vykdomąjį dokumentą, antstolis panaikina visas priemones, kurių buvo imtasi išieškojimui įvykdyti (CPK 631 straipsnio 4 dalis).

2. Antstolis Dainius Šidlauskas 2024 m. liepos 31 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo netenkino pareiškėjo skundo ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis savo patvarkymą grindžia tokiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Antstoliui priverstiniam vykdymui pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2016 m. liepos 21 d. dėl 246,48 Eur skolos bei 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko 3 eilės išieškotojui UAB „Mano būstas Vilnius“.

2.2. Skolininko skunde dėl antstolio veiksmų nėra nurodytos nei vienos teisės normos, kurią antstolis pažeidė ar nesilaikė. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato antstoliui pareigos, esant skolininko prašymui, grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui su išieškojimo negalimumo aktu. CPK 631 straipsnio 1 dalis suteikia antstoliui teisę grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, surašius aktą apie išieškojimo negalimumą, tačiau nėra tokios teisės normos, kuri sukurtų antstoliui pareigą skolininko prašymu ar be jo grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, tai kiekvienu atveju yra antstolio teisė, kuria jis gali pasinaudoti, gali ir nepasinaudoti. Dėlto, jokio teisės akto antstolis nepažeidė.

2.3. Net ir tuo atveju, jeigu remiantis CPK 163 straipsnio 1 dalies pagrindu amtstolis grąžintų vykdomąjį dokumentą išieškotojui, šis nepraranda teisės kreiptis į antstolį dėl skolos išieškojimo iš naujo, su tuo pačiu vykdomuoju dokumentu. Tokiu atveju būtų grįžtama į pradinę padėtį ir skolininko atžvilgiu vėl būtų vykdoma vykdomoji byla, tik išieškotojas, pateikdamas iš naujo vykdomąjį dokumentą vykdyti, turėtų dar kartą sumokėti antstoliui vykdomosios bylos administravimo išlaidas.

Atsiliepimas

3. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į skundą iki teismo posėdžio pradžios teismui nepateikė.

4. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

5. Teismas pažymi, kad vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

6. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. blandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007).

7. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 246,48 Eur skolos bei 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko 3 eilės išieškotojai UAB „Mano būstas Vilnius“. Atliekant vykdymo veiksmus 2016 m. rugpjūčio 11 d. antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Antstolio kontoroje gautas skolininko 2024 m. birželio 28 d. prašymas grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai, užbaigti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinti areštą sąskaitai. Antstolis 2024 m. birželio 28 d. priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojai.

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reiškia reikalavimą grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai ir užbaigti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kai galimybės iš skolininko išieškoti priteistas sumas nėra įmanoma dėl skolininko turto ir pajamų neturėjimo. Pareiškėjas tvirtina, kad tokiu atveju kai skolininkas neturi turto ir pajamų, antstolis vykdomąjį raštą turi grąžinti išieškotojai vadovaujantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir vykdomąją bylą užbaigti.

10. Teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais pareiškėjo argumentais bei pozicija. Vertindamas byloje kilusį ginčą teismas pirmiausia pažymi tai, kad CPK 625 straipsnyje nurodyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Vykdomosios bylos užbaigimo pagrindai nustatyti CPK 632 straipsnyje. Vykdomojo dokumento išieškotojui grąžinimas yra vienas iš vykdomosios bylos pabaigos pagrindų ( CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktą vykdomoji byla laikoma baigta CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus.

11. Vykdomojo dokumento, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, grąžinimo išieškotojui pagrindai nustatyti CPK 631 straipsnyje, kuriame be kita ko nustatyta, jog vykdomasis dokumentas grąžinamas išiešotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio Kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį (CPK 631 staripsnio 1 dalies 2 punktas).

12. CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai vykdomajam dokumentui grąžinti, suteikia antstoliui diskrecijos teisę grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, surašius aktą apie išieškojimo negalimumą, tačiau nesukuria antstoliui pareigos skolininko prašymu užbaigti vykdomąją bylą CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai.

13. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, - antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl tokių biurokratinio pobūdžio procedūrų gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdymo atlikimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).

14. Taigi esant nurodytam įstatyminiam reglamentavimui, akivaizdu, jog išieškojimo negalimumą teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę konstatuoti tik antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, prieš tai ėmęsis visų būtinų, teisės aktais nustatytų veiksmų, reikalingų teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įvykdymui.

15. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis pareiškėjas šiuo metu nedirba, neturi jokio kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto bei negauna pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti ir daryti išskaitas. Vis dėlto, vien ta aplinkybė, kad skolininkas šiuo metu neturi turto ir pajamų, kaip teigia, nereiškia, kad turto ir pajamų skolininkas neturės ir ateityje. Skolininkas yra darbingo amžiaus, byloje duomenų apie skolininko sveikatos sutrikimus, kurie ribotų jo galimybę dirbti, nėra. Todėl labai tikėtina, kad skolininkas gali įsidarbinti, tokiu būdu jo finansinė padėtis pasikeistų. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai (pav. atsiradus pajamų, įgijus turto ir t.t.) antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, o išieškotojai nereikėtų iš naujo kreiptis į antstolį dėl naujo vykdymo proceso vykdymo.

16. Įvertinus teisinį reguliavimą bei vykdomosios bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad antstolis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su vykdomojo dokumento negrąžinimu išieškotojai. Įrodymų, kurie leistų pagrįstai ir vienareikšmiškai konstatuoti, kad antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą viršijo savo įgaliojimus, piktnaudžiavo savo teisėmis ar siekia tyčia didinti vykdymo išlaidas, byloje nėra. Dėl nurodytų motyvų, antstolio 2024 m. birželio 28 d. priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas. Naikinti minėto patvarkymo, pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

17. Teismui netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimų grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui ir užbaigti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nėra teisinio pagrindo spręsti klausimo ir dėl arešto sąskaitoms panaikinimo. Juo labiau, kad pareiškėjas niekaip nemotyvuoja, kad antstolis sąskaitas būtų areštavęs neteisėtai.

18. Į esminius skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja sprendimo teisėtumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjo R. P. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė