- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-07-19
- Bylos Nr.
- 1-1726-540/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-32933-17-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Kaltinamasis
- Ž. D.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos pilietis, lietuvis, nevedęs, dirbantis privačiai pas ūkininkus, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), praeityje teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. liepos 1 d., apie 00:47 val. Kauno m., ties Ateities pl. namu Nr. 46 Ž. D., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį "Alfa Romeo 147", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,76 promilių etilo alkoholio kraujyje).
Kaltinamasis Ž. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad buvo prie Kauno marių, kur susipažino su keliais asmenimis, su kuriais išgėrė šampano. Po to tie žmonės jo paprašė, kad juos parvežtų namo ir jis juos vežė. Teisės vairuoti transporto priemones neturi.
Kaltinamajam Ž. D. pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo Ž. D. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:
- Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos J. L. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad Kauno AVPK PR 3-os kuopos, 1-ojo būrio vyr. patrulė M. P. alkotesteriu patikrinusi automobilio "Alfa Romeo 147", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo Ž. D. blaivumą, nustatė, kad jis yra apsvaigęs nuo alkoholio. Nustatytas 1,84 prom. girtumas ( b. l. 3);
- 2017-07-01 apžiūros planu, sudarytomis fotolentelėmis, buvo apžiūrėtas automobilis "Alfa Romeo 147", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fotografuota (b. l. 4-8);
- Kauno AVPK PR 3-os kuopos, 1-ojo būrio vyr. patrulės M. P. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog 2017 m. liepos 1d. jai patruliuojant kartu su vyr. patruliu E. Č. ir kursantu D. G. apie 00.35 val. gavo pranešimą nuvykti į Ateities pl. Kaune, kur kažkas pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvažiavę į Ateities plentą, pamatė tą automobilį, kurį sustabdė ties Ateities pl. 46 namu. Jį vairavo Ž. D., kurį patikrinus alkotesteriu, jam buvo nustatytas 1,84 promilių girtumas. Ž. D. buvo pristatytas paimti kraujo į gydymo įstaigą. Jis paaiškino, kad gėrė šampano, gailėjosi, kad vairavo (b. 1. 9);
- alkotesterio parodymais, kuriuose užfiksuota, kad Ž. D. 2017-07-01 00.47 val. nustatytas 1,84 promilių neblaivumas (b. l. 19);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A- 6647/2017(01), iš kurios matyti, kad Ž. D. kraujo mėginyje, paimtame 2017 m. liepos 1d. 01.00 val., nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija yra 1,76 promilės etilo alkoholio (b. l. 28);
- įtariamojo Ž. D. apklausos protokolu, kuriame jis nurodė, kad 2017 m. birželio 30d. vakare, tikslaus laiko nežino, su automobiliu Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo prie Kauno marių, kur susipažino su tokiais žmonėmis,su jais kartu išgėrė šampano. Suprato, kad buvo išgėręs, tačiau pastarieji paprašė parvežti juos namo į Karmėlavą, ir jis sutiko. Vežė savo automobiliu juos namo. Ateities plente buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie patikrino blaivumą ir nustatė jo girtumą, tiksliai promilių neatsimena. Po to nuvežė į ligoninę, kur davė kraujo. Automobilį uždarė į aikštelę. Mašina registruota draugės, su kuria kartu gyvena, K. D. vardu. Automobilis yra jo, tačiau kadangi kartu gyvena, registravo draugės vardu, bet sudarė pirkimo-pardavimo sutartį prieš metus, kad ji parduoda tą automobilį jam, tačiau tos sutarties nėra užregistravęs "Regitroje". Dėl to, ką padarė, labai gailisi (b. l. 58).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro pagrįstą išvadą, kad faktiniais duomenimis – kaltinamojo Ž. D. visišku kaltės prisipažinimu, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. liepos 1 d., apie 00:47 val. Kauno m., ties Ateities pl. namu Nr. 46 Ž. D., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį "Alfa Romeo 147", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,76 promilių etilo alkoholio kraujyje). Ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad Ž. D. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, ko pasekoje padarė eismo įvykį, iš kurio pasišalino, ir tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas ir tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas Ž. D. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Kaltinamojo Ž. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Kaltinamojo Ž. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis Ž. D. praeityje teistas, tačiau jo teistumai išnykę (b. l. 41-43), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre užregistruotas (b. l. 50), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 36-40).
Ikiteisminio tyrimo metu Ž. D. buvo paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad kaltinamajam Ž. D. skirtina BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta bausmė- bauda.
Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64 ¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011; Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-643-150/2016, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-398/2017 ir kt.). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015).
BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Ž. D. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį "Alfa Romeo 147", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonė – automobilis "Alfa Romeo 147", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad Ž. D. priklausančios transporto priemonės – automobilio "Alfa Romeo 147", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam Ž. D. nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis "Alfa Romeo 147", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti iš Ž. D. nepriteistinos, nes nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis, teismas
nusprendžia:
Ž. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti bausmę - 90 MGL –3389,40 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 40 ct) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam sumažintą galutinę bausmę – 60 MGL – 2259,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 ct) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis konfiskuoti – automobilį "Alfa Romeo 147", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), indentifikacinis numeris (VIN) kodas ZAR93700003011564, priklausantį Ž. D..
Įpareigoti Ž. D. 2259,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 ct) baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ją sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 12 39 4300, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės ai. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš Ž. D. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.