Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lygudų medžiotojų būrelio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos Lygudų medžiotojų būreliui dėl Lygudų medžiotojų būrelio 2017-03-25 įvykusio visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl V. K. pašalinimo iš būrelio narių pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas V. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Lygudų medžiotojų būrelio (toliau ir būrelio) 2017-03-25 įvykusio visuotinio narių susirinkimo sprendimą dėl jo pašalinimo iš būrelio narių ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2017-03-25 įvykusio visuotinio būrelio narių susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas dėl jo pašalinimo iš būrelio narių. Teigė, kad ieškovas buvo neteisėtai pašalintas iš būrelio narių „už vidaus tvarkos taisyklių 2.3 punkto, įstatų 24.1 punkto, 24.6 punkto pažeidimus“, pažeidžiant procedūrinius ir materialinius aspektus.Atsakovas Lygudų medžiotojų būrelis su ieškovo reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad priešingai, nei teigė ieškovas, jam buvo suteikta teisė susipažinti su visais norimais dokumentais; apklausus būrelio narius, didesnė dalis medžiotojų pritarė ieškovo V. K. pašalinimui iš būrelio; ieškovas pažeidė būrelio vidaus tvarkos taisyklių 2.3 punktą, 2016-10-28 pasikviesdamas į medžioklę svečią ir iš anksto to nesuderinęs su būrelio pirmininku; ieškovas nesilaikė būrelio įstatų, vidaus tvarkos taisyklių, kitų teisės aktų reikalavimų (įstatų 24.1 punktas), ieškovo veikla kenkė būreliui ( 24.6 punktas); klausimą dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio svarstė 49 būrelio nariai iš 70, 32 nariai balsavo už pašalinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiu Lygudų medžiotojų būrelio 2017-03-25 visuotinio narių susirinkimo nutarimą pašalinti V. K. iš Lygudų medžiotojų būrelio narių; priteisė ieškovui V. K. iš atsakovo Lygudų medžiotojų būrelio 41,00 Eur žyminį mokestį, 15,00 Eur kitas būtinas išlaidas, 1000,00 Eur advokato pagalbos išlaidas; priteisė iš atsakovo Lygudų medžiotojų būrelio 11,96 Eur proceso išlaidas valstybei.

Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad ieškovo pašalinimo iš medžiotojų būrelio klausimą būrelio valdyba nutarė perduoti svarstyti visuotiniame narių susirinkime tik tuo atveju, kai bus gautas daugiau kaip pusės būrelio narių pritarimas, todėl būtent atsakovui teko pareiga įrodyti, kad apklausa buvo tinkamai organizuota, jog būrelio narių apklausoje dalyvavo ir nuomonę išreiškė nurodyti būrelio nariai. Teismo vertinimu, anketų pildymo (narių apklausos) tvarka nėra aiški ir yra neinformatyvi, todėl negalima patvirtinti atsakovo teiginių dėl būrelio narių daugumos dalyvavimo apklausoje ir pritarimo ieškovo pašalinimui iš būrelio.

Teismas sprendė, kad buvo pažeista pati apklausos tvarka, nors anketose nurodyta, kad nuomonę išreiškiantis asmuo turi pasirašyti asmeniškai (anketoje – „aš būrelio narys, žemiau pasirašęs...“), tokia apklausos tvarka nebuvo išlaikyta, dalis būrelio narių dėl nežinomų priežasčių nedalyvavo apklausoje, už kai kuriuos būrelio narius pasirašė kiti asmenys. Atsakovas neįrodė, kad būrelio nariams buvo pateikta tiksli informacija, kad kiti apklausoje nedalyvavę asmenys žinojo apie apklausą, kad buvo užtikrinta vienoda, objektyvi ir sąžininga anketų pildymo tvarka ir buvo užtikrintas lygiateisiškumo principo įgyvendinimas. Teismas konstatavo, kad negalima daryti išvados, jog dauguma apklaustų būrelio narių pritarė tam, kad visuotiniame narių susirinkime būtų svarstomas ieškovo pašalinimo iš būrelio klausimas.

Pasisakydamas dėl būrelio nario pareigų pažeidimo, teismas nustatė, kad ieškovą pašalinti iš būrelio narių siūloma dėl jo pasikartojančių pažeidimų, kenkėjiškos veiklos būrelio atžvilgiu, už nepagarbą būrelio nariams. Teismas sprendė, kad 2017-03-25 būrelio visuotinis susirinkimas nepagrįstai retrospektyviai pakartotinai įvertino ieškovo padarytus pažeidimus ir nepagrįstai, pažeisdamas non bis in idem principą už šiuos pažeidimus skyrė griežčiausią poveikio priemonę– pašalinimą iš būrelio (įstatų 19.6 punktas).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2017-03-25 protokole papildomai nurodyta, kad ieškovas nepagrįstai inicijuoja teisminius procesus, „ieško teisybės“, nuolat teikia pasiūlymus, įvertindamas šias aplinkybes, nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovas yra aktyvus ilgametis būrelio medžiotojas ir nuolat teikia įvairius pasiūlymus, nesuponuoja išvados, jog tokie jo veiksmai patys savaime destabilizuoja būrelio veiklą. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovas savo galbūt pažeistas teises bando apginti teisme, taip pat neparodo jo kenkėjiškos veiklos būrelio atžvilgiu, kadangi pagal LR Konstitucijos 30 straipsnį, asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teismas nesutiko su atsakovo atstovų teiginiais, kad ieškovo siekis tam tikrais atvejais padaryti garso įrašą pats savaime yra nepagarbus elgesys būrelio narių atžvilgiu.

Atsakovui (jo atstovams) neįrodžius, kad ieškovas 2017 metais padarė pažeidimą ar buvo pagrindas skirti sunkiausią sankciją – pašalinimą iš būrelio, teismas sprendė, jog ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliantas Lygudų medžiotojų būrelis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovo atstovų teigimu 2017-03-25 visuotiniame narių susirinkime dauguma balsavo už ieškovo pašalinimą iš būrelio; teismui yra pateiktas susirinkimo protokolinis sprendimas ir pridėtas susirinkimo dalyvių sąrašas, nurodytas konkretus dalyvavusių susirinkime asmenų skaičius, nurodyti tikslūs balsavimo rezultatai ir tai yra ne atsakovo teiginys, o tiksli susirinkimo protokole fiksuota informacija. Teismas sprendime vertino anketų pildymo tvarką, tačiau nevertino teisme duotų liudytojų parodymų apie savo grupių narių vykdytą apklausą. Būrelio valdybos posėdžio protokole užfiksuoti visuotiniams susirinkimui perduodamų spręsti klausimų formuluotės negali būti laikomos procedūriniais pažeidimais, nes tik 2017-03-25 turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl ieškovo pašalinimo visuotiniame susirinkime. Sprendimo 16 ir 17 pastraipose nurodyti procesiniai pažeidimai nelaikytini galėjusiais lemti ieškovo teisių pažeidimą ir neturi įtakos susirinkimo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas nepagrįstai remiasi konstituciniu non bis in idem principu, nes šis principas nepaneigia galimybės asmeniui taikyti ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies sankcijų už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui uždraudimo sankcijos – prevencinio poveikio priemonės kartu su kita administracine nuobauda. Atsakovo įstatuose nustatyta, kad būrelio nariams nevykdant šių įstatų reikalavimų, taip pat už būrelį diskredituojančią veiklą taikomos visuomeninio poveikio priemonės –svarstymas būrelio valdyboje, pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, narystės būrelyje sustabdymas, pašalinimas iš būrelio. Nario pašalinimas yra visuotinio narių susirinkimo prerogatyva, o valdyba, savo posėdyje apsvarsčiusi atitinkamą pažeidimą, gali, atsižvelgdama į jo pobūdį, savo nutarimu visuomeninio poveikio priemonę - narystės būrelyje panaikinimą – taikyti tiek kaip savarankišką visuomeninio poveikio priemonę, tuo užbaigdama pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, tiek kaip prevencinę priemonę, tuo atveju, kai ji nutaria siūlyti visuotiniam narių susirinkimui spręsti klausimą dėl pažeidimą padariusio nario pašalinimo iš būrelio. Nors atsakovo įstatuose visuomeninio poveikio priemonė – narystės būrelyje panaikinimas – nėra expressis verbis apibrėžta kaip prevencinio poveikio priemonė, tačiau ji turi tokios priemonės požymių ir, atsižvelgiant į jos turinį bei paskirtį, gali būti traktuojama ir kaip prevencinio poveikio priemonė, o ne kaip bauda.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. K. prašo atsakovo Lygudų medžiotojų būrelio apeliacinį skundą atmesti, ieškovui iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Ieškovas 2017 metais jokių būrelio nario pareigų pažeidimų nepadarė. Griežčiausia poveikio priemonė – pašalinimas iš būrelio narių – 2017-03-25 pritaikyta už 2013, 2015 ir 2016 metais neva padarytus pažeidimus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad net šie pažeidimai nėra esminiai medžiotojų būreliui, jie itin formalizuoti, galimai net nepadaryti; pašalinant iš būrelio buvo pažeistas konstitucinis non bis in idem principas.Teismas pagrįstai konstatavo, kad priimant sprendimą ieškovą pašalinti iš būrelio, buvo nesilaikyta procedūrinių reikalavimų tiek apklausiant būrelio narius dėl būtinumo pašalinti ieškovą iš būrelio, tiek pateikiant šį klausimą svarstyti visuotiniam būrelio susirinkimui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovo V. K. pašalinimo iš Lygudų medžiotojų būrelio. Byloje nustatyta, kad V. K. yra Lygudų medžiotojų būrelio narys (1 t. 49 b. l.). 2013-07-03 būrelio valdybos posėdyje už medžioklės tvarkos pažeidimus 2013-06-18 vykusioje medžioklėje ieškovui buvo pareikšta pastaba (1 tomas, 184 b. l). 2016-12-13 už tai, kad ieškovas, neturėdamas būrelio pirmininko sutikimo, 2016-10-28 pasikvietė į medžioklę su varovais svečią, ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (2 tomas, 4 b. l.). 2017-02-23 būrelio valdybos posėdyje buvo nutarta <<...padaryti apklausą anketiniu būdu visose Lygudų medžiotojų būrelio grupėse kaip kiti medžiotojai vertina K. elgesį. Gavus daugiau kaip pusės būrelio narių pritarimą V. K. pašalinimo klausimą svarstyti visuotinio susirinkimo dienotvarkėje: pašalinimo klausimą svarstyti visuotiniame susirinkime.. >>(1 t. 45 – 46 b. l.). 2017-03-25 įvyko apelianto Lygudų medžiotojų būrelio visuotinis ataskaitinis susirinkimas. Susirinkime vykusiu slaptu balsavimu ieškovas buvo pašalintas iš medžiotojų būrelio. Ieškovas ginčija protokolinio sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš medžiotojų būrelio, teisėtumą, teigdamas, jog buvo pažeista ir procedūra, ir nėra materialiojo pažeidimo pagrindo.

Dėl pašalinimo iš medžiotojų būrelio pagrindų ir tvarkos

Lygudų medžiotojų būrelio įstatų 1punkte nustatyta, kad Lygudų medžiotojų būrelis yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija. Asociacijų įstatymo nuostatose tiesiogiai nereglamentuojama asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos. Pagal Asociacijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015-06-01) 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą, šios teisinės formos juridiniai asmenys įpareigojami tai nustatyti įstatuose – steigimo dokumente, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pašalinimo iš asociacijos pagrindai ir tvarka reglamentuojami apelianto įstatų IV skyriuje, kuriame nustatyta, kad į būrelį naujus narius priima ar esamus narius pašalina iš būrelio valdyba, kurios nutarimui pašalinti būrelio narį iš būrelio turi pritarti būrelio visuotinis narių susirinkimas slaptu balsavimu balsų dauguma. Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apylinkės teismas, vertindamas V. K. pašalinimo iš medžiotojų būrelio teisėtumą, nustatė, kad priimant ginčijamus sprendimus buvo padaryti tiek procedūriniai, tiek materialinės teisės normų pažeidimai (CK 1.138 str., CPK 185 str.).Teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalis) ir konvencinė žmogaus teisė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 11 straipsnyje įtvirtintos dvi lygiavertės teisės – asmens teisė netrukdomam jungtis (nesijungti) ar stoti (nestoti) į asociaciją ir asociacijos galimybė nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-7-470/2009). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje dėl Konvencijos 11 straipsnio pažymėta, kad šis straipsnis negali būti aiškinamas kaip uždedantis asociacijoms ar organizacijoms pareigą priimti į savo gretas bet kurį asmenį, kuris to pageidauja. Ten, kur asociacijos yra suformuotos iš žmonių, kurie palaikydami konkrečias vertybes ar idealus, ketina siekti bendrų tikslų, neturėjimas jokios galimybės kontroliuoti asociacijų narystės klausimų prieštarautų šios laisvės efektyvumui (A. S. of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) v. United Kingdom, no. 11002/05, judgment of 27 February 2007). Susidūrus dviem konkuruojantiems – asociacijos ir jos nario – konvenciniams interesams, kiekvienu atveju nustatytina teisinga ir tinkama pusiausvyra. Teismas yra pažymėjęs, kad nors pliuralizmas, tolerancija ir plačios pažiūros yra demokratinės visuomenės požymis ir kartais individo interesai turi būti subordinuoti grupės interesams, demokratija nereiškia, jog daugumos nuomonė visada turi pirmenybę: kiekvienu atveju nustatytina pusiausvyra, garantuojanti teisingą ir tinkamą mažumų traktavimą ir vengiant bet kokio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi (A. S. of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) v. United Kingdom, no. 11002/05, judgment of 27 February 2007).Kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).Apeliantas Lygudų medžiotojų būrelis nurodo, kad būrelio susirinkime priimtas sprendimas dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių yra teisėtas ir pagrįstas dėl jo tinkamai valią pareiškus 32 iš 49 susirinkime dalyvavusių būrelio narių. Apeliantas teigia, jog skundžiamo teismo sprendimo 16 ir 17 pastraipose nurodyti procesiniai pažeidimai nelaikytini galėjusiais lemti ieškovo teisių pažeidimą ir neturi įtakos susirinkimo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Lygudų būrelio įstatai numato, kad esminius viso juridinio asmens kaip vieneto veiklos klausimus sprendžia būrelio visuotinis susirinkimas, o tarp visuotinių susirinkimų būrelio veiklai vadovauja Būrelio valdyba. Įstatų 24 punkte nustatyta, kad būrelio valdyba gali priimti sprendimą pašalinti būrelio narį iš būrelio, jeigu narys 1) nesilaiko būrelio įstatų, vidaus tvarkos taisyklių, kitų teisės aktų reikalavimų; 2) sistemingai nevykdo būrelio visuotinio narių susirinkimo, būrelio valdybos nutarimų ir būrelyje sudarytų komisijų sprendimų; ....6) kitais atvejais, kai būrelio nario veikla kenkia būreliui. Būrelio valdybos nutarimui pašalinti būrelio narį iš būrelio turi pritarti būrelio visuotinis narių susirinkimas slaptu balsavimu balsų dauguma (Įstatų 23 punktas, 39.11 punktas). Lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant šiuos būrelio įstatų punktus matyti, kad dėl būrelio nario pašalinimo turi būti priimtas būrelio valdybos sprendimas/nutarimas. Nagrinėjamu atveju būrelio valdyba nutarimo pašalinti ieškovą V. K. iš būrelio nepriėmė, o nutarė ieškovo pašalinimo iš būrelio klausimą svarstyti visuotiniame susirinkime. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavęs bylos rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus teismo posėdžiuose sprendė, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista būrelio narių apklausos tvarka, ir konstatavo, kad negalima daryti išvados, jog dauguma apklaustų būrelio narių pritarė tam, jog visuotiniame narių susirinkime būtų svarstomas ieškovo pašalinimo iš būrelio klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad būrelio narių apklausa, prieš valdybai priimant nutarimą, būrelio įstatuose nėra numatyta, nėra numatyta ir tokios apklausos tvarka. Galima sutikti, jog tokia apklausa yra galima, būrelio valdybai siekiant išsiaiškinti būrelio narių nuomonę, prieš priimant būrelio valdybos sprendimą/nutarimą, tačiau, apeliacinio teismo nuomone, nutarimą dėl būrelio nario pašalinimo turėjo priimti būtent būrelio valdyba ir tuomet prašyti visuotinio būrelio narių susirinkimo slaptu balsavimu tokiam nutarimui pritarti (19 nutarties punktas).Būrelio visuotinio narių 2017-03-25 susirinkimo protokole detalizuota, kaip ieškovas pažeidė būrelio lokalinius aktus: 1) ieškovas, neturėdamas būrelio pirmininko sutikimo, 2016-10-28 pasikvietė į medžioklę su varovais svečią, tuo pažeisdamas vidaus tvarkos taisyklių 2.3 punktą; 2) ieškovas 2013-06-18 nevykdė medžioklės vadovo nurodymų užbaigti medžioklę nustatytu ir visiems medžioklės dalyviams nurodytu laiku; 3) ieškovas inicijuoja teisminius procesus, „ieško teisybės“, nuolat teikia pasiūlymus.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visuotinio narių 2017-03-25 susirinkimo protokole nurodytų ieškovo padarytų pažeidimų turinį, teisingai nustatė, kad už 2013-06-18 medžioklės tvarkos pažeidimus ieškovui buvo skirta visuomeninio poveikio priemonė – pastaba (1 tomas, 184 b. l), 2016-12-13 už tai, kad ieškovas, neturėdamas būrelio pirmininko sutikimo, 2016-10-28 pasikvietė į medžioklę su varovais svečią, ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (2 tomas, 4 b. l.), nuo 2016 m. gruodžio mėnesio, kai ieškovui buvo paskirta paskutinė drausminė nuobauda, kitų drausminių pažeidimų užfiksuota nebuvo.Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog ieškovo 2016-10-28 padarytas būrelio vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas nebuvo sunkus ir negalėjo ateityje lemti ieškovo pašalinimo iš būrelio narių, todėl atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog valdybos nutarimas paskirti ieškovui drausminę nuobaudą gali būti traktuojama ir kaip prevencinio poveikio priemonė, o ne kaip bauda.Teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, nurodė pakankamus argumentus, kurie leidžia spręsti, jog ieškovas savo reikalavimą įrodė. Tokia išvada, teismo vertinimu, yra pakankamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Išnagrinėjusi ir ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai išnagrinėjo ginčo teisinį santykį, tinkamai nustatė ir ištyrė reikšmingas bylai aplinkybes, nenukrypo nuo teismų praktikos, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovas V. K. iš medžiotojų būrelio buvo pašalintas nesilaikant apelianto įstatuose nustatytos narių priėmimo ir pašalinimo iš medžiotojų būrelio tvarkos, neįrodžius, kad ieškovas 2017 metais padarė pažeidimą ar buvo pagrindas skirti sunkiausią sankciją – pašalinimą iš būrelio.Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jį atstovavusiam advokatui sumokėjo 300 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovo prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei patarimą ir kitas teisines paslaugas šio dydžio neviršija. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš apelianto Lygudų medžiotojų būrelio priteistina 300 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Lygudų medžiotojų būrelio, į. k. 191532793, ieškovui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.