- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- e2A-260-260/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06365-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „M Studio“
- Ieškovas
- D. Č.
- Trečiasis asmuo
- G. Č., J. P. Č.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „M Studio“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. spalio 11 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-19022-188/2018 ieškovo D. Č. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „M Studio“, tretiesiems asmenims G. Č., J. P. Č. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. Č. 2018 m. birželio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „M Studio“ 1 136,98 Eur skolą, 409,31 Eur delspinigius, 17 Eur administravimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 35 Eur žyminio mokesčio ir 340 Eur už teisines paslaugas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. gruodžio 1 d., 2012 m. gruodžio 31 d., 2013 m. balandžio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 1 d. tarp UAB „M Studio“ ir patalpų savininkų D. Č., G. Č. ir J. P. Č., atstovaujamų D. Č., sudarytų nuomos sutarčių pagrindu, atsakovė išsinuomojo iš ieškovų patalpas už sutartą nuomos mokestį. Pirma sutartis nutraukta šalių susitarimu praėjus 1 mėnesiui, nesilaikant sutartyje nustatyto 2 mėnesių įspėjimo termino, o ketvirtoji sutartis buvo nutraukta vienašališkai nusprendus bei nesilaikant 1 mėnesio įspėjimo termino. 2016 m. rugsėjo 14 d. atsakovė pateikė ieškovui pranešimą apie sutarties nutraukimą. Per visą nuomos laikotarpį pagal minėtas sutartis atsakovė turėjo sumokėti 11 403,64 Eur, tačiau nuo 2012 metų iki šios dienos yra sumokėjusi 10 266,66 Eur, likdama skoloje 1 136,98 Eur. Ieškovas su atsakove bandė ginčą spręsti gražiuoju, vėliau kreipėsi į skolų išieškojimo bendrovę MB „Raidus“, atsakovei buvo siųsta pretenzija, tačiau atsakovė piktybiškai vengė įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Taip pat sutarčių 5.1 punktu buvo susitarta, kad atsakovei laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, už kiekvieną pradelstą dieną bus skaičiuojami 0,2 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 14 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškovo reikalavimus ir priteisė iš atsakovės UAB „M Studio“ ieškovui D. Č. 1 136,98 Eur skolą, 409,31 Eur delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 563,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 357 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė „M Studio“ 2018 m. birželio 22 d. byloje pateikė prieštaravimus dėl teismo 2018 m. gegužės 14 d. preliminaraus sprendimo, kuriais prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. preliminarų sprendimą ir ieškovo D. Č. ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė visas nuomos sumas vienam ieškovui, kadangi tretieji asmenys lygiai taip pat turėjo reikalauti priteisti nuomą, nes yra patalpų, dėl kurių nuomos mokesčių kilo ginčas, bendrasavininkai. Taip pat nurodė, kad atsakovė po pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą patalpomis nesinaudojo, todėl nuomos mokesčio mokėti neprivalo. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pareigos mokėti skolą, neprivalo mokėti ir delspinigių.
Atsiliepimas
5. Ieškovas 2018 m. liepos 24 d. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės UAB „M Studio“ prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. preliminaraus sprendimo, kuriame prašė teismo palikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. preliminarų sprendimą nepakeistą bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodė, kad skola yra susidariusi pagal paskutinę patalpų nuomos sutartį, o joje yra tik du bendrasavininkai, t. y. ieškovas ir J. P. Č., kuris yra įgaliojęs ieškovą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad tarp šalių sudaryta paskutinė patalpų numos sutartis laikoma nutraukta ne 2016 m. rugsėjo 1 d., t. y. tą pačią dieną, kaip nurodo pranešime apie sutarties nutraukimą atsakovė, o 2016 m. rugsėjo 30 d., todėl mano, kad yra atsakovės pareiga mokėti nuomos mokestį dar už vieną mėnesį, nes sutartis nutrūko 2016 m. rugsėjo 30 d..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 11 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gegužės 14 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovės UAB „M Studio“ 200 Eur papildomas bylinėjimosi išlaidas ieškovui D. Č..
7. Teismas nustatė, kad 2012 m. gruodžio 1 d., 2012 m. gruodžio 31 d., 2013 m. balandžio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 1 d. sudarytų nuomos sutarčių pagrindu atsakovė UAB „M Studio“ iš D. Č., G. Č. ir J. P. Č., atstovaujamų ieškovo D. Č., išsinuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 16-18; 22-23; 26-28; 34-36). Tarp J. P. Č., D. Č. ir UAB „M Studio“ 2014 m. gruodžio 1 d. buvo pasirašyta patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, kuria UAB „M Studio“ išsinuomojo minėtas patalpas iki 2015 m. gruodžio 31 d. arba ne ilgiau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d. (sutarties 6.1. punktas) (e. b. l. 34-36). Sutarties 6.2. punkte numatė, jog šalis turi teisę pirma laiko nutraukti sutartį, apie tai antrąją sutarties šalį raštu įspėjusi prieš 1 mėnesį (e. b. l. 35 ). UAB „M Studio“ 2016 m. rugsėjo 1 d. pranešė ieškovui D. Č. apie tai, kad 2014 m. gruodžio 1 d. nuomos sutartį nutraukia. Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. iš patalpų išsikraustė (e. b. l. 32). Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 14 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškovo D. Č. reikalavimus ir priteisė iš atsakovės UAB „M Studio“ ieškovui 1 136,98 Eur skolą, 409,31 Eur delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 563,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 357 Eur bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 38-40).
8. Spręsdamas dėl ieškovo tinkamumo teismas nurodė, kad ieškovas byloje yra D. Č., patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas. Kiti patalpų savininkai – J. P. Č. ir G. Č. byloje yra tretieji asmenys. Nustatė, kad pirmas tris ir 2014 m. gruodžio 1 d. patalpų nuomos sutartį patalpų savininkų vardu sudarė D. Č., kuris buvo įgaliotas kito patalpų savininko J. P. Č. atlikti tokius veiksmus. 2018 m. liepos 19 d. byloje esantis rašytinis paaiškinimas patvirtina, kad D. Č. yra įgaliotas asmuo, kuris tvarko visus reikalaus, susijusius su patalpų nuoma, bylų inicijavimu teisme, taip pat nurodyta, kad mokestis už patalpų nuomą mokamas į D. Č. sąskaitą (e. b. l. 96) – aiškiai išreikšta fizinių asmenų – patalpų savininkų valia. Gavę preliminarų sprendimą tretieji asmenys su juo sutiko, neginčijo, kad visas patalpų nuomos sutartis yra sudarę per atstovą D. Č.. Taip pat visose patalpų nuomos sutartyse nurodyta, jog visi patalpų savininkai sutinka, jog pagal sutartį juos atstovautų D. Č.. Be to, sutarties 4.1. punkte yra nurodyta, jog nuomos mokestis mokamas nuomotojui grynais pinigais arba banko pavedimu į nuomotojo sąskaitą (e. b .l. 34, 35). Iš 2018 m. liepos 19 d. rašytinio paaiškinimo teismas sprendė, kad nuomos pinigai yra mokami būtent į D. Č. sąskaitą patalpų savininkų sutarimu (e. b. l. 96). Patalpų priėmimo - perdavimo aktuose nurodyta, jog būtent D. Č., pasibaigus nuomos sutarčiai, priima patalpas iš nuomotojo (e. b. l. 19-20; 24-25; 29; 31). Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė atmestinu atsakovės argumentą dėl šalių pasirinkto netinkamo savo teisių gynimo būdo. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovas dėl skolos išieškojimo kreipėsi į MB „Raidus“, kitaip sakant taip pat atstovavo likusius patalpų savininkus (e. b. l. 10).
9. Nuspręsdamas dėl skolos teismas nurodė, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių 4.1. punktu atsakovė UAB „M Studio“ įsipareigojo mokėti atitinkamai 941,18 Lt, 1 176,47 Lt (pagal dvi sutartis) ir 241,18 Eur nuomos mokestį per mėnesį, sumokėti valstybei 15 procentų pajamų mokestį (e. b. l. 16-18; 22-23; 26-28; 34-36). Atsakovė UAB „M Studio“ nurodė, kad D. Č. turi teisę reikalauti tik 1/3 dalies (kiek jam priklauso patalpų) nuomos mokesčių, ir jam nuomos mokesčius yra sumokėjusi, o kiti patalpų savininkai turi teisę į teismą kreiptis atskirai. Taip pat atsakovė nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. nutraukusi sutartį pareigos mokėti nuomą už 2016 m. rugsėjo mėnesį ji neturi, nes patalpomis nesinaudojo. Teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė ir pripažino, jog ieškovas D. Č. gina visų savininkų teises ir interesus, yra tinkamas ieškovas byloje, todėl, įvertinęs mokėjimų nurodymus bei nuomos mokesčius, laikė, jog atsakovė liko skolinga už patalpų nuomą visiems savininkams bendrai. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad atsakovė UAB „M Studio“ sutarčių 4.1. punktu buvo įsipareigojusi ieškovui mokėti 241,18 Eur per mėnesį. Iš mokėjimų nurodymų teismas nustatė, kad atsakovė pagal pirmas tris sutartis už patalpų nuomą mokėjo nenuosekliai, be to, nesumokėjo už 2016 m. rugsėjo mėnesį, todėl ieškovas skolas įskaitė pagal eiliškumą, o atsakovei nutraukus sutartį, atsakovė ieškovui liko skolinga 1 136,98 Eur (e. b. l. 7;15; 33). Teismas pažymėjo, kad įstatymai draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnis). Įstatymas numato nuomininko teisę nutraukti nuomos sutartį prieš terminą (CK 6.498 straipsnis). Teismas iš bylos duomenų taip pat nustatė, kad paskutinės patalpų nuomos sutarties 6.2. punktu numatyta, jog šalys turi tokią teisę, pranešus viena kitai prieš 1 mėnesį. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad nors atsakovė, kaip teigia, ir išsikraustė mėnesiu ankščiau, t. y. pranešusi apie patalpų nuomos nutraukimą, tačiau laikė, jog ji turėjo teisę patalpomis naudotis iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ir tuo pačiu turėjo pareigą mokėti nuomą dar už vieną mėnesį. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad ji visą nuomos mokestį sumokėjo savininkams pagal patalpų nuomos sutartį, pervesdama pinigus į ieškovo sąskaitą. Teismas nenustatė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti 1 136,98 Eur sumą, o atsakovė nepateikė įrodymų, jog yra sumokėjusi ieškovui visą nuomos mokesčio sumą. Todėl atsakovei tinkamai nevykdžius CK 6.487 straipsnio 1 dalyje numatytos nuomininko pareigos laiku mokėti nuomos mokestį, nesilaikius CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyto sutarties privalomumo ir vykdymo principo, laikė, kad ji pažeidė sutartį, ir todėl ieškovo reikalavimą dėl 1 136,98 Eur skolos priteisimo laikė pagrįstu.
10. Spręsdamas dėl delspinigių dydžio teismas nustatė, kad ieškovas prašė priteisti sutarčių 5.1. punkto pagrindu susidariusias 0,2 proc. palūkanas – 409,31 Eur, paskaičiuotas už pradelstas 180 dienų, skaičiuojamas nuo 2016 m. spalio 21 d., nuo sutarties pasibaigimo ir jos neįvykdymo termino dienos. Patalpų nuomos 2014 m. gruodžio 1 d. sutartimi (sutarties 5.1 punktas) šalys susitarė, kad nuomininkas, laiku nesumokėjęs nuomos mokesčio, už kiekvieną uždelstą dieną moka 0,2 procentų dydžio palūkanas nuo vieno mėnesio nuomos mokesčio (241,18 Eur). Nurodė, kad atsakovė yra verslininkė, abi šalis keletą metų siejo patalpų nuomos santykiai, todėl tiek ieškovas, tiek atsakovė turi derybų patirties, yra informuoti ir turi veikti apdairiai ir rūpestingai. Atsižvelgdamas į tai, kad patalpų nuomos sutarčių tikslas buvo užsitikrinti patalpas UAB „M Studio“ veiklai, ieškovas yra fizinis asmuo, o atsakovė – juridinis asmuo, neturėdamas duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, teismas sprendė, kad sutartyje nustatytos netesybos yra ne per didelės, proporcingos, jų dydis neprieštarauja protingumo, sąžiningumo principams. Šias aplinkybes laikė nesudarančiomis pagrindo sumažinti netesybų dydį už nuomos sutarties nevykdymą. Taip pat teismas pažymėjo, jog atsakovė žinojo netesybų dydį ir galėjo dėl jo derėtis. Todėl ieškovės reikalavimą priteisti 409,31 Eur delspinigius laikė pagrįstu
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „M Studio“ prašo panaikinti 2018 m. spalio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų galutinį sprendimą, kuriuo 2018 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismo preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas ir priimti naują sprendimą – 2018 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismo preliminarų sprendimą ir ieškovo D. Č. ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovo patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė nuomos santykius reglamentuojančias materialines teisės normas bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovo reikalavimas priteisti nuomos mokestį už papildomą 1 mėnesį, kai nuomos sutartis jau buvo nutraukta, negali būti tenkinamas, nes nuomos sutartis buvo atsakovės aiškiai nutraukta 2016 m. rugsėjo 1 d., t. y. atsakovė nuomotomis patalpomis nesinaudojo, taigi – neturėjo ir pareigos mokėti nuomos mokestį. Tuo pačiu atsakovė neturi nei įstatyminės, nei sutartinės pareigos mokėti 1 mėnesio dydžio nuomos mokestį kaip baudą. Jeigu ieškovas mano, kad dėl sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimo, kurį neva atliko atsakovė, ieškovas patyrė žalą, kuri lygi 1 mėnesio nuomos mokesčiui, ieškovas privalo tokią žalą įrodyti. Nesant byloje jokių įrodymų dėl patirtos žalos, ieškovo reikalavimas privalėjo būti atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.
1.2. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai nustatęs nagrinėjamo materialinio teisinio ginčo šalis ir reikalavimą turinčius asmenis, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą – priteisti ieškovui nuomos mokestį, kuris jam bet kuriuo atveju nepriklauso. Tuo pačiu teismas nepagrįstai ieškovą pripažino tinkamu kitų fizinių asmenų atstovu byloje, nors įstatymas nesuteikia teisės ieškovui atstovauti trečiuosius asmenis. Ieškovas šioje byloje yra iš esmės tinkamas, tačiau tik toje dalyje, kiek jam priklauso reikalavimo teisė į jo dalį nuomos mokesčio pagal sudarytas nuomos sutartis, tuo tarpu reikalavimą dėl viso nuomos mokesčio pagal nuomos sutartį 4 priteisimo ieškovas privalėjo reikšti tik kartu su kitu nuomotoju - J. P. Č., o pagal kitas nuomos sutartis - tik kartu su ją sudariusiais kitais nuomotojais.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu turėjo mažinti neprotingai didelius delspinigius, nes priešingu atveju teismo sprendimu yra įteisinamas lupikavimas. 72% procentų metinės netesybos (0,2% per dieną) yra akivaizdžiai neprotingos ir bent 10 kartų viršija bet kokį rinkoje esantį palūkanų dydį. Būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad nustatytas delspinigių dydis šiuo atveju gali būti laikomas protingu, t. y. kad ieškovo nuostoliai dėl atsakovės neva atlikto sutarties pažeidimo iš tikrųjų yra tokie dideli, kad yra lygūs arba bent jau apytiksliai atitinka savo dydžiu delspinigių dydį.
Atsiliepimas
12. Ieškovas D. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. spalio 11 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, spręsdamas klausimą dėl priteistų nepagrįstai didelių netesybų, teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė yra verslininkė, turi derybų patirties, turi veikti apdairiai ir rūpestingai. Atsakovė – skolininkė, savo pateikiamuose dokumentuose nenurodė, kad jos materialinė padėtis yra sunki, kad ji neva patyrė didelius ekonominius nuostolius dėl galimai neteisėtų ieškovo veiksmų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad patalpų nuomos sutarčių tikslas buvo užsitikrinti patalpas UAB „M Studio“ veiklai, ieškovas yra fizinis asmuo, o atsakovė – juridinis asmuo, neturėdamas duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, nusprendė, kad sutartyje nustatytos netesybos yra ne per didelės, proporcingos, jų dydis neprieštarauja protingumo, sąžiningumo principams. Todėl nesudarė pagrindo sumažinti netesybų dydį už nuomos sutarties nevykdymų. Juolab, kad atsakovei, netesybos ir jų dydis nebuvo naujiena ir sudarydama keturias nuomos sutartis su tokiu pat palūkanų dydžiu, atsakovė žinojo netesybų dydį, galėjo dėl jo derėtis.
2.2. Atsakovė neteisingai nurodo, jog yra atsiskaičiusi su ieškovu, o ieškiniu reikalaujama skola susiformavusi J. P. Č.. Paneigiant šį atsakovės išgalvotą teiginį svarbu paminėti, kad patalpų savininkų sutarimu pinigai pagal nuomos sutartis buvo surenkami į ieškovo banko sąskaitą, tok tada ieškovas, gavęs mokėjimą, atsiskaitydavo su nuomojamų patalpų bendrasavininkais. Todėl skolos likutis, kuris yra susiformavęs pagal ketvirtąją nuomos sutartį, tenka ieškovui, nes pagal minėtąją sutartį jis yra gavęs tik 912,54 Eur, nors turėjo gauti 2 049,52 Eur. Byloje nagrinėjami ne bendrasavininkų tarpusavio santykiai, o dėl atsakovės įsipareigojimų nesilaikymo atsiradusios skolos padengimas. Kadangi pinigai už patalpų nuomą pagal visas nuomos sutartis buvo surenkami tik į ieškovo sąskaitą, taip ir pagal ketvirtąją nuomos sutartį nuomos mokestis buvo mokamas į ieškovo banko sąskaitą, tačiau atsakovė pilnai neatsiskaitė, dėl ko buvo kreiptasi į teismą. Atsakovė, teikdama prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, nurodė, kad atsakovė neva turi dokumentus pagrindžiančius skolos apmokėjimą, tačiau jų nepateikė nei teikdama prieštaravimus, nei vėliau procese, bet pakeitė savo gynybinę poziciją, neva atsiskaityta yra su ieškovu, o kiti bendrasavininkai dėl skolos turi kreiptis atskirai. Tačiau tokia situacija praktikoje sunkiai įgyvendinama, kai nuomos mokestis kitiems savininkams niekada nebuvo mokamas atsakovės tiesiogiai, o visada į ieškovo banko sąskaitą, juolab, kai ieškovas yra atsiskaitęs su kitais savininkais.
2.3. Atsakovė siekia įrodyti, kad J. P. Č. ir G. Č. byloje turėjo būti ieškovais, o ne trečiaisiais asmenimis. Toks ieškovės teiginys nėra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pastebėjo, kad ieškovas yra bendrasavininkų įgaliotas asmuo, kuris atliko visus su sutarties vykdymų susijusius veiksmus, įskaitant ir piniginių lėšų už nuomos mokestį surinkimą, administravimą, todėl atsakovei netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, t. y. nemokant nuomos mokesčio, ieškovas iniciavo bylos užvedimą dėl skolos priteisimo, kurioje buvo vienintelis ieškovas, o kiti turto bendrasavininkai byloje dalyvavo trečiaisiais asmenimis.
2.4. Atmestinas atsakovės argumentas kuriuo teigiama, jog ji neturi pareigos mokėti už l mėn. nuomos mokestį pagal 2014 m. gruodžio 1 d. sutartį, nes patalpomis nesinaudojo. Kadangi sutartyje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai sulygtos sutarties nutraukimo sąlygos, sutartis pasirašyta abiejų šalių, tai atsakovas siekdamas sutartį nutraukti anksčiau laiko, privalėjo laikytis sutartyje numatytos sutarties nutraukimo tvarkos. Kadangi sutarties 6.2 punkte yra numatyta, jog „Šalis turi teisę pirma laiko nutraukti šią sutartį šalių sutarimu, apie tai antrąją sutarties šalį raštu įspėjusi prieš vieną mėnesį“, tai vadovaujantis sutarties nuostatomis, tarp šalių sudaryta patalpų nuomos sutartis buvo laikoma nutraukta ne 2016 m. rugsėjo 1 d., t. y. tą pačią dieną, kaip nurodo pranešime apie sutarties nutraukimą atsakovė, o 2016 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nors atsakovė ir išsikraustė iš patalpų 2016 m. rugsėjo 1 d., tačiau vadovaujantis sutartimi, patalpomis galėjo naudotis iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ir tuo pačiu turėjo pareigą mokėti nuomą dar už vieną mėnesį.
2.5. Atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą, jis yra teisėtas ir pagrįstas, teismas teisingai įvertino bylos duomenis ir priėmė teisingą sprendimą. Ieškovas siekė apginti pažeistas teises ir atgauti nepadengtą skolą, todėl kreipėsi į teismą. Šalys sutartimi sulygo sutarties nutraukimo tvarką, todėl atsakovė privalėjo jos laikytis. Delspinigių dydį šalys sulygo sutartimi, todėl jos negali būti laikomos nepagrįstai ir nesąžiningai didelės.
13. Trečiasis asmuo J. P. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįsta, o Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. spalio 11 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kuris neturi būti pakeistas, o atsakovo skunde nurodomos aplinkybės yra klaidingos. Pagal patalpų nuomos sutartis D. Č. buvo J. P. Č. įgaliotas asmuo, kuris tvarkė ir tvarko visus iš nuomos santykių kylančius klausimus pagal sutartis, nuomos mokestis buvo surenkamas į D. Č. banko sąskaitą, visus pinigus, kurie J. P. Č. priklausė pagal nuomos sutartis jis gavo iš D. Č..
14. Trečiasis asmuo G. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįsta, o Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. spalio 11 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kuris neturi būti pakeistas, o atsakovo skunde nurodomos aplinkybės yra klaidingos. Pagal patalpų nuomos sutartį D. Č. buvo G. Č. įgaliotas asmuo, kuris tvarkė visus iš nuomos santykių kylančius klausimus pagal sutartį, nuomos mokestis buvo surenkamas į D. Č. banko sąskaitą, visus pinigus, kurie G. Č. priklausė pagal nuomos sutartį jis gavo iš D. Č..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas D. Č., kartu pagal įgaliojimą atstovaudamas trečiųjų asmenų G. Č. ir J. P. Č. (ginčo patalpų bendrasavininkų) interesus, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 1 136,98 Eur skolos, 409,31 Eur delspinigių, 17 Eur administravimo išlaidų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės UAB „M Studio“. Nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostę patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių bendrasavininkai yra ieškovas ir tretieji asmenys, nuomos santykiai. 2014 m. gruodžio 1 d. sutartis buvo nutraukta vienašališkai nusprendus bei nesilaikant 1 mėnesio įspėjimo termino (sutarties 6.2. punktas). 2016 m. rugsėjo 14 d. atsakovė pateikė ieškovui pranešimą apie sutarties nutraukimą. Per visą nuomos laikotarpį pagal nuomos sutartis atsakovė turėjo sumokėti 11 403,64 Eur, tačiau sumokėjo tik 10 266,66 Eur, liko skoloje 1 136,98 Eur. Ieškovas su atsakove bandė ginčą spręsti gražiuoju, vėliau kreipėsi į skolų išieškojimo bendrovę MB „Raidus“, tačiau atsakovė piktybiškai vengė įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Taip pat ginčo sutarčių 5.1 punktu buvo susitarta, kad atsakovei laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, už kiekvieną pradelstą dieną bus skaičiuojami 0,2 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 14 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškovo reikalavimus ir priteisė iš atsakovės UAB „M Studio“ ieškovui D. Č. 1 136,98 Eur skolą, 409,31 Eur delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 563,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 357 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė „M Studio“, nesutikdama su teismo preliminariu sprendimu, 2018 m. birželio 22 d. pateikė prieštaravimus, prašė teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. preliminarų sprendimą ir ieškovo D. Č. ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė visas nuomos sumas vienam ieškovui, kadangi tretieji asmenys lygiai taip pat turėjo reikalauti priteisti nuomą, nes yra patalpų, dėl kurių nuomos mokesčių kilo ginčas, bendrasavininkai. Taip pat nurodė, kad atsakovė po pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą patalpomis nesinaudojo, todėl nuomos mokesčio mokėti neprivalo. Atsižvelgdama į tai, kad nėra pareigos mokėti skolą, laikė, jog neprivalo mokėti ir delspinigių. Ieškovas 2018 m. liepos 24 d. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės UAB „M Studio“ prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. preliminaraus sprendimo, kuriame prašė teismo palikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. preliminarų sprendimą nepakeistą bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skola yra susidariusi pagal paskutinę patalpų nuomos sutartį, o joje yra tik du bendrasavininkai, t. y. ieškovas ir J. P. Č., kuris yra įgaliojęs ieškovą. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tarp šalių sudaryta paskutinė patalpų numos sutartis laikoma nutraukta ne 2016 m. rugsėjo 1 d., t. y. tą pačią dieną, kaip nurodo pranešime apie sutarties nutraukimą atsakovė, o 2016 m. rugsėjo 30 d., todėl laikė, kad sutartis nutrūko 2016 m. rugsėjo 30 d., o atsakovė turi pareigą mokėti nuomos mokestį dar už vieną mėnesį. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 11 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gegužės 14 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovės ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „M Studio“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo galutiniu sprendimu, pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti 2018 m. spalio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų galutinį sprendimą, kuriuo 2018 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismo preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas ir priimti naują sprendimą - 2018 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismo preliminarų sprendimą ir ieškovo D. Č. ieškinį atmesti.
17. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad skundžiamas teismo galutinis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai taikė nuomos santykius reglamentuojančias materialines teisės normas bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės UAB „M Studio“ apeliacinį skundą, su paminėtais atsakovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka, sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo šį sprendimą naikinti ar pakeisti.
Dėl netinkamo ieškovo byloje
19. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš viso nenustatinėjo ginčo materialinio teisinio santykio tarp šalių ir reikalavimą turinčių asmenų. Teismo motyvacija yra nepakankama ir klaidinanti, kadangi iš teismo motyvų nesuprantama, ar teismas laikė, kad bet kuris iš nuomotojų visais atvejais turi teisę reikšti reikalavimus kitų nuomotojų vardu, ar, kad tas faktas, kad atsakovė bendravo visais nuomos klausimais tik su vienu iš nuomotoju ir mokėjo nuomos mokestį tik vienam iš nuomotojų kažkaip pakeitė jų susiklosčiusį materialinį teisinį santykį ir nuomotoju tapo tik vienas ieškovas, kuris šiuo metu jau turi teisę reikšti reikalavimą priteisti visą nuomos mokestį, ar, galiausiai, kad nepaisant to, kad ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimų dėl viso nuomos mokesčio, bet vadovaujantis „ekonomiškumo, proporcingumo ir protingumo principais“ teismas gali pripažinti, kad fizinis asmuo vis dėlto gali inicijuoti bylą kito fizinio asmens vardu ir atstovauti jį teisme nepaisant to, kad CPK aiškiai nustato sąrašą asmenų, kurie gali būti atstovais teisme tiek pagal pavedimą.
20. Apeliacinės instancijos teismas tokį apeliantės argumentą, kad ieškovas negali reikalauti visos skolos sumos, nes patalpos priklauso ir kitiems bendrasavininkams, laiko nepagrįstu, todėl, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime byloje esančių įrodymų pagrindu padaryta išvada, kad ieškovas yra ginčo patalpų bendrasavininkų įgaliotas asmuo, kuris atliko visus su ginčo sutarčių vykdymų susijusius veiksmu, įskaitant ir piniginių lėšų už nuomos mokestį surinkimą, atmestinu. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad sutarčių sudarymo ir galiojimo metu, visada egzistavo praktika, kad sutarčių vykdymas ir iš to atsirandantis bendravimas buvo vykdomas tik su ieškovu, taip pat ir nuomos mokestis visada buvo surenkamas ieškovo. Atsakovei netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, t. y. nemokant nuomos mokesčio, ieškovas kaip kitų ginčo turto bendrasavininkų įgaliotas asmuo, inicijavo bylos užvedimą dėl skolos priteisimo, nes skola kilo iš sutarčių, o būtent, jų netinkamo vykdymo, kurių vykdymui ir administravimui ieškovas buvo įgaliotu asmeniu. Be to, apie civilinės bylos užvedimą ginčo turto bendrasavininkams buvo žinoma, jie byloje dalyvavo trečiaisiais asmenimis, savarankiškų reikalavimų nereiškė, su ieškovo reikalavimais atsakovei sutiko.
Dėl skolos
21. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė su ieškovu yra pilnai atsiskaičiusi pagal visas ginčo nuomos sutartis, todėl pirmosios instancijos teismas, neturėdamas įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė po 2016 m. rugsėjo 1 d. (ginčo nuomos sutarties nutraukimo) naudojosi ginčo patalpomis, neturėjo jokio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo už papildomą mėnesį, šį ieškovo reikalavimą privalėjo atmesti kaip akivaizdžiai nepagrįstą.
22. Su šiuo atsakovės argumentu, t. y. kad atsakovė neturi pareigos mokėti 1 mėnesio nuomos mokesčio pagal 2014 m. gruodžio 1 d. (ginčo) sutartį, nes patalpomis nesinaudojo, apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip matyti iš šalių sudarytos ginčo sutarties, šalys joje aiškiai ir nedviprasmiškai sulygo sutarties nutraukimo sąlygas, todėl atsakovė, siekdama sutartį nutraukti anksčiau laiko, privalėjo laikytis šalių ginčo sutartyje numatytos sutarties nutraukimo tvarkos. Ginčo sutarties 6.2 punkte yra numatyta, kad: „Šalis turi teisę pirma laiko nutraukti šią sutartį šalių sutarimu, apie tai antrąją sutarties šalį raštu įspėjusi prieš vieną mėnesį“. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog tarp šalių sudaryta patalpų nuomos sutartis laikytina nutraukta ne 2016 m. rugsėjo 1 d., t. y. tą pačią dieną, kaip nurodo pranešime apie sutarties nutraukimą atsakovė, o nuo 2016 m. rugsėjo 30 d., kas reiškia, kad atsakovei atsirado pareiga sumokėti 1 mėnesio nuomos mokestį.
Dėl delspinigių dydžio
23. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovės sutartyje nurodyto dydžio delspinigius, t. y. 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai nurodė, jog ginčo sutartyje nustatytos netesybos yra ne per didelės, proporcingos, jų dydis neprieštarauja protingumo, sąžiningumo principams.
24. Nustatyta, kad ginčo šalys yra verslininkės, šalių santykiai buvo apibrėži ginčo nuomos sutartimis, kuriose buvo nustatytas protingumo, sąžiningumo principams neprieštaraujantis netesybų dydis už nuomos sutarties nevykdymą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nusprendė, jog ieškovo prašymas dėl delspinigių priteisimo yra pagrįstas, jų mažinti, kaip kad prašo atsakovė, pagrindo nėra. Todėl pripažintina, jog nagrinėjamu atveju sutartyje nustatytos netesybos yra ne per didelės, tokios, dėl kurių šalys susitarė, o atsakovė (juridinis asmuo), turėdama verslo patirties turėjo veikti apdairiai ir rūpestingai, siekti išvengti netesybų už nuomos sutarties nevykdymą susidarymo.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
25. Apeliacinės instancijos teismas kitus atsakovės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su netinkamu atsakovės ieškovui priteistinos skolos apskaičiavimu, atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus, pastebi, kad atsakovė nevykdė jai tenkančios pareigos įrodyti, jog įsipareigojimus ieškovui mokėti nuomos mokesčius pagal sutartis ji vykdė tinkamai ir laiku.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas galutinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
28. Įvertinus tai, kad atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos.
29. Ieškovas pateikė prašymą priteisti jo naudai iš atsakovės 400 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Nurodytos išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl šios išlaidos – 400 Eur – priteisiamos ieškovui iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui D. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „M Studio“ (juridinio asmens kodas 302874827) 400 Eur (keturis šimtus) bylinėjimosi išlaidas, ieškovo turėtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.