Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, Ritai Bružinskienei, dalyvaujant Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei G. V., administracinėn atsakomybėn traukiamam Ž. B., jo atstovui advokatui Audriui Saulėnui, išnagrinėjusi Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. B., dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2015-12-04 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyresnioji specialistė V. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1639 už tai, kad Ž. B. nuo 2008-04-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo vykdyti veiklą adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2014-10-28 adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2012-12-10 adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2013-10-01 adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2013-12-01 adresu (duomenys neskelbtini), tačiau apie tai neinformavo Klaipėdos AVMI apie pasikeitusius mokesčių mokėtojų registravimo duomenis, t. y. nepatikslino formos FR 0791A apie juridinio asmens struktūrinių padalinių duomenų papildymą/pakeitimą, nurodant aukščiau minėtus veiklos vykdymo vietos adresus. Pagal 2011-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“, (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. ADL-KAD-11-07-01-011 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo 16,16 kv. m., 16,13 kv. m. ir 10 kv. m. (viso 42 kv. m.) sandėlio patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad bendrovės vyr. finansininkė raštu nurodė, kad minėtu adresu bendrovė veiklą pradėjo vykdyti nuo 2008-04-01. Pagal sutarties Nr. ADL-KAD-11-07-01-011 priedą Nr. 2, sudarytą 2015-08-17, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai išsinuomojo 30 kv. m. sandėlio patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). 2014-10-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 14/NPN-003 išsinuomojo 120,18 kv. m. administracines patalpas plataus vartojimo prekių sandėlyje, esančias adresu (duomenys neskelbtini). 2012-12-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (i. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), sudarė Kiemo teritorijos nuomos sutarti Nr. T-12-12-10, pagal kurią išsinuomojo 210 kv. m. kiemo teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), krovininių automobilių statymui. 2013-09-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Kiemo teritorijos nuomos sutartį Nr. T-13-09-15, pagal kurią išnuomojo 400 kv. m. kiemo teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), krovininių automobilių parkavimui. 2013-10-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. A-13-10-01, pagal kurią išsinuomojo 14,26 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini), biuro reikmėms. 2013-09-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. G-13-09-15, pagal kurią išsinuomojo negyvenamas patalpas gamybiniame pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 40,82 kv. m. Patalpų paskirtis-gamybos, pramonės. 2013-12-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( i. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2013/12/01, pagal kurią išsinuomojo 350 kv. m. kiemo statinių ir 30,85 kv. m. bendro ploto administracines patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini).

Be to, direktorius Ž. B. neužtikrino, kad visas bendrovės darbuotojams mokamas darbo užmokestis būtų įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą. Išanalizavus bendrovės pateiktus dokumentus bei remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojų-ekspeditorių pareigose dirbusių E. K. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ir R. J. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) raštu pateikta informacija nustatyta, kad per 2015 m. vasario - 2015 m. liepos mėn. bendrovės veiklos vykdymo vietose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), R. B. minėtiems darbuotojams iš viso išmokėjo 2397,50 Eur darbo užmokesčio sumą, kuri nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą. Išanalizavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus, t. y. darbo sutartis, atlyginimų priskaitymo žiniaraščius, priskaičiuotų dienpinigių kompensacijų žurnalus, bendrovės kasos knygą, bankinius išrašus bei remiantis vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose dirbusio R. J. raštišku paaiškinimu nustatyta, kad jam, adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2015 m. birželio mėn. 23 d. buvo išmokėta bendra 1397,50 Eur darbo užmokesčio suma, kuri nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą. Išanalizavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus, t. y. darbo sutartis, atlyginimų priskaitymo žiniaraščius, priskaičiuotų dienpinigių kompensacijų žurnalus, bendrovės kasos knygą, bankinius išrašus bei remiantis vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose dirbusio E. K. raštišku paaiškinimu nustatyta, kad jam, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2015 m. liepos mėn. 13 d. buvo išmokėta bendra 1000,00 Eur darbo užmokesčio suma, kuri nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą.

Tokiu būdu direktorius Ž. B. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 45 straipsnio l dalies, 46 straipsnio 2 dalies, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-12-15 įsakymu Nr. VA-189 patvirtintų „Juridinio asmens registravimo mokesčių mokėtojų registre duomenų papildymo/pakeitimo" taisyklių 4 p., 8 p. ir 9 punktų reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio l dalies reikalavimus. Bendrovės direktorius Ž. B. kaltinamas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. ir 172⁹ str. 1 d.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė G. V. parodė, kad Ž. B. vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Bet koks išmokamas darbo užmokestis ir visos kitos su darbo santykiais susijusios išmokos turi būti įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Institucijos atstovė pažymėjo, kad liudytojas E. K. pripažino, jog direktorius mokėjo atlyginimą grynais ir prašo remtis pirminiais liudytojo parodymais, kurie yra nuosekliausi. Be to, Institucijos atstovės teigimu liudytojų V. G. ir R. B. parodymai vertintini kritiškai, nes jie yra dirbantys Ž. B. įmonėje. Prašo teismo Ž. B. skirti nuobaudas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. ir 172⁹ str. 1 d., nes byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių Ž. B. kaltę.

Teismo posėdyje Ž. B. pripažino padaręs teisės pažeidimą, numatytą administracinių teisės pažeidimų kodekso 172⁹ straipsnio 1 dalyje, tai yra pažeidęs mokesčio mokėtojo registravimo duomenų pateikimo tvarką, šiuo metu klaida ištaisyta, duomenys pateikiami, įmonės adresas yra (duomenys neskelbtini). Dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad atlyginimai yra mokami į banko sąskaitą vieną kartą per mėnesį. Kadangi pats yra kasininkas, būna atvejų, kad atostoginiai ar komandiruotpinigiai išmokami grynais pinigais. Vieną kartą, kai teko išvykti, išmokėjo pinigus R.. R. J. iš įmonės atleistas savo noru, išeidamas pagrasino, kad mums tai „ atsilieps“ . Visas bendrovės darbuotojams mokamas darbo užmokestis buvo įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą.

Liudytojas E. K. parodė, kad Ž. B. įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi dirbo nuo 2012-2013 m. iki 2015 metų vasaros. Alga buvo pervedama į „SEB“ banke esančią sąskaitą. Atlyginimas svyruodavo nuo 1300-1500 litų, tai priklausė nuo reiso. Atlyginimas buvo pervedamas kiekvieną mėnesį. Keletą kartų algą išmokėjo grynais pinigais. Dokumento, ant kurio pasirašydavo, įvardinti negali. Tikslaus laiko, kada paskutinį kartą gavo grynus pinigus, nepamena, nes į grynų pinigų išmokėjimo faktą nesigilindavo, tiesiog pasiimdavo savo atlyginimą. Išėjo iš darbo, nes susidaro kitą darbą. Su darbdaviu konfliktų nebuvo ir pykčio direktoriaus atžvilgiu nejaučia. R. J. dirbo įmonėje, tačiau ar jis yra gavęs atlyginimą grynais pinigais, nežino. R. J. dabar yra (duomenys neskelbtini). Jis, liudytojas, buvo iškviestas į mokesčių inspekciją, jo klausinėjo, ar jis nėra gavęs grynųjų pinigų, padėjo popieriaus lapą ir diktavo ką rašyti, sakė, kad yra aišku, kad buvo mokami grynieji pinigai. Jis pamanė, kad jis pats kažko yra nesumokėjęs. Dabar jis neatsimena, kiek gavo, bet tokios sumos, 1000 eurų, jis nėra gavęs. Jis prieštaravo, sakė mokesčių inspekcijoje, kad tokių pinigų sumų nėra gavęs. Tikslių datų nežino, neatsimena, ar liepos mėnesį gavo grynus pinigus. Direktorius jam nesiūlė neapskaitytų pinigų. Mokėjo grynus pinigus direktorius, R. yra mokėjusi.

Liudytoja R. B. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos vadove, jos pareigos yra bendravimas su klientais, darbų paskirstymas, ataskaitų rengimas. Įmonėje dirba 80 darbuotojų, įmonės direktorius yra Ž. B.. Buhalterinę apskaitą „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė buhalterė. Atlyginimas darbuotojams yra pervedamas į banko sąskaitą. Ji nėra mokėjusi grynųjų pinigų darbuotojams. Tik vieną kartą, kai direktoriaus nebuvo, ji perdavė pinigus E. K. ir jis pasirašė apie pinigų gavimo faktą. Ji jokių finansinių funkcijų įmonėje nevykdo.

Liudytojas V. G. parodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadovu dirba apie 10 metų. Atlyginimas mokamas į banko sąskaitą vieną kartą per mėnesį. Būna atvejų, kad atostoginiai ar komandiruotpinigiai išmokami grynais pinigais. Neapskaityti pinigai nemokami. Atostoginius moka pats direktorius Ž. B.. Jis įmonėje yra atsakingas už automobilių techninę būklę, kuro sąnaudas. Jis prisimena buvusį darbuotoją R. J., nes R. J. įmonėje dirbo ne vienerius metus. R. J. važiuodavo į (duomenys neskelbtini), tačiau jam buvo atimta viza ir uždrausta vykti į (duomenys neskelbtini). Tuomet jis pradėjo dirbti Lietuvoje. Būtent nuo to momento ir prasidėjo konfliktai su R. J., nes jis buvo įpratęs vadovauti. Jam buvo skiriamos užduotys kiekvieną dieną, todėl iškildavo daug darbinių konfliktų. Žmonės pradėjo skųstis jo darbo kokybe, nuolat kildavo konfliktai dėl kuro sąnaudų, sudėtinga buvo jį priversti važiuoti lėčiau. Be to, kilo įtarimų, kad yra vagiamas kuras. Kuomet buvo diskutuojama dėl darbinių santykių nutraukimo, R. J. teigė, kad skųsis direktoriui ir kreipsis į darbo inspekciją. Buvo akivaizdu, jog jis jautė nuoskaudą, jog dėl atimtos vizos nebegali vykti į (duomenys neskelbtini). E. K. dirbo jų įmonėje, jokių konfliktų su juo nebuvo.

2015-12-02 Nr. FR1043-11103 Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodoma, kad nustatyta, jog per laikotarpį nuo 2015 m. sausio-birželio mėn. vairuotojui-ekspeditoriui R. J. buvo išmokėta bendra 1397,50 Eur darbo užmokesčio suma, kuri nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą ir per laikotarpį nuo 2015 m. vasario- liepos mėn. vairuotojui ekspeditoriui E. K. buvo išmokėta bendra 1000 Eur darbo užmokesčio suma, kuri nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą (b.l. 6-14).

Iš 2015-10-13 E. K. paaiškinimo matyti, kad nurodė, jog darbo užmokestis buvo mokamas du kartus iki 15 mėnesio dienos pavedimu per banką ir grynaisiais pinigais nuo 20 mėnesio dienos. Apie atlyginimo gavimą niekur nepasirašė. Buvo išmokamas darbo užmokestis, kuris sudarydavo vidutiniškai 200 Eur. Paskutinį kartą darbo užmokestis išmokėtas 2015 metų liepos pradžioje (b.l 17).

Iš 2015-11-02 R. J. paaiškinimo matyti, kad nurodė, kad jog nuo įsidarbinimo pradžios jam buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, kuris vidutiniškai sudarydavo 430 Eur, buvo išmokamas kiekvieną mėnesį nuo 20-25 dienos, už tai nereikėjo pasirašyti. Pasiaiškinime nurodyta, kad už 2015 m. gegužės mėnesį R. J. buvo išmokėtas neapskaitytas darbo užmokestis. 2015 m. birželio mėnesį jam buvo išmokėtas tik oficialus darbo užmokestis (b.l 18).

Iš E. K. darbo sutarties matyti, kad darbo sutartis 2015-07-03 nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Iš R. J. darbo sutarties matyti, kad darbo sutartis 2015-06-23 nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (b.l. 51,55).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. numato atsakomybę už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas Ž. B. pareikštas dėl to, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą, neįtraukė į apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojų-ekspeditorių pareigose dirbusių E. K. ir R. J. per 2015 m. vasario - 2015 m. liepos mėn. bendrovės veiklos vykdymo vietose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) – R. B. bendrovės darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio, t.y. buvo išmokėta bendra 2397,50 Eur darbo užmokesčio suma, kuri nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojų-ekspeditorių pareigose dirbusių E. K. ir R. J. raštu pateikta informacija nustatyta, kad per 2015 m. vasario - 2015 m. liepos mėn. bendrovės veiklos vykdymo vietose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), R. B. minėtiems darbuotojams iš viso išmokėjo 2397,50 Eur darbo užmokesčio sumą, kuri nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą. Protokole nurodoma, kada išanalizavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus, t. y. darbo sutartis, atlyginimų priskaitymo žiniaraščius, priskaičiuotų dienpinigių kompensacijų žurnalus, bendrovės kasos knygą, bankinius išrašus bei remiantis vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose dirbusio R. J. raštišku paaiškinimu nustatyta, kad jam, adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2015 m. birželio mėn. 23 d. buvo išmokėta bendra 1397,50 Eur darbo užmokesčio suma, kuri nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą. Taip pat nurodoma, kad išanalizavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus, t. y. darbo sutartis, atlyginimų priskaitymo žiniaraščius, priskaičiuotų dienpinigių kompensacijų žurnalus, bendrovės kasos knygą, bankinius išrašus bei remiantis vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose dirbusio E. K. raštišku paaiškinimu nustatyta, kad jam, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2015 m. liepos mėn. 13 d. buvo išmokėta bendra 1000,00 Eur darbo užmokesčio suma, kuri nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą. Teismas pažymi, kad buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. numatytas teisės pažeidimas) nėra trunkamasis teisės pažeidimas, ši veika yra baigta realiai išmokėjus tokį darbo užmokestį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575 – 1196/2011, Nr. N146-246/2008, N575-924/2008). Tai reiškia, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 1 d. administracinė nuobauda už šį pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius, nuo tada, kai buvo įvykdytas konkretus neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimas. Nagrinėjamu atveju iš E. K. ir R. J. pateiktų raštiškų paaiškinimų nėra galimybės nustatyti, kokia konkreti pinigų suma, už ką, kada ir kam buvo sumokėta. Neaišku kokiais duomenimis remiantis institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimą protokolą, vyresnioji specialistė V. P. nurodė neapskaitytų pinigų mokėjimo datas E. K. ir R. J..

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu buvo pasibaigęs šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas už galimai 2015 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės mėnesiais R. J. sumokėtą neapskaitytą darbo užmokestį, institucija, surašiusi protokolą, termino administracinei nuobaudai skirti nepratęsė ir tokiu būdu pasibaigė administracinės nuobaudos skyrimo terminas dėl galimai padaryto teisės pažeidimo dėl R. J. už šiuos mėnesius galimai išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės buhalterinę apskaitą. Iš byloje esančio R. J. paaiškinimo matyti, kad už 2015 m. gegužės mėnesį jam buvo sumokėtas neapskaitytas darbo užmokestis, tačiau tiksli mokėjimo data nenurodyta. Iš byloje esančių kasos knygos kopijų, banko sąskaitos išrašo, kasos išlaidų orderių, darbo užmokesčio žiniaraščių nustatyti, kada konkrečiai ir kokios sumos buhalteriniuose dokumentuose neapskaitytų pinigų buvo išmokėtos R. J., negalima. Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu taip pat buvo pasibaigęs šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas už galimai 2015 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesiais E. K. sumokėtą neapskaitytą darbo užmokestį, terminas administracinei nuobaudai skirti pratęstas nebuvo. Rašydamas paaiškinimą E. K. nurodė, kad neapskaitytas darbo užmokestis grynais jam buvo mokamas po kiekvieno mėnesio 20-os dienos, paskutinį kartą grynuosius pinigus jis gavo liepos mėnesį. Susipažinus su bylos medžiaga, administracinio teisės pažeidimo protokolu, buvo padaryta išvada, kad darbo užmokestis už birželio mėnesį E. K. galimai buvo išmokėtas 2015-07-13. Už šį galimai padarytą teisės pažeidimą dėl neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimo, neįtraukiant jo į bendrovės buhalterinę apskaitą, administracinė nuobauda vėliausiai gali būti paskirta 2016-01-13. Esant šioms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje kaltinimas gali būti nagrinėjamas tik dėl galimai 2015-07-13 E. K. sumokėto darbo užmokesčio, galimai neįtraukto į bendrovės apskaitos dokumentus. Todėl 2016-01-07 nutartimi teismas Ž. B. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo, patraukimo administracinėn atsakomybėn ir nuobaudos skyrimo terminus pratęsė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d., padarymo dienos, t.y. nuo 2015-07-13.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vien bendrovės buhalterinės apskaitos neatitikimas asmens paaiškinimui negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. (Vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-1449/2010). Bylos teisminio nagrinėjimo metu Ž. B. kaltu neprisipažino, parodė, jog atlyginimai buvo ir yra mokami į banko sąskaitą, vieną kartą per mėnesį. Kadangi pats yra kasininkas, būna atvejų, kad atostoginiai ar komandiruotpinigiai išmokami grynais pinigais. Neoficialus atlyginimas nei vienam iš darbuotojų mokamas nebuvo. Be to, liudytojais apklausti darbuotojai E. K., R. B. ir V. G. nepatvirtino fakto dėl įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo. Pats buvęs darbuotojas R. J. į teismo posėdį neatvyko ir apklausti liudytojo nebuvo galimybės, nes jis išvykęs dirbti į užsienį. Liudytojas E. K. apklaustas teisme parodė, kad jo atlyginimas buvo pervedamas į „SEB“ banke esančią sąskaitą. Keletą kartų jam algą išmokėjo grynais pinigais. Tikslaus laiko, kada paskutinį kartą gavo grynus pinigus, nepamena, nes į grynų pinigų išmokėjimo faktą nesigilindavo, tiesiog pasiimdavo savo atlyginimą. Jis, liudytojas, buvo iškviestas į mokesčių inspekciją, jo klausinėjo, ar jis nėra gavęs grynųjų pinigų, padėjo popieriaus lapą ir diktavo ką rašyti, sakė, kad yra aišku, kad buvo mokami grynieji pinigai. Jis pamanė, kad jis pats kažko yra nesumokėjęs. Dabar jis neatsimena, kiek gavo, bet tokios sumos, 1000 eurų, jis nėra gavęs. Tikslių datų nežino, neatsimena, ar liepos mėnesį gavo grynus pinigus. Direktorius nesiūlė jam neapskaitytų pinigų. Esant šioms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo byla Ž. B. atžvilgiu dėl nuo 2015 m. vasario mėn iki 2015 m. birželio mėn. sumokėto neapskaityto darbo užmokesčio R. J., dėl nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2015 birželio mėn. E. K. sumokėto neapskaityto darbo užmokesčio, nutrauktina, nes iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigė Lietuvos administracinio teisės pažeidimo kodekso 35 str. 1 d. numatytas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 7 p.). Todėl nagrinėtinas kaltinimas tik dėl E. K. 2015 m. liepos mėnesį sumokėto darbo užmokesčio, galimai neįtraukto į bendrovės apskaitos dokumentus.

Iš E. K. pateikto paaiškinimo Mokesčių inspekcijai ( b.l. 17) nėra galimybės nustatyti, kokia konkreti pinigų suma, už ką, kada ir kam buvo sumokėta. Teisme apklaustas liudytojas E. K. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nebuvo mokamas darbo užmokestis neįtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą. Jis nurodė, kad buvo išmokėti gryni pinigai, bet neatsimena, kiek gavo, bet tokios sumos, 1000 eurų, jis nėra gavęs, neatsimena, ar liepos mėnesį gavo grynus pinigus. Jokių kitų padarytą pažeidimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų byloje nėra. Bylos teisminio nagrinėjimo metu Ž. B. kaltu neprisipažino, parodė, jog visi įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaityti pinigai pagal darbo sutartį buvo išmokėti E. K.. Su E. K. nebuvo tartasi, kad bus mokamas papildomas užmokestis. Apklausti įmonės darbuotojai R. B. ir V. G. nepatvirtino fakto dėl įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo. Jokių tiesioginių įrodymų, neginčytinai pagrindžiančių neapskaityto įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose darbo užmokesčio mokėjimo fakto, byloje nėra. Kaip matyti iš visos bylos medžiagos, kaltinimas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymu Ž. B. grindžiamas iš esmės vien tik buvusio darbuotojo R. J. nekonkrečiu paaiškinimu VMI, kuris pats į teismo posėdį neatvyko ir apklausti liudytojo nebuvo galimybės, nes jis išvykęs dirbti į užsienį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose reiškiamas kaltinimas padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. (darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą išmokėjimas) numatytą teisės pažeidimą, turi būti laikomasi tokios įstatymo taikymo praktikos, kad šis pažeidimas turi būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, taip pat – kad tokiose bylose kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-13 nutartis administracinėje byloje N143-614/2008; 2007-12-29 nutartis administracinėje byloje N10-2044/2007; 2007-08-16 nutartis administracinėje byloje N5-1428/2007 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad neginčytinų įrodymų, jog Ž. B. E. K. 2015 m. liepos mėnesį bendrovės veiklos vykdymo vietoje (duomenys neskelbtini), išmokėjo darbo užmokestį, kuris neapskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje, nėra, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo byla Ž. B. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 numatyto įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p.).

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, įsiregistravęs mokesčių mokėtoju, apie pasikeitusius ar naujus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis atitinkamam mokesčių administratoriui, atliekančiam registro tvarkymo įstaigos funkcijas, turi pranešti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po duomenų pasikeitimo ar atsiradimo.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-12-15 įsakymu Nr. VA-189 patvirtintų Juridinio asmens registravimo mokesčių mokėtojų registre duomenų papildymo/pakeitimo taisyklių 4 puntas reglamentuoja, kad pranešimo formą kartu su A priedu FR0791A „Juridinio asmens struktūrinių padalinių duomenys“ pildo ir teikia mokesčių mokėtojai: 4.1. turintys kitų struktūrinių padalinių, neįregistruotų Juridinių asmenų registre; 4.2. įsteigę filialus, atstovybes ar kitas nuolatines buveines užsienio valstybėse; 4.3. kurių biuro (kontoros) adresas nesutampa su buveinės adresu, įregistruotu Juridinių asmenų registre; 4.4. kurių buveinės adresu yra sandėlis, prekybos vieta ar kita veiklos vykdymo vieta.

ATPK 172⁹ str. 1 d. nustatyta, kad mokesčio mokėtojo registravimo duomenų nepateikimas Mokesčio mokėtojų registro tvarkytojui ar pavėluotas pateikimas, neteisingų duomenų pateikimas, taip pat pakeistų arba papildomų mokesčio mokėtojo registravimo duomenų nepateikimas ar pavėluotas pateikimas, taip pat pakeistų arba papildomų mokesčio mokėtojo registravimo duomenų nepateikimas arba pavėluotas pateikimas užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams bei fiziniams asmenims vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.

Iš bylos matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2008-04-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo vykdyti veiklą adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2014-10-28 adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2012-12-10 adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2013-10-01 adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2013-12-01 adresu (duomenys neskelbtini), tačiau apie tai neinformavo Klaipėdos AVMI apie pasikeitusius mokesčių mokėtojų registravimo duomenis, t. y. nepatikslino formos FR 0791A apie juridinio asmens struktūrinių padalinių duomenų papildymą/pakeitimą, nurodant aukščiau minėtus veiklos vykdymo vietos adresus. Teisme Ž. B. pripažino padarytą pažeidimą, nurodė, kad šiuo metu klaida yra ištaisyta ir visos juridinio asmens vietos suregistruotos.

Ž. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į ATPK 172⁹ str. 1 d. numatyto pažeidimo pobūdį, jo pasekmes, Ž. B. asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, Ž. B. skirtina minimali nuobauda numatyta ATPK 172⁹ str. 1 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d., 172⁹ str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p. 7 p., 286 str., 287 str. 1 d., 2 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d., teismas,

nutarė:

Ž. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172⁹ straipsnio 1 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) dydžio baudą.

Nutraukti administracinę bylą Ž. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. dalyje dėl nuo 2015 m. vasario mėn iki 2015 m. birželio mėn. sumokėto neapskaityto darbo užmokesčio R. J., dėl nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2015 birželio mėn. E. K. sumokėto neapskaityto darbo užmokesčio, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Nutraukti administracinę bylą Ž. B. atžvilgiu dalyje dėl 2015 m. liepos mėn. E. K. sumokėto neapskaityto darbo užmokesčio, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d., įvykio ir sudėties.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 15053662852 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.