Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-08-17 · Civilinė byla Nr. 2-1040-516/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-08-17Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-01-25Lietuvos apeliacinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2020-07-02Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-17
Bylos Nr.
2-1040-516/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00557-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
R. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1040-516/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00557-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 17 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria ieškovo R. P. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį S. J., R. S., D. S., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kriminalinės policijos biuro, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas R. P. ieškinyje prašė: 1) pripažinti jį civiliniu ieškovu 33 009 255 Eur sumai pagal baudžiamajame procese pripažintą 2012 m. balandžio 27 d. civilinį ieškinį 113 974 356,33 Lt sumai; 2) išieškoti solidariai iš Lietuvos valstybės, S. J., R. S., ir D. S. 33 009 255 Eur; 3) išreikalauti iš Šiaulių apylinkės prokuratūros baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, reikšmingą ieškovo ieškiniui; 4) išreikalauti iš Lietuvos Respublikos kriminalinės policijos biuro medžiagą, susijusią su 2008 m. kovo 4 dieną parengtu Organizuoto nusikalstamo tyrimo Antrosios valdybos, antro skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. J. raštu apie R. P. ir apie jam priklausiusias žemės ūkio bendroves; 5) apklausti liudytojus V. G., V. M., V. Č., V. L., L. S. apie 2008 m. kovo 4 dieną surašytą Lietuvos Respublikos kriminalinės policijos biuro raštą ir jo surašymo aplinkybes, siekiant apšmeižti ieškovą ir perimti jam priklausantį turtą; 6) taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant kilnojamą ir nekilnojamą turtą, bankų sąskaitas, gautinas lėšas, akcijas, pajus priklausančius S. J., R. S. ir D. S..Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą trūkumams pašalinti, t. y. įvardinti, kokius būtent tiesioginius ar netiesioginius ieškovo jau patirtus realius turtinius padarinius (nuostolius) reikalauja kompensuoti, nurodyti, kuo grindžiamos prašomos priteisti sumos, kaip jos apskaičiuojamos, kokias dalis iš prašomos priteisti sumos sudaro turtinė ir neturtinė žalos, kuo pasireiškė ieškovo neturtinė žala, pasisakyti dėl sprendimo už akių priėmimo galimybės, aiškiai suformulavus ieškinio pagrindą ir dalyką, sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį.2017 m. balandžio 10 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti jį nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu 38 670 997,63 Eur sumai; 2) išieškoti solidariai iš Lietuvos valstybės, S. J., R. S., ir D. S. 38 670 997,63 Eur; 3) išreikalauti iš Šiaulių apylinkės prokuratūros baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, reikšmingą ieškovo ieškiniui; 4) išreikalauti iš Lietuvos Respublikos kriminalinės policijos biuro medžiagą, susijusią su 2008 m. kovo 4 dieną parengtu Organizuoto nusikalstamo tyrimo Antrosios valdybos, antro skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. J. raštu apie R. P. ir apie jam priklausiusias žemės ūkio bendroves; 5) apklausti liudytojus V. G., V. M., V. Č., V. L., L. S., V. L. apie 2008 m. kovo 4 dieną surašytą Lietuvos Respublikos kriminalinės policijos biuro raštą ir jo surašymo aplinkybes, siekiant apšmeižti ieškovą ir perimti jam priklausantį turtą; 6) taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant kilnojamą ir nekilnojamą turtą, bankų sąskaitas, gautinas lėšas, akcijas, pajus priklausančius S. J., R. S. ir D. S..

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškovo R. P. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad patikslintame ieškinyje iš esmės vėl dėstomos tos pačios, kaip ir ieškinyje, aplinkybės, iš kurių galima suprasti tai, kad ieškovas civilinio proceso tvarka siekia įrodyti atsakovų įvykdytas nusikalstamas veikas ir dėl to patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Iš ieškinio turinio matyti, jog ikiteisminiai tyrimai dėl atsakovų galimai padarytų nusikalstamų veikų yra nutraukti, o ieškovo prašymai atnaujinti baudžiamąsias bylas yra atmesti. Duomenų, jog šiuo metu vyktų ikiteisminiai tyrimai ar teismui būtų perduotos baudžiamosios bylos, susijusios su ieškinyje minimomis aplinkybėmis, ieškovas nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kad teismas, civilinio proceso tvarka nagrinėdamas ieškovo ieškinį, nesprendžia atsakovų baudžiamosios atsakomybės klausimo, o faktinių aplinkybių dėl atsakovų solidarios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų ieškovas ieškinyje aiškiai nenurodė, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas tinkamai nesuformulavo ieškinio pagrindo.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškinys kildinamas iš neteisėtų valstybės pareigūno ir jo neteisėtų veiksmų. Prie ieškinio buvo pridėti liudytojų parodymai baudžiamojoje byloje, Šiaulių apygardos prokuratūros raštas, kuriuo pripažintas 113 mln. Lt ieškinys, teismų sprendimai, konstatuojantys galimą valstybės pareigūno ir jo bendrininkų galimai nusikalstamą veiką, siekiant perimti neteisėtai iš ieškovo turtą. Ieškinyje pateikti liudijimai, teismo konstatavimai dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, dėl ko ieškovas patyrė nurodytą žalą.Ieškinyje pateikta medžiaga apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką ir prašoma teismo išreikalauti medžiagą. 2017 m. balandžio 7 d. pateiktame ieškinyje pateikta medžiaga nesiekta įrodyti atsakovų įvykdytos nusikalstamos veikos civiline tvarka, o pateikti duomenys apie atsakovų neteisėtus veiksmus.Iš pateiktos medžiagos matyti, kad pareigūno neteisėti veiksmai užkirto kelią (apšmeižiant) ieškovui sumokėti tiems patiems asmenims, kurie ir prašė šmeižikišką medžiagą paskleisti. Neteisėtą turto pasisavinimo schemą konstatavo Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Teisė kreiptis į teismą įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Tokia tvarka nustatyta CPK, kurio 135 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai ieškinio formai ir turiniui. Asmuo, pareiškiantis ieškinį, privalo aiškiai suformuluoti jo dalyką ir pagrindą, t. y. išdėstyti aplinkybes, pagrindžiančias jo reikalavimą, bei nurodyti jas patvirtinančius įrodymus. Ieškovas, negalėdamas pateikti įrodymų, pateikia teismui prašymą juos išreikalauti, nurodydamas negalėjimo pateikti priežastį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; kt.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2009; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi ieškovo R. P. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui tik dėl to, kad ieškovas tinkamai nesuformulavo ieškinio pagrindo. Kitų 2017 m. kovo 24 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų (aiškaus ieškinio dalyko, žyminio mokesčio) teismas nevertino. Atitinkamai, šios bylos ginčo ribas sudaro tik skundžiamos nutarties išvados dėl tinkamai nesuformuluoto ieškinio pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo pirminio ir patikslinto ieškinio turinį, įvertinęs Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi nustatytus ieškovo ieškinio pagrindo trūkumus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas ieškinyje aiškiai nenurodė faktinių aplinkybių dėl atsakovų solidarios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl tinkamai nesuformulavo ieškinio pagrindo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patikslintame ieškinyje ieškovas pateikė savo nuomonę dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio ieškinį nesprendžia dėl jame nurodytų asmenų baudžiamosios atsakomybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad teismas pareikštą ieškinį ir jame įvardintus atsakovų veiksmus nagrinėja civilinės teisės požiūriu, todėl ieškovo nurodomi, jo nuomone, neteisėti atsakovų veiksmai, neturėtų būti tapatinami su baudžiamąja atsakomybe. Tokios pozicijos laikosi ir ieškovas atskirajame skunde nurodydamas, kad civilinio proceso tvarka siekia įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus pagal baudžiamosiose bylose užfiksuotą medžiagą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patikslintame ieškinyje taip pat yra nurodytos ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos: nurodyta konkreti dėl atsakovų neteisėtų veiksmų kilusi turtinė ir neturtinė žala, jos pagrindimas ir apskaičiavimas. Atsakovų veiksmų ieškovas neindividualizavo, nes nurodė, kad žala kilo dėl jų bendrų veiksmų, todėl atsakomybė yra solidari.Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovas savo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teikia grįsdamas baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, nereiškia, jog jis siekia įrodyti atsakovų įvykdytas nusikalstamas veikas, nes, ginčo objektu teisme bus atsakovų civilinė atsakomybė, o ne baudžiamoji. Tai, ar pagal ieškovo pateiktus duomenis egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos (inter alia ar ieškovo nurodytos aplinkybės iš baudžiamųjų bylų gali būti pripažintos atsakovų neteisėtais veiksmais ir kt.), teismas sprendžia nagrinėdamas bylą iš esmės (nutarties 9 punktas).Remdamasis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, atsižvelgdamas į šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai sudaro pagrindą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartimi buvo pasisakyta tik dėl ieškinio pagrindo, todėl atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo teisę spręsti dėl patikslinto ieškinio dalyko, žyminio mokesčio ir kitų klausimų (CPK 115 straipsnis) bei atsižvelgiant į atskirajame skunde nustatytas ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), ieškovo patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį ir perduoti R. P. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė