Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-01-25 · Civilinė byla Nr. 2-146-178/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-25
Bylos Nr.
2-146-178/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00557-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Ieškovas
R. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-146-178/2018Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00557-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.2.; 3.1.14.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3771-653/2017 pagal ieškovo R. P. ieškinį S. J., R. S., D. S., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos kriminalinės policijos biuro, dėl žalos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, ir ieškinys, nepašalinus jo trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas.Ieškovas pareiškė (patikslintą) ieškinį solidariems atsakovams S. J., R. S., D. S., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos kriminalinės policijos biuro, dėl 38 670 997,63 Eur žalos priteisimo. Nurodė, kad žala jam buvo padaryta galimai nusikalstamais veiksmais. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti – nurodyti atsakovo S. J. gyvenamosios vietos ar kitą žinomą adresą, sumokėti 15 000 Eur žyminį mokestį.Šalindamas trūkumus, ieškovas pateikė 2017 m. rugsėjo 13 d. (jo įvardijimu) patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad nuo žyminio mokesčio jis turėtų būti atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu ir dėl to, kad žala padaryta dėl neteisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje, arba žyminio mokesčio mokėjimas jam atidėtinas dėl sunkios materialinės padėties. Nurodė, kad nežino ir neturi galimybių sužinoti atsakovo S. J. gyvenamosios vietos ar kitą žinomą adresą, tai būtų galima sužinoti iš prašomų išreikalauti baudžiamųjų bylų ir ieškovo nurodytų kredito unijų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškovo prašymų dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo netenkino, nutarė ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.Nurodė, kad pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą nurodyti atsakovo gyvenamosios vietos adresą tam, kad būtų įteikti procesiniai dokumentai, yra ieškovo pareiga. Neįvykdžius šios pareigos, tolesnė bylos eiga negalima. Pažymėjo, kad ieškovas nenurodė, kokių veiksmų ėmėsi siekdamas sužinoti adresą, kuriuo būtų galima įteikti atsakovui S. J. procesinius dokumentus, nenurodė aplinkybių, kurios trukdė jam tai padaryti. Todėl konstatavo, jog minėto ieškinio trūkumo ieškovas nepašalino.Taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje ieškovo argumentai, susiję su neva nusikalstama veika ieškovui padaryta žala ir žyminiu mokesčiu, jau buvo aptarti, todėl teismas jų nekartojo. Ieškovo argumentai, jog ieškinys neturėtų būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu, nes žala neva buvo padaryta viešojo administravimo subjekto, pripažintinas nepagrįstu – CPK 83 straipsnyje nėra numatytas toks atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas.Vadovaudamasis teismų praktika bei įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas nurodė, kad pateiktų duomenų nepakanka išvadoms apie ieškovo sunkią turtinę padėtį daryti, taip pat spręsti apie ieškovo galimybę ateityje sumokėti žyminį mokestį, todėl prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas (toliau ir - apeliantas) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba mokėjimą atidėti iki nutarties (teismo past. – tikėtina, sprendimo) šioje byloje įsiteisėjimo dienos, perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nušalinant teisėją J. Š., įpareigoti teismą sužinoti duomenis apie S. J. gyvenamąją vietą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Patikslintame ieškinyje buvo nurodyta, kad atsakovas S. J. gyveno ir gyvena Vilniuje, bet tikslaus adreso apeliantas nežino ir neturi galimybių sužinoti. Atsakovo apeliantas nėra matęs, nežino nei jo draugų, nei giminių. Atsakovo tikslūs duomenys yra Šiaulių apygardos prokuratūros surinktoje baudžiamojoje byloje, jis buvo gavęs kreditą iš kredito unijos Vilniuje. Apeliantas pateikė visas jam žinomas aplinkybes apie atsakovą, tiksliau duomenis apie atsakovo gyvenamąją vietą gali sužinoti tik teismas.Apeliantas yra pateikęs pakankamai duomenų apie sunkią savo finansinę padėtį, 1,4 mln. Eur sąskaita banke yra areštuota. Augina neįgalų vaiką, gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai 270 Eur. Bankrutavus turėtai IĮ „Mintis“ buvo parduotas visas tiek apelianto, tiek sutuoktinės turtas. Patenkinus ieškinį, atsirastų galimybė sumokėti 15 000 Eur žyminį mokestį. Todėl teismas nepagrįstai netenkino prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo. Iš ieškinyje pateiktų aplinkybių matyti, kad prašoma priteisti žala padaryta kriminalinės policijos pareigūno, išplatinusio 12 šmeižikiškų pažymų bankams. Žala padaryta su kitais asmenimis, todėl nesikreipta į administracinius teismus, tačiau pagal galiojančią tvarką žyminio mokesčio administraciniame teisme nereikia mokėti už reikalavimus dėl žalos atlyginimo, kai žala fiziniam asmeniui padaroma neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešo administravimo srityje. Todėl turėtų būti taikoma analogija ir apeliantas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas. Bylą nagrinėjanti teisėja neįsigilina į bylos duomenis, nekvalifikuotai atliko savo pareigas priimdama 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, kurią apeliacinės instancijos teismas panaikino, todėl ji nušalintina.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nustatė apeliantui terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti atsakovo S. J. gyvenamąją vietą ir sumokėti 15 000 Eur žyminį mokestį. Apeliantas 2017 m. rugsėjo 13 d. patikslintame ieškinyje (faktiškai jame tik šalino teismo nurodytus trūkumus) prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio arba atidėti jo mokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat nurodė, kad konkrečios atsakovo gyvenamosios vietos nežino ir neturi galimybių nustatyti. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino apelianto prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, nutarė ieškinį, nepašalinus jo trūkumų, laikyti nepaduotu ir grąžinti jį apeliantui. Šis nesutinka su teismo išvadomis.Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl atsakovo gyvenamosios vietos nenurodymo

Kaip įtvirtinta CPK 3 straipsnio 1 dalyje, teismas tiek aiškindamas, tiek taikydamas įstatymus privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas nei ieškinyje, nei šalindamas ieškinio trūkumus nenurodė atsakovo S. J. gyvenamosios vietos adreso ar kitos vietos adreso, kur būtų galima įteikti atsakovui procesinius dokumentus, ir tai laikytina ieškinio trūkumu (CPK 111 str. 2 d. 2 p.). Tačiau nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesinis sprendimas dėl to laikyti ieškinį nepaduotu ir jį grąžinti apeliantui būtų pernelyg formalus ir neproporcingas. Juo labiau, kad ieškinys pareikštas ne vienam, o dar trims atsakovams, taigi, tokiu procesiniu sprendimu apeliantui užkertamas kelias ginti savo interesus ne tik vieno atsakovo, bet ir kitų trijų solidarių atsakovų, dėl kurių panašaus pobūdžio trūkumų, užkertančių kelią procesui jų (atsakovų) atžvilgiu, skundžiama nutartimi nekonstatuota. Apeliantas nurodo, kad visas žinomas aplinkybes apie atsakovo gyvenamąją vietą Vilniuje yra nurodęs ir daugiau jų sužinoti negali. Jam žinoma, kad atsakovas yra buvęs pareigūnas, yra apklaustas nutrauktoje baudžiamojoje byloje, yra gavęs iš kredito unijos paskolą. Galima iš dalies sutikti su teismu, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kokių priemonių jis ėmėsi nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą. Kita vertus, VĮ Registrų centras tinklapyje nurodoma, kad asmuo, prašydamas pateikti informaciją apie kitą asmenį, prašyme turi nurodyti to asmens vardą (vardus), pavardę (pavardes), gimimo datą (arba gimimo metus) arba asmens kodą. Jeigu duomenų gavėjas prašo pateikti informaciją apie kitą asmenį ir tokia teisė nenustatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose, duomenų subjektui siunčiamas raštas dėl sutikimo teikti jo asmens duomenis gavimo. Jeigu duomenų subjektas nesutinka arba duomenų subjekto sutikimas negaunamas, informacija duomenų gavėjui neteikiama. Taigi, akivaizdu, kad vien neturint atsakovo asmens kodo duomenų, apelianto galimybės išsiaiškinti atsakovo gyvenamąją vietą faktiškai nėra realios. Apibendrinant teisminę praktiką, yra išdėstyta nuomonė, kad „jeigu ieškinį pateikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad duomenų apie byloje dalyvaujančio fizinio asmens deklaruotą, faktinę gyvenamąją vietą ar kitų procesinių dokumentų įteikimo adresų nepavyksta gauti, arba fizinis asmuo yra įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmeniu sąrašą, ieškinio trūkumų šalinimo institutas neturėtų būti taikomas. Po to, kai buvo išnaudotos galimybės sužinoti asmens gyvenamąją vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus ir šių duomenų sužinoti nepavyko, yra pagrindas spręsti dėl procesinių dokumentų įteikimo kuratoriui (CPK 129 str.) arba viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Išimtiniais atvejais, ypač kai teismo vaidmuo byloje yra aktyvus, gali būti taikoma atsakovo paieškos procedūra (CPK 132 str.)“ (žr. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 36, p. 375). Šiame kontekste pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas nesvarstė ir nepasisakė nei dėl kuratoriaus paskyrimo, nei dėl viešo paskelbimo (ne)galimumo. Pažymėtina ir tai, kad paminėtoje apžvalgoje išreikšta nuomonė dėl panašios galimos procesinės situacijos jau priėmus ieškinį, t.y. kai paaiškėja, kad ieškinyje nurodytu adresu asmuo negyvena, ir nurodyta, „...ieškinio trūkumų šalinimo teise teismas turėtų naudotis tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas žino arba turi realią galimybę nustatyti kitą atsakovo adresą. Priešingu atveju, kai ieškovas neturi realių galimybių tokį adresą sužinoti, t. y. pašalinti teismo nurodytą ieškinio trūkumą, tokio trūkumo nepašalinus ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 11 p., 296 str. 2 d.), tai reikštų ieškovo teisės į teisminę gynybą suvaržymą dėl nuo jo nepriklausančios aplinkybės. Paprastai teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus. Kaip pažymima teismų praktikoje, priešinga išvada reikštų, kad teismas, ieškinio priėmimo stadijoje reikalaudamas iš asmens, ginančio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 str.)“.Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad atsakovo duomenys galėtų būti nustatyti iš jo prašomų išreikalauti baudžiamųjų bylų, ir tokia galimybė nėra paneigta. Kita vertus, bet kuriuo atveju pats teismas, įvertinus aptariamą situaciją, gali bylos eigoje naudotis CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 179 straipsnio 3 dalyje nurodytomis teisėmis, juo labiau, sužinant (bent jau kai kuriuos minimalius pradinius duomenis) iš buvusios atsakovo darbovietės ar kredito unijose sudarytų paskolų sutarčių ir pan. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju laikyti ieškinį nepaduotu dėl aptariamo ieškinio trūkumo nebūtų nei teisinga, nei protinga, nei sąžininga, toks procesinis sprendimas, grindžiamas formaliu bei proceso eigoje galinčiu būti pašalintu trūkumu, prieštarautų CPK 5 straipsnyje nurodytiems civilinio proceso tikslams.

Dėl žyminio mokesčio

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė netenkinti apelianto prašymo, pareikšto reaguojant į 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį pašalinti ieškinio trūkumus (sumokėti žyminį mokestį), dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.Visų pirma pažymėtina, kad iš apelianto pateikto 2017 m. rugsėjo 13 d. patikslinto ieškinio turinio, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad apeliantas prašė atleisti nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 3 dalies prasme (b.l. 129-132). Šiame ieškinyje jis įrodinėjo, kad, visų pirma, jis turėtų būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto aiškinimo kontekste, kitaip tariant, kad įstatymų leidėjas dėl pareikšto ieškinio specifikos yra numatęs ieškovų atleidimą nuo žyminio mokesčio (teismas tokį aiškinimą yra paneigęs dar 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje, apeliantas atskirajame skunde šiuo aspektu nėra pateikęs jokių argumentų dėl teismo tokios išvados nepagrįstumo, todėl laikytina, kad jos neskundžia ir todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to išsamiau nepasisako – CPK 320 str.). Antra, jis įrodinėjo (taip pat įrodinėja ir atskirajame skunde), kad neturi mokėti žyminio mokesčio dėl to, jog žala jam padaryta viešojo administravimo srityje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nei CPK 83 straipsnis, nei kitos CPK normos nesuteikia teisės nemokėti žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį apelianto nurodomų motyvų pagrindu. Jo teiginiai, kad šiuo atveju taikytina analogija su procesą administraciniuose teismuose reglamentuojančiomis normomis, nėra priimtini, nes bendrosios kompetencijos teismų procesą reglamentuoja CPK normos. Taigi, nors apelianto galutiniame prašyme iš tikrųjų buvo suformuluotas prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bet iš šį prašymą pagrindžiančių motyvų matyti, kad faktiškai atleidimą nuo mokesčio mokėjimo apeliantas grindė ne savo sunkia turtine padėtimi, o (jo manymu) įstatymo leidėjo nustatyta ar analogijos būdu nustatytina galimybe nemokėti žyminio mokesčio dėl reiškiamo ieškinio specifikos. Kitaip tariant, iš nurodytų aplinkybių negalima pripažinti, jog apeliantas realizavo teisę prašyti atleisti jį nuo žyminio mokesčio dėl jo sunkios turtinės padėties CPK normų pagrindu (galimybė šiuo pagrindu iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio yra numatyta CPK 83 straipsnio 3 dalyje). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, atmesdamas prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, nurodė nekartojąs tokio prašymo netenkinimo motyvų dėl to, kad jie nurodyti 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje. Tačiau toje nutartyje buvo pasisakyta dėl neatleidimo nuo žyminio mokesčio ne turtinės padėties vertinimo aspektu, o dėl to, ar yra/nėra įstatyminis pagrindas, dėl kurio apeliantas yra atleidžiamas nuo žyminio mokėjimo. Tuo aspektu, ar apeliantas atleistinas nuo (dalies) žyminio mokesčio įvertinus jo turtinę padėtį, toje nutartyje klausimas nebuvo sprendžiamas. Todėl skundžiamos nutarties dalis, kuria nutarta netenkinti prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, naikintina, nes nei prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio (dėl turtinės padėties) buvo reikštas, nei jis buvo nagrinėjimo objektu (CPK 265 str. 2 d.). Savo sudėtingos turtinės padėties motyvavimu 2017 m. rugsėjo 13 d. patikslintame ieškinyje apeliantas prašė (tik) atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo (CPK 84 str.). Pirmosios instancijos teismas šio prašymo, kaip minėta, netenkino. Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.Tiek patikslintame ieškinyje, tiek atskirajame skunde apeliantas nurodo aplinkybes, dėl kurių jis 15 000 Eur žyminio mokesčio šiuo metu sumokėti negali. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad CPK 84 straipsnio tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį tam tikram terminui atidėjimas, kuris yra reikalingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Apeliantas faktiškai nepateikia reikšmingų argumentų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad jis galėtų sumokėti šį žyminį mokestį vėliau. Iš esmės vienintelis jo argumentas šiuo aspektu yra tai, kad jis galės sumokėti mokestį ieškinį patenkinus, tačiau jokių galimybių sumokėti tokį mokestį ieškinio netenkinimo atveju jis nenurodo. Taigi, net tuo atveju, jei ir sutikti su apelianto argumentais dėl jo turtinės padėties vertinimo sunkia, ji pati savaime nėra vienintelė reikšminga ir lemiama sąlyga žyminio mokesčio atidėjimo instituto taikymui. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši skundžiamos nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, teismo padaryta išvada atitinka teisminę praktiką dėl CPK 84 straipsnio taikymo sąlygų.Tačiau ir sutikus su tokios teismo išvados pagrįstumu, pirmosios instancijos teismas, nutaręs netenkinti prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, neturėjo teisės ta pačia nutartimi išspręsti ir ieškinio likimą (laikyti jį nepaduotu). Dėl nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, asmenys dėl kurių šios teismo nutartys yra priimtos, gali paduoti atskirąjį skundą (CPK 100 str. 2 d.). Taigi, kol galutinai neišspręstas žyminio mokesčio klausimas, spręsti dėl ieškinio likimo teismas neturėjo teisės ir, netenkinęs prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo, turėjo nustatyti naują terminą žyminio mokesčio sumokėjimui. Tik per nustatytą terminą žyminio mokesčio nesumokėjus, galima spręsti dėl ieškinio laikymo nepaduotu. Dėl šios nutarties 18, 24 punktuose nurodytų motyvų pripažintina, kad teismas skundžiama nutartimi neturėjo teisinio pagrindo ieškinį laikyti nepaduotu ir jį grąžinti. Todėl dėl neteisingo procesinių normų taikymo skundžiamos nutarties dalis, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas, taip pat naikintina (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).Kita vertus, paminėtus procesinių normų pažeidimus galima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas pasinaudojo teise į apeliaciją jo keltais žyminio mokesčio klausimais. Atskirojo skundo motyvai nėra pakankami skundžiamos nutarties išvados, kad nėra pagrindo žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimui, pripažinimui nepagrįsta. Atsižvelgiant į nutarties 24 punkte nurodytus motyvus, nustatyti naują terminą žyminio mokesčio sumokėjimui, siekiant proceso koncentruotumo, yra galimybė ir apeliacinės instancijos teisme. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą nutartį pakeisti (CPK 334 str. 1 d. 4 p.).Apelianto prašymo dėl bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjančios teisėjos nušalinimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, nes tai nepatenka į apeliacinio proceso ribas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį pakeisti panaikinant jos dalis, kuriomis nutarta netenkinti prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui R. P. terminą iki 2018 m. vasario 12 d. sumokėti 15 000 Eur žyminį mokestį ir pateikti sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas Alvydas Poškus