Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-09-27 · Administracinė byla Nr. I1-5686-644/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-27
Bylos Nr.
I1-5686-644/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00847-2021-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Audrius Grauželis (pirm.)
Pareiškėjas
V. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I1-5686-644/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00847-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 27 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant D. L.,dalyvaujant pareiškėjui V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. T. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 8 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą (b. l. 2-8) palaikė ir nurodė, jog laikotarpiu nuo 2019-08-23 iki 2020-11-07 jis buvo laikomas Marijampolės PN 3 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 323 netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad ankštoje gyvenamojoje patalpoje jis buvo laikomas su 7 asmenimis, be to, dalį gyvenamosios patalpos ploto užėmė baldai, taigi pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Būryje buvo apgyvendinta apie 80 nuteistųjų, taigi bendro naudojimo patalpose (koridoriuose) trūko vietos. Taip pat nebuvo galimybės pasigaminti maisto, nes būrio nuteistiesiems buvo skirta viena elektrinė viryklė, kuri buvo nuolat užimta. Būrio prausykloje įrengtos 8 praustuvės, prie kurių susidarydavo eilės. Į pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareigūnai nereagavo, problemų nesprendė. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė nemigą, stresą, diskomfortą, išgyvenimus ir pan.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu (b. l. 14-17) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas Marijampolės PN 3 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 323 buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019-08-23 iki 2020-11-03. Gyvenamojo ploto norma 3 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 323 pareiškėjui buvo užtikrinta. Marijampolės PN gyvenamosios patalpos, sanitariniai mazgai yra įrengti pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 ir atitinka higienos normų reikalavimus. Marijampolės PN 3 būrio prausykloje įrengtos 8 praustuvės, taigi sanitarinių įrenginių skaičius nuteistiesiems buvo pakankamas. Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, elektrinės viryklės įrengimas paprastosios grupės būrio virtuvėlėje nėra privalomas. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN 3 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 323 netinkamomis sąlygomis, t. y. neužtikrinus jam gyvenamojo ploto, neaprūpinus inventoriumi (viryklėmis, praustuvėmis) ir pan.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas Marijampolės PN 3 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 323 buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019-08-23 iki 2020-11-03, minėtas aplinkybes patvirtina įsiteisėjęs Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021-06-30 sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-5096-283/2021. Nurodytų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad pareiškėjas Marijampolės PN 3 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 323 buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2019-08-23 iki 2020-11-03, todėl nagrinėjamoje byloje ginčo laikotarpis yra nuo 2019-08-23 iki 2020-11-03.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad ginčo laikotarpiu jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Pareiškėjo teigimu, ankštoje 3 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 323 jis buvo laikomas kartu su 7 asmenimis.

Iki 2020-02-06 galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 11¹.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Analogiška nuostata reglamentuojama ir nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 patvirtintu „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo" 2.1 punkte. Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Marijampolės PN 3 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 323 buvo laikomi 8 asmenys. Iš bylos duomenų matyti, kad gyvenamosios patalpos Nr. 323 plotas yra 25,26 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos (b. l. 14, 18), taigi vienam asmeniui gyvenamojoje patalpoje teko 3,15 kv. m ploto (25,26/8). Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu gyvenamojoje patalpoje Nr. 323 buvo užtikrinta Taisyklėse nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamosios patalpos dalį užėmė baldai. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Taisykles skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto, gyvenamojo ploto trūkumo ir dėl to kilusių nepatogumų, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad bendro naudojimo patalpose trūko vietos, tačiau teismas pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja bendro naudojimo patalpų konstrukcinių ypatumų, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 8 praustuvėmis naudojosi apie 80 būrio nuteistųjų, dėl ko prie jų susidarydavo eilės.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245, nurodyta, kad prausykloje, be kita ko, turi būti įrengta po vieną praustuvę ne daugiau kaip penkiolikai asmenų (7.4 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas neginčija pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad 3-me būryje ginčo laikotarpiu buvo įrengtos 8 praustuvės, būryje gyveno apie 80 nuteistųjų. Įvertinęs būrio nuteistųjų ir prausykloje įrengtų praustuvių skaičių, teismas sprendžia, kad sanitarinių įrenginių skaičius atitiko galiojantį reglamentavimą (po vieną praustuvę ne daugiau kaip penkiolikai asmenų).

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos 2.4 punkte nurodyta, kad esant techninėms galimybėms bendrabučio tipo virtuvėlėje, be kita ko, įrengiama elektrinė viryklė (1 vnt.). Teismas pažymi, kad pagal minėtą reglamentavimą elektrinės viryklės įrengimas būrio virtuvėlėje nėra privalomas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalį, nuteistieji maistu aprūpinami nemokamai, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis virtuvėlėje negalėjo pasigaminti maisto, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio (nereagavo į nusiskundimus), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmestini kaip nepagrįsti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė nemigą, stresą, diskomfortą, išgyvenimus ir pan., tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas vartojo narkotines medžiagas (b. l. 22-23), taigi nurodyti sveikatos sutrikimai galėjo kilti dėl šių medžiagų poveikio ir abstinencijos po vartojimo. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Konkrečių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, byloje nėra.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis