- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-30
- Bylos Nr.
- I1-5096-283/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00672-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. T. (toliau – ir pareiškėjas, ir V. T.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN), priteisti 7 500 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo kalinimo 2019 m. rugpjūčio 23 d. – 2020 m. lapkričio mėn. (tiksli data nenurodyta) laikotarpiu netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN, atlyginti. V. T. skunde nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. iš Vilniaus pataisos namų buvo perkeltas į Marijampolės PN ir paskirtas į gyvenamąją patalpą Nr. 323. Tvirtino, kad ši patalpa neatitiko higienos normų reikalavimų, kadangi joje veisėsi blakės, kurios sukandžiojo visą pareiškėjo kūną, dėl to kreipėsi į medikus. Nurodė, kad dėl blakių buvimo negalėjo išsimiegoti, vengė būti šioje patalpoje, dėl sukandimų jautė gėdą naudojantis dušu, nepavyko dėl to išvengti patyčių, buvo atstumtas kitų nuteistųjų, niekas neįsileisdavo į savo gyvenamąsias patalpas, nes bijodavo, kad jis neperneštų blakių (b. l. 1–6).
Teismo posėdyje V. T. prašė tenkinti skundą. Pagrįsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjas iš esmės rėmėsi skunde nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad, atvykęs į Marijampolės PN, pastebėjo, jog prasidėjo įvairūs įkandimai, išbėrimai. Iš pradžių nesuprato, kas juos sukėlė, manė, kad tai alergija. Nurodė, kad kreipėsi į medikus, kurie įtarė, kad tai gali būti alerginis bėrimas, jam buvo išrašyti vaistai nuo alergijos, kuriuos gėrė apie du ar tris mėnesius. Išrašyti vaistai nuo niežėjimo nepadėjo, todėl 2019 m. rugpjūčio 23 d. – 2020 m. lapkričio mėn. laikotarpiu į medikus nebesikreipė. Nurodė, kad vieną naktį pastebėjo, jog gyvenamojoje patalpoje yra blakių, tada suprato, kad kūną jam niežėjo ne nuo alergijos, o dėl jų įkandimų. Paaiškino, kad prašė dezinfekuoti patalpas, tačiau buvo išdezinfekuota tik gyvenamoji patalpa Nr. 323, kurioje jis gyveno, kitos gyvenamosios patalpos ir visas trečias aukštas nebuvo dezinfekuotas, todėl po dviejų savaičių viskas prasidėjo iš naujo ir tęsėsi iki 2020 m. lapkričio mėnesio, kai buvo perkeltas į 6-ą būrį. Tvirtino, kad pataisos įstaiga nesiėmė atitinkamų veiksmų, kad būtų išnaikinti kenkėjai, o momentiniai kenkėjų naikinimai nebuvo veiksmingi, kadangi kenkėjai gyveno visuose bendrabučio aukštuose. Gyvenamojoje patalpoje Nr. 323 skirtingu laiku buvo kalinami nuo keturių iki septynių nuteistųjų, tačiau blakių sukandžiojimais skundėsi tik keletas, kai kurių nuteistųjų jos nekandžiojo. Tvirtino, kad, pranešus apie kenkėjų buvimą, pataisos įstaigos administracija kenkėjų naikinimo klausimo nesprendė. Dėl Marijampolės PN neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų turėjo gerti vaistus nuo alergijos, kas kenkė sveikatai, daugiau kaip metus laiko negalėjo tinkamai išsimiegoti, naktimis net keletą kartų buvo žadinamas kenkėjų.
Marijampolės PN apie posėdžio vietą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Atsakovės atstovas bylą prašė nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepimu prašė V. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovas nurodė, kad Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorius, veikiantis (duomenys neskelbtini), pradėtas eksploatuoti 2006 m. birželio 15 d., po to, kai buvo priimti ir pripažinti tinkamais naudoti 2005 m. gruodžio 15 d. „Pripažinimo tinkamais naudoti aktu“ ir 2006 m. birželio 14 d. „Pripažinimo tinkamais naudoti aktu“ Nr. AS4-52, laikantis tuo metu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Lietuvos higienos normų HN 76:1999 reikalavimų. Marijampolės PN tvirtino, kad patalpos atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintas Lietuvos Higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos (toliau – ir Higienos normos HN 134:2015) reikalavimus. Nurodė, kad Marijampolės PN dėl nuolatinės parazitų kontrolės 2019 m. rugsėjo 24 d. yra sudarę sutartį Nr. 27/10-130 su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfa“, kuri kas mėnesį lankosi įstaigoje ir atlieka vabzdžių ir graužikų kontrolę bei jų naikinimą. Tvirtino, kad Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo įrašai rodo, kad UAB „Dezinfa“ Marijampolės PN vykdė darbus, kurių metu buvo naikinti tarakonai ir blakės. Pažymėjo, kad Marijampolės PN periodiškai arba gavę pranešimus atlieka nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą, o nustačius jų buvimo pėdsakus, vykdo naikinimo darbus, papildomai užsako UAB „Dezinfa“ naikinimo paslaugas. Marijampolės PM pažymėjo, kad pataisos įstaigą nuolat tikrina Visuomenės sveikatos centro specialistai, jie ne kartą atliko Marijampolės PN Kybartų sektoriaus gyvenamų patalpų, tarp jų – patalpų, kuriose gyveno pareiškėjas, patikrinimą ir pažeidimų nenustatė (b. l. 24–27).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmetamas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, neturtinę žalą, kurią galimai patyrė 2019 m. rugpjūčio 23 d. – 2020 m. lapkričio mėn. (tiksli data nenurodyta, kalinamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Bylos duomenimis, Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 7/07K-174 „Dėl nuteistųjų priskyrimo grupėms ir suskirstymo į būrius bei kambarius“ V. T. buvo paskirtas į 3-iąjį nuteistųjų būrį, 323.5 miegamąją vietą (b. l. 59–70), 2020 m. rugsėjo 18 d. buvo perkeltas toje pačioje gyvenamojoje patalpoje Nr. 323 į 323.7 miegamąją vietą (b l. 28–32). Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 7/07-1206 V. T. buvo perkeltas iš 3-iojo nuteistųjų būrio gyvenamosios patalpos Nr. 323 kambario į 6-ąjį nuteistųjų būrį, kamerą Nr. 22, 22.3 miegamąją vietą (b. l. 33–34), o 2020 m. lapkričio 24 d. Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-1273 perkeltas iš 6-ojo būrio kameros Nr. 16 į to paties būrio kamerą Nr. 17 kamerą, 17.2 miegamąją vietą (b. l. 36).
Remiantis Marijampolės PN pateiktais duomenimis, daroma išvada, kad pareiškėjas Marijampolės PN 3-ajame būryje, gyvenamojoje patalpoje Nr. 323 buvo kalinamas 2019 m. rugpjūčio 23 d. – 2020 m. lapkričio 4 d. laikotarpiu, ir sprendžiama, kad nagrinėjamoje byloje ginčo laikotarpis yra nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2020 m. lapkričio 4 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad bylose dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas, pareiškęs tokio pobūdžio reikalavimą, turi pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014 ir kt.).
Pareiškėjas skunde teigė, kad Marijampolės PN gyvenamojoje patalpoje Nr. 323 veisėsi blakės, o Marijampolės PN nesiėmė priemonių užtikrinti, kad nebūtų šių kenkėjų.
Higienos normos HN 134:2015 20 punktas nurodo, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 patvirtinto Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo (2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. V-1045 redakcija; toliau – ir Aprašas), 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją), duomenis apie atliktus darbus įrašo kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (Aprašo 3 priedas).
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad nuolatinei parazitų kontrolei užtikrinti Marijampolės PN 2019 m. rugsėjo 24 d. sudarė sutartį Nr. 27/10-130 su UAB „Dezinfa“, kuri kas mėnesį lankosi pataisos įstaigoje ir atlieka vabzdžių ir graužikų kontrolę bei jų naikinimą; tai, kad UAB „Dezinfa“ vykdė darbus, kurių metu Marijampolės PN patalpose naikino tarakonus ir blakes, patvirtina įrašai Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale; Marijampolės PN periodiškai arba gavę pranešimus atlieka nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą, o nustačius jų buvimo pėdsakus, vykdo naikinimo darbus, papildomai užsako darbus; Marijampolės PN nuolat tikrina visuomenės sveikatos centro specialistai ( b. l. 25).
Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN kenkėjų kontrolės paslaugų teikimą atlieka UAB „Dezinfa“ (b. l. 53-55). Atsakovės atstovo pateikto Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN kenkėjų naikinimas atliekamas kiekvieną mėnesį; 2020 m. kovo 4 d. blakės buvo naikintos gyvenamojoje patalpoje Nr. 323, o kitose bendrabučio patalpose blakės buvo naikintos 2019 m. lapkričio 6 d., 2020 m. balandžio 22 d., 2020 m. birželio 17 d., 2020 m. liepos 29 d., 2020 m. rugpjūčio 19 d. (b. l. 53–55).
Atsakovės atstovas pateikė teismui duomenis, kad Marijampolės PN Nacionalinio visuomenės sveikatos centras, tirdamas gautus skundus, 2020 m. sausio 20 d. atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę kitose bendrabučio tipo patalpose ir 2021 m. spalio 7 d. kamerų tipo patalpose (b. l. 41–45). Patikrinimo aktų Nr. (4.21 4.80)PA-124) ir Nr. (4.21 4.80)PA-3242) duomenys patvirtina, kad nurodytų patikrinimų metu kenkėjų nebuvo nustatyta.
Be to, nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į Marijampolės PN direktorių prašymu imtis priemonių atsiradusioms blakės naikinti ir nurodė, kad per metus šie kenkėjai buvo naikinti du kartus, tačiau jų vėl atsiranda (b. l. 47–48). Marijampolės PN 2020 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 20/07-1845 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėją informavo, kad nuteistųjų bendrabutyje atsiradus blakėms, patalpos buvo periodiškai dezinfekuojamos, dezinfekavimo paslaugas atlieka specializuota įmonė (b. l. 50).
Įvertinus tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad pareiškėjas iš esmės pripažino, jog gyvenamojoje patalpoje Nr. 323, kurioje jis buvo apgyvendintas, Marijampolės PN organizavo kenkėjų naikinimą. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog Marijampolės PN reagavo į nusiskundimus dėl pasirodančių kenkėjų ir ėmėsi priemonių, kad pataisos įstaigos gyvenamosiose patalpose jų nebūtų. Be to, atsižvelgus į tai, kad Marijampolės PN administracija, siekdama užtikrinti kenkėjų kontrolę, sudarė sutartį su įmone, kuri specializuojasi kenkėjų naikinimo srityje, kad ši įmonė kiekvieną mėnesį pataisos įstaigoje atlikdavo kenkėjų naikinimo darbus, daroma išvada, jog atsakovės atstovas aktyviai ir tinkamai veikė, jog patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, nebūtų kenkėjų, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog Marijampolės PN neveikė taip, kaip nustato teisės aktai. Teismas pažymi, kad teisminėje praktikoje yra nurodyta, kad kenkėjai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių higienos ir sanitarijos reikalavimus, aplinkoje, nors higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1374-624/2017).
Viešai skelbiamais duomenimis, Lietuvoje veisiasi viena parazitinių blakių rūšis - patalinė blakė, kuri yra besparnis naktinis vabzdys, paprastai siurbiantis kraują naktį tamsoje, įdūrimo vietoje iššoka stambus gumbas, jį niežti ir skauda (žr., pvz., adresu https://lt.wikipedia.org/wiki/Patalinė_blakė); blakių buvimo požymiai yra keli: neramus miegas, neaiškūs kandimo pojūčiai, ryte atsirandantys lokalizuoti odos pabėrimai, gumbeliai, paraudimai, niežulys, primenantis sukeltą uodo įkandimo, būdinga tai, kad tokie pabėrimai, kylantys nuo blakių įkandimų, būna ant švelnesnių odos vietų – ant kaklo, rankų vidinės pusės ir pan., vietose, kurios būna nepridengtos apatinių drabužių ir neužklotos patalyne (žr., pvz. https://www.higienoskursai.lt).
Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad, atvykęs į Marijampolės PN pastebėjo įkandimus ir išbėrimus, dėl kurių kreipėsi į medikus, jam buvo išrašyti vaistai nuo alergijos, juos vartojo apie du ar tris mėnesius, tačiau niežėjimas nepraėjo, o vėliau pastebėjęs, jog gyvenamojoje patalpoje yra blakių, suprato, kad niežėjimą sukelia jų įkandimai, tačiau medicininės pagalbos į medikus nesikreipė. Marijampolės PN Antrojo resocializacijos skyriaus 2021 m. balandžio 16 d. pažymos Nr. 14/07K-601 „Dėl V. T. lankymosi pas psichologą“ duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu pas psichologą lankėsi vienuolika kartų, tačiau duomenų, kad šių apsilankymų metu būtų skundęsis blakių buvimo 323 gyvenamojoje patalpoje Nr. 323 sukeltais nepatogumais, nenustatyta (b. l. 51–52). Be to, teismas pažymi, kad pareiškėjas skundu dėl gyvenamojoje patalpoje besiveisiančių blakių į pataisos įstaigos administraciją kreipėsi tik 2020 m. lapkričio 2 d., t. y. besibaigiant ginčo laikotarpiui. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų naudojęsis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, ir ginčo laikotarpiu dėl nuolat gyvenamosiose patalpose pasirodančių kenkėjų būtų kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdantį visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) laikymosi kontrolę, nenustatyta.
Minėta, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų, nurodytų CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniuose, buvimo, o nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, kad nagrinėjamo ginčo atveju Marijampolės PN ir (ar) jų pareigūnų neteisėtos veikos (neveikimo) nenustatyta. Nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl šios priežasties pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo V. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.