- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-08
- Bylos Nr.
- 2A-527-159/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Bronius Valius
- Ieškovas
- S. U., L. T., A. A., A.
- Atsakovas
- Šilutės rajono savivaldybės
- Kategorijos
- 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-527-159/2010
2010 m. rugsėjo 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui S. T., ieškovams S. U., L. T., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Šilutės rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-150-299/2009 pagal ieškovų A. A., S. U., A. N. ir L. T. ieškinį atsakovei Šilutės rajono savivaldybei dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai 2008-12-02 pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti, kad ieškovė A. A. turi teisę pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą privatizuoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti, kad ieškovas S. U. turi teisę pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą privatizuoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti, kad A. N. turi teisę pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą privatizuoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti, kad ieškovė L. T. turi teisę pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą privatizuoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 38–41).
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2009-11-04 sprendimu ieškovų ieškinį tenkino visiškai. Pripažino, kad ieškovė A. A. turi teisę pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą privatizuoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); ieškovas S. U. turi teisę pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą privatizuoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); A. N. turi teisę pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą privatizuoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); ieškovė L. T. turi teisę pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą privatizuoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovės ieškovui S. U. 2 000 Lt advokato išlaidų ir 127,30 Lt žyminio mokesčio, 127,30 žyminio mokesčio ieškovei A. A. ir 49,40 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas sprendime analizavo, ar ieškovai turėjo teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą ir konstatavo, kad ieškovai atitinka subjektų, kuriems įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą reikalavimus, ginčo butai yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas. Objekto įrašymas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą savaime nesuponuoja draudimo privatizuoti objektą. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovų veiksmai buvo nukreipti į savo teisių privatizuoti butus įgyvendinimą. Kiekvieno iš ieškovų kreipimosi būdai buvo individualūs, neigiamos ieškovams aplinkybės atsirasdavo iš esmės dėl netinkamų atsakovės veiksmų. Seniau gyvenantiems ieškovams įgyvendinti savo teisių į butų privatizavimą nebuvo leista dėl privatizavimo komisijos draudimų, motyvuojant namo avarine būkle, o vėliau, ieškovui S. U. kreipiantis į atsakovę, iš esmės buvo pradėtos privatizavimui reikalingos procedūros. Šis procesas nebuvo tęsiamas dėl atsakovės netinkamų veiksmų. Teisė spręsti susidėvėjusių butų remonto ekonominį naudingumą priklauso savivaldybei, tačiau teismas, įvertinęs aplinkybę, kad šiuo metu nėra jokios galimybės remontuoti butus iš savivaldybės lėšų, nustatė, kad atsakovės neveiklumas užkerta kelią ieškovams įgyvendinti savo teises įgyjant nuosavybę. Namas yra nusidėvėjęs, avarinės būklės ir jei toliau nebus imtasi veiksmų dėl jo renovacijos, gali kilti pavojus žmonių sveikatai (t. 2, b. l. 125–129).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Šilutės rajono savivaldybė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-11-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė kai kuriuos teisės aktus dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo, o skundžiamas sprendimas prieštarauja teismų praktikai. Teismas nepagrįstai vadovavosi Butų privatizavimo įstatymu, kuris nuo 2001-01-01 neteko galios. Oficialūs prašymai dėl buto privatizavimo bei asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai savivaldybės administracijai nebuvo pateikti. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad Šilutės rajono savivaldybė leido privatizuoti ginčo butus, joks individualus administracinis aktas dėl leidimo privatizuoti ginčo butus Šilalės rajono savivaldybėje nebuvo priimtas. Apeliantė nurodo, kad teisė spręsti susidėvėjusių butų remonto ekonominį naudingumą priklauso savivaldybei, todėl vien formalių sąlygų, t. y., kad butai fiziškai nusidėvėję daugiau kaip 60 proc., nepakanka. Savivaldybės taryba, įvertinusi minėto namo ir kitų senųjų medinių pastatų būklę Rusnėje, 2005-07-21 sprendimu nutarė teikti paraišką Rusnės miestelio medinės architektūros rekonstrukcijos finansavimui iš Norvegijos finansinio mechanizmo gauti. Ginčo objektas įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, viena iš sąlygų finansavimui gauti – rekonstruojamo pastato savininkas turi būti savivaldybė. Teismas neatsižvelgė ir nenagrinėjo atsakovės argumentų dėl galimo viešo intereso pažeidimo. Parengus pastato rekonstrukcijos techninį projektą, pastate numatoma įrengti turizmo informacijos centrą, Rusnės miestelio bendruomenės namus ir suvenyrų parduotuvę. Ginčo pastatas nėra įrašytas į privatizuojamų objektų sąrašą, turto savininkas – savivaldybė nusprendė neprivatizuoti ginčo pastato, o panaudoti jį visuomenės poreikiams tenkinti. Gavus neatlygintiną finansinę paramą iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų bei ginčo pastatą numačius pritaikyti visuomenės poreikiams tenkinti, nebelieka būtino kriterijaus privatizuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas (t. 2, b. l. 131–135).
Apeliantė Šilutės rajono savivaldybė informavo teismą, kad apeliacinės bylos nagrinėjime nedalyvaus, į teismo posėdį atsakovės atstovas neatvyko (t. 2, b. l. 143a).
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas S. U. 2002-10-01 raštu kreipėsi į savivaldybę dėl buto privatizavimo, šis faktas yra ištirtas ir užfiksuotas 2009-02-11 Šilutės rajono apylinkės prokuratūros nutarime. Ieškovų prašymas dėl butų privatizavimo buvo patenkintas ir 2002-10-22 parengtos prašomų privatizuoti butų bylos. Atsakovė privatizavimo procesą vilkino, aktų priėmimas nepriklausė nuo ieškovų valios. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė, nuo kokios teismų praktikos sprendime nukrypo pirmosios instancijos teismas. Savivaldybės atstovas pirmosios instancijos teisme pripažino, kad savivaldybė ginčo butų rekonstrukcijai ir remontui neturi lėšų, jokios paraiškos dėl tolimesnio finansavimo neteikiamos ir lėšų gavimas nenumatytas, todėl yra abu būtini kriterijai, numatyti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnyje, t. y. butas susidėvėjęs, savivaldybė neturi lėšų jo remontui. Atsakovė nepateikia ekonominio naudingumo pagrindimo. Norint rekonstruoti ginčo namą teks iškeldinti visus gyventojus ir jiems suteikti teisės aktų apibrėžtos kokybės butus, tačiau Rusnėje tokių nėra ir tai pirmosios instancijos teisme pripažino savivaldybės atstovas. Pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad savivaldybė siekė finansavimo neskaidriai – paraiškoje nuslėpė butų nuomos faktus, kurie reiškia daiktinės teisės suvaržymą, neįspėjo nuomininkų dėl paraiškos teikimo paramai gauti. Finansavimas nebuvo gautas privatizacijos proceso pradžioje – 2002 m., jo nepakanka namo rekonstrukcijai, tolimesnis finansavimas nenumatytas. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas nenumato savivaldybės teisės vienašališkai nutraukti pradėtą privatizacijos procesą (t. 2, b. l. 139–142).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d.). Tai reiškia, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas turi tikrinti tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacijos ribas šiuo atveju sudaro sprendimo dėl teisės privatizuoti butus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (butų Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažinimo pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Teismo pareiga sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet atsižvelgiant į butų privatizavimą reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslą – suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008).
Dėl teisinių sprendimo pagrindų
Atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Butų privatizavimo įstatymu, kuris nuo 2001-01-01 neteko galios. Ieškovai nurodo, kad jų pareikšto ieškinio teisinis pagrindas – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnis.
Iš Šilutės rajono apylinkės prokuratūros 2009-02-11 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-224-08 matyti, kad S. U. dėl buto privatizavimo į savivaldybę kreipėsi 2002-10-01 (t. 2, b. l. 4), taigi jau nebegaliojant Butų privatizavimo įstatymui.
Nustatyta, kad 1992-04-07 buvo priimtas Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas. 2002-11-12 priimto Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1188 1 straipsniu pakeistas Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas, jis pavadintas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu ir iš naujo išdėstytas jo turinys. 2005-03-24 priimtu Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pavadinimo pakeitimo, 1, 2 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo penktuoju skirsniu įstatymo 1 straipsniu teisės akto pavadinimas pakeistas. Įstatymas pavadintas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš dalies rėmėsi Butų privatizavimo įstatymu, kuris ieškovui S. U. kreipiantis dėl buto privatizavimo nebegaliojo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ieškovai subjektinės teisės privatizuoti ginčo butą neįgijo. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat vadovavosi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti teisiniai pagrindai nelaikytini klaidingais ir galinčiais turėti reikšmės teismo priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl ginčo pastato ekonominio naudingumo
Pagal ieškinyje nurodytą teisinį pagrindą – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą – už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gali būti parduodami per 60 procentų fiziškai susidėvėję nuomojami savivaldybės (valstybės) butai, jeigu šių butų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiškai nenaudingi arba tam savivaldybė (valstybė) neturi lėšų; tokius butus savivaldybė (valstybė) gali parduoti ne bet kokiems asmenims, o tik jų nuomininkams, jeigu šie yra išgyvenę juose ne mažiau kaip trejus metus. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad esant įstatyme nurodytoms aplinkybėms, atitinkama savivaldybės (valstybės) institucija turi teisę parduoti nuomojamą butą, o nuomininkas, laikydamas, kad atitinka visas būtinas įstatyme nurodytas sąlygas, turi teisę kreiptis į šias institucijas dėl jo nuomojamos gyvenamosios patalpos pardavimo. Iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad ieškovai kreipėsi į savivaldybę dėl butų privatizavimo. Ieškovui S. U. kreipusis dėl buto privatizavimo iš esmės buvo pradėtos privatizavimui reikalingos procedūros (t. 1, b. l. 133, t. 2, b. l. 3–5)
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatyto pagrindo nuomininkui išpirkti jo išsinuomotas gyvenamąsias patalpas paskirtis yra susijusi su tuo, kad fiziškai susidėvėjusios gyvenamosios patalpos turi būti tvarkomos jas kapitaliai remontuojant, taip išvengiant patalpų tapimo avarinėmis ir dėl to kylančios grėsmės žmonių saugai ir sveikatai. Kai patalpų savininkė savivaldybė (valstybė) tam neskiria lėšų, tai tokias patalpas suremontuoti (rekonstruoti) turėtų būti suteikta galimybė jų nuomininkui, šiam įgijus patalpas nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2007). 2005-07-21 sprendimu Nr. T1-764 Šilutės rajono savivaldybė nusprendė teikti paraišką Rusnės miestelio medinės architektūros rekonstrukcijos finansavimui ir Norvegijos finansinio mechanizmo gauti (t. 2, b. l. 55). Apeliantė nurodo, kad pagal pateiktą paraišką 2008 m. parama projekto įgyvendinimui buvo gauta, o projekto tarpinis rezultatas yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos techninio projekto parengimas. Tolesniam projekto įgyvendinimui t. y. namo rekonstrukcijos darbams atlikti bus teikiama nauja paraiška (t. 2, b. l. 133). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme paaiškėjo, kad kol kas daugiau lėšų projekto vykdymui nėra, paraiška dėl tolesnio projekto finansavimo nepateikta, Šilutės rajono savivaldybė neturi 15 proc. lėšų šio projekto finansavimui (t. 2, b. l. 122). Naujų įrodymų, susijusių su paramos ginčo pastatui įsisavinimu ar lėšų iš savivaldybės biudžeto skyrimu, atsakovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
Nuo 2002-10-01 (ieškovo S. U. kreipimosi į savivaldybę dėl buto privatizavimo dienos) nebuvo panaudotos lėšos nusidėvėjusio nekilnojamojo daikto atnaujinimui ar remontui, siekiant pagerinti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) būklę. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad „gavus finansinę paramą iš struktūrinių fondų, ginčo pastatas bus rekonstruotas ir pritaikytas visuomenės poreikių tenkinimui, taigi remontuoti pastatą savivaldybės lėšomis būtų ekonomiškai nenaudinga ir netikslinga“ (t. 2, b. l. 135). Vien techninio projekto parengimas (ekspertizės atlikimas) iš gautų struktūrinių fondų lėšų nesudaro pagrindo konstatuoti, kad savivaldybė imsis tikslingų priemonių tokiam objektui atnaujinti ar rekonstruoti ateityje. Iš nurodytų aplinkybių galima konstatuoti, jog ginčo nekilnojamojo daikto tolesnis išlaikymas savivaldybei yra ekonomiškai nenaudingas ir savivaldybė neturi lėšų šio daikto priežiūrai.
Dėl viešojo intereso
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo paskirtis, šio įstatymo ketvirtojo skirsnio normos, reglamentuojančios savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis, įpareigoja savivaldybės institucijas veikti derinant savivaldybių interesus ir valstybės interesą padėti gyventojams apsirūpinant būstu (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnis). Žmogaus teisių bei laisvių užtikrinimas ir gerbimas yra vienas pagrindinių principų, kuriais grindžiama vietos savivalda. Vadinasi, kai pareiškėjai remiasi įstatyme nurodytomis aplinkybėmis, jų manymu, sudarančiomis prielaidas privatizuoti gyvenamąją patalpą, savivaldybės institucija negali formaliai atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos pirkimo–pardavimo sutarties ir taip paneigti asmens teisės įsigyti nuosavybėn nuomojamą būstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2006).
Nagrinėjamu atveju atsakovė ketina ginčo patalpose įrengti turizmo informacijos centrą, Rusnės miestelio bendruomenės namus, suvenyrų parduotuvę. Iš Salos etnokultūros ir informacijos interneto tinklapyje viešai publikuojamos centro vadovo 2008 m. veiklos ataskaitos matyti, kad „etnokultūros ir informacijos centras yra persikėlęs į suremontuotas patalpas, Neringos g. 7, kurių plotas 242 kv. m., sudarė normalias sąlygas meno mėgėjų kolektyvų repeticijoms, meninių programų pristatymui bei renginių organizavimui“ (www.silute.lt). Atliekant ginčo patalpų rekonstrukciją visi jo gyventojai turės būti iškeldinti, o atsakovė įgis pareigą suteikti ieškovams teisės aktų apibrėžtos kokybės butus (CK 6.617 str.). Apeliantė į bylą nepateikia informacijos apie kitos tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos suteikimą ginčo namo gyventojams. Todėl konstatuotina, kad šiuo atveju objektyvios būtinybės išlaikyti ginčo patalpas savivaldybės nuosavybėje nėra, savivaldybė neįrodė poreikio turėti šį turtą nuosavybės teisėmis ir jo neparduoti nuomininkams. Atmetus ieškovų ieškinį būtų pažeista socialiai aktuali ieškovų teisė į būstą.
Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nustatė, kad ieškovų veiksmai buvo nukreipti į savo teisių privatizuoti butus įgyvendinimą. Kiekvieno iš ieškovų kreipimosi būdai buvo individualūs, neigiamos ieškovams aplinkybės atsirasdavo iš esmės dėl netinkamų atsakovės veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis, nes jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006). Šilutės rajono savivaldybė vilkino privatizacijos procesą ir vėliau, siekdama išlaikyti ginčo turtą savo nuosavybėje, kreipėsi dėl paramos gavimo paramos davėjams nenurodydama informacijos, kad ginčo name gyvena nuomininkai, taip pat įsipareigojo nesuvaržyti daiktinių teisių į ginčo namą 5 metus nuo sutarties pasirašymo dienos (Paprojekčio įgyvendinimo sutarties 61 p., t. 2, b. l. 80), tuo pažeisdama viešąjį interesą, išreiškiantį pamatines visuomenės vertybes. Ginčo objektas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašytas 2005-01-10, t. y. jau prasidėjus privatizavimo eigai, todėl objekto įrašymas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą savaime nesuponuoja draudimo privatizuoti objektą.
Esant šiems įrodymas bei aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose, nepažeidė, iki galo ir visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Atmetus atsakovės Šilutės rajono savivaldybės apeliacinį skundą, ieškovui S. U. iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės priteistina 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 146, CPK 93, 98 str., 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.