Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2020-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-77-316/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-08
Bylos Nr.
1-77-316/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01994-2020-20
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Boleslovas Kalainis
Kaltinamasis
V. V.
Nukentėjusysis
L. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-77-316/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01994-2020-20Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.4.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.3.1.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.15.3.3.2.; (S) 2.3.6.4.5.2.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 8 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis,sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,dalyvaujant prokurorei Laimutei Martinavičienei,gynėjai advokatei Irmai Bekerei,kaltinamajam V. V.,nukentėjusiajam L. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), išsilavinimas vidurinis, šeiminė padėtis – našlys, bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. V., 2020 m. sausio 13 d., apie 15.47 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, išgertuvių metu kilus asmeninio pobūdžio ginčui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš sandėliuko atsinešęs kirvį, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą trenkė kirvio pentimi nukentėjusiajam L. P. į galvą, padarydamas jam įspaustinį kaktikaulio ir dešiniojo momenkaulio lūžį, dešiniojo smilkinkaulio ir pleištakaulio lūžius, kraujo išsiliejimą virš galvos smegenų kietojo dangalo, veido odos nubrozdinimus, dešinės krūtinės ląstos pusės odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva, – taip dėl galvos sužalojimų: kraujo išsiliejimo virš galvos smegenų kietojo dangalo, kaukolės skliauto kaulų atvirų įspaustinių lūžių ir kaukolės pamato kaulų lūžių padarė L. P. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. V. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020 m. sausio 13 d. kartu su L. P. ir D. B. skaldė ir krovė bendrijos malkas (duomenys neskelbtini) kaime. Dirbdami vartojo alkoholį. Baigus darbą, jis pakvietė L. P. ir D. B. pas save į namus. Namuose, virtuvėje, taip pat vartojo alkoholį. Buvo stipriai girti ir kalbėjo su L. P. apie kalėjimą. Abu praeityje buvo teisti, atlikinėjo bausmę laisvės atėmimo vietose ir susipyko dėl praeities dalykų. V. V. parodė, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nešiodavo kaliniams maistą ir kalinių žargonu buvo laikomas „muchamoru“, o L. P. laisvės atėmimo vietoje buvo laikomas „bachūru“. Dėl šios priežasties L. P., būdamas girtas, šaipydavosi iš jo. Mano, kad ir tą kartą dėl tos pačios priežasties galėjo įvykti tas konfliktas. Jis tik spėlioja, kad dėl to galėjo tas konfliktas kilti, nes tiksliai neprisimena. L. P. negrasino, bet abu buvo girti, todėl viskas taip ir gavosi: „Jis man, tai aš jam ir taip žodis po žodžio.“ Jeigu būtų buvęs blaivus, būtų nekreipęs į tai dėmesio. V. V. prisiminė, kad, kažkada vartojant alkoholį, L. P. jį buvo primušęs. Nors jokio pavojaus nebuvo, L. P. jam negrasino, jis nutarė paauklėti L. P. ir užduoti jam per ausį. Pamanė, kad jo neįveiks, kad jų jėgos nelygios, nes L. P. aukštas, o jis, V. V., žemas, todėl nutarė pasiimti pagalį (baslį), kad būtų lygios jėgos. Tada jam atrodė, kad ranka suduoti būtų per mažai, nes gali gauti atgal. Nuėjo į šalia virtuvės esantį sandėliuką, kuriame buvo sudėti pagaliai ir kirvukas. Sandėliuke buvo tamsu, todėl ilgokai graibė ir, atrodė, paėmė baslį (medinį pagalį). Matė, kad L. P. jau visai „gatavas“, todėl, eidamas pro šalį, mojuojančiu mostu paukštelėjo L. P. į petį. Negali paaiškinti, kaip tas baslys nuslydo L. P. į galvą. Mano, kad dėl girtumo nepataikė per petį ir sudavė L. P. į galvą. Net minties nebuvo, kad, pataikius į petį, galima užmušti žmogų. Kadangi kirvio kotas tokio pat storumo kaip baslys, jam atrodė, kad rankose laiko baslį. Buvo toks girtas, kad nematė, ką neša. Kai dukra pasakė: „Tėte, ką darai?“, laikydamas tą baslį nuėjo į lovą ir nulūžo. Nematė, kas nutiko L. P. po suduoto smūgio, nematė, kaip L. P. nugriuvo. Jeigu būtų matęs, būtų suteikęs pagalbą, jį sutvarstęs. D. B. įvykio nematė, nes tuo metu buvo tualete. Sugyventinė R. A. tuo metu su jų 13 metų dukra buvo kitame kambaryje, kad dukra nematytų „pijokavimo“. V. V. parodė, kad jį pažadino policininkas ir, rodydamas kirvį, paklausė, ar tuo kirviu sudavė. Jis buvo labai girtas, todėl „neatsipaipaliojo“, kam sudavė. Paskui „atsičiūchino“, paklausė, kur baslys ir kam atnešė tą kirvį. Tada pareigūnas pasakė, kad L. P. buvo suduota kirviu. Būdamas areštinėje kažką po truputį atsiminė. Susipažinęs su byla suprato ir pripažįsta, kad sužalojimas buvo padarytas ne basliu, o kirviu, bet tikrai tuo metu jo girtoje galvoje buvo mintis apie baslį, o ne kirvį. Jis dar ir socialinės darbuotojos klausė, kur tą baslį padėjo. Ir dukters klausė, kur baslys ir iš kur tas kirvis. Vėliau, kai L. P. grįžo iš ligoninės, su juo susitiko, atsiprašė už tai, ką pridirbo per girtumą. L. P. jam atleido. Su L. P. pažįstami seniai, 8 ar 10 metų, jų santykiai buvo ir yra draugiški. Viskas įvyko tik dėl girtumo, be jokios dingsties. Nepripažįsta, kad kėsinosi nužudyti, niekada to nepadarytų draugui. Gal tik norėjo pagąsdinti, kad „nemaltų šūdo“. Blaivus niekada taip nebūtų padaręs, girtumas turėjo įtakos šitam įvykiui kilti. Anksčiau su L. P. išgertuvių metu yra smurtavę vienas prieš kitą. Smurtą naudodavo abu vienodai: kuris girtesnis, tas pralaimi, kuris blaivesnis, tas laimi. Kaime tai yra įprasta. Kaltinamasis V. V. parodė, kad jis neprisimena to momento, kurį girdėjo jo dukra, kad konflikto metu jis grasino benzininiu pjūklu nupjauti L. P. galvą. Mano, kad dukra negalėjo girdėti jų pokalbio, nes durys į kambarį yra už 4–5 m ir jos buvo uždarytos. Neneigia, kad būdamas girtas galėjo taip pasakyti, bet tai tik girto žmogaus paistalai. Jis turi benzininį pjūklą, bet jis laikomas užrakintame garaže, o raktas yra pas sugyventinę. Kai reikia, sugyventinė atrakina garažą. Raktas ir tą dieną buvo pas sugyventinę, be to ji nebūtų davusi to rakto.

Visiškai sutinka su (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu. Pareikšto ieškinio dar neatlygino, nes norėjo susitarti su ligonių kasa ir mokėti dalimis, bet tris mėnesius jam nesutvarkė pašalpos, todėl neturėjo iš ko sumokėti. Šiuo metu gyvena iš atsitiktinių uždarbių. Kai pradės gauti pašalpą, tada su ligonių kasa susitars ir žalą atlygins dalimis.

Nukentėjusysis L. P. teisme parodė, kad 2020 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini) kaime su V. V. kapojo malkas bendruomenei. Kapodami malkas vartojo alkoholį, tiksliai neprisimena, degtinę ar alų. Vakarop, kai baigė darbą, V. V. pasikvietė pas save į svečius. Parduotuvėje nusipirko gėrimų. Prisimena, kad sėdėjo virtuvėje prie stalo, gėrė degtinę ir gražiai kalbėjosi. Kartu buvo D. B. ir R. A.. Prabudo ligoninėje. Nieko neprisimena, kaip ten viskas įvyko, gal alkoholis suveikė. Neprisimena, kad būtų kilęs ginčas. Iš pradžių pagalvojo, kad susižalojo namuose, kad atsitrenkė į malkų krūvą. Tyrėja pasakė, kad buvo sužalotas į galvą, į viršugalvį. L. P. parodė, kad V. V. pažįsta seniai, susitinka, draugiškai pabendrauja, padeda vienas kitam. V. V. gailėjosi, atsiprašė, jis V. V. atleido ir jam jokių pretenzijų neturi. Praeityje buvo teistas, bet bausmę atliko ne kartu su V. V..

Liudytojas Ž. S. teisme parodė, kad įvykio dieną, po 15 valandos, gavo pranešimą apie konflikto metu sužalotą žmogų (duomenys neskelbtini). Apie įvykį bendrajam pagalbos centrui pranešė socialinė darbuotoja. Nuvykę nurodytu adresu, virtuvėje rado ant grindų gulintį kruviną asmenį. Apžiūrėję namą, kitame kambaryje rado kaltinamąjį V. V.. Jei gerai pamena, kai jie atvažiavo, V. V. kambario durys buvo užrakintos, jis jas pats atrakino. V. V. žiūrėjo televizorių ir akivaizdžiai buvo neblaivus. Jis nesielgė agresyviai, sėdėjo savo vietoje ir vartojo alkoholį. Name dar buvo nepilnametė V. V. dukra, žmona ar sugyventinė ir socialinė darbuotoja. Ties smilkiniu galėjo būti suduota kirviu. Nukentėjusysis gulėjo kniūbsčias ant grindų, požymių, kad jam buvo stengtasi kažkaip padėti, bintuoti galvą, valyti kraują ir panašiai, nesimatė. Jis kelis kartus bandė stotis, bet jie neleido, nes jis smarkiai kraujavo. Atvažiavę medikai buvo jį pasodinę, jam taip pat buvo nustatytas girtumas, jis dar sugebėjo pūsti į alkotesterį. Buvo nustatytas girtumas ir V. V.. Su nukentėjusiuoju pabendrauti nepavyko, nes jis buvo gana smarkiai sužalotas ir medikai skubiai jį išsivežė į gydymo įstaigą. Dalyvaujant socialinei darbuotojai, nepilnametė V. V. dukra parodė kirvį. Kaip suprato, ji matė patį įvykį ir paaiškino, kokiu kirviu trenkė, kad jis raudonos spalvos. Virtuvėje pamatė kirvį, atremtą į stalo koją. Paklausus V. V., ar jis ką nors padarė, V. V. atsakė, kad nieko nedarė ir toliau sėdėdamas prie stalo vartojo alkoholį, lyg nieko nebūtų atsitikę. Klausė V. V. apie kirvį, bet jis nekreipė dėmesio. Nepamena, ar buvo kalba, dėl ko kilo konfliktas. Liudytojas mano, jog dėl girtumo V. V. nelabai galėjo suvokti, ką padarė. Kiek pamena, V. V. sakė, kad tik trenkė į nugarą, bet nugaroje nebuvo jokių matomų sužalojimų. Nepilnametė V. V. dukra pasakė, kad viską matė, ir papasakojo, kad jos tėvas su nukentėjusiuoju susipyko ir to konflikto metu tėvas trenkė kirviu nukentėjusiajam į galvos sritį. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, 100–103 b. l.), liudytojas Ž. S. prisiminė ir parodė, kad V. V., dalyvaujant socialinei darbuotojai ir motinai, papasakojo, kad, jai būnant virtuvėje, jos tėvas V. V. kirviu sudavė L. P. į galvą. V. V. nepasakė, ar tėvas sudavė L. P. sėdint, ar stovint, taip pat nepasakė, kiek buvo suduota smūgių. Kadangi V. V. yra nepilnametė, nenorėjo padaryti jai dar daugiau žalos, todėl nesivedė jos į virtuvę, kurioje buvo daug kraujo. Galėjo būti, kad, paklausus V. V., kodėl L. P. galva kraujuoja, V. V. galėjo atsakyti, jog trenkdamas į nugarą galėjo pataikyti į galvą. Liudytojas parodė, kad V. V. suprato, ko jo klausiama, gal ne į visus klausimus, bet į daugumą klausimų atsakė. V. V. motina R. A. buvo kitame kambaryje. Ten buvo dar viena neblaivi moteris, kuri nieko negalėjo paaiškinti. Nepamena, ar nepilnametė V. V. dukra ką nors minėjo apie benzininį pjūklą. Nepamena, kad įvykio vietoje būtų matęs benzininį pjūklą. Jeigu būtų buvusi kalba apie benzininį pjūklą, gal būtų užfiksavęs. Nepamena, ar V. V. minėjo apie kokius nors tėvo pasakytus grasinimus nukentėjusiajam L. P..

Liudytoja A. B. teisme parodė, kad yra socialinė darbuotoja. Su V. V. šeima dirba nuo 2014 metų. 2020 m. sausio 13 d. 15.15 val. iš R. A. telefono jai paskambino V. V. ir prašė atvykti, nes tėvai girtauja. Bevykstant, V. V. parašė žinutę, klausdama, ar greit atvyks. Ji dar pranešė, kad ji yra kitame kambaryje su mama. Dar po kiek laiko gavo iš V. V. SMS, kad bus reikalinga greitoji medicinos pagalba, bet nepaaiškino, kam. Nuvykus į vietą, apie 15.40 val., virtuvėje prie stalo rado sėdinčią nepažįstamą neblaivią moterį. Matėsi girtavimo požymiai – ant stalo buvo maisto likučiai, alkoholis, o ant grindų, ant dešinio šono prie automatinės skalbimo mašinos nusisukęs gulėjo žmogus. Panašu, kad šalia jo buvo kraujo klanas. Liudytoja parodė, kad sukėlė nuostabą, jog visiškai niekas nieko nedarė ir neteikė pagalbos nukentėjusiajam. Virtuvėje prie stalo lyg niekur nieko sėdėjo aiškiai neblaivi moteris, o kitame kambaryje užsidariusios duris buvo R. A. su dukra. Liudytoja paklausė, kam bus reikalinga greitoji, kas atsitiko tam asmeniui. V. V. pasakė, kad tėvas kirviu pataikė į galvą. Liudytoja iš karto paskambino pagalbos centrui, pranešė apie įvykį, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir policija. Buvo pranešta Vaiko teisių apsaugos specialistams. Dėl savo saugumo ji prie nukentėjusiojo nesiartino, buvo kambaryje su R. A. ir V. V.. V. V. paklausė, kur tėvas, ji atsakė, kad tėvas yra kitame kambaryje. V. V. taip pat paaiškino, kad tėvas su draugu girtaudami susiginčijo, iš pradžių apsikumščiavo, po to tėvas ketino atsinešti benzininį pjūklą. Nežino kodėl, bet jis to pjūklo neatsinešė. Liudytoja parodė, kad V. V. pamatė tik tada, kai pareigūnas jį atsivedė į virtuvę. V. V. jai neatrodė agresyvus, bet jis nesuvokė, kas vyksta, nes eidamas paklausė liudytojos, kur ji. t. y. liudytoja padėjo pagalį. Liudytoja teigia supratusi, jog V. V. visiškai neadekvatus, kad tai kažkokie svaičiojimai. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar V. V. ją atpažino. Gal V. V. įsivaizdavo, kad ir ji ten dalyvavo. Policijos pareigūnas V. V. paklausė, ar tuo kirviu buvo padarytas nusikaltimas. V. V. patvirtino, kad taip. Tada liudytoja pamatė palei stalo koją padėtą kirvį. Kirvis buvo tolokai nuo gulinčio asmens, bet toje pačioje patalpoje. Asmuo gulėjo viename virtuvės gale, o stalas yra kitame gale. Patalpoje aiškiai matėsi, kad tai yra kirvis. Liudytoja parodė, kad su ta šeima dirba seniai, ji buvo paskirta reguliariai tą šeimą lankyti: vieną kartą per savaitę ir, pagal poreikį, dažniau. Pagal poreikį – tai reiškia, kad reikia nuvykti, kai kažkoks nenumatytas pranešimas, iškyla kažkokie reikalai, dokumentų pasirašymas ir panašiai. Toje šeimoje yra girtavimo problema. R. A. sveikata yra prasta, ji serga, V. V. taip pat turi nusiskundimų dėl sveikatos. Šiaip jie yra geranoriški, rekomendacijas vykdo. Įvykio dieną ji su R. A. bendravo nedaug, nes ji buvo neblaivi, elgėsi neadekvačiai, todėl nebuvo įmanoma su ja pakalbėti. Patvirtino, kad mergaitė jai pasakojo, jog jos tėvas V. V. pasakė, kad eina atsinešti benzininį pjūklą ir tam vyrui nupjaus galvą. Kadangi to pjūklo tėvas negalėjo užvesti, tada stvėrėsi kirvio. Ji nepasakė, iš kur tėvas pasiėmė tą kirvį.

2020 m. sausio 13 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra namo virtuvėje, kurioje matosi išgertuvių ir grumtynių požymiai (užfiksuotas stalas su maisto produktais, butelių kamšteliais bei indais su alkoholio likučiais, po stalu guli nuversta taburetė), namo virtuvėje po stalu, kairėje pusėje rastas į sieną atremtas kirvis raudonos ir juodos spalvos rankena, ant kirvio penties stebimas rusvos spalvos dėmės, galimai išdžiūvęs kraujas. Kirvis buvo supakuotas ir paimtas. Virtuvėje užfiksuotos kraujo dėmės: ant grindų prie skalbimo mašinos, ant skalbimo mašinos priekio, virtuvinės spintelės, kraujo lašų pritaškyta kitose virtuvės vietose ir ant laiptų (t. 1, 20–39 b. l.).

Atliekant parodymų patikrinimą vietoje, V. V. parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), parodė virtuvę ir stalą, prie kurio sėdėjo įvykio metu su L. P., parodė sandėliuką, iš kurio pasiėmė kirvį (t. 1, 192–199 b. l.).

Iš specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikto nusikaltimo įrankio aprašymo matyti, kad apžiūrėtas kirvis yra su raudonos spalvos plastikiniu kirvakočiu: 43 iš 3,5 ir iš 2 cm. dydžio, kirvakotis ties galu padengtas juoda guma. Pentis metalinė, 5,5 iš 3 ir iš 0,1 cm dydžio, kirvio šoninis paviršius 13,5 iš 5,5 cm, ties ašmenimis išplatėja iki 7,5 cm. Ašmenys puslankio formos, išgaubtumas centre iki 0,9 cm, ašmenyse yra 0,5 cm mechaninis defektas. Pleišto didžiausias matmuo 5 cm. Viename pleišto šoniniame paviršiuje yra kelios raudonos dėmės, vizualiai panašios į kraują (t. 1, 98 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. P. nustatyti sužalojimai: atviras įspaustinis kaktikaulio ir dešiniojo momenkaulio lūžis, dešiniojo smilkinkaulio ir pleištakaulio lūžiai, kraujo išsiliejimas virš galvos smegenų kietojo dangalo, veido odos nubrozdinimas, dešinės krūtinės ląstos pusės odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra tiksliai aprašytos viršugalvio žaizdos makromorfologinės savybės, todėl nėra galimybės tiksliai atsakyti, kuo padaryti sužalojimai. Galvos sužalojimai padaryti kietu buku riboto paviršiaus ploto daiktu mažiausiai vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu, galimai tyrimui pateiktu kirviu; sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Veido ir krūtinės sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais mažiausiai dviem trauminiais poveikiais; galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek nugriuvus. L. P. nustatyti galvos sužalojimai – kraujo išsiliejimas virš galvos smegenų kietojo dangalo, kaukolės skliauto kaulų atviri įspaustiniai lūžiai ir kaukolės pamato kaulų lūžiai – kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti nustatyti sužalojimai – tiek jų visuma, tiek kiekvienas iš jų atskirai – kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. L. P. padaryti sužalojimai yra pavojingi jo gyvybei (t. 1, 97–98 b. l.).

Iš specialisto L. J. paaiškinimo matyti, kad nustatytiems sužalojimams kilti turėjo būti suduotas smūgis į kaktos dešiniojo momens sritį. Tai rodo įspaustinis kaktikaulio dešiniojo momenkaulio lūžis, nurodytas medicininiuose dokumentuose. Toks sužalojimas galėjo būti padarytas sudavus nurodytu kirviu į dešinę galvos plaukuotosios dalies pusę (t. 1, 140–142, 144–145 b. l.).

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK vyriausiosios patrulės E. Š. pranešimo matyti, kad 2020 m. sausio 13 d., apie 15.42 val., atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), V. V. buvo namuose ir paaiškino, kad namuose, vartojant alkoholinius gėrimus, įvyko konfliktas su pažįstamu L. P. dėl to, kad L. P. teigė esantis kietesnis už V. V.. Supykęs V. V. paėmė baslį ir vieną kartą abiem rankomis trenkė L. P. į nugarą. Paklausus, kodėl kraujuoja L. P. galva, jeigu smūgis buvo į nugarą, V. V. atsakė, kad gal trenkdamas į nugarą galėjo pataikyti į galvą. Daugiau nieko paaiškinti V. V. negalėjo. V. V. buvo nustatytas 2,22 promilės girtumas, o L. P. nustatytas 2,76 promilės girtumas (t. 1, 18–19 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamajam V. V. inkriminuota, kad jis išgertuvių metu, kilus asmeninio pobūdžio ginčui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš sandėliuko atsinešęs kirvį, turėdamas tikslą nužudyti, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą trenkė kirvio pentimi nukentėjusiajam L. P. į galvą, padarydamas jam įspaustinį kaktikaulio ir dešiniojo momenkaulio lūžį, dešiniojo smilkinkaulio ir pleištakaulio lūžius, kraujo išsiliejimą virš galvos smegenų kietojo dangalo, veido odos nubrozdinimus, dešinės krūtinės ląstos pusės odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva, tai dėl galvos sužalojimų: kraujo išsiliejimo virš galvos smegenų kietojo dangalo, kaukolės skliauto kaulų atvirų įspaustinių lūžių ir kaukolės pamato kaulų lūžių atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, tuo sukeldamas pavojų L. P. gyvybei, pasikėsino nužudyti nukentėjusįjį L. P., bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi L. P. nuo gauto smūgio nugriuvo ant grindų, o tuo metu į virtuvę atėjusi V. V. dukra V. V., skambindama telefonu ir pranešdama apie įvykį socialinei darbuotojai A. B., nutraukė jo nusikalstamus veiksmus.

Teismo nuomone, vertinant visumą byloje surinktų įrodymų, negalima sutikti su tokia kaltinamojo veikos kvalifikacija.

Iš V. V. parodymų matyti, kad jis neneigia ir visiškai prisipažįsta sužalojęs L. P.. Nurodo, kad dėl girtumo vietoje baslio paėmė kirvį. Matė, kad L. P. jau visai gatavas ir, eidamas pro šalį, mojuojančiu mostu, kaip pats sakė, paukštelėjo jam į petį. Kadangi buvo labai girtas, baslys kažkaip praslydo ir pataikė į galvą. Net galvoje nebuvo minties, kad, pataikius į petį, galima užmušti žmogų. Kaip vėliau paaiškėjo, rankoje laikė ne baslį, o kirvį už koto. Kirvio kotas tokio storumo kaip baslys. Buvo toks girtas, kad nematė, ką neša. Tikrai atrodė, kad baslys rankose. Kai dukra pasakė: „Tėte, ką darai?“, laikydamas tą baslį nuėjo į lovą ir nulūžo. Nematė, kas nutiko L. P. po suduoto smūgio, nematė, kaip L. P. nugriuvo. Su L. P. pažįstami daug metų, jų santykiai draugiški. Jokio tikslo nužudyti L. P. nebuvo. Kaltinamasis V. V. parodė, kad neprisimena to, jog dukra girdėjo, kaip konflikto metu jis grasino benzininiu pjūklu nupjauti L. P. galvą. Mano, kad dukra negalėjo girdėti jų pokalbio, nes durys į kambarį yra už 4–5 metrų ir buvo uždarytos. Neneigia, kad būdamas girtas galėjo taip pasakyti. Jis turi benzininį pjūklą, bet jis yra užrakintame garaže, o raktas nuo garažo – pas sugyventinę. Ir tą dieną raktas buvo pas sugyventinę.

Iš liudytojų Ž. S. ir A. B. parodymų matyti, kad iš karto po įvykio V. V. nebuvo agresyvus, tik nesiorientavo aplinkoje ir nesuprato, kas atsitiko, klausinėjo, kur padėtas baslys. Nors liudytoja A. B. parodė, kad V. V. sakė girdėjusi tėvo grasinimus atsinešti benzininį pjūklą ir juo nupjauti L. P. galvą, bet to nepadarė, nes negalėjo užvesti pjūklo, šie parodymai yra išvestiniai ir kelia abejonių, nes, atliekant įvykio vietos apžiūrą, pjūklas net nebuvo rastas. V. V. pasinaudojo teise neduoti parodymų prieš tėvą (t. 1, 112 b. l.), todėl nėra galimybės šių parodymų patikrinti teisme, taigi šiais parodymais teismas nesiremia. V. V. teisme parodė, kad, jeigu ir buvo toks grasinimas, tai – tik girto žmogaus paistalai. Jis neprisimena tai sakęs, o ir jokios galimybės paimti benzininį pjūklą jis neturėjo. Dėl tų pačių priežasčių nėra galimybės patvirtinti ar paneigti, kad V. V. nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi L. P. nuo gauto smūgio nugriuvo ant grindų, o tuo metu į virtuvę atėjusi V. V. dukra V. V., skambindama telefonu ir pranešdama apie įvykį socialinei darbuotojai A. B., nutraukė jo nusikalstamus veiksmus. Nukentėjusysis L. P. parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena. V. V. pažįsta seniai, su juo draugiškai bendrauja ir padeda vienas kitam. Paneigti visų šių išdėstytų aplinkybių nėra galimybės.

Teismas, įvertinęs išdėstytus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį nepasitvirtino, kadangi kaltinamasis V. V. nesiekė ir nesikėsino tyčia nužudyti nukentėjusiojo L. P.. Teismų praktikoje konstatuota, kad pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-443/2011, 2K-239-139/2015, 2K-12-942/2018, 2K-212-303/2018). Taigi nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią, būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Dėl to, kvalifikuojant nebaigtas veikas, turi būti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė. Apie sumanymą nužudyti liudija kaltininko tyčios kryptingumas, t. y. kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais kėsinasi į žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę žmogui ir siekia tokių padarinių (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje konstatuota, kad asmens kaltės turinys (tyčia, jos kryptingumas) atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos (motyvai) nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama (tikslas), bet ir įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. konkrečias byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017, 2K-7-2-699/2016). Veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę (baudžiamoji byla Nr. 2K-248/2013). Subjektyvusis veikos požymis – tiesioginė tyčia pasikėsinant nužudyti konstatuojama nustačius, kad kaltininkas supranta, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali ją atimti ir to siekia. Sprendžiant apie kaltininko tyčios turinį, turi būti atsižvelgiama į visas padarytos veikos aplinkybes (baudžiamoji byla Nr. 2K-64/2012).

Iš anksčiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis V. V., dėl girtumo sumaišęs baslį su kirviu, pataikė L. P. ne į petį, kaip to siekė, o į galvą, taigi neturėjo tyčios nužudyti nukentėjusiojo L. P.. Kaip pats kaltinamasis nuosekliai tvirtino ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, jis siekė tik pamokyti L. P.. Tokia V. V. versija nepaneigiama jokiais įrodymais, o pagal in dubio pro reo principą visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis V. V. savo veiksmais padarė nukentėjusiajam L. P. sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo V. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes – įvykio dieną buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, V. V. po įvykio nustatytas 2,22 promilės girtumas, todėl akivaizdu, jog būtent kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio buvo priežastimi nusikalstamai veikai padaryti.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, vienos jo atsakomybę lengvinančios ir vienos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis), padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę: teistumas jam išnykęs, registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, 38–42 b. l.), linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, turi galiojančią administracinę nuobaudą (t. 2, 36–37 b. l.). BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju teismas nepripažįsta tikslinga taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, todėl kaltinamajam V. V. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu mažesnė nei bausmės vidurkis.

Dėl civilinio ieškinio

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikštas 2728,95 eurų civilinis ieškinys už nukentėjusiojo L. P. gydymą (t. 1, 72–76 b. l.) tenkintinas visiškai, nes kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą ir atsiradusi žala nukentėjusiojo sveikatai bei su tuo patirtos jo gydymo išlaidos turi tiesioginį priežastinį ryšį su kaltinamojo padaryta veika.

Su kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamojo nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 2728,95 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo V. V..

Nukentėjusysis L. P. šioje byloje civilinio ieškinio nėra pareiškęs.

Dėl proceso išlaidų

Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog, ikiteisminio tyrimo metu ruošiantis apklausti nepilnametę V. V., dalyvavo psichologė J. G.. Jai už darbą buvo sumokėta 60,79 eurų (t. 1, 64–68 b. l.) Ši suma pripažintina proceso išlaidomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnis) ir priteistina valstybei iš kaltinamojo V. V..

Dėl daiktinių įrodymų

Kirvis su biologiniais pėdsakais, esantis pakete Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą ir nuosprendžiui įsiteisėjus pakeisti į suėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. V. suėmimo dienos.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Įskaityti V. V. į bausmės laiką sulaikymo laiką nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. sausio 15 d.

Priteisti iš kaltinamojo V. V. (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai 2728,95 eurus (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 95 centus) L. P. gydymo išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. V. 60,79 eurų proceso išlaidų valstybės naudai.

Kirvį su biologiniais pėdsakais, esantį pakete Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėjas Boleslovas Kalainis