- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-30
- Bylos Nr.
- II-490-667/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02043-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Pareiškėjas
- G. B.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12429-2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresnysis specialistas G. P. 2019 m. rugsėjo 30 d. priėmė nutarimą skirti G. B. nuobaudą – 600 eurų baudą už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, numatytų nusižengimų padarymą. Nutarime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. 9.30 val. ir 10 val. Kaune, Varnių g. 46A, G. B., vairuodamas automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažinėdamas iš kelio į parkavimo vietą nesilaikė saugaus tarpo iki kito priparkuoto automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį kliudė, apgadintos dvi transporto priemonės. Nesant įvykio vietoje kito automobilio valdytojo apie įvykį nepranešęs savininkui ar policijai iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Tokiu būdu pažeidė kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 101, 103, 222 punktus ir padarė nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. B., nesutikdamas su Institucijos 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2019 m. rugsėjo 30 d. priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukti, o veiką iš ANK 417 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 8 dalį ir skirti baudą šio straipsnio sankcijos ribose. Skunde pareiškėjas nurodė, kad jis 2019 m. rugsėjo 4 d., laikotarpyje nuo 9.30 val. iki 10 val. vairavo automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuo automobiliu buvo atvykęs adresu Varnių g. 46A, Kaunas. Atvykęs automobilį paliko stovėjimo aikštelėje ir nuėjo apsipirkti. Apsipirkęs sėdo į automobilį ir išvažiavo. Atvažiuodamas ir išvažiuodamas nepajuto jokio kontakto su kokia nors kita transporto priemone, negirdėjo jokio garso. Maždaug po savaitės laiko jam paskambino pareigūnas iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos ir pranešė, kad jis apgadino kitą automobilį ir, jo teigimu, iš eismo įvykio vietos pasitraukė nepranešęs apgadinto automobilio savininkui ar policijai. Nuvykus į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą policijos pareigūnas, apžiūrėjęs jo automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aptiko ant šio automobilio dešinės pusės galinio sparno nežymius braukimo pėdsakus ir nurodė, kad jie atitinka pažeidimus, užfiksuotus ant automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apgadintas 2019 m. rugsėjo 4 d. adresu Varnių g. 45A, Kaunas. Pareiškėjas nurodė, kad iki apžiūros minėtų braukimo pėdsakų ant savo automobilio nebuvo pastebėjęs. Įvertinant tai, kad, policijos pareigūno teigimu, aptikti pėdsakai ant automobilių atitinka, pareiškėjas neatmeta, kad galėjo kliudyti automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto, todėl nesutinka su 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimu dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, ir jam skirta 600 Eur bauda. Mano, kad jo veiksmai dėl kito automobilio apgadinimo klaidingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, jie turėtų būti kvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį. Pareiškėjas nurodo, kad formaliai jo veiksmai atitinka ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius, tačiau jis teigia 2019 m. rugsėjo 30 d. nejautęs jokio kontakto su kokiu nors kitu automobiliu, negirdėjęs jokio garso. Nedideles braukimo žymes ant vairuoto automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo tik iškviestas į Kelių policijos valdybą ir policijos pareigūnui jas aptikus. Jo automobilio apgadinimas nežymus, tik nedaug nubrauktas dešinės pusės galinis sparnas, jokių įlenkimų nėra, kas patvirtina, kad kontaktas tarp automobilių galėjo būti labai silpnas ir nejuntamas, jokio garso negirdėjo. Akivaizdu, jog pareiškėjas pasišalino iš įvykio vietos ne tyčia sąmoningai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, o nesuvokdamas savo veiksmų neteisėtumo. Išvažiuodamas nesitikėjo apsunkinti kaltininko nustatymo, eismo įvykio aplinkybių atskleidimo, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Jis iš karto iškviestas nuvyko į policiją, atvykęs į policiją nurodė, kad jokio kontakto su kita transporto priemone nejautė, todėl ir nuvažiavo. Jis nesistengė paslėpti eismo įvykio pėdsakų, iš įvykio vietos nepasišalino skubiai. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjo vairuotas automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jo padarytą žalą kitam automobiliui būtų atlyginusi draudimo bendrovė, automobilis buvo techniškai tvarkingas. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog pareiškėjas G. B. neturėjo jokio tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Jo vairavimo stažas virš 40 metų, jis nėra piktybinis kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjas suprato, jog apgadino kitą automobilį ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinęs įvykio aplinkybių, laikytina, kad pareiškėjo veikoje nėra ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties. Įvertinus tai, kad pareiškėjas G. B. neatmeta, kad vairuodamas automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu Varnių g.46A, Kaune, galėjo kliudyti automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės šioje dalyje neneigia, tačiau mano, kad jo veiksmai dėl kito automobilio apgadinimo turėtų būti perkvalifikuoti iš ANK 417 straipsnio 3 dalies (Reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas) į ANK 417 straipsnio 8 dalį (Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius (Kelių eismo taisyklių 9 p. įpareigojantis eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai)) ir nuobauda skiriama šio nusižengimo sankcijos ribose.
Atsiliepimas
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyrius (toliau – Institucija) atsiliepime į pareiškėjo G. B. skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjas G. B. atsitrenkė į stovėjimo aikštelėje stovinčią transporto priemonę, ją apgadino, nesant eismo įvykio vietoje kito automobilio valdytojo apie įvykį nepranešęs, nei savininkui, nei policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Institucijos nuomone, pareigūnas priimdamas nutarimą visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, teisingai kvalifikavo padarytą pažeidimą, paskyrė nuobaudą, kuri atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaitės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Institucija prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti Kauno apskrities VPK KPV pareigūno priimtą nutarimą nepakeistą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. B. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2019 m. rugsėjo 4 d., laikotarpyje nuo 9.30 val. iki 10 val. su automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo apsipirkti į Vilijampolės turgų. Automobilį pastatė aikštelėje tarp dviejų mašinų. Po savaitės jam paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad jis dalyvavo eismo įvykyje. Nuvykęs į policiją ir susipažinęs su vaizdo įrašu matė, kad nustatyti automobilių kontaktą yra sunku. Apžiūrėjus jo automobilį buvo matyti švelnus dažų nubraukimas, todėl jis sutiko, kad automobilių kontaktas buvo galimas. Jis nejuto automobilių kontakto, o pasišalinti iš įvykio vietos jam nebuvo jokios prasmės. Jo automobilis tvarkingas, draustas. Jis nevartoja alkoholio, veda sveiką gyvenimo būdą. Jo vairavimo stažas – 40 metų, apie 2012 metus yra turėjęs eismo įvykį. Šiuo atveju jis nesuvokė, kad padarė eismo įvykį, todėl išvažiavo. Supratęs, kad padarė eismo įvykį, būtų sulaukęs automobilio savininko ir užpildęs deklaraciją. Jis yra baigęs KTU, turi techninį išsilavinimą, buvo mokslinis darbuotojas, šiuo metu pensininkas. Jo orientacija yra labai gera. Statydamas automobilį aikštelėje jis žiūrėjo per veidrodėlius, nematė ir nejuto, kad kliudo kitą automobilį. Automobiliui padarytas įbrėžimas yra minimalus, jis galėjo jo nepastebėti ir neįžiūrėti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas patvirtina, kad kontaktas tarp automobilių galėjo būti nejuntamas, nes automobiliai nesujudėjo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas dalinai
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresnysis specialistas G. P. 2019 m. rugsėjo 30 d. priėmė nutarimą skirti G. B. nuobaudą – 600 eurų baudą už ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, numatytų nusižengimų padarymą, tai yra už tai, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. 9.30 val. ir 10 val. Kaune, Varnių g. 46A, G. B., vairuodamas automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažinėdamas iš kelio į parkavimo vietą nesilaikė saugaus tarpo iki kito priparkuoto automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį kliudė, apgadintos dvi transporto priemonės. Nesant įvykio vietoje juto automobilio valdytojo apie įvykį nepranešęs savininkui ar policijai iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Tokiu būdu pažeidė kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 101, 103, 222 punktus ir padarė nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
Pareiškėjas G. B. nesutinka su jam paskirta nuobauda, nurodo, kad nusižengimo jis nepadarė, iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Pareiškėjas neneigia, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. 9.30 val. ir 10 val. vairavo automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parkavo jį Kaune, Varnių g. 46A, tačiau nejautė, kad būtų kliudęs kitą automobilį, išvažiavo iš įvykio vietos tik todėl, kad nesuvokė dalyvavęs eismo įvykyje, tyčios pasišalinti neturėjo. Pasišalinti iš įvykio vietos jam nebuvo jokios būtinybės, nes jis vairavo blaivas, alkoholio nevartoja, automobilis tvarkingas, draustas. Be to, padaryti nubrėžimai visai nežymūs, žalą už jų padarymą būtų atlyginusi draudimo bendrovė.
Liudytojas A. O. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. buvo nubrauktas jo automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie jo darbovietės Kaune, Varnių g. 46A, kampas. Tai pastebėjo kelios valandos po įvykio. Iš vaizdo įrašo matė, kad vairuotojas po įvykio išlipo iš automobilio ir nesidairydamas nuėjo į turgaus pusę. Jis dėl įvykio iškvietė policiją. Jo nuomone, asmuo įvykio nepastebėjo. Matėsi, kad žmogus yra vyresnio amžiaus, po įvykio elgėsi taip, lyg jo nebuvo. Jei būtų buvusi galimybė susisiekti su minėtu asmeniu, būtų susitarę dėl žalos atlyginimo. Policijos pareigūnai sakė, kad su jais asmuo bendraudamas nesutiko, kad pasišalino iš įvykio tyčia.
KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
(duomenys neskelbtini) punktas numato, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).
Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra pats šiurkščiausias Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris apsunkina eismo įvykio aplinkybių ištyrimą, sudaro prielaidas neteisingai nurodyti įvykio mechanizmą, dėl ko tampa neįmanoma nustatyti, ar vairuotojas įvykio metu buvo blaivus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-3-2013). Pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys.
Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinė atsakomybė už ANK 426 straipsnio 1-2 dalyse numatytus nusižengimus - pasitraukimą iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kyla nustačius ne tik objektyvias pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybes, bet ir tiesioginę asmens tyčią padaryti šį pažeidimą, t. y. tai, kad pažeidėjas suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), suprato pasišalinimo neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (kasacinės nutartys. Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).
Pareiškėjas neigia tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, nurodė, kad neturėjo tikslo pabėgti iš įvykio vietos, nes jo automobilis tvarkingas, draustas, jis buvo blaivas, be to, padaryta žala nėra žymi. Jis nejautė kliudęs kitą automobilį, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Sutinka su padaryta žala, ją atlygins draudimo bendrovė.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. P. 2019 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 4 d., apie 14 val. dirbant su vyr. patruliu R. U. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, Varnių g. 46A, Kaune, pranešėjas pamatė per kamerą, kaip į jo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo senyvo amžiaus asmens vairuojamas automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Atvykus pareigūnus pasitiko pranešėjas A. O., kuris paaiškino, kad per vaizdo stebėjimo kamerą pastebėjo eismo įvykį. „Mazda“ vairuotojas, pranešėjo teigimu, galimai nepajuto įvykio, kadangi nesureagavo ir nepasižiūrėjo į apgadinimus (administracinio nusižengimo bylos b. l. 4). Eismo įvykio vietoje buvo sudaryta eismo įvykio schema, kurioje užfiksuota įvykio ir stovintis apgadintas automobilis „Audi“. kaip matyti iš bylos medžiagos, automobiliui „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis. 2019 m. rugsėjo 12 d. transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad apžiūrėjus G. B. automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: iš laikiklių išmuštas užpakalinio bamperio dešinysis šonas, ryški braukimo žymė aplink užpakalinio dešinio rato arką. Apgadinimai ryškūs, gerai matomi, atitinka savo pobūdžiu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus ir turimą video įrašą. Šių aplinkybių pagrindų daroma išvada, kad automobilis „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavo eismo įvykyje, kontakto žymė gili ir ryški (administracinio nusižengimo bylos b. l. 12).
Draudimo bendrovė „BTA Baltic Insurance Company“ 2019 m. rugsėjo 18 d. pranešime A. O. nurodyta, kad nurodyta, kad A. O. buvo apskaičiuota 248,40 Eur dydžio draudimo išmoka (administracinio nusižengimo bylos b. l. 14). Taigi, žala yra iki 5 MGL dydžio, nėra visai mažareikšmė, kas parodo, kad automobiliui padaryti sugadinimai nebuvo minimalūs, nepastebimi ir nežymūs.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka vaizdo įraše užfiksuotus duomenis. Vaizdo įraše matyti, kaip pareiškėjas G. B., Kaune, Varnių g. 46A, vairuodamas „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) norėdamas pasistatyti automobilį, sukdamas į siaurą tarpą tarp dviejų automobilių, akivaizdžiai kliudo stovintį automobilį „Audi“ ir nubrėžia jo šoną. Vairuotojas nesureaguoja, neišlipa, padarytų apgadinimų neapžiūri. Pareiškėjo automobiliui likę defektai - apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis. Padarytų automobiliui „Audi“ sugadinimų pobūdis (jie nėra smulkūs, priešingai - ryškūs, gerai matomi), neleidžia abejoti tuo, kad pareiškėjas turėjo jausti automobilių kontaktą. Tačiau, kaip nurodė liudytojas A. O., matęs pirminį vaizdo įrašą, po įvykio automobilio Mazda vairuotojas išlipo iš automobilio ir nesidairydamas nuėjo turgaus link. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, turėdamas techninį išsilavinimą, nemažą gyvenimišką patirtį, didelį vairavimo stažą, turėjo įvertinti tai, kad jis atlieka manevrą ir stengiasi pastatyti automobilį į gana mažą tarpą tarp dviejų automobilių, todėl turėjo elgtis itin rūpestingai, atidžiai, tačiau atsižvelgtina ir į pareiškėjo amžių, jo kilusios situacijos vertinimą.
Byloje surinkti duomenys patvirtina tai, kad jis nesuprato sukėlęs įvykį, todėl nesuvokė ir pasišalinimo neteisėtumo. Kaip nurodė pareiškėjas, tikslo pasišalinti iš įvykio vietos jis neturėjo, nes jo automobilis techniškai tvarkingas, draustas, todėl padarytą žalą atlygintų draudimo bendrovė, vengti žalos atlyginimo jam nebuvo tikslo, o jis pats buvo blaivus. Taigi, tikslo vengti administracinės atsakomybės jam nebuvo. Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad apie įvykį jis sužinojo po savaitės laiko, savo kaltės dėl eismo įvykio neneigia, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam nevengia, kas rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų.
Esant nurodytoms aplinkybėms, administracinio nusižengimo teisena G. B. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutrauktina.
Pareiškėjas prašo jo veiką iš ANK 417 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 8 dalį.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
Byloje surinkti duomenys neleidžia abejoti, kad pareiškėjas išvažinėdamas iš kelio ir norėdamas priparkuoti automobilį, nesilaikė saugaus tarpo iki kito stovinčio priparkuoto automobilio ir taip jį kliudė. Šiuos veiksmus pareiškėjas atliko nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, todėl jo veika teisingai kvalifikuota kaip ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas.
Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
Nutarime nurodyta, kad G. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas yra garbaus amžiaus, todėl aplinkybė, kad jis yra vyresnis nei 65 metų amžiaus, laikytina lengvinančia jo atsakomybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vis tik, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui buvo paskirta minimali ANK 417 straipsnio 3 dalyje sankcijose numatyta bausmė, nutarimu paskirta bausmė paliktina nepakeista.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo G. B. skundas tenkintinas iš dalies ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12429-2019 pakeistinas dalyje: administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutrauktina, likusioje dalyje nutarimas nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,
nutaria:
pareiškėjo G. B. skundą tenkinti dalinai.
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos ko misariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12429-2019 pakeisti: administracinio nusižengimo teiseną G. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį nutraukti. Likusioje dalyje nutarimo nekeisti. Už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą palikti nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12429-2019 paskirtą 60 (šešiasdešimties) eurų baudą.
Administracinio nusižengimo bylos medžiagą ROIK Nr. 19105604383 nutarčiai įsiteisėjus grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.