Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. B., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Marijampolė, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1. 2013-08-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 str.1 d. - 16 MGL dydžio bauda;

2. 2017-11-06 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 2 d. bausmė subendrinta su 2013-08-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 16 MGL bausme ir galutinė bausmė paskirta 20 parų arešto ir 16 MGL dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B. panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2017-05-27 apie 17.00 val. būdamas kavinėje "Pomodoro", esančioje P. Lukšio g. 32, Vilniuje, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu, pasikėsino pagrobti nukentėjusiojo turtą, o būtent: A. B. davus jam apžiūrėti laikrodį "Hublot" 9175,36 Eur vertės, kurį jis tariamai norėjo pirkti, užsisegė minėtą laikrodį sau ant riešo, o kai A. B. pareikalavo grąžinti laikrodį, papurškė jam į veidą ašarinių dujų, taip atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, pradėjo bėgti iš kavinės su laikrodžiu "Hublot" ant rankos, o A. B. ir R. R. puolus jį vytis, papurškė ašarinių dujų R. R. ir trenkė į veidą, susigrūmė ir nugriuvo prie kavinės durų, ko pasekoje A. B. buvo padarytas odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, komplikavęsis kairės alkūnės maišelio uždegimu, kairėje plaštakoje, kas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą, taip pat buvo sugadinti R. R. priklausantys akiniai „Tommy Hilfiger“, 200 eurų vertės, bei suplėšyti „Hugo Boss“ polo marškinėliai, 69 eurų vertės, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi laikrodį "Hublot" jam nuo riešo nuėmė nukentėjusysis A. B., po ko K. B. ištrūkęs pabėgo, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą A. B. priklausantį 9175,36 vertės turtą.

K. B. tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. B. parodė, kad jos vyras A. B. prekiauja laikrodžiais, kuriuos jis atsiveža iš įvairių šalių. Jis prekiauja jais internetu Chrono24 internetinėje parduotuvėje. Kiek žino su juo susisiekė vyras panoręs pirkti tam tikrą laikrodį. 2017-05-27 apie 17.30 val. ji kartu su vyru ir jos broliu R. R. nuvažiavo į piceriją "Pomodoro", esančią Domus galerijoje, Lukšio g. 32, Vilniuje, kur jos vyras buvo susitaręs susitikti su pirkėju. Tą vietą pirkėjui pasiūlė jos vyras, nes jie tuo metu visi buvo netoliese tos vietos. Picerijoje ji kartu su broliu atsisėdo prie atskiro staliuko, o jos vyras su pirkėju (vaikinu) atsisėdo prie kito staliuko maždaug 1 metro atstumu. Jai tas vaikinas pasirodė įtartinas, jis pagal aprangą neatrodė, kad gali sau leisti pirkti brangų laikrodį. Jis buvo su baltomis lininėmis kelnėmis, švarku ir skrybėle. Atsisėdęs prie staliuko, jis atrodė labai neramus, jo akys lakstė. Matė kaip jos vyras jam padavė laikrodį "Hublot" juodos spalvos. Tas vaikinas paėmė laikrodį, nuleido ranką po stalu, ten užsidėjo laikrodį. Rankų iš po stalo nebuvo ištraukęs, ir paprašė, kad jos vyras jam paduotų kitą laikrodį. Bet jos vyras jam pasakė, kad jis atiduotų tą laikrodį, kurį jis turi ant rankos, ir tuomet jis jam paduos kitą. Tuomet tas vaikinas iš po stalo ištraukė dujų balionėlį, papurškė jos vyrui į akis ir pradėjo bėgti link išėjimo. Jos vyras susiėmė už veido ir pradėjo bėgti tam vaikinui iš paskos. Vyras dar bėgdamas sušaukė „Gaudykite", bet iš paskos tam vaikinui pradėjo bėgti tik jos brolis. Bėgantis vaikinas prabėgo per vienas picerijos duris, bet užstrigo koridoriuke tarp vienų durų ir kitų. Prie jo pribėgo ir jos vyras ir brolis. Tuomet tas vaikinas dar papurškė jos broliui dujų į akis. Kiek pamena tas vaikinas kažkaip ištrūko iš kavinės į lauką, jos vyras su broliu jį lauke pagavo, vyras nuplėšė jam nuo rankos pagrobtą laikrodį. I. B. priėjusi prie jų nuspyrė dujų balionėlį, kuris gulėjo ant žemės šalia to vaikino. Bet tas vaikinas iš jų išsisuko ir pabėgo link "Neste" degalinės, paliko savo švarką, kuriame buvo piniginė be pinigų, tik banko kortelė kažkokios moters vardu. Tai jie pamatė, kai atvažiavo policijos pareigūnai. Vaikinas sulaikytas nebuvo.(b.l. 84-85)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. R. parodė, kad 2017-05-27 apie 17.00 val. Vilniuje, adresu P. Lukšio 32 su seserimi I. B. ir jos sutuoktiniu A. B. ir jų nepilnamete dukra lankėsi bare "Pomodoro". Sėdėjo prie vieno staliuko. Jam yra žinoma, kad A. B. verčiasi prabangių laikrodžių prekyba. Būdami bare, A. laukė kliento, kad parodyti parduodamus laikrodžius. Klientas atvyko pavėlavęs, buvo užsidėjęs tamsią skrybėlę, dėvėjo lininius marškinėlius, vidutinio kūno sudėjimo, apie 25-30 metų amžius, jautėsi atsipalaidavęs. Įėjus vyrui į kavinę, A. jam pamojo ir abu atsisėdo prie šalia esančio staliuko. R. R. matė kaip jie bendravo, A. rodė vieną laikrodį. R. R. klausėsi ką kalba, klientas domėjosi prekės autentiškumu, draudimu, norėjo patikrinti laikrodį pas specialistą. Bendravo prie savo staliuko su seserimi, neužilgo išgirdo A. šauksmą "gaudykit vagį" ir pamatė nubėgantį A. klientą išėjimo link. Suprato, kad klientas pavogė iš A. laikrodį. Automatiškai atsistojo ir pasileido iš paskos. Stodamasis matė, kad A. susiėmęs už akių, suprato kad jam klientas papurškė dujų. R. R. klientą pavijo prie išėjimo durų, jie susigrūmė, jis R. R. taip pat papurškė dujų. Tuo metu pribėgo A., jie grūmėsi, išvirto iš baro į gatvę. Klientas ir A. nukrito ant žemės. R. R. klientui kelis kartus spyrė. Grumiantis vėl papurškė dujų, gavo smūgį į galvos sritį, nukrito akiniai, liko apgadinti. Pavyko su klientu atsikelti, jį prispaudė prie aikštelėje stovėjusio automobilio. Abu sudavė keletą smūgių, jis prarado pusiausvyrą ir tuo metu A. jėga nuėmė nuo kliento rankos pavogtą laikrodį "Hublot". R. R. Paklausė A. ar turi laikrodį, jis atsakė - taip. Truputį atsipalaidavus, klientas ranka sudavė smūgį A., o po to ir R. R., pasileido bėgti. R. R. spėjo jam pakišti koją, jis suklupo, tačiau neapvirto, sugriebė už marškinėlių, laikant jie plyšo, pamatė ant nugaros tatuiruotę, klientas pasišalino. Atvyko policijos pareigūnai, bandė ieškoti asmens, tačiau rasti nepavyko. (b.l. 92)

2017-05-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis A. B. atpažino asmenį esantį nuotraukoje Nr. 2, t.y. K. B. gim. (duomenys neskelbtini). Atpažino iš bendrų bruožų, iš nosies formos, ausų, akių išsidėstymo kitų bendrų bruožų, kuris 2017-05-26 "Pomodoro" kavinėje, esančioje P. Lukšio g. 32, Vilniuje bandė pagrobti laikrodį "Hublot", 10 000 eurų vertės. (b.l. 102-103)

Iš 2017-08-18 „Euro vaistinės“ rašto Nr. S-258 matyti, kad Euro vaistinės lojalumo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduota V. B. gim. (duomenys neskelbtini) d. (b.l. 67)

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamasis K. B. padarė BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. jis, panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas nukentėjusiųjų. Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: paties kaltinamojo duotais parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialisto išvada, daiktų ir dokumentų apžiūros protokolais, asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolu, kita bylos medžiaga. K. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas K. B. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas), į kaltinamojo asmenybę – dirbantis, turi mažametį vaiką (dukrą M. B., gim. (duomenys neskelbtini)), anksčiau 2 kartus teistas, teistumas neišnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 138-152), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, žemesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Teismas spręsdamas dėl galimybės dar kartą atidėti bausmės vykdymą, pažymi, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.

Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016).

Šioje byloje teismas vertina tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, žymi turtinė ar fizinė žala nepadaryta, nusikaltimas nebuvo baigtas, kaltinamasis K. B. kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, taip pat tai, kad jis turi šeimą, mažametį vaiką, dirba, ketina atlyginti padarytą žalą.

Visi šie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad kaltinamasis K. B. suprato savo elgesio netinkamumą ir mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga K. B., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti. Bausmės atidėjimo metu įpareigoti K. B. dirbti, būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; taip pat skirti baudžiamojo poveikio priemonę - per 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą 427,80 Eur (158,80+269 Eur) (BK 69 straipsnis).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis R. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 269 eurų turtinės ir 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala grindžiama sugadintų daiktų verte, ją pripažino kaltinamasis. Atsižvelgus į tai, kad K. B. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, kuri pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kaltinamasis privalo šią žalą atlyginti, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai.

Neturtinė žala ieškinyje motyvuojama tuo, kad R. R. nuo dujų skaudėjo galvą, perštėjo veido odą, ašarojo akys, išsivystė akių uždegimas, kurį teko gydytis. Dėl to negalėjo vairuoti automobilio.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Šiuo konkrečiu atveju nėra duomenų, kad dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusiajam R. R. buvo sutrikdyta sveikata. Nėra abejonės, jog dėl kaltinamųjų veiksmų R. R. patyrė psichologinį diskomfortą, tačiau civiliniame ieškinyje nenurodyta kiek laiko truko fiziniai skausmai ar diskomfortas, kur ir kiek laiko jis gydėsi, kiek laiko vartojo vaistus, be to, plačiau nenurodyta kuo pasireiškė jo patirta neturtinė žala. Objektyvių duomenų, kad dėl kaltinamųjų įvykdyto nusikaltimo R. R. ilgam laikui sutriko psichinė ar fizinė sveikata ar kilo kokie nors kiti ilgalaikiai padariniai, byloje nėra. Padarytas tik nežymus turto sugadinimas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam padaryta mažesnė nei nurodoma jo civiliniame ieškinyje neturtinė žala, t. y. nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala vertinama 500 eurų.

Nukentėjusysis A. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 158,80 eurų turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala grindžiama dokumentais dėl patirtų gydymosi išlaidų, ją pripažino kaltinamasis. Atsižvelgus į tai, kad K. B. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, kuri pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kaltinamasis privalo šią žalą atlyginti, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai.

Neturtinė žala ieškinyje motyvuojama tuo, kad A. B. kilo nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, patyrė skausmą dėl rankos sužalojimo. Žaizda ilgai negijo, buvo skausminga, kilo komplikacijos. Gydymasis trikdė jo darbo grafiką. Neturtinę žalą patyrė ir dėl to, kad nusikaltimo vietoje buvo jo žmona ir vaikas, kurie pergyveno ir išsigando.

Teismas, įvertinęs turtinės žalos dydį, sveikatos sutrikdymo mąstą, gydymosi laiką, kitus CK įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus bei tai, kad K. B. sutiko su pareikštu ieškiniu, daro išvadą, kad A. B. ieškinys dėl neturtinės žalos padarymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

Dėl kardomosios priemonės ir kitų klausimų

Kaltinamajam K. B. 2017 m. birželio 20 d. tyrėjo nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kartoninė dėžė, su švarku, skrybėlė, piniginė, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, (b.l. 62-63), dujų balionėlis, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugyklą, (b.l. 64), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą 12 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant K. B. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą: įpareigoti K. B. per 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 427,80 Eur (158,80+269 Eur).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. B. civilinį ieškinį dėl 158,80 eurų turtinės žalos ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti nukentėjusiajam A. B. iš K. B. 158,80 eurų turtinei žalai atlyginti ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

R. R. civilinį ieškinį dėl 269 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti nukentėjusiajam R. R. iš K. B. 269 eurų turtinei žalai atlyginti.

R. R. civilinį ieškinį dėl 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam R. R. iš K. B. 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kartoninę dėžę su švarku, skrybėlę, piniginę, saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, dujų balionėlį, saugomą Vilniaus apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.