Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) M. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-15 nutarties, priimtos pagal pareiškėjo Danske Bank A/S Lietuvos filialo pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir prašymą dėl įspėjimo įteikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

UAB „VG Delada“, užtikrindama 2007-03-21 tarp UAB „VG Delada“ ir AB Sampo banko (dab. Danske Bank A/S) sudaryta Kredito limito sutartimi Nr. K200709-0281 iki 2017-03-21 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu (duomenys neskelbtini), 2007-10-24 įregistruotu Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė AB Sampo bankui (dab. Danske Bank A/S) M. G. priklausančius nekilnojamuosius daiktus:

- butą (duomenys neskelbtini).

To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui UAB „VG Delada“ užtikrindama iki 2017-03-21 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-03-07 įregistruotu Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė AB Sampo bankui (dab. Danske Bank A/S) M. G. priklausančius nekilnojamuosius daiktus:

žemės sklypą (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

To paties skolinio įsipareigojimo užtikrinimui buvo sudarytas kilnojamo turto įkeitimo lakštas Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-06-28 įregistruotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, kuriuo UAB „VG Delada“ užtikrindama iki 2017-03-21 suteiktos paskolos grąžinimą įkeitė AB Sampo bankui (dab. Danske Bank A/S) kilnojamąjį turtą:

- žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (pagrindas: 2001-10-12 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 388 N01/2001-24854)) nuomos teisę, priklausanti UAB „VG Delada“;

- visas UAB „VG Delada“ atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas bei visas būsimas įplaukas į šią sąskaitą;

- UAB „VG Delada“ apyvartoje esančias prekių atsargas, kurios saugomos: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios UAB „VG Delada“;

- UAB „DELADA“ apyvartoje esančias prekių atsargas, kurios saugomos adresais: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios UAB „DELADA“;

- UAB „TALADA“ apyvartoje esančias prekių atsargas, kurios saugomos adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios UAB „TALADA“.

To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytas kilnojamo turto įkeitimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-01-22 įregistruotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, kuriuo UAB „VG Delada“, užtikrindama iki 2017-03-21 suteiktos paskolos grąžinimą, įkeitė AB Sampo bankui (dab. Danske Bank A/S) kilnojamąjį turtą

- vertybinius popierius. Emitentas – UAB „DELADA“;

- vertybinius popierius. Emitentas – UAB „VG Delada“.

To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudaryti hipotekos lakštais: Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įkeisti daiktai nuosavybės teise priklauso skolininkui UAB „VG Delada“, ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įkeisti daiktai nuosavybės teise priklauso UAB „DELADA“.

2011-07-04 registruotas kreditoriaus Danske Bank A/S pareiškimas teismui dėl turto arešto.

Kreditorius prašė areštuoti M. G. priklausantį anksčiau nurodytais hipotekos lakštais įkeistą nekilnojamąjį turtą ir įspėti įkeistų daiktų savininką – M. G., jog nesumokėjus kreditoriui priklausančių sumų per vieną mėnesį, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iš varžytinių.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įkeitimo (hipotekos) teisnius santykius reglamentuojančias procesines ir materialines teisės normas.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo areštuoti jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto, kadangi skolininko UAB „VG Delada“ skolos išieškojimas gali būti nukreiptas į apeliantui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuriuo užtikrintas minėtos skolos grąžinimas kreditoriui Danske Bank A/S, tik tuo atveju, kai šio kreditoriaus interesas nebus patenkintas išnagrinėjus UAB „VG Delada“ bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįstą šį apelianto argumentą nepagrįstu dėl žemiau nurodytų motyvų.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją dėl priverstinio turto pardavimo iš viešųjų varžytynių tuo atveju, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo skolinio įsipareigojimo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Tai yra bendroji išieškojimo iš įkeisto turto taisyklė, kuri taikoma, kai nėra ypatingų, įstatyme nustatytų aplinkybių, kurioms esant kreditorius įgyja teisę patenkinti turimą reikalavimą iš įkeisto turto prieš terminą. Viena tokių aplinkybių yra nustatyta CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punkte – skolininko ar įkeisto daikto savininko (ne fizinio asmens) bankroto procedūros pradėjimas. CPK 560 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad nuo pareiškimo dėl bankroto bylos skolininkui (įkeisto turto savininkui) iškėlimo pateikimo teismui dienos turi būti taikomi visi apribojimai išieškoti iš skolininko turto pagal išduotus vykdomuosius dokumentus, o, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Tokiu atveju hipotekos kreditorius, kaip ir kiti kreditoriai, turi nustatytais terminais pareikšti finansinį reikalavimą (ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis). CPK 560 straipsnio 3 dalies normos taikymas aktualus tada, kai bankroto byla keliama įkeisto turto savininkui, nes bankroto procedūros metu yra apskaitomas, realizuojamas ir įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti panaudojamas bankrutuojančios įmonės (ne trečiųjų asmenų) turtas. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010; 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2011). Taigi tuo atveju, kai skolininkui, kurio įsipareigojimo įvykdymas yra užtikrintas tretiesiems asmenims, ne jam priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu, iškeliama bankroto byla, kreditorius įgyja teisę reikalauti patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto bendra CK 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. kreiptis į hipotekos teisėją dėl priverstinės išieškojimo procedūros iš įkeisto turto pradėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2012). Apeliantas neginčija tos aplinkybės, kad skolininko UAB „VG Delada“ įsipareigojimų Danske Bank A/S įvykdymas (2007-03-21 Kredito limito sutarties Nr. K200709-0281 pagrindu atsiradusios skolos grąžinimas) yra užtikrintas apeliantui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu (hipotekos lakštais Nr. 01120070030222 ir Nr. 01120080006902). Atsižvelgiant į tai, kad skolininkui UAB „VG Delada“ yra iškelta bankroto byla (T. 3, b. l. 69), vadovaujantis anksčiau nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, kreditorius Danske Bank A/S pagrįstai kreipėsi į teismą su prašymu areštuoti apeliantui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuriuo yra užtikrintas skolininko prievolės tinkamas įvykdymas kreditoriui.

Dėl apelianto argumentų, susijusių su skolos dydžiu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos ir įkeitimų bylų teisenos atribojimo aspektu. Šių išaiškinimų esmė yra ta, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos (įkeitimo) įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos (įkeitimo) teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2010, 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos (įkeitimo) procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos (įkeitimo) šalių ginčų. Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010). Tai reiškia, kad kreditoriaus ir skolininko (įkeistų daiktų savininko) ginčų dėl skolos (negrąžinto kredito ir palūkanų) dydžio, delspinigių, baudos apskaičiavimo pagrįstumo ir jos dydžio hipotekos teisėjas nenagrinėja. Nagrinėjamos byloje kreditorius CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu įgijo teisę kreiptis ypatingosios teisenos tvarka į hipotekos teisėją dėl skolos išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto, priklausančio apeliantui, o hipotekos teisėjas pagrįstai priėmė nutartį areštuoti apeliantui priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą ir įspėti apeliantą, kad negrąžinus kreditoriui Danske Bank A/S skolos, t. y. 11 813 080,88 Lt, patvirtintų 2011-08-29 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4984-585/2011, per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš svetimo turto savininko negali būti reikalaujama grąžinti didesnės sumos nei ta, kurią kreditoriui turi grąžinti skolininkas. Kreditoriaus Dankse Bank A/S finansinis reikalavimas UAB „VG Delada“ bankroto byloje sudaro 11 813 080,88 Lt (T. 3, b. l. 74), o nagrinėjamoje byloje nėra dokumentų, kurie pagrįstų, jog šis reikalavimas yra atsiradęs ne 2007-03-21 tarp UAB „VG Delada“ ir Danske Bank A/S sudarytos Kredito limito sutarties Nr. K200709-0281 pagrindu. Tokiu būdu, skundžiama 2011-09-15 nutartimi pagrįstai nustatyta, kad apeliantas per vieną mėnesį turi grąžinti kreditoriui 11 813 080,88 Lt. Pažymėtina, kad įkaito davėjas, kurio daiktu užtikrintas kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymas, gali pats įvykdyti skolinį įsipareigojimą ir šitaip išvengti įkeisto daikto priverstinio pardavimo. Įvykdęs skolininko įsipareigojimą hipotekos kreditoriui, įkeisto daikto savininkas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę, t.y. jis turi teisę reikalauti, kad skolininkas jam atlygintų kreditoriui sumokėtą sumą (CK 4.195 straipsnio 2 dalis).

Tokiu būdu teismas sprendžia, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-09-15 nutartis paliktina nepakeista. Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutarė:

Pareiškėjo M. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-09-15 nutartį palikti nepakeistą.