Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-05-06 · Civilinė byla Nr. 2S-743-479/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-06
Bylos Nr.
2S-743-479/2010
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01700-2009-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žydrūnas Bertašius (pirm.), Aušra Maškevičienė, Almantas Padvelskis
Atsakovas
K. B., R. M.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Kategorijos
  • 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2S-743-479/2010

Teisėja Gražina Gudžiūnienė (Proceso Nr. 2-46-3-01700-2009-4)

Procesinio sprendimo kategorija 116.5.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gegužės 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės ir Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. B. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-01-22 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams R. M. ir K. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2009-11-12 sprendimu už akių patenkino ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) ieškinį ir priteisė solidariai iš bendraatsakovių R. M. ir K. B. ieškovui 2 525 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-10-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 76 Lt žyminio mokesčio, valstybei iš atsakovų priteisė 6,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Šalies argumentai

Vienas iš bendraatsakovių K. B. pateikė pareiškimą dėl sprendimą už akių peržiūrėjimo. Atsakovas nurodė, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie pareikštą ieškinį. Procesiniai dokumentai buvo įteikti ne jam, o jo šeimos nariui, kuris atsakovo neinformavo apie gautus procesinius dokumentus, todėl jis neturėjo galimybės laiku pateikti atsiliepimo į pateiktą ieškinį. Atsakovas pažymėjo, kad jis laikotarpyje nuo 2009-09-11 iki 2009-11-10 buvo išvykęs į užsienį ir tik grįžęs iš užsienio susipažino su priimtu sprendimu už akių. Todėl prašė teismo jo buvimą užsienio valstybėje pripažinti svarbia priežastimi, dėl kurios jis negalėjo pateikti atsiliepimo civilinėje byloje. Be to, nurodė, kad be jokio teisinio pagrindo yra byloje patrauktas bendraatsakoviu. Žalos K. Benius niekam nepadarė, nes transporto priemonės nevairavo ir eismo įvykio nesukėlė. Eismo įvykio kaltininku pripažintas R. M., kuriam jis pardavė automobilį MAZDA 626, tačiau transporto priemonės pirkėjas neperregistravo jos savo vardu ir nepasirūpino, kad ji būtų drausta transporto priemonės privalomuoju draudimu. Dėl šių priežasčių K. B. prašė 2009-11-12 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2010-01-22 nutartimi netenkino atsakovo K. B. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalies argumentai

Dėl minėtos nutarties atsakovas K. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Apeliantas atskirajame skunde nurodo iš esmės tuos pačius motyvus kaip ir pareiškime pirmosios instancijos teismui bei pažymi, kad teismas nepagrįstai atsisakė panaikinti sprendimą už akių – tuo pažeistos tiek materialinės tiek proceso teisės normos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Biuras su atskiruoju skundu nesutinka, paršo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria netenkintas jo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teigia, jog yra nepagrįstai patrauktas solidariu atsakovu byloje, kadangi niekam žalos nepadarė, o teismo procesinius dokumentus įteikus jo šeimos nariams, kurie tinkamai neinformavo atsakovo apie iškeltą bylą, buvo apribotos jo teisės tinkamai apginti savo teises. Kolegija šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais.

CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyti sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai: šalis į teismo posėdį neatvyko (nepateikė atsiliepimo į ieškinį) dėl svarbių priežasčių, apie kurias laiku negalėjo pranešti teismui, ir šalies nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas šių pagrindų nenustatė ir kolegija sutinka su šiomis išvadomis.

Teisingas ir tinkamas civilinis procesas pagrįstas nuostata, jog teismo sprendimas gali būti priimtas tik išklausius abi proceso šalis. Tik abiejų šalių dalyvavimas sprendžiant ginčą, jų aktyvūs veiksmai pateikiant teismui savo argumentus ir turimus įrodymus gali lemti visapusišką bylos aplinkybių išnagrinėjimą ir ištyrimą, tai leidžia išsiaiškinti materialiąją tiesą byloje. Tinkamo proceso, šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimui užtikrinti yra detaliai reglamentuojama teismo šaukimų, pranešimų ir kitokių procesinių dokumentų įteikimo šalims tvarka, šalims suteikiama teisė teismo posėdžio metu išdėstyti savo poziciją ir pan. Tačiau minėti principai bei teisės neturėtų būti suprantamos formaliai, nes reikalavimas išklausyti abi šalis nereiškia, kad procesas turi tęstis tol, kol viena ar abi šalys būtinai pateiks atsiliepimą i ieškinį ar atvyks į teismo posėdį. Ne mažiau svarbūs yra proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai, kurie reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nestovėtų vietoje, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas.

Norint įgyvendinti anksčiau minėtus koncentruotumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus bei pasiekti, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis bei rūpintis proceso skatinimu (CPK 7 str.). Su šiomis pareigomis ir yra susijęs sprendimo už akių institutas (CPK 285 str. 1–3 d.), esantis tam tikra procesinio pobūdžio poveikio priemonė šaliai, kuri be pateisinamos priežasties nesidomi procesu, nedalyvauja jame ir taip sudaro sąlygas vilkinti teismo procesą.

Sprendimas už akių priimtinas esant tam tikroms sąlygoms, viena iš jų – šalis, kuriai buvo tinkamai pranešta apie ieškinį, be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas prašo priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d.). Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovo nurodytos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) su juo gyvenančiam šeimos nariui (žmonai A. B.) (b. l. 38). Byloje nėra duomenų apie tai, jog dokumentus priėmęs asmuo turėtų suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. interesus, priešingus atsakovui, ir dėl to būtų suinteresuotas neinformuoti jo apie ieškinį. Įstatymas įpareigoja asmenį, priėmusį dokumentus, esant pirmai aplinkybei perduoti jį adresatui (CPK 123 str. 3, 5 d.). Taigi, procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, įteikimo data 2009-10-28, tad 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2009-11-11. Atsakovas nepasinaudojo įstatymo numatyta galimybe kreiptis į teismą su prašymu pratęsti teismo nustatytą terminą (CPK 77 str.), nors iš atsakovo pateiktų jo išvyką į užsienį pagrindžiančių dokumentų matyti, kad jis į Lietuvą grįžo 2009-11-10 (b. l. 46–49). galima padaryti išvadą, jog atsakovas nesirūpino bylos eiga, neteikė teismui procesinių dokumentų, atsikirtimų į pareikštą ieškinį bei juos pagrindžiančių įrodymų, todėl jo atžvilgiu taikytos įstatymo numatytos poveikio priemonės.

Atsakovo pateikti motyvai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nesudaro pagrindo peržiūrėti priimtą sprendimą už akių. Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė atsakomybę tarp bendraatsakovių – VĮ „Regitra“ duomenimis K. B. 2006-09-04 eismo įvykio metu buvo transporto priemonės MAZDA 626 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas ir ta aplinkybė, kad K. B. buvo pardavęs minėtą transporto priemonę R. M., šiuo atveju teisiškai nereikšminga, kadangi šalys neįformino pirkimo–pardavimo sandorio įstatymo nustatyta tvarka, todėl negali jo naudoti prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 str.). Būdamas teisėtu transporto priemonės savininku K. B. privalėjo ją apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nustačius, jog eismo įvykio metu žala padaryta neapdrausta transporto priemone, tiek asmuo, atsakingas už žalos padarymą, arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, laikomi atsakingais už padarytą žalą ir negali reikalauti padalyti prievolę – kiekvienas atsako už visos prievolės įvykdymą. Tokios praktikos laikomasi tiek apeliacinės tiek kasacinės instancijos teismo praktikoje (civilinės bylos Nr. 3K-3-325/2008, 2A-106-538/2009, 2A-105-479/2010 ir kt.).

Esant tokioms aplinkybėms atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, ji paliktina galioti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-01-22 nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Žydrūnas BertašiusKolegijos teisėjai Aušra MaškevičienėAlmantas Padvelskis