Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-105-479/2010

2010 m. vasario 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės ir Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, viešame kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams R. D. ir A. K. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo bei ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-10 sprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) prašė solidariai priteisti iš bendraatsakovių R. D. ir A. K. 974 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 61 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nurodė, kad 2005-03-03 dėl atsakovo R. D., vairavusio A. K. priklausančią transporto priemonę ,,Honda civic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta UAB „Viruma“ priklausanti transporto priemonė ,,Neoplan N 4014“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Eismo įvykio metu atsakovo vairuota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPD įstatymas) nuostatas UAB „Viruma“ kreipėsi į ieškovą. UAB „Baltikums draudimas“, veikdama ieškovo vardu, išmokėjo UAB „Viruma“ padarytą 674 Lt dydžio žalą, todėl ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPD įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir 23 straipsnio 1 dalimi, įgijo regreso teisę į žalos atlyginimą iš atsakingo už eismo įvykį vairuotojo, t. y. atsakovo R. D. arba transporto priemonės savininko A. K.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo netenkintas jo reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą solidariai iš avarijos kaltininko ir transporto priemonės savininko. Apeliantas teigia, jog teismo išvada, kad solidarioji atsakomybė šiuo atveju netaikytina, kadangi žala faktiškai buvo padaryta dėl R. D. veiksmų, nemotyvuota ir nepagrįsta įstatymu. Kolegija sutinka su šiais apelianto argumentais.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2005-03-03 eismo įvykis įvyko dėl atsakovo R. D., vairavusio A. K. priklausančią transporto priemonę, kaltės. Eismo įvykio metu buvo apgadinta UAB „Viruma“ priklausanti transporto priemonė, žalą nukentėjusiajai atlygino Biuras, kuris atgręžtinio reikalavimo teise reikalauja, kad žalą atlygintų abu atsakovai solidariai. Kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog aplinkybė, kad 2004-12-04 atsakovai buvo sudarę transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorį, šiuo atveju teisiškai nereikšminga, kadangi šalys neįformino minėto sandorio įstatymo nustatyta tvarka, todėl negali jo naudoti prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 str.). Tad šioje byloje keliamas klausimas, kokia atsakomybė – dalinė ar solidarioji – taikoma atsakovams, t. y., asmeniui, kuris yra transporto priemonės savininkas, ir asmeniui, kuris atsakingas už žalos padarymą.

Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 str.). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Šioje byloje keliamas solidariosios atsakomybės taikymas ne dėl žalos padarymo bendrais veiksmais, bet dėl solidariosios atsakomybės taikymo įstatymo pagrindu.

TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Biurui sumokėjus draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai kaltininkas padarė žalą naudodamas neapdraustą transporto priemonę, biuras turi teisę reikalauti, kad asmuo, atsakingas už žalos padarymą, arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Taigi įstatymas aiškiai apibrėžia galimus civilinės atsakomybės subjektus, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone. Teismas, spręsdamas civilinės atsakomybės taikymo tokiais atvejais klausimus, yra saistomas šio imperatyvaus reglamentavimo ir negali riboti Biuro teisės reikalauti taikyti civilinę atsakomybę visiems galimiems jos subjektams. Pažymėtina, jog toks reglamentavimas, kai Biurui suteikiama teisė reikalauti žalos atlyginimo ne tik iš asmens, atsakingo už eismo įvykį, bet ir iš transporto priemonės savininko, siejamas su transporto priemonės savininko pareiga privalomai apdrausti jam priklausančią transporto priemonę ir įstatyme įtvirtintu draudimu nenaudoti bei neleisti naudoti kitiems asmenims neapdraustos transporto priemonės (TPVCAPD įstatymo 4 str.). Transporto priemonės savininkas, neįvykdęs šios įstatyme numatytos pareigos, prisiima neigiamų pasekmių atsiradimo riziką, šiuo atveju – pareigą atlyginti neapdrausta transporto priemone eismo įvykio metu padarytą žalą.

CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Kolegijos nuomone, TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, numatančioje galimybę reikalauti žalos atlyginimo iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, įtvirtina būtent solidariosios skolininkų atsakomybės taisyklę. Tokią išvadą kolegija daro atsižvelgdama į tą faktą, jog Biurui suteikta teisė reikalauti visos žalos atlyginimo iš abiejų atsakomybės subjektų, t. y., nustačius, jog eismo įvykio metu žala padaryta neapdrausta transporto priemone, tiek asmuo, atsakingas už žalos padarymą, arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, laikomi atsakingais už padarytą žalą ir negali reikalauti padalyti prievolę – kiekvienas atsako už visos prievolės įvykdymą. Įstatymui įtvirtinant solidariosios skolininkų atsakomybės taisyklę, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria jis netenkino ieškovo reikalavimo dėl solidaraus nuostolių atlyginimo priteisimo ir iš transporto priemonės savininko (A. K.), neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, neteisėta ir nepagrįsta. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą praktiką tapačiose bylose (2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008). Nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas iš dalies ir nuostolių atlyginimas priteistinas solidariai iš abiejų atsakovų.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos, kurias šioje byloje sudaro 61 Lt žyminis mokestis už ieškinį, 283,56 Lt išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo spaudoje būdu ir 66 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą, iš viso 410,56 Lt. Visiškai patenkinus ieškinį bei ieškovo apeliacinį skundą šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš kiekvieno iš atsakovų (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u sprendž i a:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-10 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl nuostolių priteisimo iš A. K., ir, patenkinus šią ieškinio dalį, priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovo A. K. 674 Lt žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2008-07-22 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-10 sprendimo dalį, kuria 674 Lt nuostolių atlyginimas ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui priteistas iš atsakovo R. D.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-10 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš atsakovų A. K., R. D. ieškovui po 205,28 Lt bylinėjimosi išlaidų.