Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui P. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų – 2012 m. birželio 13 d. prašymo (6-7 b. l.), PVM sąskaitų faktūrų (9-10 b. l.), fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškų turtui ar interesams atlyginimo dydžių (11 b. l.), paaiškinimo (12 b. l.), nutarimo (13 b. l.), 2012 m. spalio 5 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo AM Nr. 073798 (18-19 b. l.), administracinio nurodymo (20 b. l.), tarpfilialinio kasos pajamų orderio Nr. 12880 (21 b. l.), pretenzijos (23 b. l.) ir patikslinto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir fotonuotraukų (24-39 b. l.) – matyti, kad 2012 m. birželio 13 d. ieškovas kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK dėl turto suniokojimo ir sugadinimo, jame nurodoma, kad jis (ieškovas) 2012 metų birželio mėnesio pradžioje pastebėjo, kad jam priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kur yra įvestas miškas, chemikalais yra nupurkšta žolė ir medeliai, o tai padarė atsakovas P. Š., padaryta 600 Lt turtinė žala. Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo Tomo Grigalaičio 2012 m. liepos 20 d. nutarime nurodoma, kad, tikslinant R. K. nurodytas įvykio aplinkybes, buvo kreiptasi į Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinį poskyrį dėl žalos nustatymo ir 2012 m. liepos 11 d. iš šios institucijos buvo gauti duomenys, jog R. K. įveistame miške, esančiame (duomenys neskelbtini), padaryta žala miško savininko turtui yra 93,11 Lt (devyniasdešimt trys litai 11 centų). Policijos pareigūnui apklausus P. Š., šis paaiškino, kad 2012 m. birželio mėnesį druskos tirpalu nupurškė žolę ir keletą medelių, nes šie jam trukdė vaikščioti pas kaimyną, taip jis sau pasidarė kelią. Pagal R. K. pateiktą prašymą Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK surinkta medžiaga buvo persiųsta Valstybinės miškų tarnybos Miškų skyriaus kontrolės skyriaus Šiaulių teritoriniam poskyriui.

Antstolės Vaivos Šimkienės 2012 m. birželio 22 d. patikslintame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, kad apžiūrėjus R. K. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), augančią žolę ir medelius, buvo konstatuota, jog tam tikri žemės sklype esantys žolės plotai ir/ar ruožai iš esmės skiriasi nu didžiosios dalies žemės sklype augančios žolės. Šie žolės plotai ir/ar ruožai yra pageltę, nudžiuvę, dalis jų išmindyta. Pageltusios ir išdžiūvusios žolės plotai ir/ar ruožai buvo užfiksuoti nuotraukose. Taip pat konstatuota, kad pageltusiuose ir nudžiuvusiuose žolės plotuose ir/ar ruožuose augantys nedideli medeliai taip pat yra nudžiuvę, rudi.

Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio vyresniojo specialisto Algio Mickevičiaus 2012 m. spalio 5 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas atsakovui buvo surašytas už tai, kad P. Š. cheminėmis medžiagomis purkšdamas, su tikslu sunaikinti žolę augančią ant tako vedančio pas kaimyną (takas veda per R. K. apsodintą mišką), sunaikino pasodintus medelius, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 skyriaus 17 straipsnį, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 63 straipsnio 1 dalyje. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio vyresnysis specialistas Algis Mackevičius, 2012 m. spalio 5 d. dėl šio pažeidimo surašė administracinį nurodymą ir, vadovaujantis ATPK 260¹straipsniu, pasiūlė P. Š. iki 2012 m. spalio 18 d. sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos už ATPK 63 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. 25 Lt baudą. 2012 m. spalio 9 d. tarptinklinis kasos pajamų orderis Nr. 12880 patvirtina, kad P. Š. pagal 2012-10-05 administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 073798 sumokėjo jam paskirtą 25 Lt baudą.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų. Įstatymo nuostatos numato, kad priteisiant patirtą žalą dėl turto netekimo arba sužalojimo būtina nustatyti esmines civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. padariusio žalą asmens neteisėtus ar kitokius veiksmus, dėl kurių gali kilti civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnis); priežastinį ryšį tarp atsiradusių nuostolių ir skolininko veiksmų, nulėmusių jo civilinę atsakomybę (CK 6.247 straipsnis); kaltę (CK 6.248 straipsnis ) ir žalos buvimo faktą (CK 6.249 straipsnis). Tik šių sąlygų visuma lemia galimybę žalą priteisti.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 skyriaus 17 straipsnio nuostatas, dėl to yra pripažintas kaltu bei jam paskirta administracinė nuobauda), dėl kurių buvo padaryta žala ieškovui, atsiradusi žala yra atsakovo elgesio rezultatas (priežastinis ryšys), todėl laikytina, jog yra nustatytos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir jis yra atsakingas už savo veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Žalos padarymo faktas sukuria jam prievolę atlyginti žalą. 2012 m. lapkričio 12 d. ieškovas atsakovui išsiuntė pretenziją dėl padarytos žalos sumokėjimo, tašiaus atsakovas, ieškovo teigimu, žalos neatlygino. Duomenų apie tai, jog atsakovas sumokėjo ieškovui padarytą žalą, byloje nėra, prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo ar jų dydžio jis nepareiškė, todėl pagrįstu laikytinas ir tenkintinas ieškovo reikalavimas dalyje dėl 93,11 Lt dydžio žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo (Lietuvos Respublikos CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kuri suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tai yra asmeniui nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis, kuris bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes (LAT 2008 m. liepos 8 d. nutartis Nr. 3K-3-357/2008; LAT 2008 m. balandžio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-136/2008 ir kt.). Teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma (LAT 2003 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 3K-3-371/2003; LAT 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-560/2010; LAT 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-515/2011 ir kt.).

Ieškovas dėl neteisėtų, tyčinių atsakovo veiksmų patyrė nepatogumus, išgyvenimus ir grėsmę, kad analogiški šio veiksmai gali pasikartoti, todėl, atsižvelgiant į atsakovo kaltę, padarytos žalos dydį, ieškovo patirtus praradimus, nepatogumus, išgyvenimus, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, prašomos priteisti neturtinės žalos – 1000 Lt – dydis laikytinas pagrįstu ir taip pat yra tenkintinas (Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnis).

Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos jo sumokėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 72 Lt dydžio žyminis mokestis (2 b. l.), 400 Lt išlaidų už antstolio atliktus veiksmus (kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos) (40-41 b. l.) ir 500 Lt išlaidų už advokato suteiktą pagalbą (dokumento surašytą) (43 b. l.), viso 972 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo valstybei priteistina 10,40 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 b. l.) (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsniu ir 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 93,11 Lt (devyniasdešimt tris litus 11 centų) turtinės žalos atlyginimo, 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 972 Lt (devynis šimtus septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 10,40 Lt (dešimt litų 40 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kelmės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.