Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

nedalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios ir administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. P. skundą dėl Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau tekste – ir ŠRAAD) Kelmės rajono agentūros vedėjos nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos jo atžvilgiu nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. P. 2010 m. liepos 15 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros vedėjos (toliau tekste – ir Institucijos) nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ir ATPK) 85 str. 6 d. 4100 Lt bauda su savadarbio prožektoriaus konfiskavimu už tai, kad jis 2010 m. kovo 15 d. apie 4 val. apie 30 sekundžių švietė nuo kelio į palaukę iš sustojusio jam priklausančio visureigio „L. R. Discovery“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. M.. Automobilis važiavo nuo Mockaičių k. Tytuvėnų apyl. sen., Padubysio k., Kukečių sen. kryptimi ir leidžiantis link Dubysos upės buvo sustojęs. Iš sustojusio automobilio apie 30 sek. buvo šviečiama nuo vairuotojo iš dešinės pusės. Pradėjusį važiuoti automobilį sustabdė švytėjimą pastebėję Šiaulių AVPK Kelmės r. PK pareigūnai. Prie šalia vairuotojo sėdinčio Ž. P. buvo padėtas savadarbis prožektorius, kuris buvo prijungtas laidu prie automobilio akumuliatoriaus. Automobilio gale už vairuotojo sėdėjo V. M., kuris tarp kojų dėkle laikė teisėtai laikomą graižtvinį medžioklinį šautuvą „CZ550“ 308 kalibro su optiniu taikikliu. Su savimi turėjo 4 „308“ kalibro šovinius. Ž. P. padaryti tokie pat veiksmai kaip ir 2008-11-28, už kuriuos 2009-04-20 skirta administracinė nuobauda, numatyta ATPK 85 str. 5 d. Bauda sumokėta 2009-04-21. Abiem atvejais Ž. P. švietė su prožektoriumi iš automobilio, turint transporto priemonėje ginklą medžioklei. Pažeidimas padarytas pakartotinai. Tuo pažeidė 2002 m. rugsėjo 30 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 511 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 60.23. punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkintinas – 2010 m. liepos 15 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros vedėjos nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 85 str. 6 d. R. P. atžvilgiu nutrauktina nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str.1 d. 1 p.).

Ž. P. nubaustas už tai, kad jis pažeidė 2002 m. rugsėjo 30 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 511 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 60.23. punkto reikalavimus, kuriame numatyta, kad draudžiama šviesti iš transporto priemonių bet kokiais dirbtiniais šviesos šaltiniais, nepriklausančiais transporto priemonių apšvietimo sistemai, arba prie transporto priemonių pritvirtintais nepriklausomai nuo transporto priemonės judėjimo krypties autonomiškai valdomais prožektoriais, turint transporto priemonėse šaunamuosius ginklus arba medžioklinius šunis. Iš pažymos (b.l. 48-49 byla Nr. II-182-621/2010) matyti, kad Ž. P. 2009 m. balandžio 20 d. nubaustas pagal ATPK 85 str. 5 d. 160 Lt bauda, kurią sumokėjo 2009 m. balandžio 21 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog Institucija turėdama duomenų apie galimai padarytą Ž. P. pažeidimą pagrįstai jį kvalifikavo pagal ATPK 85 str. 6 d. Nežiūrint į tai teismas mano, kad Institucija skirti nuobaudą už padarytą teisės pažeidimą Ž. P. turėjo galimybę tik įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei konstatavusi, jog jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis, o būtent prieš skiriant nuobaudą buvo būtina įvertinti, ar pakanka byloje įrodymų, patvirtinančių, jog būtent Ž. P. švietė dirbtiniu šviesos prietaisu – prožektoriumi ir kad jam buvo žinoma, jog transporto priemonėje yra šaunamasis ginklas. Tik esant šias dvi aplinkybes patvirtinantiems ir neginčijamiems įrodymams galima atsakomybė už veiką, kurios padarymu yra apkaltintas Ž. P..

Siekiant visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes buvo apklausti visi įvykyje dalyvavę asmenys, t.y. sulaikymą atlikę policijos darbuotojai R. B. (b.l.28) ir D. M. (b.l.28-29) bei kartu su Ž. P. automobilyje važiavę T. M. (b.l.29), S. K. (b.l.29-30) ir V. M. (b.l.36-37). Automobilį sustabdę policijos darbuotojai nurodė, kad gavus operatyvinės informacijos, jog Ž. P. yra išvykęs brakonieriauti, sustojo prie tilto per upę ant kelio Mockaičiai–Paverpenis. Pamatė atvažiuojantį nuo Mockaičių pusės automobilį, kuris likus iki jų stovėjimo vietos apie 300 m, sustojo ir iš jo buvo šviečiama į dešinę pusę. Liudytojas R. B. paaiškino – kadangi buvo tamsu, tai jis negali pasakyti, pro kurį automobilio langą buvo šveičiama, o liudytojas D. M. paaiškino, kad jis aiškiai matė, jog buvo šviečiama iš automobilio dešinės pusės priekinio lango. Sustabdytame automobilyje jie rado prie priekinės keleivio sėdynės prožektorių, kuris buvo prijungtas laidu prie automobilio akumuliatoriaus ir buvo veikiantis, nes jie jį išbandė. Automobilio galinėje sėdynėje kairėje pusėje sėdintis V. M. turėjo dėkle įdėtą graižtvinį medžioklinį šautuvą ir keturis šovinius. Automobilyje buvę asmenys neigė medžioję bei švietę prožektoriumi, todėl buvo pristatyti į Kelmės rajono policijos komisariatą. Automobilyje sumedžiotų žvėrių nebuvo rasta. Liudytojas R. B. taip pat nurodė, kad tai ne pirmas atvejis, kai jam tenka susidurti su Ž. P. ir jo neteisėta, kaip medžiojančio asmens, veikla. Tuo tarpu visi automobilyje buvę asmenys nurodė, kad prožektorius nebuvo naudojamas visą tą vakarą, nes jis neveikė, taip pat juo nebuvo šviečiama ir betarpiškai prieš sustabdant policijos pareigūnams. Jie taip pat nurodė, jog nematė, kad V. M. turi pasiėmęs medžioklinį šautuvą, nes tuo metu, kai jis įsėdo į automobilį, jau buvo tamsu, o jis pats nieko nesakė, kad yra pasiėmęs medžioklinį šautuvą. Pradinių parodymų metu (b.l.13, 34 byla Nr. II-182-621/2010) V. M. teigė, kad šautuvą pasiėmė tam, kad galėtų pagąsdinti vagis, jeigu juos rastų bevagiančius medieną, tuo tarpu apklausiant paskutinį kartą, jis paaiškino, kad šautuvą pasiėmė, nes jį norėjo nuvežti padėti pas tėvus, gyvenančius Mockaičių kaime, kur yra deklaruota jo gyvenamoji vieta ir kur yra seifas šautuvui laikyti, tačiau grįžtant jau buvo labai vėlu ir pas tėvus jis neužvažiavo (b.l.36-37).

Teismo nuomone, vertinant šiuos liudytojų parodymus galima teigti, jog policijos pareigūnai, tamsiu paros metu būdami už maždaug 300 metrų nuo automobilio, turėjo galimybę stebėti ir vertinti, ar šis automobilis šviečia stacionariais automobilyje įmontuotais apšvietimo prietaisais, ar yra naudojamas papildomas nešiojamas apšvietimo prietaisas – prožektorius, todėl teismas sutinka su Institucijos išvada, jog 2010-03-15 apie 4 val. iš automobilio, kuriuo be kitų asmenų važiavo ir Ž. P., buvo šviečiama prožektoriumi. Taip pat, teismo nuomone, atsižvelgiant į tamsų paros laiką ir stebėjimo atstumą, buvo galimybė nustatyti, kad buvo šviečiama pro automobilio dešiniosios pusės langą, tačiau jokiais byloje surinktais įrodymais nėra nustatyta, kad šiuo prožektoriumi švietė būtent Ž. P., nes pagal prie prožektoriaus pritvirtinto laido ilgį, kuris, kaip nurodė pats Ž. P., gali būti apie 3 metrus (b.l.36), juo galėjo šviesti bet kuris automobilyje sėdėjęs asmuo. Teismas nurodydamas, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad prožektoriumi švietė būtent Ž. P., remiasi tuo, kad visi automobilyje buvę asmenys nuosekliai nuo pat tyrimo pradžios nurodė, kad iš viso niekas automobilyje prožektoriumi nešvietė ir jis iš viso neveikė, tuo tarpu policijos pareigūnai anksčiau taip pat konkrečiai negalėjo nurodyti, kas švietė prožektoriumi ir Ž. P. nurodė kaip švietusį asmenį dėl to, kad prie jo kojų buvo padėtas šis prožektorius. Tik paskutinį kartą teisme liudytoju apklausiant D. M., jis kategoriškai nurodė, jog tikrai matė, kad buvo šviečiama pro priekinį dešinės pusės automobilio langą, tačiau teismas šiuos parodymus vertina kritiškai, nes jie iš esmės prieštarauja anksčiau duotiems to paties liudytojo parodymams, nes jis tarnybiniame pranešime, rašytame tuoj po įvykio, nurodė, kad „šis automobilis buvo sustojęs ir kaip įtariama asmuo sėdėjęs automobilio dešinėje apie 30 sekundžių laiko švietė prožektoriumi“ (b.l.10 byla Nr. II-182-621/2010), šios aplinkybės jis nenurodė ir apklausiant jį teisme 2010-05-17 ankstesnio bylos nagrinėjimo metu (b.l. 36-37 byla Nr. II-182-621/2010). Atsižvelgiant į tai teismas liudytojo D. M. parodymų dalį, kad buvo šviečiama pro priekinį dešinės pusės automobilio langą, vertina kritiškai ir jais nesiremia.

Teismas susipažinęs su byloje surinktais įrodymais pabrėžia, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Teismas konstatuoja, kad jokių abejonių nekeliančių įrodymų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tamsiu paros metu būtų iš automobilio, kuriame buvo šaunamasis ginklas, švietęs prožektoriumi, nėra, yra tik liudytojų – policijos pareigūnų – prielaidos, taip pat Institucijos keliama įvykio versija prieš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliamą įvykio versiją. Taigi, remiantis in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamojo naudai) principu, laikytina, kad Ž. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu, vadovaujantis ATPK 250 1 d. 1p., nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d. 7 p., 124 str. 1 d. 4 p.,

nutarė:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. P. skundą patenkinti ir panaikinti 2010 m. liepos 15 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros vedėjos nutarimą, kuriuo Ž. P. pagal ATPK 85 str. 6 d. paskirta 4100 Lt bauda su savadarbio prožektoriaus konfiskavimu, ir administracinio teisės pažeidimo bylą prieš jį pagal ATPK 85 str. 6 d. nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.