- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- e2-3045-1072/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00221-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Atsakovas
- S. J.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei S. J. (P.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės S. J. (P.) 6 619,88 Eur skolą, 614,61 Eur delspinigius, 209,15 Eur administravimo mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75 Eur už advokato teisines konsultacijas ir pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir 167,84 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovei S. J. (P.) procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2020 m. kovo 7 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pasiūlant per 20 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį.
Šalies argumentai
Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas turi teisę, esant ieškovės prašymui, priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 - 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) su atsakove S. J. (P.) 2018 m. spalio 3 d. sudarė kredito išdavimo sutartį Nr. C810098884 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas Sutartyje nurodyto dydžio kreditas asmeniniam vartojimui, kurio galutinė grąžinimo data yra 2025 m. spalio 18 d. Atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą kreditoriui sutartyje nustatyta tvarka ir terminais bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas Sutartyje numatytas sumas, tačiau atsakovė prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl UAB (duomenys neskelbtini) Sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti likusio kredito ir kitų piniginių sumų grąžinimo.
Tarp pradinio kreditoriaus UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 17 d. buvo sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Ieškovė atsakovei pranešė apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vienoje iš nutarčių išaiškinta, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Kadangi teismo procesiniai dokumentai atsakovei yra įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, laikytina, kad atsakovė yra tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą (CK 6.109 straipsnio 7 dalis).
Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 619,88 Eur negrąžintą kreditą yra tenkintinas (CK 6.38, 6.59, 6.205 straipsniai).
CK 6.71 straipsnis numato, jog skolininkas privalo sumokėti kreditoriui delspinigius, kurių dydį nustato sutartis, įstatymas arba teismas, jei prievolė yra neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Ieškovas iš UAB (duomenys neskelbtini) įgijo reikalavimo teisę į atsakovę dėl 614,61 Eur delspinigių priteisimo. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė atsakovei paskaičiavo iš viso 614,61 Eur dydžio delspinigius. Atsakovė delspinigių skolos apmokėjusi nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovo reikalavimas dėl delspinigių, kuriuos perėmė reikalavimo teisę yra pagrįstas ir teisėtas, todėl ieškovui iš atsakovės priteistini 614,61 Eur delspinigiai.
Sutarties administravimo mokestis, tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei ir kuris apskaičiuojamas Sutarties Bendrosios dalies 5.1 punkte numatyta tvarka. Šis mokestis yra skirtas padengti ieškovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė vartojimo kreditą suteikiančios bendrovės priežiūra. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad administravimo mokestis yra numatytas Sutarties Bendrosiose ir Specialiosiose sąlygose, su kuriomis sudarydama sutartį sutiko atsakovė. Nurodyti mokesčiai yra apskaičiuoti pagal Sutarties Bendrosios dalies 5.1 punkto nuostatas, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas 209,15 Eur administravimo mokestis.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 (penkių) procentų metinės palūkanos už priteistą 7 443,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškinį patenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 167,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur mokestis už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 75,00 Eur advokato išlaidoms apmokėti, iš atsakovės priteistinos ieškovo naudai CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės S. J. (P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), kitas žinomas adresas – (duomenys neskelbtini), 6 619,88 Eur (šešių tūkstančių šešių šimtų devyniolikos eurų 88 centų) skolą, 614,61 Eur (šešių šimtų keturiolikos eurų 61 centų) delspinigius, 209,16 Eur (dviejų šimtų devynių eurų 16 centų) administravimo mokestį, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 443,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 242,84 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 84 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ bankas.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Sprendimo už akių patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.