Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, sekreto­riau­jant Vilmai Marčiukaitytei ir Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, nuken­tė­jusiajam K. A., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. S., jos atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui, kalti­na­majam A. B., jo gynėjui ad­vo­ka­tui Vaclovui Kaminskiui, viešame teisiamajame posė­dyje iš­na­grinėjo bau­džia­mąją bylą, kurio­je:

A.B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 4 klasių išsilavinimo, be pastovios gy­ve­namosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2000-07-19 pagal 1961 m. Lietuvos Res­pu­bli­kos bau­džia­mojo ko­dek­so (toliau – BK) 271 str. 3 d. vadovaujantis BK 45 str. – 13000 Lt bauda su 1/2 turto konfiskavimu. Kauno ra­jo­no apylinkės teismo 2000-12-08 nutartimi bauda pakeista į 90 dienų laisvės atėmimo, teistumas neiš­nykęs;

2) Kauno rajono apylinkės teismo 2002-10-08 pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. – laisvės atė­mi­mu 1 me­tams, 2003-02-21 pritaikius įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Res­pu­blikos Kons­ti­tu­cijos dešimties metų sukaktį“ 4 str. 1 d. 2 p. bausmė sumažinta 1/4, galutinė bausmė 9 mėn. 12 dienų laisvės atėmimo, teistumas neiš­nykęs,

3) Kauno apygardos teismo 2003-03-05 pagal 1961 m. BK 272 str. 2 d. ir 272 str. 3 d. – lais­vės atėmimu 7 metams su 1/2 turto konfiskavimu. To paties teismo 2003-08-05 nutartimi 272 str. 2 d. veika perkvalifikuota į 2000 m. BK 180 str. 1 d. ir paskirtas laisvės atėmimas 3 metams. Pagal BK 63 str. 1 d. ir 2 d. bausmes subendrinus – laisvės atėmimas 7 metams. Pagal BK 63 str. 8 d. bausmė su­ben­drin­ta su 2002-10-08 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė laisvės atėmimas 7 metams, pa­nai­kintas turto konfiskavimas. To paties teismo 2004-02-17 nutartimi 272 str. 3 d. veikos per­kva­li­fi­kuo­tos į 2000 m. BK 180 str. 1 d. ir 135 str. 1 d., ir subendrinus pagal BK 63 str. 1 d. ir 2 d. paskirta baus­mė – 4 metai laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs;

4) Kauno rajono apylinkės teismo 2006-06-20 pagal 2000 m. BK 180 str. 1 d., 150 str. 1 d., 149 str. 1 d., 63 str. 1 d. ir 4 d. – laisvės atėmimu 5 metams, pagal BK 64 str. 1 d. ir 3 d. bausmę subendrinus su Kauno apygardos teismo 2003-03-05 nuosprendžiu paskirta bausme galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 5 metams 8 mėn., bausmę atliko 2011-06-28, teistumas neišnykęs;

5) Kauno apylinkės teismo 2013-06-06 pagal 2000 m. BK 138 str. 1 d., 178 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., bausmes subendrinus pagal 63 str. 1 d., 4 d. – laisvės atėmimu 2 metams, atlieka bausmę, teistumas neišnykęs,

kal­tinamas pagal BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2012 m. rug­pjūčio 5 d. apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl as­me­ni­nių nesutarimų su I. A. metu, tyčia smogė peiliu jai į krūtinę, pa­da­ry­da­mas durtinį – pjautinį krūtinės sužalojimą, pažeidžiant kairę paraktinę arteriją ir kairio plaučio vir­šūnę, kuris komplikavosi išoriniu ir vidiniu kraujavimu, nukraujavimu ir šoku, nuo ko I. A. netrukus mirė, taip nužudė I. A., tai yra, padarė nusikalstamą vei­ką, nu­ma­tytą BK 129 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

A. B. kaltė padarius inkriminuotą nusikaltimą patvirtinama bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Kaltinamojo A. B. parodymai apie I. A. nužudymo aplin­kybės iš es­mės atitinka nukentėjusiojo K. A., liudytojo G. A. parodymus, specialistų išvadas ir visus kitus paminėtus by­los dokumentus, todėl teismas sprendžia, kad A. B. kaltė padarius jam inkriminuotą veiką yra įrodyta.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 str. kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dėsningi ir iš anks­to numatomi, tai yra, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nu­žu­dy­mas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gy­vybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir to nori.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusi­kal­timo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų inten­sy­vumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio me­tu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-22/2013).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad krūtinė (pilvas) yra gyvybei svarbi ir labai pa­žei­džia­ma žmogaus kūno dalis, ir normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog smog­da­mas peiliu kitam žmogui į kaklą ar krūtinę, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gy­vy­bei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti svei­katos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinės nutartys Nr. 2K-633/2011, 2K-450/2011 ir kt.).

Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas sprendžia, kad A. B. kilusio buitinio kon­flikto metu tyčia smogdamas I. A. pakankamai ilgu (žaizdos kanalo ilgis – 10 cm) vir­tu­vi­niu peiliu į pavojingą gyvybei kaklo – krūtinės sritį, akivaizdžiai suvokė, jog tokiu veiksmu kelia pa­vo­jų jos gyvybei, ir numatė, kad ji gali patirti mirtiną sužalojimą. Nors byloje ir nėra duomenų, kad A. B. turėjo išankstinį tikslą nužudyti I. A., veiksmų pobūdis rodo, kad jis, būdamas pakaltinamas (t. 2, b. l. 77, 81, 85), negalėjo nesuprasti, kad tokiais veiksmais gali sukelti nuken­tė­ju­sio­sios mirtį, nors tokių pasekmių tiesiogiai ir nesiekė, buvo joms abejingas. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis I. A. gyvybę atėmė tyčia. Šiomis aplin­ky­bėmis kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kva­li­fi­kuo­jama kaip nužudymas, pagal BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis A. B. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), anks­čiau buvo teistas ir nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už kitus tyčinius nusi­kal­ti­mus (t. 2, b. l. 10-19, 43-46, 52-55, 59-60, 63-66), todėl jis yra reci­dy­vis­tas (BK 27 str.). Kaltinamasis nu­sikalto praėjus tik šiek tiek daugiau, negu metams po to kai buvo paleistas atlikęs paskutinę laisvės atė­mimo bausmę (2011-06-28), ne kartą buvo baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 3-7). Kauno apy­lin­kės teismo 2013-06-06 nuosprendžiu vėl nuteistas už tyčinius nusikaltimus (t. 2, b. l. 167-169). Iš to teis­mas sprendžia, kad A. B. yra linkęs nu­sikalsti, todėl baus­mės tikslams pa­siekti – su­lai­kyti kal­ti­na­mą­jį nuo nusi­kals­ta­mų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas vei­kas bei už­tikrinti tei­sin­gu­mo prin­cipo įgy­ven­di­ni­mą (BK 41 str. 2 d.), jam skir­ti­na vienintelė sankcijoje numatyta baus­mės rūšis – terminuotas lais­vės atėmimas (BK 50 str., 56 str. 1 d.).

Vadovaudamasis BK 54 str. 2 d. teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – A. B. padarė tyčinį nusikaltimą, kurio pasekmės negrąžinamos, nu­žudė pagyvenusią neįgalią moterį dėl menkavertės priežasties. Tačiau, kaip matyti iš bylos aplinkybių, konfliktas ir tyčia padaryti nusikalstamą veiką kilo staiga, ūmiai, yra kal­ti­na­mo­jo at­sa­ko­mybę len­gvi­nan­ti ap­lin­kybė – pri­si­pa­žino padaręs nu­si­kalstamą vei­ką ir nuo­šir­džiai gai­lisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), at­sa­ko­mybę sun­ki­nanti aplinkybė – nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.), kal­ti­na­­masis nedirba (t. 2, 8. 9), pastovios gyvenamosios vietos neturi (t. 2, b. l. 79), jam psichinių su­sir­gi­mų nėra diagnozuota (t. 2, b. l. 77, 85). Todėl teismas spren­džia, kad jam skiriamos laisvės atė­mimo baus­mės trukmė nu­sta­tytina nedaug didesnė, negu sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytas baus­mės vidurkis, artima vidurkiui (BK 61 str.).

Iš LITEKO duomenų matyti, kad A. B. Kauno apylinkės teismo 2013-06-06 įsi­tei­sė­ju­siu nuosprendžiu nuteistas už kitas tyčines nusikalstamas veikas – pagal BK 138 str. 1 d., 178 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (t. 2, b. l. 167-169). Kadangi visas nusikalstamas veikas kaltinamasis pa­darė iki nuosprendžio priėmimo, ankstesnės nusikalstamos veikos nuo šios žymiai skiriasi pagal pa­vo­jin­gumą ir priskiriamos skirtingos nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms pagal BK 11 str., šios baus­mės subendrinamos apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p.). Į bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal pirmesnįjį nuosprendį (BK 63 str. 9 d.).

A. B. šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas Bau­džia­mojo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka 2012 m. rugpjūčio 6 d. (t. 1, b. l. 109), jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 1, b. l. 113-114), kuris eilę kartų buvo pratęstas (t. 1, b. l. 118-119, 132-133, t. 2, b. l. 113-114). Šis lai­ko­tar­pis, iki 2013-06-06 nuosprendžio, pagal kurį A. B. jau atlieka bausmę, remiantis BK 66 str., įskaitomas į paskirtą bausmę. Kadangi kaltinamajam skiriama bausmė – ilgalaikis laisvės atė­mi­mas, kardomoji priemonė – suėmimas paliekama iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 78), pra­šo pri­teisti 5295 Lt turtinės žalos ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Turtinės žalos pa­da­ry­mo fak­tas yra įrodytas aukš­čiau aptartais įro­dy­mais. Turtinės žalos dydį pa­tvir­ti­na prie ieškinio pridėti do­ku­men­tai – sąskaitos ir kvitai (t. 1, b. l. 79-83). Nei jos fakto, nei dydžio kaltinamasis neginčija. Tur­ti­nė ža­la padaryta nusikaltimu. Už neteisėtais veiks­mais padarytą žalą atsako kaltas asmuo (Ci­vi­li­nio ko­dek­so (toliau – CK) 6.246 str. 1 d., 6.248 str.), todėl turtinės žalos suma nuken­tė­ju­sia­jai R. S. iš­ieš­kotina iš kaltinamojo A. B. (BPK 115 str. 1 d.).

Teismas sprendžia, kad A. B. kaltė dėl nukentėjusiajai pa­darytos netur­ti­nės žalos taip pat yra įrodyta. Nukentėjusioji yra žuvusiosios duktė, dėl kaltinamojo veiksmų patyrė dvasinį skaus­mą ir stresą, kas turėjo neigiamos įtakos ir jos sveikatos būklei. Šią aplinkybę patvirtina gydytojo pažyma (t. 2, b. l. 155-156). Iš šio teismas spren­džia, kad neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta. Neturtinę žalą A. B. padarė nu­si­kalstamais veiksmais, todėl ši žala iš kaltinamojo nuken­tė­ju­siajai priteistina (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str., 6.250 str. 2 d.).

CK 6.250 str. 2 d. apibrėžti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, tai yra patirtos ža­los padariniai, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis ir kitos reikš­mingos ap­lin­ky­bės, taip pat sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijai. Neturtinės žalos priteisimas skir­tas bent iš dalies ma­terialiai kompensuoti nukentėjusiojo asmens dvasinius išgyvenimus, tai yra kom­­pensuoti nema­te­ria­lias vertybes.

Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į kaltinamojo veiksmų pobūdį – tyčinė smurtinė nusikalstama veika sukėlė negrįžtamas pasekmes. Be to teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo po­žiūrį į padarytą veiką – jis pilnai pri­­pa­žino savo kaltę, neginčija šios žalos. Taip pat teismas atsi­žvelgia ir į kaltinamojo turtinę pa­dėtį – jis nedirba, duomenų apie jo turimą turtą nėra, todėl nėra pa­grin­do spręs­ti, kad jo turtinė padėtis yra gera. Teismas, atsižvelgdamas į są­ži­nin­gumo, tei­singumo ir pro­tingumo kriterijus, sprendžia, kad reikalaujamos neturtinės žalos su­ma yra santykinai nedidelė, yra pro­porcinga padarytai žalai, reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimas neišeina iš teismų praktikoje nusistovėjusių ribų (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2012, 2K-244/2012, 2K-274/2012, 2K-624/2012 ir kt.), todėl šis ieškinio reikalavimas taip pat tenkinamas.

Iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013-04-05 sprendimo dėl smurtiniu nusi­kal­ti­mu padarytos žalos kompensavimo avansu (t. 2, b. l. 143-145) matyti, kad nukentėjusiajai R. S. nutarta išmokėti 8320 Lt dydžio kompensaciją (7800 Lt neturtinės žalos ir 520 Lt turtinės žalos). Be to iš sprendimo matyti, kad po I. A. mirties buvo išmokėta 1560 Lt laidojimo pašalpa. Todėl šiomis sumomis ieškinio dydis mažinamas – neturtinės žalos dydis – 7800 Lt, turtinės žalos – 2080 Lt. Tokiu būdu R. S. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje dalyvavęs nukentėjusiosios R. S. atstovas pateikė kvitą, patvirtinantį, kad nuken­tė­jusiosios atstovavimo išlaidos sudaro 1300 Lt (t. 2, b. l. 165), prašo šias išlaidas priteisti iš kal­ti­na­mo­jo. Atstovas dalyvavo tik viename apie valandos trukmės teismo posėdyje. Iš bylos duomenų nėra pa­grin­do daryti išvadą, kad atstovo pagalba būtų paruošti kokie nors reikšmingi nukentėjusiosios pro­ce­si­niai doku­men­tai. Šiomis aplinkybėmis teismas nepripažįsta šių nukentėjusiosios išlaidų buvus būti­no­mis, todėl nepripažįsta jų proceso iš­lai­domis ir šių išlaidų iš kaltinamojo neišieško (BPK 104 str. 2 d. ir 106 str.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 268,71 Lt civilinį ieš­ki­nį atlyginti žalai už žuvusiosios sutuoktiniui K. A. išmokėtą našlių pensiją (t. 1, b. l. 97-98). Žalos padarymo faktas patvirtinamas aukščiau nurodytais įrodymais. Žalos dydis patvirtinamas prie ieš­kinio pridėta pažyma (t. 1, b. l. 108). Kaltinamasis A. B. su šio ieškinio taip pat negin­či­ja, todėl ieškinys tenkinamas (BPK 115 str. 1 d.).

Tiriant nusikalstamą veiką buvo atliktas daktiloskopinis tyrimas, kurio kaina 380,83 Lt (t. 1, b. l. 46). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl išieškotinos iš kaltinamojo (BPK 103 str. 3 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 2 žiebtuvėliai, 2 buteliai, nuo­plo­va nuo spintelės, 2 daktiloskopinės plokštelės nuo stiklainio, daktiloskopinė plokštelė su pirštų pėd­sa­kais nuo butelio, I. A. kraujo pavyzdys, nagai su panagių turiniu, plaukų pavyzdžiai, A. B. džinsinės kelnės, marškinėliai, batai, saugomi Kauno apskrities VPK (t. 1, b. l. 41), yra menkos vertės, todėl sunaikintini (BPK 93 str. 1 d. 4 p.). Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – I. A. daiktai ir drabužiai: tapkės, džemperis, maikutė, liemenėlė, sijonas, kelnaitės, paka­bi­na­ma spyna, laikrodis, karoliai, degtukų dėžutė, pledas, saugomi Kauno apskrities VPK (t. 1, b. l. 37-40), yra menkos vertės. Nukentėjusiosios R. S. atstovas perdavė nukentėjusiosios prašymą gražinti žu­vu­siosios daiktus, todėl jie grąžintini R. S. (BPK 93 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. ir 307 str. teismas

nusprendžia:

A. B., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu dvylikai metų.

Pagal BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p. paskirtąją bausmę subendrinus apėmimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę bausmę nustatyti lais­vės atėmimą dvylikai metų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013 m. liepos 23 d.

Pagal BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti A. B. su­lai­ky­me ir suėmime iš­bū­tą laiką – nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d. iki 2013 m. birželio 6 d.

Pagal BK 63 str. 9 d. į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendį, iki šios dienos – 2013 m. liepos 23 d.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę A. B. – suėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš A. B. R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3215 (tris tūkstančius du šimtus penkiolika) Lt turtinės žalos atlyginimo ir 22200 (dvidešimt du tūkstančius du šimtus) Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti – priteisti iš A. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 268,71 Lt (du šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 71 centą) žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. B. 380,83 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt litų 83 centus) pro­ce­so išlaidų valstybei.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 2 žiebtuvėlius, 2 butelius, nuo­plo­vą nuo spintelės, 2 daktiloskopines plokšteles nuo stiklainio, daktiloskopinę plokštelę su pirštų pėd­sa­kais nuo butelio, I. A. kraujo pavyzdį, nagus su panagių turiniu, plaukų pavyzdžius, A. B. džinsines kelnes, marškinėlius, batus – sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – I. A. tapkes, džemperį, mai­ku­tę, liemenėlę, sijoną, kelnaites, pakabinamą spyną, laikrodį, karolius, degtukų dėžutę, pledą, – per­duoti nu­ken­tėjusiajai R. S..

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teis­mą.