- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-10
- Bylos Nr.
- eII-322-963/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00274-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- M. J.
- Pažeidėjas
- M. J.
- Advokatai
- Viačeslavas Žarkovas
- Kategorijos
- 16.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Viačeslavo Žarkovo skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-4026-2025 (ROIK: 25264192631).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2025 m. balandžio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4026-2025 (ROIK: 25264192631) M. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį 60 Eur bauda už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 6 d., 9.45 val., Klaipėdos miesto sav., Klaipėdoje, Taikos pr., vairuodamas automobilį V. T., kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmąją eismo juostą kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 1.1 punkto reikalavimus.
Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos rūmuose gautas pareiškėjo M. J. atstovo advokato Viačeslavo Žarkovo skundas, kuriuo prašoma Institucijos 2025 m. balandžio 10 d. nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. M. J. administracinio nusižengimo nepadarė, 2024 m. gruodžio 6 d., 9. 45 val., jis dirbdamas su tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini), antra eismo juosta, kadangi pirma eismo juosta yra skirta autobusams. Privažiavus sankryžą (duomenys neskelbtini) ir pasibaigus ištisine kelio ženklinimo linijai, rodydamas įspėjamąjį posūkio signalą, rikiavosi į pirmą eismo juostą, norėdamas važiuoti link (duomenys neskelbtini) g., tuo metu, iš šalutinio kelio, (duomenys neskelbtini) g., išvažiavo automobilis Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nedavė M. J. vairuojamam automobiliui kelio ir privertė staigiai stabdyti, taip pažeisdamas KET 8, 9, 154 p. reikalavimus. Minėta transporto priemonė buvo sustabdyta ir automobilio Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą buvo surašytas AN protokolas su administraciniu nurodymu.
2025 m. vasario 28 d. jis, M. J., sužinojo, kad jo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 6 d. keisdamas važiavimo kryptį pažeidė ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus. Protokolo surašymo pagrindu buvo vaizdo įrašas iš tarnybiniame automobilyje L1115 įrengtos vaizdo kameros. Taip pat sužinojo, kad Klaipėdos AVPK, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, nustatė, kad automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, išvažiuodamas iš šalutinio kelio ir nepraleisdamas pagrindiniu keliu važiavusio tarnybinio automobilio, kelių eismo taisyklių nepažeidė, kadangi būtent tarnybinis policijos automobilis galimai pažeidė ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus. Nori pabrėžti, kad automobilio L1115 priekinė vaizdo kamera įrengta automobilio salone, ant priekinės automobilio panelės, jos centrinėje dalyje. Matomumo laukas - 180 laipsnių. Sumontuota taip, kad pokrypis būtų labiau į dešinę pusę. Stebint vaizdo įrašą, dėl kameros pasukimo kampo, atrodo, kad transporto priemonė visada važiuoja tarp pirmos ir antros eismo juostos, o žiedinėse sankryžose dar labiau iškreipia bendrą vaizdą. Policijos įstaigai pateikė prašymą atlikti eksperimentą, tai yra pažeidimo vietoje, tarnybinį automobilį L1115 filmuojant iš galo, atkurti įvykio situaciją, ir išėmus vaizdo įrašą palyginti priekinės automobilio L1115 vaizdo kameros įrašą su nurodytu pažeidimo byloje, tačiau toks jo prašymas patenkintas nebuvo. Nagrinėjamuoju atveju Institucija priėmę ginčijamą nutarimą, savo išvadą grindė subjektyvia pareigūno nuomone dėl vaizdo įrašo pakankamumo, neįsigilinat į vaizdo įrašo su vaizdo kameros fiksavimo ypatumus. Iš vaizdo įrašo nematyti, kad jo, M. J., vairuojamas automobilis būtų įvažiavęs į nurodytą horizontalią juostą, kokia dalimi ją kirto. Netgi negalima nustatyti, ar jis įvažiavo priekiniu ar galiniu ratu. Vaizdo kamera turi techninių savybių, kurios gali turėti įtakos įrašo tikslumui ir sukurti iškraipymą: žiūrėjimo kampas (plataus kampo objektyvas). Taip pat mano, kad Institucija visiškai neatsižvelgė į automobilio L1115 važiavimo greitį (apie 10-11 m/sek), automobilio ilgį, manevro pradžią. Mano, kad išsiaiškinti šiuos kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo žinių, būtina skirti kompleksinę vaizdo ir transporto trasologijos ekspertinį tyrimą ir pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai - Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriui adresu: Vilties g. 10, LT-92231 Klaipėda. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, o administracinio nusižengimo bylą nutraukti, skirti kompleksinę vaizdo ir transporto trasologijos ekspertinį tyrimą tikslu nustatyti, ar tarnybinio automobilio L1115 vairuotojas M. J. atlikdamas manevrą - persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmąją eismo juostą, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją ir kokia automobilio L1115 dalimi.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu su M. J. pateiktais prašymais buvo susipažinta, peržiūrėta administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga: vaizdo įrašas, pranešėjo („Audi“ automobilio vairuotojo) apie nusižengimą pateikta informacija. Nustatyta, kad administracinėje byloje pateikti įrodymai yra objektyvūs, nuoseklūs ir pakankami konstatuoti, kad yra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad M. J. 2024 m. gruodžio 6 d., 9.45 val. Klaipėdoje, Taikos pr., pažeidė KET 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus, padarė ANK 417 straipsnio 1 d. numatytą administracinį nusižengimą. Nėra jokio pagrindo abejoti policijos vaizdo registratoriumi užfiksuoto aktualaus KET pažeidimo padarymo aplinkybėmis. Prašymas atlikti kompleksinį vaizdo ir transporto trasologijos ekspertinį tyrimą buvo atmestas, nes įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis, įrodymų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų padaryti teisingą sprendimą dėl asmens kaltumo arba priešingai nutraukti administracinę teiseną. Šiuo atveju byloje surinktų duomenų visumos (vaizdo duomenys iš tarnybinio automobilio vaizdo fiksavimo kameros, pranešėjo pateikt informacija) pakanka padaryti abejonių nekeliamą išvadą dėl nusižengimo padarymo ir siauros ištisinės linijos kirtimo pažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl prašomas atlikti tyrimo veiksmas – ekspertinis tyrimas, būtų akivaizdžiai perteklinis. Bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga, o tai, kad M. J. bylos nagrinėjimo metu, dėl KET pažeidimo pateikė savo vertinimą ir nuomonę, jo išreikšta pozicija nėra pagrindas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną bei nešalina jo administracinės atsakomybės. Įvertinus surinktus įrodymus, nustatyta, kad M. J. savo veiksmais padarė ANK 417 straipsnio 1 dalyje nusižengimą. Administracinė bauda paskirta taikant ANK 32 str., 34 str., įvertinus, kad administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Institucijos nuomone, pareiškėjo atstovo skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 10 d. nutarimą be pakeitimų. Prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui nedalyvaujant.
Skundą pateikęs M. J. teigė, kad administracinio nusiengimo nepadarė, KET reikalavimų nepažeidė, ištisinės kelio ženklinimo linijos nekirto. Pažymi, kad byloje esančiame vaizdo įraše nesimato transporto priemonės ratai, ašis. Tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo kamera yra 1,5 m aukštyje, jos vaizdas gaubtas, matomumo laukas – 180 laipsnių, kamera šiek tiek pasukta į šoną, be to vaizdą užstoja ir transporto priemonės kėbulas. Dėl šių priežasčių atrodo, kad transporto priemonė važiuoja tarp pirmos ir antros eismo juostos. Pats atliko eksperimentą, tarnybiniu automobiliu atliko analogišką manevrą ir sulygino vaizdus, gautus naudojant priekinę ir galinę kameras. Nagrinėjamas įvykis įvyko jo tarnybos metu, jis rikiavosi iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą. Jam atliekant manevrą, neleistinoje vietoje – iš šalutinio kelio kitas vairuotojas, bendraudamas su keleiviais, įvažiavo į pirmą juostą prieš pat jo automobilio priekį. Jis, M. J., sustabdė minėtą vairuotoją, surašė jam administracinio nusižengimo protokolą, nes šis sudarė avarinę situaciją. Vėliau sužinojo, kad jam pačiam yra pradėta administracinio nusižengimo teisena, už tai, kad jis keisdamas važiavimo kryptį pažeidė ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus, o kitos transporto priemonės vairuotojas KET nepažeidė. Policijos tarnybiniame automobilyje, kurį jis vairavo įvykio metu, yra įrengtos trys vaizdo kameros – priekinė, vidaus ir galinė kameros. Šioje byloje buvo remiamasi tik priekinės kameros vaizdo įrašu. Nors iš galinės vaizdo kameros vaizdo įrašo būtų aiškiai matyti, kad jis ištisinės linijos nekirto. Prašo skundžiamą nutarimą panaikinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo M. J. atstovas advokatas Viačeslavas Žarkovas palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Pažymėjo, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija nesurinko pakankamai M. J. kaltę pagrindžiančių įrodymų, dėl ko 2025 m. balandžio 10 d. nutarimas kaip nepagrįstas naikintinas.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teisme gautas prašymas bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
M. J. skundžiamu Institucijos nutarimu nubaustas už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą.
Pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę vairuotojams, be kita ko, užtraukia kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas.
Skundą pateikęs M. J. neneigia, jog protokole nurodytoje vietoje ir laiku vairavo transporto priemonę, tačiau nesutinka, jog jis, persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmąją eismo juostą, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus, taip pažeisdamas KET 1.1 punkto reikalavimus.
Susipažinus su administracinio nusižengimo medžiaga nustatyta, kad pareigūnė, ne teismo tvarka išnagrinėjusi M. J. administracinio nusižengimo bylą ir priėmusi joje 2025 m. balandžio 10 d. nutarimą, iš esmės rėmėsi vaizdo įrašu, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)241206-094000-094741-20010400.mp4“.
Atsidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)241206-094000-094741-20010400.mp4“, matoma, kad vaizdas yra fiksuojamas važiuojančioje transporto priemonėje (duomenys neskelbtini), kurią vairavo M. J., įjungta vaizdo kamera. Įrašo 00:03:21 val. matyti kaip M. J. pradeda rikiavimosi manevrą iš antros kelio eismo juostos į pirmą ir galimai užvažiuoja ant ištisinės kelio ženklinimo linijos. Tuo metu matosi iš šalutinio kelio ((duomenys neskelbtini)g.) į Taikos pr. išvažiuojantis „Audi“ modelio tamsios spalvos automobilis. Įrašo 00:03:25 val. „Audi“ modelio automobilis įvažiuoja į Taikos pr. prieš pat M. J. vairuojamą transporto priemonę.
Skundą pateikęs M. J. tvirtina, kad tarnybinio automobilio priekyje įrengtas vaizdo registratoriaus matomumo laukas - 180 laipsnių. Kamera šiek tiek nukreipta į dešinę pusę, dėl ko vaizdas yra iškreiptas, atrodo, kad transporto priemonė juda tarp pirmos ir antros eismo juostos. Transporto priemonės gale įrengta dar viena vaizdo stebėjimo kamera, tačiau jos darytas vaizdo įrašas policijos įstaigos analizuojamas nebuvo. Be to, M. J. pateikė teismui savo iniciatyva atlikto eksperimento vaizdo įrašą, kuriame atkartojo visą įvykio situaciją ir teigia, kad jo darytas vaizdo įrašas patvirtina, jog jis persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą, nekirto ištisinės kelio ženklinimo linijos.
Teismo nuomone, negalima teigti, jog byloje esantis vaizdo įrašas iš esmės ir nekvestionuotinai pagrindžia M. J. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Sutiktina, kad vaizdo įraše užfiksuotas vaizdas yra šiek tiek iškreiptas, kelias filmuojamas iš transporto priemonės vidaus, nesimato transporto priemonės ratų.
Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. pateikto vaizdo įrašo teismui, kuriame užfiksuotas jo paties atliktas eksperimentas, pažymėtina, kad įstatymas nenumato administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisės atlikti eksperimento, kuris būtų laikytinas tinkamu įrodymu byloje, ir dėl to būtų teisiškai įpareigojantis administracinį nusižengimą tiriančius pareigūnus. Nors M. J. pateiktas vaizdo įrašas negali būti laikomas įrodymu, tačiau kita vertus, kelia pagrįstų įrodymų dėl vaizdo įrašo, kurio pagrindu priimtas skundžiamas nutarimas, objektyvumo.
Remiantis administracinio nusižengimo bylos medžiaga, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie, įvertinus kilusias abejones dėl M. J. galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybių, neabejotinai patvirtintų jo kaltę.
Teismo vertinimu, tyrimas administracinio nusižengimo byloje yra atliktas neišsamiai, nes jo atlikimo metu nebuvo tiksliai nustatytos visos administracinio nusižengimo tyrimui reikšmingos aplinkybės, kurios teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, jog M. J. 2024 m. gruodžio 6 d., 9.45 val., Klaipėdos miesto sav., Klaipėdoje, Taikos pr., vairuodamas automobilį V. T., kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmąją eismo juostą kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus, tuo pažeisdamas KET 1.1 punkto reikalavimus.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.
Atsižvelgiant į tai, kas, išdėstyta, Institucijos 2025 m. balandžio 10 d. nutarimas naikintinas, o bylą grąžintina Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui papildomam bylos aplinkybių tyrimui. Papildomo tyrimo metu turi būti įvertintos tarnybiniame automobilyje V. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengto vaizdo registratoriaus techninės savybės, galinčios įtakoti gaunamo vaizdo ypatumus, tuo tikslu papildomo tyrimo metu svarstytinas klausimas ir dėl eksperimento skyrimo (ANK 593 straipsnio 1 dalies 6 punktas), siekiant tiksliau atkurti įvykio mechanizmą ir patikrinti M. J. versiją.
Kadangi aptariamoje situacijoje reikalinga atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą ir papildomas bylos aplinkybes apylinkės teismui būtų sunku nustatyti, byla grąžinama skundžiama nutarimą priėmusiai Institucijai (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
pareiškėjo M. J. atstovo advokato Viačeslavo Žarkovo skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. P. 2025 m. balandžio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje 30-ANR_N-4026-2025 (ROIK: 25264192631) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.