Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės kooperatinės bendrovės Gyventojų ir smulkaus verslo kredito unijos atstovui vadovui A. V. ir ieškovių atstovei advokatei E. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių kooperatinės bendrovės Raseinių kredito unijos, kooperatinės bendrovės Ignalinos kredito unijos, kooperatinės bendrovės Pareigūnų kredito unijos ir kooperatinės bendrovės Gyventojų ir smulkaus verslo kredito unijos prevencinį ieškinį atsakovei kooperatinei bendrovei Lietuvos centrinei kredito unijai dėl uždraudimo atsakovei Lietuvos centrinei kredito unijai atlikti neteisėtus veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę, išvadą duodanti institucija – Lietuvos bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių, įskaitant dėl žalos atsiradimo grėsmės

Ieškovės, kaip atsakovės narės, yra priėmusios sprendimus nuo 2017 m. kovo 31 d. išstoti iš atsakovės, kaip vienintelės Lietuvoje esančios centrinės kredito unijos, siekdamos įkurti po reformos galimą kitą Centrinę kredito uniją, ir yra pateikusios atsakovei atitinkamus prašymus (el. bylos 1 t., b. l. 10–16, 1 t., b. l. 32–38).Kaip paaiškino ieškovės kooperatinės bendrovės Gyventojų ir smulkaus verslo kredito unijos vadovas teismo posėdžio metu, ieškovės nusprendė išstoti būtent nuo šios datos ir nelaukti 2018 m. sausio 1 d. reformos įgyvendinimo, t. y. iki bus įsteigta kita Centrinė kredito unija ir jie taps jos narėmis, dėl Lietuvoje esančios politinės situacijos bei atsakovės įstatų pakeitimo, dėl ko galimai pasunkėtų išstojimo galimybė (2017 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 40 sek. – 27 min. 00 sek.; 33 min. 36 sek. – 35 min. 40 sek.; 38 min. 30 sek. – 39 min. 08 sek.; 58 min. 53 sek. – 1 val. 01 min. 42 sek.) (2 t., b. l. 39–40, 41).Pastarasis paneigė atsakovės atstovės poziciją, kad tokį sprendimą galėjo sąlygoti aplinkybė, jog buvo vykdomas vienos iš narių inspektavimas, buvo nustatyti pažeidimai ir todėl būtų tekę visiems nariams dengti juos nuostolius, dėl ko būtų tekę mokėti didesnes įmokas į Stabilizacijos fondą, nes, vadovo teigimu, įmokų dydį sprendžia visuotinis susirinkimas (2017 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 39 min. 08 sek. – 40 min. 50 sek.).Vadovas taip pat paneigė, kad tokį operatyvų išstojimą galėjo sąlygoti vykdytas auditas, siekiant įvertinti unijų rezultatus, kuomet Lietuvos bankas nustatė, kad didelė dalis unijų turi finansinių problemų su mokumu ir gali tekti pagerinti savo finansinę būklę (padidinti įstatinį kapitalą), nurodydamas, kad jų rezultatai buvo geresni, nei tikėtasi (2017 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 39 min. 08 sek. – 42 min. 01 sek.). Papildydama ieškovių atstovė advokatė nurodė, kad ieškovės išstojo iš atsakovės ne siekdamos išvengti mokesčių, ką patvirtina atsakovės 204 m. gruodžio 5 d. pranešimas Nr. 2-580 dėl įmokų į Stabilizacijos fondą nustatymo (2 t., b. l. 5–11). Pagal 1 priedą unijos buvo įpareigotos sumokėti nario mokestį už trejus metus į priekį nuo 2014 metų (2 t., b. l. 7–9), o pateikti mokėjimo nurodymai (2 t., b. l. 12–16) patvirtina, kad šias įmokas avansu, įskaitant už 2017 metus, sumokėjo visos ieškovės. Be nario mokesčio kiekvieną mėnesį pateikiamos PVM sąskaitos faktūros už įvairias paslaugas (2 t., b. l. 17–20) ir išstojusioms narėms, kurios narystės neprasitęsė, mokestis už paslaugas (įskaitant i-Kubas), yra didesnis (2 t., b. l. 17 ir kita pusė, 20 ir kita pusė), nei ieškovėms, sustabdžiusioms išstojimą (2 t., b. l. 18 ir kita pusė, 19 ir kita pusė) (2017 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 45 sek. – 49 min. 00 sek.).Darytina išvada, kad ieškovių sprendimas išstoti iš atsakovės buvo nulemtas ne subjektyvių, o objektyvių kriterijų: šiuo metu vykstančios kredito unijų veiklos pertvarkymo, ko pasekoje planuojama įsteigti naują Centrinę kredito uniją, kurios steigėjomis ir narėmis ieškovės planuoja tapti. Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo 4.1. punktas reglamentuoja, kad kredito unija galės būti tik vienos Centrinės kredito unijos nare.Ieškovės kooperatinė bendrovė Raseinių kredito unija ir Ignalinos kredito unija prasitęsė išstojimo terminą iki 2017 m. liepos 31 d., tačiau visuotinis susirinkimas dėl to nėra priėmęs sprendimo (2017 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 44 min. 45 sek. – 44 min. 56 sek.).Tam, kad unija galėtų vystyti veiklą, reikalingas tam tikra kompiuterinė sistema, kaip kad šiuo atveju buvo naudojamasi i-Kubas sistema. Kaip nurodė ieškovės vadovas, šiuo metu darbai dėl alternatyvios sistemos kūrimo vyksta, įskaitant kaip ir vykdomos kitos procedūros, reikalingos atlikti tam, kad įsteigti kitą Centrinę kredito uniją (2017 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 35 min. 30 sek. – 36 min. 00 sek.).I-Kubas sistemos naudojimo sąlygos nustatytos sutartyse dėl i-Kubas sistemos naudojimo (el. bylos 1 t., b. l. 16–63). Vadovaujantis šios sutarties sąlygomis, sutartis laikoma nutraukta nuo pirmos kredito unijos išstojimo iš atsakovės bendrovės dienos, o išstojusiai kredito unijai suteikimas 30 dienų terminas duomenų perkėlimui iš i-Kubas sistemos. Be to, atsakovė su kiekviena ieškove yra sudariusi sutartį dėl i-Kubas sistemos naudojimo (el. bylos 1 t., b. l. 16–63). Sutartyse apibrėžta i-Kubas sąvoka – centralizuota internetinėje platformoje veikianti finansinių paslaugų informacinė sistema, susidedanti iš įvairių modulių ir duomenų bazių, kurią kuria ir administruoja atsakovė (1.2., 1.4., 1.7. punktai). Sutartyse numatyta, kad jos nutraukiamos kredito unijai išstojus iš atsakovės narių ir laikoma nutraukta nuo kredito unijos narystės atsakovėje pabaigos, bei, tokiu atveju, kredito unija netenka teisės naudotis i-Kubas sistema ir šioje sistemoje esančiais duomenimis nuo kredito unijos išstojimo dienos, kredito unijai suteikiant 30 dienų terminą nuo narystės atsakovės bendrovėje pasibaigimo dienos persikelti kredito unijos duomenis iš i-Kubas sistemos (Sutarties 10.3.1, 10.5 ir 10.9 punktai).Kaip matyti iš sutarčių priede Nr. 1 pateiktos i-Kubo modulių detalizacijos (el. bylos 1 t., b. l. 54–56 ir kt.), beveik visų ieškovių finansinių paslaugų savo nariams ir klientams teikimas vyksta per i-Kubas sistemą ar yra kitaip su ja susijęs. Ieškovai i-Kubas sistemoje kaupia įvairius veiklos ir buhalterinės apskaitos duomenis, naudojasi i-Kubas sistema, atidarant klientų vardu įvairių rūšių sąskaitas, išduodant paskolas, priimant pajinius įnašus, įmokas, įvairių rūšių indėlius, išduodant mokėjimo ir kredito korteles, keičiant valiutą bei sudarant sutartis su finansinių paslaugų vartotojais dėl internetinės bankininkystės, taip pat ieškovams vykdant kitas savo turimas pareigas.Ginčas tarp šalių kilo dėl galimybės ieškovėms po jų išstojimo iš atsakovės narių naudotis atsakovės administruojama finansinių paslaugų informacines sistema i-Kubas bei kitomis atsakovės, naudojant i-Kubas sistemą, teikiamomis paslaugomis, kurios būtinos siekiant užtikrinti nepertraukiamą ieškovių finansinių paslaugų teikimą savo nariams bei ieškovių teisės aktais nustatytų pareigų vykdymą iki bus užbaigta šiuo metu kuriama nauja informacinė sistema bei į šią sistemą iš i-Kubas sistemos bus perkelti visi ieškovių duomenys, sukaupti i-Kubas informacinėje sistemoje.Šalys nesutaria dėl atsakovės teisės teikti finansinių paslaugų teikimo sistemos i-Kubas nuomos (ar kitu sutartiniu pagrindu) ir kitas su šia informacine sistema susijusias paslaugas: elektroninės bankininkystės i-Unija paslaugas ieškovėms bei jų nariams (t. y. ieškovių narių lėšų priėmimo ir įskaitymo bei ieškovių narių mokėjimo nurodymų (pavedimų) vykdymo paslaugas); prisijungimo prie Lietuvos banko mažmeninių mokėjimo sistemos SEPA-MMA paslaugą; ieškovių visų tipų banko sąskaitų atidarymo ir aptarnavimo paslaugas; mokėjimo priemonių (kortelių) ieškovių nariams išdavimo ir aptarnavimo paslaugas; prisijungimo ir duomenų teikimo į Paskolų rizikos duomenų bazę (PRDB) paslaugą; prisijungimo prie Piniginių lėšų apribojimo informacinės sistemos (PLAIS) paslaugą; prisijungimo prie Skolininkų administravimo informacinės sistemos (SAIS) paslaugas; šalių paskolų įmokų surinkimo paslaugas (toliau – ginčo paslaugos).Šioje byloje pareikštas prevencinis ieškinys, siekiant uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, ko pasekoje būtų padaryta žala ieškovėms (7.1. punktas) ir jų nariams (klientams), t. y. indėlininkams, pensininkams, studentams, verslininkams, ūkininkams, valstybės tarnautojams (pareigūnams), smulkiojo verslo atstovams), sudariusiems su ieškovėmis sutartis dėl įvairių finansinių paslaugų teikimo) (7.2. punktas), ir visos kredito unijų sistemos, esančios Lietuvos finansų sistemos dalimi, stabilumui ir reputacijai (7.3. punktas).Ieškovės negaus pajamų iš savo vienintelės galimos vykdyti veiklos.Atsakovės veiksmai lemtų ieškovių narių, t. y. apie 14 tūkstančių asmenų, negalėjimą naudotis savo piniginėmis lėšomis bei kitus asmeninių finansų sutrikimo sąlygotus suvaržymus, nepatogumus ir nuostolius šiems asmenims. Ieškovės klientai negalės atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, išsiimti iš sąskaitų ir bankomatų piniginių lėšų (darbo užmokesčio, pensijų, pašalpų ir pan.), atlikti mokėjimų nei įnešdami įmokas grynaisiais pinigais, nei per internetinę bankininkystę.Ieškovės nebegalės vykdyti savo įsipareigojimų kitoms kredito unijoms ir finansų įstaigoms, vykdyti priežiūros institucijos nustatytų pareigų.Tam, kad prevencinis ieškinys galėtų būti tenkinamas, turi būti įrodytos trys esminės sąlygos: atsakovo veiksmų neteisėtumas (aptariama 13 punkte ir jo papunkčiuose), potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje (akivaizdu iš 8 punkto ir jo papunkčių), siekis pašalinti žalos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013).

Dėl ginčo paslaugų teikimo

Pagal Lietuvos Respublikos centinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2566 2 straipsnio 3 dalį, veikiančiai centrinei kredito unijai iki šio straipsnio 4 dalyje nurodyto termino (2018 m. sausio 1 d.) taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Centrinės kredito unijos įstatymo nuostatos.Kredito unijai, nesančiai atsakovės nare, finansinės paslaugos gali teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 5 punktu) (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.). Įvertinus Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus subjektus, kuriems atsakovė gali teikti finansines paslaugas, daroma išvada, kad atsakovė neturi teisės teikti finansinių paslaugų kredito unijų, kurios nėra atsakovės narės, nariams.Tačiau siekdami užtikrinti iš atsakovės išstojusių kredito unijų veiklos tęstinumą bei sklandžią kredito unijų sektoriaus pertvarkos eigą, atsakovė galėtų teikti informacinių technologijų (toliau – IT) sprendimo, reikalingo tam, kad kredito unijos galėtų teikti finansines paslaugas savo nariams, nuomos paslaugas (el. bylos 1 t., b. l. 25). IT sprendimo nuomos paslaugų poreikis šiuo metu gali atsirasti neįprastomis aplinkybėmis, t. y. pereinamuoju kredito unijų reformos įgyvendinimo laikotarpiu ši paslauga gali būti reikalinga ir iš atsakovės išstojusių kredito unijų veiklos tęstinumui užtikrinti iki tol, kol naujai įsteigta Centrinė kredito unija galės veikti pilnavertiškai. Kredito unijų sektoriaus reformos dalyviai turėtų susilaikyti nuo reformos sėkmei galinčių pakenkti veiksmų (1 t., b. l. 38).Draudžiama konkurencija galima pripažinti bet kokius veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015). Bendru atveju konkurencija skatina rinkos integraciją, ekonominę laisvę, vartotojų gerovę, ekonomikos efektyvumą ir atlieka kitas naudingas funkcija, bet tik tokiu atveju, kai elgiamasi sąžiningai, nenukrypstant nuo teisės aktų normų ir sukurtų bendro pobūdžio taisyklių. Kaip nurodyta išvadoje (4.1.–4.2. punktai) atsakovė, nepaisydama tarpusavyje sudarytų sutarčių, neturi teisės išduoti iš jos išstojusių ieškovių nariams naujų mokėjimo priemonių (mokėjimo kortelių). Šią išvadą patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. šiuo vieninteliu atveju yra sudaromos trišalės sutartys (2 t., b. l. 29–34, 35–38) (2017 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 54 min. 41 sek. – 58 min. 53 sek.). Atsakovė turi teisę teikti finansines paslaugas ieškovėms ir turi teisę verstis kita su finansinių paslaugų teikimu tiesiogiai susijusia veikla. Todėl atsakovė turi teisę teikti ieškovėms finansinių paslaugų teikimo sistemos i-Kubas naudojimo paslaugą ir kitas ginčo paslaugas (Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos 4 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 4 straipsnio 4 dalis).Svarbu yra tai, kad šiuo metu vyksta Lietuvos banko inicijuota kredito unijų sektoriaus (sistemos) reforma (el. bylos 1 t., b. l. 221). 2016 m. birželio 30 d. yra priimti kredito unijų veiklą reguliuojančių įstatymų (2016 m. birželio 30 d. priimti Lietuvos Respublikos Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2566 ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymas) pakeitimai, kuriais Lietuvos centrinei kredito unijai ir kredito unijoms iki 2018 m. sausio 1 d. nustatytas pereinamasis laikotarpis pasiruošti kredito unijų sektoriaus reguliavimo pakeitimų įsigaliojimui bei atlikti visus sistemos pertvarkai būtinus veiksmus. Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijų įstatymo redakcija suteikia galimybę rinkoje veikti ne vienai, bet kelioms Centrinėms kredito unijoms, o nuo 2018 m. sausio 1 d. kredito unijoms bus pradėti taikyti nauji Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme nustatyti reikalavimai (2017 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 05 min. 00 sek. – 1 val. 10 min. 30 sek.).Visos ieškovių finansinės paslaugos yra teikiamos naudojantis finansinių paslaugų teikimo sistema i-Kubas, todėl, jeigu ieškovėms nebus sudarytų galimybių naudotis minėta sistema, ieškovės nebegalės teikti finansinių paslaugų savo nariams, ir tai gali turėti neigiamos įtakos kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui bei kredito unijų sektoriaus reformos sėkmei.Atsakovė kredito unijų nariams teikia tik vieną mokėjimo paslaugą – mokėjimo kortelių išdavimą, todėl atsakovės 2017 m. gegužės 7 d. paaiškinimuose nurodomas finansinių paslaugų atskyrimas nėra aktualus, nes kitos finansinės paslaugos, išskyrus mokėjimo kortelių išdavimą, kredito unijų nariams nėra teikiamos, o teikti kredito unijoms (išstojusioms iš atsakovės) finansinių paslaugų sistemos i-Kubas naudojimo paslaugą teisės aktai atsakovei nedraudžia (1 t., b. l. 113).Pasisakant dėl atsakovės atsikirtimų dėl atsakovės BIC kodo nurodymo mokėjimo nurodymuose pažymima, kad Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas nedraudžia mokėjimo paslaugų teikėjams, siekiant užtikrinti tinkamą mokėjimo paslaugos suteikimą, sudaryti sutarčių su trečiaisiais asmenimis. Tam tikslui mokėjimo paslaugų teikėjas (šiuo atveju – kredito unijos) gali pasitelkti ir įvairias trečiųjų asmenų sistemas, susitarti dėl BIC kodo naudojimo ir kt. (1 t., b. l. 113).Atsakovės nuomone, tai kad ji turi teisę teikti ieškovėms i-Kubas naudojimą ir kitas ginčo paslaugas (Centrinės kredito unijos 4 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 4 straipsnio 4 dalis), prieštarauja ieškinio 5 ir 9 priedams (el. bylos 1 t., b. l. 101–106, 163–178). Be to, atsakovė paslaugos tiekimą traktuoja kaip vientisą paslaugos tiekimą nuo kliento iki atsakovės, pvz. nariai (klientai) atlieka pavedimą ieškovei, o pastaroji – atsakovei, tačiau netraktuoja kaip, kad ieškovė teikia finansines paslaugas tiesiogiai savo nariams, o ieškovės perdavimas rezultato atsakovei yra kaip administravimas, o ne paslaugos tiekimas. Tokiu būdu atsakovė traktuoja, kad ji pažeidžia imperatyvų įstatymo reikalavimą (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis), jog negali teikti finansinių paslaugų ne savo narių nariams.Banko sąskaitos sutartis (el. bylos 1 t., 101–106) ir atsakovės, kaip mažmeninių mokėjimų sistemos SEPA-MMS tiesioginio dalyvio ir mokėjimo sistemos kubas dalyvio sutartis (el. bylos 1 t., v. l. 163–178), nepatvirtina atsakovės teiginio, kad ji teikia finansines paslaugas kredito unijų nariams. Pavyzdžiui: Paslaugų teikimo sutarties (el. bylos 1 t., b. l. 64–75) 1.2 punkte nurodyta, kad atsakovė, vykdydama šio straipsnio 1.1.2 punkte nurodytus pavedimus, mokėtojų atžvilgiu veikia kaip kredito unijos (įskaitant ieškovių) atstovas, o tos pačios sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad ši sutartis taip pat yra laikoma ir kredito unijos pavedimu atsakovei atlikti šioje sutartyje nurodytus veiksmus, sudaryti sutartis su paslaugų teikėjais dėl kredito unijos įmokų už paslaugas surinkimo bei paskirstymo. Be to, tokios aplinkybės, kaip 1) kredito unijų klientai mokėjimo nurodymus pateikia kredito unijoms (ne atsakovei), 2) kredito unijų klientai mokėjimo sąskaitos sutartis sudaro tik su kredito unijomis, 3) kredito unijų klientų mokėjimo sąskaitos taip pat yra tik kredito unijose, ir kt. akivaizdžiai patvirtina, kad finansines paslaugas (išskyrus jau minėtą mokėjimo kortelių išleidimą) kredito unijų nariams teikia ne atsakovė, bet kredito unijos. Tarp kredito unijų ir atsakovės sudarytos sutartys yra bendradarbiavimo susitarimai, kurių pagrindu atsakovė tik padeda kredito unijoms teikti finansines paslaugas savo nariams (2017 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 20 min. 00 sek. – 1 val. 21 min. 40 sek.) (1 t., b. l. 116).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymu, konkrečią mokėjimo paslaugą klientui teikia tik vienas, bet ne keli mokėjimo paslaugų teikėjai (skirtingai nei teigia atsakovė, kad konkrečią mokėjimo paslaugą tuo pačiu metu teikia ir ieškovė, ir atsakovė). Tačiau, kaip jau minėta, tai nepaneigia mokėjimo paslaugų teikėjo teisės sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenimis, kurie padėtų užtikrinti mokėjimo paslaugų teikimą (1 t., b. l. 116) .Iš atsakovės atsikirtimuose į Lietuvos banko išvadą pateiktos lentelės (9 punktas) (1 t., b. l. 95) galima spręsti, kad ji ryšio priemonėmis tiesiogiai teikia paslaugas savo narių nariams, (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 36 straipsnis). Tačiau finansines paslaugas atsakovė tiesiogiai teikia tik ieškovėms (2017 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 21 min. 40 sek. – 1 val. 23 min. 53 sek.).

Dėl atsakovės veiksmų

Teismo nuomone, būtina pratęsti visų atsakovės nariams teikiamų paslaugų teikimą pereinamuoju laikotarpiu, tam, kad būtų tinkamai atlikti visi sutarčių ir kitų teisinių santykių nutraukimo veiksmai, būtini užtikrinti kredito unijų indėlininkų ir kitų klientų interesus bei viso kredito unijų sektoriaus stabilumą. Atsakovė turėtų suteikti informacinių technologijų ir finansinių paslaugų tęstinumo ir / ar pereinamąjį laikotarpį, per kurį kredito unija turėtų realias galimybes pasirengti darbui su naujomis informacinėmis sistemomis naujoje Lietuvos centrinės kredito unijos sistemoje. Suteikti duomenis, kurie yra būtini bent daliniam veiklos tęstinumo užtikrinimui pasibaigus narystei atsakovės įmonėje, tam kad ieškovė galėtų teikti finansines paslaugas.Ieškovės prašė atsakovės laikinai pratęsti ginčo paslaugų teikimą laikotarpiui, kuris bet kokiu atveju netruks ilgiau nei iki 2018 m. sausio 1 d., kai pasibaigs kredito unijų sektoriaus reformos pereinamasis laikotarpis ir įsigalios kredito unijų veiklą reglamentuojančių įstatymų pakeitimai. Apie ketinimą steigti kitą Centrinę kredito uniją ieškovės pranešė Lietuvos banko priežiūros tarnybai bei atsakovei dar 2016 m. gruodžio 20 d. pranešimu (2 t., b. l. 21–22), (2017 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 50 min. 00 sek. – 51 min. 29 sek.), 2017 m. vasario 23 d. buvo deramasi dėl i-Kubas paslaugų (2 t., b. l. 23–24), buvo deramasi dėl alternatyvių pasiūlymų (2 t., b. l. 25–26), tačiau tik 2017 m. kovo 9 d. atsakovė pateikė atsakymą, kad i-Kubas paslaugos nebus pratęsiamos (2017 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 51 min. 29 sek. – 54 min. 41 sek.).Atsakovei žinoma, kad ginčo paslaugų teikimo nutraukimas nuo 2017 m. kovo 31 d. sukels ieškovams ir jų nariams didelius nuostolius ir žalą, nurodytą 7.1.–7.3. punktuose. Nepaisant to, atsakovė atsisako sutartis su ieškovais vykdyti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios leistų išvengti didelės žalos atsiradimą ieškovams ir jų klientams. Juk atsakovė, teikdama ieškovėms ginčo paslaugas pereinamuoju laikotarpiu po ieškovių išstojimo, gautų ekonominę naudą – atlygį už ieškovėms suteiktas paslaugas.Kaip matyti iš 11.1.–11.2. punktų, i-Kubas sistemos naudojimo ir kitų ginčo paslaugų teikimas po ieškovių išstojimo iš atsakovės bendrovės teisiškai yra galimas ir atsakovei nesukeltų žalos ar kokių nors kitų suvaržymų. Atsakovė dalyvauja finansinių paslaugų kredito unijų nariams teikime, tačiau pati tiesiogiai finansinių paslaugų kredito unijų nariams neteikia (išskyrus mokėjimo kortelių išleidimą). Atsakovės dalyvavimas teikiant finansines paslaugas kredito unijų nariams pasireiškia finansinių paslaugų teikimo sistemos i-Kubas administravimu, tačiau visas finansines paslaugas (išskyrus mokėjimo kortelių išleidimą) kredito unijų nariams teikia pačios kredito unijos. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos banko pozicija (4.3. punktas, b. l. 93) ir šalių į bylą pateiktos sutartys, pavyzdžiui: Paslaugų teikimo sutarties (ieškinio 3 priedas, el. bylos 1 t., b. l. 63–75) 1.2 ir 1.3 punktai, Sutarties dėl i-Kubas sistemos naudojimo (ieškinio 2 priedas, el. bylos 1 t., b. l. 16–63) 2.4 ir 6.2 punktai. Iš byloje esančių duomenų (pvz., Bendradarbiavimo sutartyje dėl internetinės bankininkystės (ieškinio 8 priedas, el. bylos 1 t., b. l. 151–162) pateikiamame Sąskaitos apibrėžime matyti, kad mokėjimo sąskaitą kredito unijų nariai turi ne pas atsakovę, bet kredito unijose, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad mokėjimo paslaugą – kredito pervedimą – kredito unijų nariams teikia ne kredito unijos, bet atsakovė. Visais atvejais sutartys dėl finansinių paslaugų teikimo (išskyrus sutartis dėl mokėjimo kortelių išleidimo) yra sudaromos tik tarp kredito unijų ir jų narių, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymu, būtent kredito unija laikytina mokėjimo paslaugų teikėja ir būtent ji yra atsakinga už tinkamą mokėjimo paslaugos suteikimą vartotojui (kredito unijos nariui). Šios aplinkybės yra svarbios, nes atsakomybės aspektu atsakingos pačios ieškovės, išskyrus dėl mokėjimo kortelių išleidimo, o ne atsakovė (1 t., b. l. 103). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė pratęsė i-Kubas sistemos naudojimosi ir kitų ginčo paslaugų teikimą Vilniaus regiono kredito unijai (1 t., b. l. 125–150) ir Šiaulių kredito unijai (dabar – kredito unija „Baltija“) po šių išstojimo iš atsakovės bendrovės, nenurodydama apie jokias trukdančias, tai padaryti priežastis (funkcionalumą, negalimumą išskirti modulių ir pan., nereikalauta Lietuvos banko pozicijos dėl galimumo teikti ne narių nariams ir pan.) (2017 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 49 min. 00 sek. – 50 min. 00 sek.; 2017 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 10 min. 50 sek. – 1 val. 17 min. 00 sek.) (atsakovės 2017 m. gegužės 10 d. pateikti dokumentai, Dok-16440, priedai Nr. 8, 13, 14, 18, 19). Šias aplinkybės pagrindžia tai, kad atsakovė turi teisines ir faktines galimybes teikti ginčo paslaugas ieškovėms po jų išstojimo. Įtakos tokiems atsakovės veiksmais negali turėti tai, kad Šiaulių kredito unija buvo inspektuojama, todėl jai buvo pratęstas terminas naudotis i-Kubas sistema, priešingai būtų neteisinga inspektuojamai įmonei suteikti galimybę sklandžiai išeiti iš atsakovės, o toks, kuriuos veikė be nusižengimų – sudaryti kliūtis tą padaryti (2017 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 17 min. 38 sek. – 1 val. 19 min. 33 sek.). Šią išvadą taip pat patvirtina 2017 m. balandžio 27 d. raštas Nr. 2-295 „Dėl mokesčio už i-Kubas sistemos paslaugų teikimą“, adresuotas atsakovės ieškovei Gyventojų ir smulkaus verslo kredito unijai, iš kurio matyti, kad teikti i-Kubas sistemos paslaugas už tam tikrą mokestį (1 t., b. l. 107). Įvertinus 13.1.–13.5. punktuose nurodytas aplinkybes, atsakovės atsisakymas laikinai sudaryti sąlygas ieškovėms atlygintinai naudotis informacine sistema i-Kubas bei teikti kitas būtinas su šia informacine susijusias paslaugas, vertinamas kaip atsakovės bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos bei pareigos vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu pažeidimas, dėl ko vertinamas neteisėtais veiksmai, nes įstatyminis reglamentavimas teikti finansines paslaugas ne narių nariams nedraudžia.Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, ieškinys tenkinamas iš dalies, t. y. netenkinama dėl mokėjimo priemonių (kortelių) ieškovių nariams išdavimo ir aptarnavimo paslaugų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.Šiuo atveju ieškinys buvo tenkintas iš dalies (75 proc.) (prašė neuždrausti naudotis keturiomis paslaugomis, dėl vienos netenkinta), todėl proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovėms priteisiamos 2 976,6 Eur (3 968,8 Eur (992,2 Eur X 4) X 75 proc.) išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 51–62), kurios neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių, ir 93 Eur (124 X 75 proc.) žyminis mokestis už ieškinį, iš viso 3 069,6 Eur (2 976,6 Eur + 93 Eur).Proporcingai teismų atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovių atsakovei priteisiama 1 772,76 Eur (7 091,05 Eur X 25 proc.) išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 63–70), kurios neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių.Taigi, iš ieškovių atsakovei priteisiama po 443,19 Eur (1 772,76 Eur / 4 ), o iš atsakovės ieškovėms – po 767,35 Eur (3 069,6 Eur / 4) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Įskaičius šiuo vienarūšius reikalavimus, iš atsakovės ieškovėms priteisiama po 324,16 Eur (767,35 Eur – 443,19 Eur ) bylinėjimosi išlaidų.Grąžinti ieškovių atstovei advokatų kontorai už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nutarties permokėtą 22 Eur žyminį mokestį, kuris buvo permokėtas tiek atsakovei, tiek jos atstovei sumokėjus žyminį mokestį (b. l. 72–73).Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 399 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Uždrausti atsakovei Lietuvos centrinei kredito unijai (juridinio asmens kodas 110086034) nutraukti ar kitaip apriboti jos administruojamos finansinių paslaugų informacinės sistemos i-Kubas naudojimo (nuomos) paslaugų ir kitų paslaugų susijusių su šios informacinės sistemos naudojimu (paslaugų pagal šio ieškinio padavimo dieną galiojančias šalių sudarytas sutartis dėl elektroninės bankininkystės i-Unija ieškovams ir jų nariams; prisijungimo prie SEPA-MMS ir mokėjimų, ieškovių visų tipų banko sąskaitų atidarymo ir aptarnavimo; prisijungimo ir duomenų teikimo PRDB, PRDB, SAIS, atsakovės ir ieškovų paskolų ir įmokų surinkimo) teikimą ieškovėms kooperatinei bendrovei Raseinių kredito unijai (juridinio asmens kodas 110086568), kooperatinei bendrovei Ignalinos kredito unijai (juridinio asmens kodas 110088042), kooperatinei bendrovei Pareigūnų kredito unijai (juridinio asmens kodas 301788649) ir kooperatinei bendrovei Gyventojų ir smulkaus verslo kredito unijai (juridinio asmens kodas 302448934) iki bus užbaigta sukurti i-Kubas sistemą pakeisianti nauja informacinė sistema ir į ją bus perkelti visi ieškovių duomenys, tačiau ne ilgiau kaip iki 2018 m. sausio 1 d.

Priteisti ieškovėms kooperatinei bendrovei Raseinių kredito unijai (juridinio asmens kodas 110086568), kooperatinei bendrovei Ignalinos kredito unijai (juridinio asmens kodas 110088042), kooperatinei bendrovei Pareigūnų kredito unijai (juridinio asmens kodas 301788649) ir kooperatinei bendrovei Gyventojų ir smulkaus verslo kredito unijai (juridinio asmens kodas 302448934) iš atsakovės Lietuvos centrinės kredito unijos (juridinio asmens kodas 110086034) po 324,16 (tris šimtus dvidešimt keturis šimtus 16 ct) Eur bylinėjimosi išlaidas.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) grąžinti advokatų kontorai „E. V. ir partneriai“ permokėtą 22 Eur žyminį mokestį, pervedant jį į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT02 2140 0300 0153 5606.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.