- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- II-83-953/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00102-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Pažeidėjas
- G. M.
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Nr. II-83-953/2018 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00102-2019-9
2019 m. birželio 18 d.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal G. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą prašymą dėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019-01-22 nutarimo Nr. 40-ANR N-585-2019 administracinio nusižengimo byloje Nr. 19096198767 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019-01-22 nutarimu Nr. 40-ANR N-585-2019 (toliau – Nutarimas) G. M. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad jis 2018-12-28 10.10 val. (duomenys neskelbtini) g., Šiauliuose, vairuodamas transporto priemonę Toyota Highlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, todėl kliudė kelkraštyje stovintį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET. Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.
2019-02-19 teisme gautas G. M. skundas, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu. Skundą argumentuoja tuo, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra įsikūręs (duomenys neskelbtini) biuras, kuriame eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės Mercedes Benz vairuotojas savininkas atliko notarinius veiksmus. Automobilis Mercedes Benz buvo pastatytas ir paliktas tam neskirtoje vietoje, galimai užvažiavęs ant šaligatvio ar pastatytas šalia tam neleistinoje vietoje, todėl keltinas klausimas, kuris iš vairuotojų yra kaltas dėl eismo įvykio. Būdamas atsakingu vairuotoju ir eismo dalyviu, nenorėdamas sukelti avarinių situacijų bei trukdyti kitiems eismo dalyviams, pavažiavo toliau (per kokį 50-100 metrų), kur galima sustoti, sustojo ir atėjo į eismo įvykio vietą, tačiau automobilis Mercedes Benz buvo nuvažiavęs. Esant šioms aplinkybėms keltinas ir antras klausimas, kuris iš eismo įvykio dalyvių pasišalino iš eismo įvykio. Institucija, priimdama Nutarimą netinkamai įvertino bylos aplinkybes, įrodymus bei pažeidė jo Konstitucines teises. Nutarime nurodyta, kad jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo jį išaiškinti. Pareiškia, kad niekada neprisipažino padaręs nusižengimą, tai yra nurodyta ir AN protokole, surašytame 2019-01-07 dieną. Taigi, netinkamas įrodymų vertinimas ir sudarė prielaidas priimti netinkamą ir neteisėtą Nutarimą. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad administracinio nusižengimo nepadarė, kad iš eismo įvykio nepasišalino. Policijos institucija šiuos jo argumentus vėl gi vertino kritiškai, į juos visiškai neatsižvelgė. Neatsižvelgdamas į šiuos jo motyvus bei jam nepadarius administracinio nusižengimo, bet už tai paskyrus administracinę nuobaudą, buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Pareigūnas, nagrinėjęs jo administracinio nusižengimo bylą visiškai nepaisė įstatymų keliamų reikalavimų ir bylą išnagrinėjo nepasiruošęs. Nebuvo nustatyta tiksli žala, nenurodyti abiejų automobilių apgadinimo mastai ir kitos reikšmingos aplinkybės, neįvertino Mercedes Benz vairuotojo veiksmų. Nutarimas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Nutarime motyvuotų aplinkybių įvertinimo pasigendama. Iš nutarimo neaišku, kokiais faktiniais duomenimis padarytos išvados apie jo tariamai įvykdytą teisės pažeidimą.
Teisme G. M. palaikė savo skundą ir prašė panaikinti Nutarimą. Nurodė, kad jis buvo pas notarą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir automobilį pastatė aikštelėje prie langų ir durų parduotuvės. Grįžo iš notaro, pavažiavo ir pasirodė, kad kliudė veidrodėlį. T. y. iš aikštelės išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, pasukdamas į dešinę pusę, kur kelkraštyje stovėjo automobiliai. Važiuodamas pajuto bakstelėjimą, todėl sustojo šalia to automobilio, ties kuriuo pajuto garsą. Apėjo, apžiūrėjo, buvo ūkanotas oras, tai nieko nepastebėjo. Nuotraukose taip pat beveik nieko nesimato. Gatvėje prisirinko automobilių, taksistai, klausė, ko čia stovi, todėl jis nenorėjo trukdyti eismui, tai pavažiavo 300 m į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pastatė savo automobilį. Pastatęs automobilį, atėjo į įvykio vietą, bet to kito automobilio jau nebebuvo. Kai jis išlipo iš automobilio pirmą kartą, tai jam atrodė, kad jis kliudė veidrodėlį. Pažiūrėjus, pamatė, kad jis yra nulenktas, bet ant automobilio šono sugadinimų nematė arba dėl šoko galėjo jų nepastebėti. Ant jo automobilio „praktiškai“ nieko nesimatė. Po to nuvažiavo į darbą ir darbuotojas pasakė, kad yra nubrozdintas jo automobilis. Tuomet sėdo į automobilį, kad nuvyktų į policiją, bet tuo momentu jam paskambino pareigūnas ir jis geranoriškai prisistatė į komisariatą. Pareigūnų jis klausė, ar bus įvertinti jo paaiškinimai, tai jam buvo pasakyta, kad jei neparašys atsiliepimo, jog nuoširdžiai gailisi, tai jam bus arba teisių atėmimas, arba bauda virš 1000 eurų, todėl tai ir parašė, nes jam nebuvo palikta kito varianto. Buvo užsilenkęs kito automobilio veidrodėlis, o ne jo. Kito automobilio vairuotojas taip pat nematė nubrozdinimų, nes jie gal buvo nežymūs, todėl jis išvažiavo. Jis apžiūrėjo tą kitą automobilį ir tikrai nieko nepastebėjo, o savo gerai neapžiūrėjo, nes susirinko krūva žmonių ir visi šaukė, kodėl jis čia stovi. Teismui palieka spręsti, kuris iš jų pasišalino iš eismo įvykio vietos. (duomenys neskelbtini) gatvėje yra vienpusis eismas, bet išvažiuojant iš aikštelės nėra ženklo. Jis turėjo sukti į kairę pusę, bet suko į dešinę ir pavažiavęs pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ten pasuko, nes jam skubiai reikėjo į vertimų biurą. Jis nebėgo iš įvykio vietos, o tik nuvažiavo, kad netrukdytų eismui. Jam nebuvo tikslo pasišalinti. Taip pat buvo padarytas aplinkinių poveikis, kuriam pasidavė. Jis žino pareigą, kad sukėlus eismo įvykį, reikia likti įvykio vietoje ir kviesti nukentėjusįjį arba policiją, bet reikia turėti protingumo kriterijų, nes jis stovėjo viduryje gatvės. Kai jis grįžo į įvykio vietą ir nerado automobilio „Mercedes“, jis nekvietė policijos, nes nebuvo įsitikinęs, kad padarė eismo įvykį, kadangi galvojo, jog jis tik nulenkė veidrodėlį. Jis nematė nuotraukų su apgadinimais, tik dabar susipažino su byla. Nuotraukose apgadinimų praktiškai nesimato. Apžiūrėjęs tą automobilį jis kreipė dėmesį į veidrodėlį, todėl kitų apgadinimų nematė. Jis girdėjo važiuodamas kažkokį garsą, t. y. girdėjo kontaktą, bet išlipęs nematė sugadinimų. Ant jo automobilio yra tik menkas sugadinimas, o tai rodo, kad stipraus kontakto negalėjo būti. Be to, to automobilio dažai net nenusilupę. Jis nepastebėjo sugadinimų ant savo automobilio. Nebuvo stipraus kontakto su kitu automobiliu – ten „mizeris“. Jis nesako, kad automobilis nėra sugadintas, bet sako, kad nebuvo pabėgimo iš įvykio vietos, nes tam nebuvo prasmės. Iš kiemo išvažiuojant yra vienpusio eismo ženklas, o išvažiuojant iš aikštelės - nėra. Jis ginčija tą dalį, kad iš įvykio vietos jis nepabėgo. Be to, nukentėjusiojo automobilis stovėjo važiuojamojoje dalyje. Po įvykio jis sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje prie vertimų biuro, todėl pateikia tai patvirtinantį dokumentą. Pastatęs ten automobilį, jis grįžo pažiūrėti to kito automobilio, bet jo neberado, todėl vėl grįžo į vertimų biurą pasiimti dokumento. Jis nebėgo iš įvykio vietos. Su juo policija neturėjo ir neturės problemų. Prašo vertinti jo prisipažinimą, nes jis pasako teisybę. Važiavo prieš eismą, pasitraukė iš įvykio vietos, bet dėl to, kad nematė, jog apgadino kitą automobilį. Jam nebuvo logikos bėgti iš įvykio vietos.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atsiliepime į skundą nurodyta, kad su G. M. skundu nesutinkama, prašoma Nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Taip pat pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde ir teigia, kad niekada nepripažino padaręs administracinius nusižengimus, tačiau šioje administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys - G. M. 2019 m. sausio 22 d. ranka parašyta frazė „Dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailiuosi“ ir parašas ant 2019 m. sausio 7 d. protokolo Nr. 40-ANR_P-404-2018, patvirtina priešingas aplinkybes.
Šiaulių apskrities VPK atstovas D. M. paaiškino, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. G. M. pagrįstai patrauktas atsakomybėn, t. y. surinkus duomenis, kad asmuo pasišalino eismo įvykio vietos, prieš tai jį sukėlęs. Asmens paaiškinimai, kad jis buvo vertimų biure (duomenys neskelbtini) gatvėje patvirtina, kad jo noras buvo ne pasitraukti iš įvykio vietos, kur yra intensyvus eismas, o nuvažiuoti jam reikiamu klausimu į vertimų biurą. T. y. G. M. norėjo pasišalinti iš eismo įvykio vietos ne tam, kad patrauktų automobilį iš intensyvios gatvės, o sutvarkyti savo seniai suplanuotus reikalus. Jei jis norėtų patraukti automobilį iš intensyvios gatvės, tai tą galėjo padaryti žymiai paprasčiau, t. y. galėjo važiuoti ne prieš eismą į (duomenys neskelbtini) gatvę, o pastatyti automobilį toje pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo, kur yra aikštelė. Be to, galėjo tą padaryti (duomenys neskelbtini) gatvėje prie ginklų parduotuvės, todėl jam nereikėjo važiuoti tokio didelio atstumo tam, kad būtų patrauktas automobilis. Tai tik patvirtina, kad asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos ir kaltė dėl to yra įrodyta. Be to, G. M. posėdžio metu nurodė, kad tai nieko tokio, nėra apgadinimo, jo nepastebėjo, nors apgadinimas yra akivaizdus. Policijos nuomone, nutarimas yra pagrįstas, todėl prašo skundo netenkinti.
Liudytojas V. E. teisme parodė, kad jis turi automobilį „Mercedes Benz C200“. Šiai dienai automobilis jau yra sutvarkytas, jį tvarkė įmonė, kainavo apie 900 eurų. Tą dieną išvyko į darbą, tačiau pamiršo dokumentus, todėl grįžo namus, sustojo prie įvažiavimo į kiemą ir nuėjo pasiimti dokumentus, kur užtruko 3-4 min. Grįžęs sėdo į automobilį ir išvažiavo. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) prie turgaus ir tada jam paskambino iš policijos, pasakė apie įvykį, tai jis sugrįžo. Kadangi buvo sugadintas galinis dešinės pusės sparnas, tai atėjęs į automobilį jis jo negalėjo matyti. Automobilį pastatė prie pat įvažiavimo į kiemą įlankėlėje, o ne tiesioje linijoje. Kai sulaukė skambučio iš policijos ir atvažiavo į įvykio vietą, tai ten jau buvo pareigūnai, kurie išmatavo jo automobilį, nubraižė planą, surašė protokolus. Buvo apgadintas dešinės pusės užpakalinis sparnas. Kitų sugadinimų nepastebėjo, jų nebuvo ir kai tvarkė automobilį. Iki įvykio ant automobilio nebuvo nei vieno įbrėžimo. Dabar parduodant bus mažesnė automobilio vertė, nes yra daužta. Kai atėjo prie automobilio, tai veidrodėlis nebuvo užlenktas, nes sėdo į jį ir nuvažiavo. Bute užtruko iki 5 min. Kai jis pamatė sugadinimus, tai išsigando, nes nebuvo nei vieno įbrėžimo, o automobilį turi tik antrus metus. Jo automobilis yra draustas „Kasko“ draudimu, žala jam atlyginta, bet parduodant automobilį kris jo vertė.
Liudytojas M. Ž. teisme parodė, kad įvykio tikslios datos neprisimena, tik ją gali pasakyti pagal darytą nuotrauką įvykio vietoje. Jis padarė dvi nuotraukas: automobilio, kurį apgadino, ir asmenį, kuris pažeidimą padarė. Jas tuoj pat atsiųs el. paštu teismui. Jis išsuko iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pamatė neteisingai stovintį automobilį, nes toje gatvėje yra vienpusis eismas. Jis prie jo privažiavo, tas automobilis pajudėjo ir apgadino kitą automobilį. Jis žiūrėjo, kas toliau bus, tai automobilis sustojo, vairuotojas iš jo išlipo, apžiūrėjo apgadintą automobilį, grįžo atgal į savo automobilį ir nuvažiavo. Kai vairuotojas išlipo apžiūrėti apgadintą automobilį, tai jis jo paklausė, ką jis čia daro, tai vairuotojas atsiprašė, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Dešiniu automobilio šonu prabraukė kitam automobiliui. Vairuotojas apžiūrėjo automobilio šoną, kuris buvo apgadintas. Tas apgadintas automobilis stovėjo kampu, o pažeidėjas važiavo ir brūkštelėjo kito automobilio galinę dalį. Vairuotojas apžiūrėdamas atėjo iki automobilio priekio. Jis pažeidėjo automobilį nufotografavo, kai jis pradėjo nuvažinėti. Fotografavo, kad būtų įsidėmėtas jo valstybinis numeris.
Liudytojas Ž. S. teisme parodė, kad G. M. jam yra matytas einant tarnybines pareigas. Eismo įvykis įvyko ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Tuo metu tarnybines pareigas ėjo su G. B. Įvykis įvyko prieš Naujuosius metus gruodžio mėnesį. Buvo gautas iškvietimas iš pašalinio asmens, kuris pastebėjo, jog važiuojantis automobilis kliudė stovintį automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvykę į įvykio vietą jie nieko nerado, t. y. nebuvo nei vieno automobilio, todėl pagal duotus automobilių valstybinius numerius ieškojo abiejų automobilių. Pirmiausia rado nukentėjusįjį, kuris buvo išvykęs iš kiemo ir pats net nematė sugadinimų, ir jiems kartu su juo apžiūrint automobilį, juos pastebėjo. Nukentėjusysis paaiškino, kad anksčiau jų nebuvo. Automobilio nuotraukos buvo daromos. Nukentėjusysis atvyko į įvykio vietą, nes netoliese buvo. Jiems liudytojo buvo nurodyti abiejų automobilių numeriai. Pagal turimą duomenų bazę ieškojo kaltininko, su juo susisiekė ir jis atvyko į policijos komisariatą, kur jis buvo apklausinėjamas ir buvo daromos jo automobilio nuotraukos. Asmuo sakė, jog nejuto ir nesuprato, kad apgadino kitą automobilį, sakė, jog apgadinimų nėra. Vairuotojas nebuvo labai susidomėjęs į pasišalinimo faktą. Liudininkui skambino, jis tą pačią dieną buvo atvykęs. Nukentėjusiojo automobilis buvo užfiksuotas, kai grįžo į įvykio vietą. Jis atsistojo į maždaug tą pačią vietą, kurioje stovėjo apgadinimo metu.
Liudytojas G. B. teisme parodė, kad įvykį žino, nes gavo pranešimą apie techninį įvykį su pasišalinimu. Viskas įvyko už (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos arčiau parduotuvės. Atvykę į įvykio vietą rado apgadintą automobilį, nors gali būti, kad iš pradžių nieko nerado. Jam atrodo, kad nukentėjusysis net nepastebėjo apgadinimo ant savo automobilio. Jie bandė susisiekti su tuo piliečiu, bet neprisimena, ar jis atvyko į įvykio vietą. Atrodo, kad buvo apgadintas šviesios spalvos „Mercedes“ markės automobilis. Neprisimena, kokie buvo padaryti apgadinimai. Taip pat buvo liudininkas, kuris matė eismo įvykį, ir jis buvo nurodęs kaltininko automobilio valstybinius numerius. Tuomet jie susisiekė su pažeidėju, bet neprisimena, kur su juo susitiko, tačiau realiai susitikę buvo. Jie apžiūrėjo automobilį „Mercedes“ ir visureigį ir nustatė, kad jų apgadinimų aukščiai atitinka. Visureigio vairuotojas sakė, kad „brūkštelėjo“ kitam automobiliui, tačiau nebuvo kur statyti automobilio, tai nuvažiavo jo pasistatyti ir būtų atėjęs į įvykio vietą. Negali pasakyti, ar pažeidėjas nurodė, kaip ir kur „brūkštelėjo“ kitam automobiliui. Jie apžiūrėjo automobilį ir matė apgadinimus. Jis negali pasakyti, ar pažeidėjas nurodė, jog apžiūrėjo kitą automobilį, tačiau nieko nematė ir išvažiavo, ar „brūkštelėjo“, bet nuvažiavo su mintimi grįžti į įvykio vietą, o grįžęs nieko nerado. Tarnybiniame pranešime įvykio aplinkybes išdėstė iš paaiškinimų.
Liudytoja A. J. teisme parodė, kad pareiškėjas G. M. jai yra matytas einant tarnybines pareigas. Jis pasišalino iš įvykio vietos. Neprisimena, kodėl asmuo persigalvojo, protokole vienoje vietoje nurodydamas, jog nesutinka, kad pasišalino iš įvykio vietos, o kitoje vietoje – kad nuoširdžiai gailisi. Gal gailėjosi dėl paties įvykio. Sakė, kad ant nukentėjusiojo automobilio nieko nėra, nors iš tikrųjų apgadinimas buvo akivaizdus. Pažeidėjas sakė, jog nieko nėra, kad reikėtų kelti tokią problemą.
Liudytojas G. G. teisme parodė, kad G. M. buvo surašytas protokolas dėl eismo įvykio sukėlimo ir pasišalinimo iš jo. Jis nagrinėjo šią bylą ir išnagrinėjus visas aplinkybes buvo priimtas atitinkantis sprendimas skirti administracinę nuobaudą. Išnagrinėjus visą bylą, peržiūrėjus visus įrodymus, baigiant ją nagrinėti ir priimant sprendimą, jis paklausė G. M., ar šioje byloje nėra jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes peržiūrėjus bylą, niekur nebuvo ranka to įrašyta. Jis asmens paklausė žodžiu, ar jis gailisi dėl šio pažeidimo, nes tai galėtų laikyti atsakomybę lengvinančiąja aplinkybe, kadangi to niekur nebuvo užfiksuota. Asmuo nurodė, jog dėl šio nusižengimo gailisi, su juo sutinka, todėl priimant sprendimą šioje byloje tai buvo laikyta atsakomybę lengvinančiąja aplinkybe ir buvo priimtas sprendimas švelnesnis nei vidurkis. Prierašą G. M. pats savo ranka įrašė į protokolą. Jei asmuo klausė, kokia bus atsakomybė, jei jis neprisipažins, tai jis turėjo supažindinti su numatyta atsakomybė. Prisimena, jog aiškino G. M., kad nuobauda skiriama, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančiąsias ir sunkinančiąsias aplinkybes. Tuomet „išsirutuliojo“ tas jų pokalbis, kad asmuo prisipažino ir gailėjosi. Jis išaiškino jam visą nuobaudos skyrimo tvarką, t. y. kad nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bus skirtas bausmės vidurkis, o esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į tai bus atsižvelgta ir bausmė bus mažinama nuo vidurkio į mažesnę pusę.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Iš Nutarimo matyti, kad G. M. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, nubaustas 610 Eur bauda už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.
Iš G. M. skundo matyti, kad jis neigia savo kaltę dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pažeidimo padarymo, tačiau paties fakto, kad vairavo automobilį įvykio vietoje, neginčija. Taip pat ginčija paties Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Išnagrinėjus G. M. skunde nurodytus argumentus bei susipažinus su administracinio nusižengimo byloje esančia medžiaga matyti, kad:
- administracinio nusižengimo protokole, kuriame G. M. surašytas kaltinimas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, užfiksuota, kad G. M. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi;
- eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta;
- G. M. 2018-12-28 paaiškinime nurodyta, kad sukdamas kliudė kaip jam pasirodė stovinčios mašinos veidrodėlį. Išlipęs apžiūrėjo automobilį, tačiau nieko įtartino nepastebėjo. Kadangi susidarė kamštis neturėjo daug laiko apžiūrai. Pavažiavo iki (duomenys neskelbtini) g. vertimų biuro, ten sustojo ir dar kartą grįžo apžiūrėti įvykio vietą, tačiau mašina, kuria jis kliudė, buvo išvažiavusi. Nuvykus į darbą kolega parodė, kad pažeistas jo mašinos bamperis, pats to nematė. Jau važiavo į policiją, kai sulaukė pats iš jos skambučio;
- M. Ž. 2018-12-28 paaiškinime nurodyta, kad jis matė, kaip automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas kliudė stovintį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Išlipęs iš automobilio vairuotojas apžiūrėjo kliudytą automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino;
- V. E. 2018-12-28 paaiškinime nurodyta, kad sulaukė policijos pareigūnų skambučio, kad yra apgadintas jo automobilis. Atėjęs prie automobilio pastebėjo, kad apgadinta užpakalinė dešinės pusės automobilio dalis;
- Šiaulių apskrities VPK pareigūno G. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad
gavo pranešimą, kad adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini) yra techninis eismo įvykis, automobilis Toyota valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė stovintį automobilį, Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos, praneša liudininkas, vietoje nelaukia. Nuvykus minėtu adresu neberado minėtų automobilių, tada buvo susisiekta su Mercedes Benz vairuotoju V. E., kuris atvyko į eismo įvykio vietą, ir paaiškino, kad nepastebėjo apgadinto savo automobilio, bet dabar mato, kad yra apgadinta užpakalinės dešinės pusės automobilio dalis, kas galėjo apgadinti automobilį nežino, žalos šiuo metu nurodyti negalėjo. Paskambinus pranešėjui M. Ž. ir jam atvykus į policiją paaiškėjo, kad jis važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir sukdamas į (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (iš kurios gatvės atvažiavo nematė), kad važiuodamas priešais eismą kliudė stovintį automobilį Mercedes Benz ir jį apgadino, sustojęs apžiūrėjo ir nuvažiavo pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, kur nuvažiavo pasakyti negalėjo. Paskambinus Toyota vairuotojui G. M., kuris atvykęs į Purienų g. 48, Šiauliai, paaiškino, kad 2018-12-28 apie 10 val. važiuodamas iš Notarų biuro, sukdamas į (duomenys neskelbtini) g., galimai kliudė stovintį automobilį, išlipęs apžiūrėjo automobilį nieko įtartino nepastebėjo ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos, kadangi buvo automobilių spūstis. Eismo įvykio vieta fotografuota, sudaryta eismo įvykio schema, iš vairuotojų ir liudininko paimti paaiškinimai, įteikta pažyma draudimui. Automobiliai buvo nufotografuoti;
- Šiaulių apskrities VPK pareigūnės A. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad susisiekus su V. N. ir paklausus koks žalos dydis nustatytas automobiliui Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta, kad žala padaryta iki 700 Eur;
- transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuota, kad automobiliui Toyota Highlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti sugadinimai: priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės sparnas;
- CD su vaizdo nuotraukomis įkeltos nuotraukos iš eismo įvykio, kur užfiksuoti ant automobilių Toyota Highlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai. Kaip matyti, kurių aukščiau pagal pridėtas liniuotes sutampa.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018, 20 punktas) Taigi bylą nagrinėjanti institucija (nagrinėjamu atveju – teismas) turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.
Teismas, išnagrinėjęs Nutarimą bei su juo susijusią medžiagą, nesutikti su Institucijos Nutarime nustatytu teisiniu vertinimu bei naikinti procesinį sprendimą remiantis vien tik G. M. skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad Institucija rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, Nutarime aiškiai nurodytas procesinio sprendimo turinys, kvalifikacija ir nuobaudos paskyrimas, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai nebuvo padaryti. Teismas sutinka su Institucijos atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria Institucijos išvadoms, o vien tai, kad Institucija priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi G. M., nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto Nutarimo panaikinimui.
G. M. iš esmės neneigia padaręs eismo įvykį, tačiau siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir nurodo gynybinę versiją, kad automobilis Mercedes Benz buvo pastatytas ir paliktas tam neskirtoje vietoje, todėl keltinas klausimas, kuris iš vairuotojų yra kaltas dėl eismo įvykio. Kaip matyti iš bylos duomenų, liudytojas M. Ž., tiesiogiai matęs įvykį, pranešė policijai apie automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo elgesį, t. y., kad jis važiuodamas kliudė stovintį automobilį Mercedes Benz, ir jį apgadino, be to, išlipęs iš automobilio vairuotojas apžiūrėjo kliudytą automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, ką patvirtino ir pats G. M. teikdamas paaiškinimą, t. y., kad sukdamas kliudė kaip jam pasirodė stovinčią mašiną, išlipęs apžiūrėjo automobilį, tačiau nieko įtartino nepastebėjo ir nuvažiavo, vėliau dar kartą grįžo apžiūrėti įvykio vietą, tačiau mašina, kuria jis kliudė, buvo išvažiavusi. Savo kaltę G. M. pripažino ir administracinio nusižengimo protokole, bei Šiaulių apskrities VPK pareigūnams bendraujant su juo. Įvykusį eismo įvykį patvirtina ir byloje esančios CD diske fotonuotraukos su automobilių apgadinimais. Šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję ir patvirtina administracinio nusižengimo protokole nurodytas administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes. Be to, atmestina G. M. pozicija, kad jis nebuvo įsitikinęs, kad padarė eismo įvykį, o galvojo, kad nulenkė tik veidrodėlį, tačiau šiuos asmens parodymus paneigia liudytojo M. Ž. tuoj po eismo įvykio padaryta nukentėjusiojo asmens automobilio nuotrauka iš kurios matyti, kad veidrodėlis nėra nulenktas, tačiau automobilio galinio sparno dalis yra aiškiai apgadinta, nepastebėti tokio įlenkimo nėra galimybės, o kad G. M. tokį apgadinimą vertina kaip menkavertį, laikytina, kaip bandymą švelninti savo atsakomybę. G. M. teisme nurodė, kad juto balkstelėjimą, todėl pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus turėjo pareigą sustoti ir likti eismo įvykio vietoje, o nepasišalinti iš eismo įvykio vietos. Asmens paaiškinimai, kad jis neturėjo kur pastatyti automobilį, o pastatė prie vertimų biuro ir grįžo į įvykio vietą nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, o teismo posėdžio metu pateikta neįgaliojo pažymėjimo kopija su vertimo biuro inicialais patvirtina, kad asmuo nuo eismo įvykio pasišalino pakankamai didelį atstumą ir ėjo tvarkyti savo asmeninių reikalų ir nesikreipė į policijos įstaigą iš karto po sukelto eismo įvykio. Pažymėtina, kad G. M. nurodyta aplinkybė, kad galimai kitas automobilis, kuris nedalyvavo eismo įvykyje, t. y. buvo pastatytas ir nejudėjo, negali būti priežastiniame ryšyje su G. M. inkriminuotu ANK 426 straipsnio 1 dalyje, numatytu pažeidimu, kadangi straipsnio dispozicija reglamentuoja asmens pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, o tai, kad V. E. pasitraukė iš įvykio vietos, negali būti prielaida jo kaltės, nes asmuo net nežinojo apie jo automobiliui padarytus apgadinimus.
Dar G. M. nurodo, kad Nutarime nepažymėta jo kaltės forma, tačiau teismas pažymi, kad apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius, šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje situacijoje G. M. suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino, jo kaltės turinys nustatytas išanalizavus įvykio aplinkybes, bylos medžiagą.
Kaip jau matyti iš anksčiau išdėstytos byloje turimos medžiagos paneigtina G. M. nurodyta aplinkybė dėl Nutarimo neteisėtumo, dėl jo atžvilgiu Nutarime pripažintos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kadangi akivaizdu, Institucija rėmėsi jo paties prisipažinimu protokole ir paaiškinime, todėl teismui nesuvokiamas toks pažeidėjo prieštaringas elgesys savo ankstesniems veiksmams.
Taip pat paneigtina ir skundo aplinkybė dėl žalos nenustatymo, kadangi iš Šiaulių apskrities VPK pareigūnės A. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo pasikreipta dėl informacijos apie padarytą žalą automobiliui Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pateikimo, po ko nurodytas žalos dydis iki 700 Eur.
Teismas įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, joje priimtą ir G. M. skundžiamą Nutarimą, G. M. skundo argumentus ir motyvus, teisme apklaustų asmenų parodymus, konstatuoja, kad medžiaga išnagrinėta visapusiškai ir išsamiai, joje priimtas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, padarytos teisingos išvados. Todėl G. M. skundas netenkintinas ir Nutarimas paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639-646 straipsniais,
nutaria:
netenkinti G. M. skundo dėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019-01-22 nutarimo Nr. 40-ANR N-585-2019, panaikinimo ir nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.