Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja K. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyriaus) 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 6-12N-3924 „Dėl K. G. teisės į ligos išmoką“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2017 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. (11.1) I-3743 „Dėl teisės į ligos išmoką“. Pareiškėja taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), siekiant ištirti, ar Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 8 dalis atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 38 straipsnio nuostatas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. gegužės 8 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė jai neskirti ligos išmokos už laikino nedarbingumo laikotarpį, kai ji slaugė vieną iš šeimoje augančių dvynių. Nesutikdama su tokiu sprendimu, apskundė jį VSDFV, tačiau VSDFV, remdamasi analogiškais motyvais kaip ir VSDFV Vilniaus skyrius, sprendimu jos skundą atmetė. Pareiškėja nurodė, kad jos vyras M. G. augina dvynes dukras nuo kūdikystės, kadangi jų biologinė motina po gimdymo buvo sunkiai sužalota autoįvykio metu. Dėl patirtų sužalojimų ji neteko 85 proc. nedarbingumo – ji negalėjo vaikščioti bei rūpintis savo dukromis. Šiuo metu mergaičių biologinė motina gyvena Kelmės rajone, yra prižiūrima ir slaugoma savo tėvų, nes jai reikalinga speciali priežiūra. Dvynukių motina bendrauja su dukromis, pareiškėjos vyras nuveža mergaites jos aplankyti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškėjos vyro ir dvynukių biologinės motinos santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta, nustatant dukrų gyvenamąją vietą kartu su tėvu. Įsivaikinti dukrų pareiškėja neturi teisės, kadangi jų motina yra gyva, motinystės teisių neatsisako, tačiau rūpintis vaikais ir jų auginti pati negali. Pareiškėja su M. G. susituokė (duomenys neskelbtini), kartu su juo gyvena nuo 2015 m. Nuo pat šeimos sukūrimo pareiškėjos sutuoktinio dukros gyvena kartu. Pareiškėja bendrai su sutuoktiniu rūpinasi mergaitėmis, jas išlaiko materialiai, auklėja, lavina, rūpinasi jų sveikata bei praleidžia laisvalaikį. Pareiškėjos vertinimu, jos šeima susidaro iš keturių asmenų, iš kurių yra dvi mažametės pareiškėjos sutuoktinio dukros. Pažymėjo, kad jos darbovietėje jai, kaip faktiškai auginančiai du vaikus iki 12 metų, yra suteiktos papildomos atostogų dienos, remiantis administracinėje byloje Nr. eA-452-756/2015 priimtu sprendimu, kuriuo teismas konstatavo, kad darbuotojas faktiškai auginantis vaikus, jei jis net nėra jų biologinis tėvas/mama, turi teisę į papildomą atostogų dieną per mėnesį. Pareiškėjos nuomone, ji faktiškai atlieka įmotės pareigas, todėl gali naudotis šeimos teisine apsauga. Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir į įstatymų, kuriais reguliuojamos su šeima susijusių santykių sritys, apibrėžiantys šeimą ir šeimos narius, kriterijus yra šeimos narių bendras gyvenimas, amžius, mokymasis, giminystė, svainystė, kiti artimi ryšiai. Tai, kad pareiškėjos sutuoktinio dukros yra jos šeimos nariai, neprieštarauja Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pateiktiems išaiškinimams.