Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas D. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 1/17-7-4842.

Pareiškėjas paaiškino, kad dirba FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. Yra vedęs, augina du vaikus iki dvylikos metų: T. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir M. R. (gim. (duomenys neskelbtini)). T. B. yra pareiškėjo sutuoktinės A. R. sūnus iš pirmos santuokos, jo tėvas A. B. yra miręs. T. B. jis nėra įsivaikinęs, nėra paskirtas jo globėju (rūpintoju), tačiau vaikas auga jo šeimoje, santuokoje vedamas bendras namų ūkis. Kadangi faktiškai pareiškėjas augina du vaikus, jam atsiranda papildomas užimtumas, susijęs su abiejų vaikų priežiūra ir auklėjimu. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 214 straipsniu, 2013 m. gruodžio 10 d. raštu kreipėsi į darbdavį, prašydamas suteikti vieną papildomą poilsio dieną per mėnesį. FNTT 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 1/17-7-4842 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodydama, kad DK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta papildoma lengvata pareiškėjas pasinaudoti negali, nes nėra įvaikinęs sutuoktinės vaiko iš pirmos santuokos, ar paskirtas jo globėju (rūpintoju). Nesutikimą su FNTT 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 1/17-7-4842 argumentais pareiškėjas argumentuoja JTO Vaiko teisių konvencijos 27 straipsniu, pagal kurį kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kurių užtikrinimą turi garantuoti ne tik tėvai, bet ir kiti vaiką auklėjantys asmenys; Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 22 straipsniu, kuriame įtvirtinta, jog valstybė remia šeimas (ypač gausias), auginančias ir auklėjančias vaikus; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos nuostatomis. Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį į suformuotą teismų praktiką, jog moteris, ištekėjusi antrą kartą ir turinti vaiką iš ankstesnės santuokos, nelaikoma viena auginanti vaiką net ir tuo atveju, jei naujasis sutuoktinis vaiko neįvaikino. Vaiko auginimo sampratai yra būdingi nuolatinumo ir nepertraukiamumo aspektai, realizuojami per nepertraukiamą ryšį su vaiku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teisėjų kolegijos nutartis Nr. 1-1002-0121/2009). Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjas mano, kad jam sudarius santuoką su A. R., jis įgijo teises ir pareigas ne tik sutuoktinės ir savo vaikų atžvilgiu, bet ir sutuoktinės vaikų atžvilgiu. Gyvendamas santuokoje jis augina abu vaikus, skiria jiems vienodai laiko. Ginčo sprendimas suvaržo jo, kaip darbuotojo, kuris faktiškai augina du vaikus iki dvylikos metų teises, jo sutuoktinės teises, kylančias iš šeimos teisinių santykių, bei T. B. ir pareiškėjo sūnaus – M. R. teises, kadangi apriboja galimybę skirti daugiau laisvo laiko, kurį jis galėtų skirti auginamiems savo ir sutuoktinės vaikams.