- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- e2S-846-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01866-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui
- Kategorijos
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R.K. ieškinį atsakovui PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui dėl susitarimo nutraukimo pripažinimo neteisėtu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovo PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo atliktą 2020-06-03 sutarimo Nr. 41287138 nutraukimą neteisėtu. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, t. y. išieškojimo iš ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. 0070/1502005, sustabdymą.
2. Nurodė, kad antstolis pradėjo veiksmus, susijusius su išieškojimu iš nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį 2020-12-28 paveldėjo ieškovas, kurio mastas daugiau nei 10 kartų viršija įsiskolinimo likutį pagal 2020-06-03 susitarimą. Pardavus ieškovui priklausantį turtą, ieškinio patenkinimo atveju, sprendimo vykdymas labai pasunkėtų (ieškovui reikėtų regreso tvarka prisiteisti kompensaciją, jis prarastų paveldėtus namus (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena jo šeimos nariai ir artimi giminaičiai).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi nutarė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.
4. Teismas nurodė, kad vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga – nustatęs akivaizdžią grėsmę asmens teisėms ir teisėtiems interesams.
5. Teismas vertino, kad ieškovo teiginių apie galimą grėsmę jo interesams nepakanka, siekiant įvertinti, ar yra pagrindas prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Tuo tarpu patenkinus ieškovo prašymą, būtų pažeista šioje byloje suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyra, nes prioritetas nepagrįstai būtų suteiktas ieškovo teisėms ir interesams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21d. nutartį ir priimti naują nutartį - ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Ekonomiškumo principas reikalauja, jog būtų taikomos tokios ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. O šiuo atveju antstoliui areštavus turtą, neproporcingą skolai, yra nepagrįstai suvaržomos ieškovo teisės, kadangi skola yra mokama, pavedimai atliekami, todėl nėra pagrindo manyti, kad ieškovas ateityje nevykdys savo įsipareigojimų.
6.2. Ieškiniu prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas atsakovo interesų iš esmės nepažeistų, nes šiuo metu 2020-06-03 sudarytas papildomas susitarimas tarp kreditoriaus ir skolininko, kuris pakeitė ir modifikavo prievolių pagal 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-956-510/2012 vykdymą, yra vykdoma, einamųjų įsiskolinimų nėra, tik yra ginčas, kilęs dėl to, ar 2020-06-03 tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytas susitarimas dėl skolos grąžinimo dalimis Nr. 41287138 yra nutrauktas, ar ne. Todėl nėra pagrindo manyti, kad antstoliui netaikant turto arešto, skolos išieškojimas iš esmės pasunkėtų ar taptų neįmanomas, kadangi pagal grafiką iki šios datos visi privalomi mokėjimai yra atlikti.
6.3. Šioje byloje esant ginčui dėl sutarties nutraukimo aplinkybių, kuomet nesavalaikiai, bet buvo sumokėtos dvi kredito įmokos – 300 Eur, turto (kurio arešto mastas įvertintas 149 860,72 Eur) realizavimo sustabdymas, kreditoriaus naudai paliekant tik turto areštą iki susitarimo įvykdymo, būtų proporcinga ir adekvati bei kreditoriaus interesų nepažeidžianti priemonė, lyginant su skolininko galimais praradimais areštuoto turto pardavimo vykdomajame procese atveju.
Atsiliepimas
7. Atsakovas PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentai:
7.1. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde pripažįsta, jog savalaikiai nevykdė su atsakovu 2020-06-03 sudaryto Susitarimo, o pagal Susitarimo 4 punktą tinkamas ir savalaikis susitarimo vykdymas buvo esminė sąlyga, suteikusi atsakovui teisę be atskiro įspėjimo vienašališkai nutraukti Susitarimą. Vienašališko sutarties nutraukimo pagrindu gali būti jos pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio tikėtino pagrįstumo.
7.2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (išieškojimo vykdymo procese sustabdymas) šioje byloje būtų neproporcingas, juo būtų pažeista proceso šalių interesų pusiausvyra ir ieškovui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas prieš išieškotoją, t. y. atsakovą, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, o vykdomasis dokumentas teisėtai vykdomas priverstinio išieškojimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
8. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
9. Bylos duomenys patvirtina, kad įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-956-510/2012 nuspręsta patenkinti ieškovo „Swedbank“ AB ieškinį, pareikštą atsakovams R.K. ir T.P. dėl skolos priteisimo, priteisti ieškovui „Swedbank“, AB iš atsakovų R. K. ir T. P. solidariai 364 877,04 Lt skolą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (364 877,04 Lt), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. rugpjūčio 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodyto teismo sprendimo pagrindu 2015 m. liepos 23 d. ieškovui išduotas vykdomasis raštas dėl priteistos skolos (106 783,35 Eur ir procesinių palūkanų) išieškojimo iš skolininko R. K., kuris pateiktas vykdyti antstoliui R.S. (vykdomoji byla Nr. 0070/15/02005).
10. 2019 m. gegužės 10 d. patvarkymu Nr. S-9888 antstolis R. S. vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/02005 pradinį išieškotoją „Swedbank“ AB pakeitė naujuoju išieškotoju PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialu.
11. 2020 m. birželio 3 d. naujasis išieškotojas su R. K. sudarė Susitarimą dėl skolos grąžinimo dalimis Nr. 41287138, kuriuo šalys susitarė, kad R. K. sumokėjus išieškotojui 11 583,25 Eur sumą pagal susitarime nurodytą skolos dalių mokėjimo tvarką, išieškotojas atsisakys likusios reikalavimo dalies R. K. atžvilgiu. Susitarimo 4 punktu šalys susitarė, kad bet koks šio Susitarimo 2 punkte nurodytų atsiskaitymo sąlygų pažeidimas laikomas esminiu Susitarimo pažeidimu ir suteikia išieškotojui teisę iš anksto neįspėjus skolininko vienašališkai nutraukti šį Susitarimą. Susitarimo nutraukimo atveju visos Susitarimo sąlygos, nustatančios skolos dydį, laikomos negaliojančiomis ir įsiskolinimas skaičiuojamas pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-956-510/2012. Tokiu atveju, skolos suma skaičiuojama atsižvelgiant į skolininko atliktą 8 416,75 Eur mokėjimą, taip pat ir šio Susitarimo vykdymo metu bei iš solidaraus skolininko gautus mokėjimus.
12. 2020 m. birželio 15 d. raštu išieškotojas PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas kreipėsi į antstolį ir paprašė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje ir panaikinti areštus skolininko banko sąskaitoms bei nevykdyti išskaičiavimo iš skolininkui mokamo darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų CPK 733 str. nustatyta tvarka.
13. 2020 m. birželio 16 d. patvarkymu Nr. S-20-70-14230 antstolis R. S. sustabdė vykdomąją bylą Nr. 0070/15/02005.
14. 2021 m. sausio 12 d. antstolis R. S. priėmė Turto arešto aktą Nr. 00701502005, 149 860,72 Eur sumai areštavo R. K. nuosavybės teise priklausančius šešis nekilnojamojo turto objektus esančius (duomenys neskelbtini).
15. Ieškovas nagrinėjamoje byloje pateikė ieškinį, ginčydamas atsakovo PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo atliktą 2020-06-03 sutarimo Nr. 41287138 nutraukimą neteisėtu, motyvuodamas tuo, kad ieškovo atliktas įmokų mokėjimo vėlavimas buvo galimas ir teisėtas dėl atitinkamo atsakovo neveikimo (nevykdymo savo pareigų pagal susitarimą); atsakovas nesilaikė susitarimo nutraukimo tvarkos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
16. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kaip laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.
17. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
19. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovo teiginių apie galimą grėsmę jo interesams nepakanka, siekiant įvertinti, ar yra pagrindas prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti; patenkinus ieškovo prašymą, būtų pažeista šioje byloje suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyra, nes prioritetas nepagrįstai būtų suteiktas skolininko teisėms ir interesams.
20. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir konkrečios priemonės taikymo būtinumą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, remiasi prašyme išdėstytomis aplinkybėmis bei motyvais ir negali peržengti prašymo ribų.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-727/2012 ir kt.).
22. Nagrinėjamu atveju ieškinyje ieškovas aiškiai įvardino savo reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes ir pridėjo įrodymus (ieškinio pagrindas), jo vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl pagrindinių ieškinio elementų (dalyko ir pagrindo) suformulavimo, jame nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis ieškovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas.
23. Nustačius, kad ieškovo ieškinys nėra prima facie nepagrįstas, vertintina, ar skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavo antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomu.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išvadą, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu neegzistavo grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkės ar pasidarys neįmanomu, patvirtina tai, kad byloje nėra pateikta duomenų apie tai, jog antstolis yra atnaujinęs vykdomąją bylą Nr. 0070/15/02005 ir/ar nukreipęs išieškojimą į 2021 m. sausio 12 d. Turto arešto aktu Nr. 00701502005 areštuotą ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą. Antstolis, priimdamas nurodytą turto arešto aktą, tik apribojo ieškovo disponavimo šiuo turtu teisę, tačiau neatliko jokių veiksmų, leidžiančių daryti išvadą, kad nukreips į jį išieškojimą. Pažymėtina, kad pagal CPK 628 straipsnio 3 dalį, sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais (įskaitant atvejį, kai vykdomoji byla sustabdoma pagal išieškotojo prašymą, (dėl ko šiuo atveju ir buvo sustabdyta vykdomoji byla)), antstolis gali areštuoti turtą, tačiau toks veiksmas nelaikytinas išieškojimo nukreipimu į areštuotą skolininko turtą. Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavo reali grėsmė, jog aptartas pareiškėjo turtas gali būti parduotas vykdymo procese.
25. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad ieškovas ieškiniu prašė panaikinti atsakovo atliktą 2020-06-03 susitarimo nutraukimą. Šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0070/15/02005, kurioje vykdomas 106 783,35 Eur skolos ir procesinių palūkanų išieškojimas iš ieškovo R. K.. Tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde aplinkybę, jog antstolis priėmė Turto arešto aktą Nr. 00701502005 (kuriuo areštavo 149 860,72 Eur sumai R.K. nuosavybės teise priklausančius šešis nekilnojamojo turto objektus esančius (duomenys neskelbtini)) ieškovas siejo su tuo, jog atsakovas nutraukė 2020-06-03 susitarimą.
26. Iš tarp šalių sudaryto 2020-06-03 susitarimo turinio matyti, kad susitarime nebuvo numatytas draudimas išieškotojui inicijuoti vykdymo veiksmų tęsimą vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/02005, nebuvo numatyta ir tai, kad išieškotojui atsiranda ar pasikeičia tam tikros teisės vykdymo procese priklausomai nuo, ar susitarimas galioja, ar yra nutrauktas. Taigi, pagal susitarimą, aplinkybė, jog šalys sudarė susitarimą, nesuteikė ieškovui (skolininkui) pagrindo tikėtis, kad ir galiojant susitarimui vykdymo veiksmai jo atžvilgiu nebus tęsiami.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl 2020-06-03 susitarimo nutraukimo pripažinimo negaliojančiu nėra susijęs su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kadangi nepriklausomai nuo to, ar susitarimas būtų laikomas galiojančiu ar ne, nebūtų pagrindo ieškovui susilaikyti nuo veiksmų, kuriais inicijuojamas vykdymo proceso vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/02005 tęsimas. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog ieškinio patenkinimo atveju išnyktų pagrindas atsakovui ir/ar antstoliui atlikti bet kokius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/02005. Remiantis išdėstytu, ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai apribotų atsakovo teises vykdymo procese, kurios, kaip minėta, nėra priklausomos nuo fakto, ar 2020-06-03 susitarimas yra galiojantis, ar ne.
28. Papildomai pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas negali būti siejamas vien su poreikiu užkirsti kelią kilti naujiems teisminiams ginčams. Ši aplinkybė vertintina atsižvelgiant į tai, ar prašomų taikyti priemonių sukeliamos pasekmės būtų proporcingos pasekmėms, kurios atsirastų, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos. Vykdymo veiksmų stabdymas, atsižvelgiant į vykdymo proceso stadiją ir nurodytas aplinkybes, iš esmės neapibrėžtam laikui, manytina, būtų neproporcinga priemonė ieškovo ieškinio reikalavimams užtikrinti.
29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti ar pakeisti, dėl ko nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.