Kauno apygardos teismo nutartis

2020-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-576-485/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-08-13Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-04Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-04
Bylos Nr.
1A-576-485/2020
Teisminio proceso Nr.
1-06-0-00254-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
M. B.
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-576-485/2020Teisminio proceso Nr. 1-06-0-00254-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.; 2.4.9. (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,dalyvaujant prokurorui Audriui Armui,nuteistajam M. B. ir jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 29 d. nutartimi subendrintos ir neatliktos 2 (dviejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė ir M. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, M. B. į bausmės laiką įskaityta laisvės atėmimo bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 29 d. nutartį.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 13 dienos.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

M. B. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, suimant jį teismo posėdžių salėje, kurią nurodyta baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. B. priteista 4 560,55 eurų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. B. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 26 d. apie 4.15 val., atidaręs uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) langą, įsibrovė į patalpų vidų ir tyčia pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 343 vnt. pakelių cigarečių „C. R. 100“, bendros 1 166,2 eurų vertės, 765 vnt. pakelių cigarečių „Malboro gold“, bendros 3 021,75 eurų vertės, 17 vnt. pakelių cigarečių „LD Blue 100“, bendros 57,8 eurų vertės, 87 vnt. pašto ženklų į užsienį po 0,71 centų, bendros 61,77 eurų vertės, 40 vnt. pašto ženklų po 0,45 centų, bendros, 19,6 eurų vertės, 6 vnt. po 65 g biraus tabako „Winston blue“, bendros 73,8 eurų vertės, 65 vnt. maišelius tabako „LD Red“, bendros 307,45 eurų vertės, 148 vnt. tabako vyniojamo popieriaus „OCB 32 l“, bendros 84,36 eurų vertės, 1 vnt. taksofono kortelę už 1 eurą, 1 Eur vertės, 23 vnt. taksofono kortelių po 3 eurus, bendros 75,9 eurų vertės, 16 vnt. taksofono kortelių po 5 eurus, bendros 88 eurų vertės, 46 vnt. taksofono kortelių po 10 eurų, bendros 506 eurų vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą turtinę 5463,73 eurų žalą.

2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad nuteistajam inkriminuota veika įrodyta byloje surinktais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai, todėl jis pripažintas kaltu bei jam paskirta bausmė BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose.

3. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį ir prašo jį panaikinti; paskirti jam švelnesnę bausmę, taikyti BK 63 ir 64 straipsnių nuostatas ir tinkamai subendrinti jam paskirtas bausmes.

3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas buvo klaidinamas, byloje yra daug netikslumų bei melagingų parodymų, dėl to jam buvo priimtas per griežtas nuosprendis. Jis pripažino savo kaltę, atskleidė įvykdytą nusikaltimą, teismo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi, nurodė asmenis, mačiusius bei žinančius, jog jis padarė šią nusikalstamą veiką, tai yra V. K., E. V., L. K., kurie buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu.

3.2. Pažymima, kad nusikaltimą nuteistasis padarė atsitiktinumo dėka, kadangi parduotuvė ir būrys, kuriame jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra atskirti trimis sienomis, teritoriją stebi pareigūnai. Atkreipiamas dėmesys, kad budintys pareigūnai negali palikti savo posto ar miegoti. Tik dėl pareigūnų neapdairumo ir netinkamo pareigų atlikimo buvo sudaryta galimybė jam įvykdyti nusikalstamą veiką, kadangi jeigu bent vienas iš pareigūnų būtų buvęs poste bei nemiegojęs, jam tai nebūtų pavykę.

3.3. Pasak nuteistojo, apylinkės teismas darė klaidų remdamasis liudytojų J. J. bei L. K. parodymais. Jos melavo ir klaidino teismą tiek posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigdamos, kad vakarą prieš vagystę parduotuvės langai buvo uždaryti ir buvo palikta daugiau kaip pusė cigarečių „Marlboro Gold“ dėžės. Pasak šių liudytojų, pusę dėžės sudaro 765 vnt. pakelių. Pardavėjos paklausus, kiek į pirktinę dėžę telpa cigarečių blokų, ji atsakė, kad telpa 100 blokų, tai yra 1 000 pakelių. Tokiu būdu liudytoja aiškiai melavo, kadangi 100 blokų sudaro dvi dėžes. Tokiu būdu pusę dėžės sudaro 250 pakelių. Be to, nuteistojo teigimu, parduotuvės langas buvo praviras. Atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas E. V. taip pat nurodė, kad matė du blokus cigarečių „Marlboro Gold“, tai yra 20 pakelių. Jis negalėjo matyti nuteistojo parsineštų maišų, kadangi tuo metu buvo valgykloje. Cigaretes nuteistasis dėjo tik į vieną apie 50 litrų maišą, kurį ištraukė iš parduotuvėje rastos šiukšlių dėžės. Kiti maišai buvo daug mažesni (vienas maišas apie 20 litrų ir dar vienas apie 5–10 litrų). Parsinešęs cigaretes, jis jas išpylė kambaryje ant lovos, kiti nuteistieji L. K., V. K. prisidėjo jas slėpdami sienose. Kadangi buvo remiamasi netiksliais liudytojų parodymais ir neatsižvelgta į jo nuoširdžius paaiškinimus, jis buvo apšmeižtas ir apšnekamas, todėl nuosprendis turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į nuteistojo skundą civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė su juo nesutinkantis ir prašė palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

5. Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme M. B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta per griežta bausmė, taip pat kvestionuojamas pagrobtų prekių vertės klausimas, teigiant, kad cigarečių „Marlboro Gold“ buvo pagrobta mažiau nei nurodyta kaltinime. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo skundą nagrinėja jo ribose.

8. BK 178 straipsnio 2 dalyje inkriminuojama kvalifikuotoji vagystės sudėtis, kuri apibūdinama alternatyviais jos padarymo būdais, vienas jų – vagystė įsibrovus į patalpą. Šiuo, priešingai nei to paties straipsnio 1 dalyje numatytos paprastosios vagystės, atveju, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi pagrobtų daiktų vertė, kurią kvestionuoja nuteistasis apeliaciniame skunde. Tačiau vis tik ši aplinkybė svarbi tiek BK 54 straipsnio 2 dalies kontekste, skiriant asmeniui bausmę už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, tiek ir sprendžiant civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei skundžiamo nuosprendžio motyvus, taip pat nuteistojo argumentus, pateiktus pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu be apeliaciniame skunde, pasisako dėl šios aplinkybės įrodytumo.

9. Nuteistasis pripažintas kaltu dėl to, kad jis iš pataisos įstaigos teritorijoje esančios parduotuvės nakties metu pagrobė 343 vnt. pakelių cigarečių „C. R. 100“, 765 vnt. pakelių cigarečių „Malboro Gold“, 17 vnt. pakelių cigarečių „LD Blue 100“, taip pat pašto ženklus, biraus tabako pakuotes, popierių jam vynioti ir taksofono korteles. Iš esmės sutikdamas su jam pareikštu kaltinimu, nuteistasis nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad nurodyto kiekio cigarečių „Marlboro Gold“ jis nepagrobė, o iš parduotuvėje buvusios dėžės paėmė tik du jų blokus. Pagrindo vertinti šiuos nuteistojo teiginius kaip pagrįstus ir įrodytus byloje esančiais duomenimis, apeliacinės instancijos teismo manymu, nėra.

10. Tokia išvada darytina visų pirma įvertinant paties nuteistojo parodymų nenuoseklumą. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis tos pačios apklausos metu vagystės aplinkybes nurodė visiškai skirtingai. Vienu atveju tvirtindamas, kad į parduotuvę ėjo turėdamas apie 20–50 litrų maišą, kurį pakeliui pametė, ir pagrobtus daiktus susikrovė į parduotuvėje rastus du maišus, kurie bendrai tesudarė apie 40 litrų, vėliau tos pačios apklausos metu jis nurodė, kad prisikrovė tris maišus po 50 litrų. Tuo tarpu jau apeliaciniame skunde jis nurodo, kad cigaretes dėjo tik į vieną apie 50 litrų maišą, kurį ištraukė iš parduotuvėje rastos šiukšlių dėžės, o kiti maišai buvo daug mažesni (vienas maišas apie 20 litrų ir dar vienas apie 5–10 litrų). Tokia nuteistojo pozicija vertinama kaip visiškai nenuosekli ir suteikia pagrindo abejoti jo nuoširdumu, be kita ko, tvirtinant, kad į jo turėtus maišus negalėjo tilpti visas jam inkriminuotas cigarečių kiekis. Aplinkybę, kad nuteistojo turėti maišai cigaretėms krauti buvo didesni nei 40–50 litrų, patvirtina ir liudytojo E. V. parodymai, jog jis, pamatęs kameroje ant lovos išpiltus cigarečių pakelius, nurodė nuteistajam juos išnešti ir šis jas susikrovė į du juodus 60 litrų talpos maišus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad nuteistojo turėtas maišų kiekis ir jų talpa buvo nepakankama, kad į juos būtų galima sukrauti kaltinime jam nurodytas cigaretes.

11. Skunde nuteistasis tvirtina iš pataisos įstaigos parduotuvės paėmęs tik du blokus cigarečių „Marlboro Gold“. Tuo tarpu iš civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų – inventorizacijos akto, krovinio važtaraščių, kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų sąskaitų faktūrų kopijų matyti, kad bendrovėje po 2019 m. spalio 26 d. vagystės buvo nustatytas žymiai didesnis – 765 vnt. minėtos rūšies cigarečių pakelių trūkumas. Ginčydamas šią aplinkybę nuteistasis teigia, kad liudytojos J. J. bei L. K., apklausiamos pirmosios instancijos teisme, pateikė nenuoseklius, prieštaringus ir objektyvios tikrovės neatitinkančius, tai yra melagingus, parodymus dėl pavogtų cigarečių kiekio, taip pat melavo dėl lango, pro kurį nuteistasis pateko į parduotuvę, atidarymo (ar uždarymo) aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas su šiais nuteistojo skundo argumentais sutinka tik iš dalies. Liudytoja J. J. apklausiama teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad iš persirengimo kambaryje buvusios cigarečių „Marlboro Gold“ dėžės 2019 m. spalio 25 d. jai baigiant darbą buvo likę daugiau kaip pusę, o atėjusi kitą rytą ji jų nerado. Tuo tarpu apklausiama kaip liudytoja L. K. tvirtino, kad cigarečių „Marlboro“ buvo pavogta apie 70 blokų, kurios vakarą prieš įvykį buvo sudėtos persirengimo kambaryje. Kritikuodamas šiuos liudytojų parodymus, nuteistasis atkreipė dėmesį į tai, kad vienoje cigarečių dėžėje telpa 500 pakelių cigarečių, tai yra 50 blokų, o pusę jos tesudaro 250 pakelių, taigi, jeigu pasak L. K. dienos prieš įvykį pabaigoje buvo likę tik kiek daugiau kaip pusė cigarečių „Marlboro“ dėžės, jis objektyviau negalėjo pavogti 765 vnt. pakelių. Tokius nuteistojo skundo teiginius apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

12. Visų pirma įvertintina tai, kad, liudytojų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, apklaustų pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, teigimu, inventorizacijos bendrovėje yra atliekamos kas 3 mėnesius ir tokių trūkumų anksčiau nebuvo nustatyta. Šiuo atveju inventorizacija buvo vykdoma iš karto po vagystės fakto paaiškėjimo, bendrovės darbuotojams faktiškai apskaičiuojant parduotuvėje esančias (likusias po nusikalstamos veikos nepavogtas) prekes, ir jas Vilniuje esančiam buhalterijos padaliniui palyginant su buhalterinėje apskaitoje registruotomis prekėmis. Jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių bendrovė siektų apkalbėti nuteistąjį pateikdama klaidingus trūkstamų prekių kiekius, nenustatyta, juolab kad nuteistasis teisiamajame posėdyje nurodė nuolat atliekantis bausmę pataisos namuose, nedirba ir išreiškė abejones, ar turės galimybę padengti civilinį ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina aplinkybę, kad nuteistajam neginčijant visų kitų jam inkriminuotų pagrobtų cigarečių kiekių, būtent vienos rūšies trūkstamas cigaretes bendrovė būtų nurodžiusi klaidingai. Juolab nepagrįstas nuteistojo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išsakytas teiginys, kad galimai nustatytos trūkstamos prekės buvo išdalintos nuteistiesiems „į skolą“ ir dėl to nustatytas toks jų trūkumas. Kaip jau minėta, bendrovė prekių inventorizacijas parduotuvėje atlieka kas tris mėnesius. Taigi, vertinant nuteistojo parodymus apie jo paimtus du cigarečių „Marlboro Gold“ blokus, tai reikštų, kad pardavėjos per tris mėnesius nuteistiesiems skolindamos perleido 745 vnt. pakelių būtent vienos rūšies, kurios pavogtą kiekį ginčija nuteistasis, cigarečių, tai yra į dieną bent po 8 vnt. pakelių cigarečių, kurias, kaip nurodė pardavėjos ir kaip nustatyta objektyviais duomenimis, jos saugojo atskiroje patalpoje kaip brangesnes prekes. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad nuteistiesiems buvo sistemingai skolinamos cigaretės, jų pardavimo neužfiksuojant apskaitoje, kas reikštų, kad už jas taip ir nebuvo atsiskaityta, logiškai nepagrindžiama, juolab kad duomenų apie ankstesniais nei tiriamas laikotarpiais parduotuvėje nustatytus šių cigarečių trūkumus, nėra.

13. Taigi, įvertinant išdėstytus motyvus, nors iš tiesų liudytojų J. J. bei L. K. parodymai nėra visiškai nuoseklūs, tačiau ši aplinkybė savaime negali būti pagrindu vertinti, kad civilinio ieškovo nurodomas pavogtų cigarečių „Marlboro Gold“ kiekis yra klaidingas. Atsižvelgiant į bendrovės pateiktus dokumentus, patvirtinančius iki vagystės bendrovės apskaitoje užfiksuotą prekių kiekį bei po jos nustatytą trūkumą, vien parduotuvėje pardavėjų pareigas ėjusių darbuotojų netikslus neesminių aplinkybių išdėstymas, juolab po įvykio praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, nesąlygoja pagrindo spręsti apie netinkamą pirmosios instancijos teismo įrodymų įvertinimą. Teisėjų kolegijos manymu, esminės reikšmės neturi aplinkybė, ar nuteistojo pagrobtos cigaretės buvo sudėtos vienoje dėžėje ir koks cigarečių kiekis joje telpa, kadangi, kaip pirmosios instancijos teisme nurodė ir pats nuteistasis, cigaretės buvo sudėtos ir dėžėje, ir po stalu, o tabakas sudėtas spintelėse.

14. Tuo tarpu nuteistojo skundo argumentas, jog minėtos liudytojos J. J. ir L. K. neteisingai nurodė aplinkybę, kad langas, pro kurį jis pateko į parduotuvę, buvo uždarytas, jokios esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. Apeliantas nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl svetimo turto sugadinimo išlaužiant langą. Tuo tarpu, kaip vagystė įsibrovus į patalpą, veika kvalifikuojama tiek tais atvejais, kai kaltininkas į ją patenka pašalindamas tam tikras kliūtis (sugadindamas užraktą, išdauždamas langą ir pan.), tiek ir tais atvejais, kai praėjimas į patalpą nėra užrakintas (ar, kaip šiuo atveju, nuteistojo teigimu, paliktas pravertas langas). Aptariamas kvalifikuojantis vagystę požymis konstatuojamas, jeigu iš objektyvių duomenų asmuo, darantis nusikalstamą veiką, turi ir gali suprasti, kad patendamas į patalpą, jis veikia neteisėtai, neturėdamas tam savininko leidimo (ar sutikimo). Šiuo atveju nuteistasis į parduotuvės patalpas pateko pro langą, ne jos darbo metu, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, netgi ir tikint pastarojo dėstomais argumentais, jog langas tuo metu nebuvo uždarytas. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo dalį dėl neteisingo jam suformuotame kaltinime nurodyto cigarečių „Marlboro Gold“ kiekio, nėra.

15. Analizuodamas savo patekimo į parduotuvę nakties metu aplinkybes, taip pat savo kaltės pripažinimą ir asmenų, veikusių su juo kartu padedant paslėpti pataisos įstaigoje cigaretes bei kitas pavogtas prekes, atskleidimo faktą, nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė. Pagrindo sutikti su šiais nuteistojo skundo argumentais nėra. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmė jam skirta teisėtai ir pagrįstai. Priešingai nei teigiama skunde, ji nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti M. B. apeliacinį skundą nėra.

16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl nuteistajam pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skirtinos bausmės, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos bei pakankamai detaliai ir išsamiai jo nurodytas nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Šiame kontekste pažymėtina, kad ši aplinkybė buvo nustatyta nuteistajam nepripažįstant savo kaltės pilna apimtimi, tai yra ginčijant jo nusikalstamais veiksmais civiliniam ieškovui padarytos žalos dydį, tačiau apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas pagrindo sunkinti nuteistojo teisinės padėties nagrinėdamas jo apeliacinį skundą, šios aplinkybės detaliau nevertina.

17. M. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas 14 kartų teistas. Be to, po šios nusikalstamos veikos padarymo jis buvo pakartotinai nuteistas Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nuosprendžiu. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžiu, M. B. buvo nuteistas pagal 178 straipsnio 2 dalį. Įvertinus aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje apeliantas nuteistas už naujo tyčinio nusikaltimo padarymą, dar neišnykus teistumui pagal minėtą ankstesnį nuosprendį, atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje, konstatuotina, jog apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir kaip sunkinančią M. B. atsakomybę aplinkybę nurodė tai, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55–56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.

18. Pažymėtina, jog M. B. baustas drausmine tvarka už pataisos įstaigoje padarytus nusižengimus, didžioji dauguma jam skirtų nuobaudų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu buvo galiojančios, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai. Be to, naują nusikalstamą veiką jis padarė atlikdamas bausmę už anksčiau įvykdytą nusikalstamą veiką. Jis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, kurie galėtų būti vertinami kaip apsauginis jo nusikalstamo elgesio ateityje veiksnys. Nuteistasis, turėdamas 10 klasių išsilavinimą, nedirba ir nesiekia įgyti profesijos ar legalaus pragyvenimo šaltinio, pataisos įstaigoje yra įtrauktas į narkotines medžiagas vartojančių nuteistųjų sąrašą. Beveik visos ankstesnės jo padarytos veikos taip pat buvo nukreiptos į neteisėtą svetimo turto užvaldymą bei disponavimą narkotinėmis medžiagomis, jis sistemingai nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas jauno amžiaus (nepilnametis), kas rodo, kad M. B. delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių nagrinėjamoje byloje ir naujas nusikaltimas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguojant savo elgesį nedėjo net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje. Priešingai, iš nuteistojo skundo turinio akivaizdu, jog jis nusikalstamos veikos pasekmes linkęs perkelti tretiesiems asmenims, tvirtindamas, jog pataisos įstaigos darbuotojai neužtikrino pakankamos kontrolės, taip pat neperkėlė jo į kitą būrį ir būtent dėl to buvo sudarytos prielaidos įvykdyti nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis (ir švelnesnėmis) baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė per griežta, neatitinka jo paties bei padaryto nusikaltimo pavojingumo ir šios veikos pobūdžio bei juo civiliniam ieškovui padarytos žalos dydžio.

19. Kaip jau minėta, BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos vagystę kvalifikuojančios aplinkybės, viena kurių – šios nusikalstamos veikos padarymas įsibraunant į patalpą. Tai lemia didesnį šias nusikalstamas veikas padariusio asmens pavojingumą. Be to, nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, kas rodo sistemingą nuteistojo įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltininko asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes. Šiuo atveju nuteistojo neteisėtais veiksmais civiliniam ieškovui buvo padaryta pakankamai reikšminga 4 560,55 Eur dydžio žala. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nuteistasis nurodė pataisos įstaigoje nedirbantis, todėl išreiškė abejones, ar iš jo bus galimybė šią žalą išieškoti. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau paskirtomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai nebuvo pasiekti, kadangi M. B. ir toliau darė nusikalstamas veikas nuosavybei, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatydamas mažesnį nei šio straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis bausmės dydį. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę bei apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, jog paskirta bausmė nuteistajam pripažinus kaltę turėtų būti dar labiau mažinama.

21. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam paskirtą bausmę subendrinus su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis nepažeidžiant BK 63 ir 64 straipsnyje numatytų bausmių bendrinimo taisyklių, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

22. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš M. B. valstybės naudai priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato užmokestis.

23. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

24. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Be to, nagrinėjamu atveju M. B. yra nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jis atliko laisvės atėmimo bausmę, paskirtą ankstesniu nuosprendžiu, kas tik patvirtina, kad efektyviai nuteistojo teisinei gynybai užtikrinti buvo būtinas gynėjo dalyvavimas. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje yra tenkintas civilinis ieškinys ir iš nuteistojo yra priteista 4 560,55 Eur suma civilinio ieškovo patirtai turtinei žalai atlyginti. Nuteistasis teisiamas 16 kartą, tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir šiuo metu tęsia jam nuosprendžiais paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė GiačaitėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika