Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-11-13 · Administracinė byla Nr. I-4313-629/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-13
Bylos Nr.
I-4313-629/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02225-2017-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė
Pareiškėjas
N. S.
Atsakovas
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus pataisos namams
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4313-629/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02225-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui N. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. S. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus pataisos namams dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

N. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2017 m. birželio 22 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Kalėjimų departamentas) direktoriaus nutarimą Nr. NN-88 (toliau – ir Nutarimas) bei įpareigoti atsakovą priimti naują nutarimą perkelti pareiškėją į kitus pataisos namus.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu Nutarimu atsakovas perkėlė pareiškėją iš Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN) iš anksto nepranešęs apie tai pareiškėjui, nesudaręs galimybės jam pasirinkti, į kuriuos pataisos namus norėtų būti perkeltas. Pareiškėjas paaiškino, jog Alytaus PN jis bijo užsikrėsti ŽIV. Dėl galimybės užsikrėsti ŽIV bijo ir jo giminės, todėl su pareiškėju nebebendrauja, pareiškėjas dėl to jaučiasi atstumtas.

Atsiliepimas

Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15–18).

Paaiškino, kad, kai yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuotą išvadą, kuri turi būti suderinta su priimančiąja įstaiga. Išvadą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Patvirtintos išvados dėl nuteistojo perkėlimo pagrindu priimamas Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimas perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą. Kalėjimų departamentas direktorius, kuriam įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė spręsti dėl nuteistojo perkėlimo į kitus pataisos namus, 2017 m. birželio 22 d. patvirtino Vilniaus PN 2017 m. birželio 9 d. išvadą Nr. 33-4(J) „Dėl Vilniaus pataisos namų reorganizacijos ir dalies nuteistųjų perkėlimo iš Vilniaus pataisos namų atskiro sektoriaus Rasų g. 8 į Alytaus pataisos namus“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodoma, kad Vilniaus PN direktorius, išnagrinėjęs surinktą dokumentinę medžiagą dėl Vilniaus PN reorganizacijos ir dalies nuteistųjų perkėlimo į Alytaus PN, nustatė jog Vilniaus PN administracija gavo Kalėjimų departamento pažymą, kurioje, be kita ko, pažymėta, kad, siekiant efektyviau naudoti valstybės lėšas, optimizuoti Vilniaus PN valdymą, užtikrinti efektyvią nuolatinę nuteistųjų priežiūrą jų izoliaciją ir pataisos namų apsaugą, darbuotojų saugumą darbo metu bei įgyvendinti dinaminio saugumo koncepciją, yra tikslinga nuteistuosius atliekančius laisvės atėmimo bausmę atskirame sektoriuje, esančiame Sniego g. 2, perkelti į įstaigos atskirojo sektoriaus, esančio Rasų g. 8, II-ąjį nuteistųjų gyvenamąjį korpusą. Pažymoje dėl nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę atskirajame sektoriuje Sniego g. 2, perkėlimo siūloma, be kita ko, atlikti 3-ojo būrio nuteistųjų, atliekančių bausmę atskirojo sektoriaus Rasų g. 8, 1-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso antrame aukšte, perkėlimą tolimesniam bausmės atlikimui į kitas įkalinimo (viso 41 nuteistasis). Išvadoje pažymima, jog siekiant išlaikyti stabilią kriminogeninę situaciją Vilniaus PN bei užtikrinti kitų įstaigoje bausmę atliekančių nuteistųjų saugumą, siūloma perkelti 20 nuteistųjų iš Vilniaus PN atskiro sektoriaus Rasų g. 8 į Alytaus PN, tarp jų ir pareiškėją N. S..

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus PN administracija žino įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius, todėl gali objektyviai ir kompetentingai spręsti klausimus bei teikti siūlymus, susijusius su nuteistųjų laikymu, izoliavimu, taip pat poreikiu nuteistąjį perkelti iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo. Pabrėžė, jog nuteistojo perkėlimas į iš vienos pataisos įstaigos į kitą nėra nuobauda ar kitoks jo teisių suvaržymas, tai organizacinė priemonė, padedanti užtikrinti pataisos įstaigos veiklą. Mano, kad šio ginčo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų ar pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas, susijusias su pataisos įstaigų vidaus tvarka, bei, kad galimai neteisėtai ir nepagrįstai pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie tesimo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kyla ginčas dėl Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. NN-88, kuriuo pareiškėjas perkeltas iš Vilniaus PN į Alytaus PN tęsti bausmės atlikimo (b. l. 9), pagrįstumo ir teisėtumo.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais.

Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31d. įsakymu Nr. V-321 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), pagal kurio 3.2 p. iš vienos pataisos įstaigos į kitą nuteistąjį leidžiama perkelti dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, šia tvarka: 1) kai yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuotą išvadą, kuri turi būti suderinta su priimančiąja įstaiga; 2) išvadą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas; 3) patvirtintos išvados dėl nuteistojo perkėlimo pagrindu priimamas Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimas perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą; 4) nutarimo kopijos išsiunčiamos perkeliančiajai ir priimančiajai įstaigai; 5) nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno patvirtinta išvada.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kalėjimų departamentas 2017 m. kovo 22 d. pažymoje Nr. LV-987 „Dėl Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų ir Vilniaus pataisos namų patalpų naudojimo“, siekiant efektyviau naudoti valstybės lėšas ir optimizuoti Vilniaus pataiso namų valdymą, pasiūlyta nuteistuosius, atliekančius laisvės atėmimo bausmę atskirame sektoriuje, esančiame Sniego g. 2, perkelti į įstaigos atskirojo sektoriaus, esančio Rasų g. 8, II nuteistųjų gyvenamąjį korpusą. Tokiam perkėlimui įvykdyti siūloma 3 būrio nuteistuosius, atliekančius bausmę atrojo sektoriaus, Rasų g. 8, I nuteistųjų gyvenamojo korpuso antrajame aukšte, perkelti į kitas įkalinimo įstaigas (b. l. 27–30).

Vilniaus PN, atsižvelgdami į minėtą Kalėjimų departamento pažymą bei siekdami išlaikyti stabilią kriminogeninę situaciją Vilniaus PN, 2017 m. birželio 9 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 33-4(J) siūlė perkelti 20 nuteistųjų, tarp kurių ir pareiškėjas, iš Vilniaus PN į Alytaus PN (b. l. 21–23). Pažymėtina, kad minėta išvada buvo suderinta su Alytaus PN direktoriumi (b. l. 24–26) bei 2017 m. birželio 21 d. patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus (b. l. 21) ir skundžiamu Nutarimu pareiškėjas buvo perkeltas iš Vilniaus PN į Alytaus PN tęsti bausmės atlikimo (b. l. 9).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad skundžiamas Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. NN-88 yra pagrįstas ir teisėtas. Iš Vilniaus PN 2017 m. birželio 9 d. tarnybinio tyrimo išvados matyti, kad dalies nuteistųjų perkėlimas iš Vilniaus PN į Alytaus PN vykdytas siekiant užtikrinti efektyvią ir nuolatinę nuteistųjų priežiūrą, jų izoliaciją ir pataisos namų apsaugą, darbuotojų saugumą bei įgyvendinti dinaminio saugumo koncepciją, išlaikyti stabilią kriminogeninę situaciją. Teismo vertinimu, Vilniaus PN išvadoje nurodytos aplinkybės yra priskirtinos išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių galima spręsti nuteistojo perkėlimą į kitą pataisos įstaigą. Todėl Vilniaus PN turėjo pagrindą kreiptis į Kalėjimų departamento direktorių dėl pareiškėjo perkėlimo į kitus pataisos namus tęsti bausmės atlikimo.

Pažymėtina, kad savo esme nuteistųjų perkėlimas į kitą pataisos įstaigą tęsti bausmės atlikimo yra organizacinė priemonė, taikoma vykdant nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją pataisos įstaigose. Kalėjimų departamento direktorius turi diskrecijos teisę, vadovaudamasis BVK 69 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 3.2 punkto nuostatomis, perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo perkėlimas tęsti bausmės atlikimo į Alytaus PN yra pakankamai motyvuotas Išvadoje, kuri š esmės yra Nutarimo sudėtinė dalis.

Be to, kaip matyti iš pareiškėjo skundo, pareiškėjas prieštarauja ne pačiam perkėlimui, bet kitos įkalinimo įstaigos parinkimui. Nors pareiškėjas teigia, kad jis neturėjo galimybės pasisakyti ir pareikšti savo nuomonės dėl perkėlimo vietos, šie pareiškėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamo Nutarimo neteisėtu, kadangi nei BVK, nei Aprašo nuostatos nenustato pareigos, esant Aprašo 3.2 punkte nustatytam pagrindui, atsižvelgti į perkeliamo nuteistojo sutikimą ar nesutikimą, būti perkeltam į kitą pataisos įstaigą, taip pat nuteistiesiems nėra suteikta teisė patiems pasirinkti pataisos įstaigą, į kurią jie norėtų būti perkelti.

Pareiškėjo argumentai, jog jis bijo Alytaus PN užsikrėsti ŽIV nesudaro pagrindo neperkelti jo į minėtą įkalinimo įstaigą. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į nacionalinę teisę, taip pat į tarptautines rekomendacijas, savo jurisprudencijoje ne kartą yra pasisakęs, jog suimtojo ar nuteistojo laikymo su ŽIV infekuotu asmeniu faktas savaime nėra pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2474/2012, 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1010-575/2015, 2015 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1826-624/2015, 2016 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-707-662/2016 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, yra atkreipęs dėmesį ir į nacionalinės institucijos – Lietuvos AIDS centro, metodines rekomendacijas „ŽIV/AIDS prevencija ir kontrolė laisvės atėmimo vietose“, kurių 26 punkte nurodyta, kad ŽIV infekuotų kalinamųjų ir nuteistųjų nerekomenduojama atskirti ar izoliuoti nuo kitų, o 30 punkte rekomenduota, kad reikėtų stengtis formuoti teigiamą kalinamųjų ir nuteistųjų požiūrį į ŽIV infekuotus ar sergančius AIDS asmenis, siekiant išvengti jų diskriminacijos ir išgyvendinti baimę bei prietarus, supančius ŽIV infekuotus asmenis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2474/2012).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį panaikinti, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo N. S. skundą kaip nepagristą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasJolita RasiukevičienėMilda Vainienė