- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-15
- Bylos Nr.
- e2-25935-1089/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02085-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“
- Atsakovas
- V. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis, veikdamas Alytaus apylinkės teismo vardu,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „B2 Impact“ prašo priteisti iš atsakovo V. S. 4 273,61 Eur negrąžintą kreditą, 30,23 Eur palūkanas, apskaičiuotas nuo 2023 m. kovo 22 d. iki 2023 m. birželio 22 d., 1 431,59 Eur negautų pajamų atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 65 Eur žyminį mokestį. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais:
1.1. Atsakovas su UAB „IPF Digital Lietuva“ 2021 m. lapkričio 8 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kredito sutartis), pagal kurią trisdešimt šešių mėnesių laikotarpiui atsakovui suteiktas 5 000 Eur kredito limitas. Atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus. Dėl to Kredito sutartis vienašališkai nutraukta 2023 m. birželio 22 d. UAB „IPF Digital Lietuva“ reikalavimo teises, kylančias iš Kredito sutarties, perėmė ieškovė pagal bendrovių 2017 m. spalio 31 d. Susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. PER-17-210.
1.2. Vykdydamas Kredito sutartį, atsakovas sumokėjo 2 193,58 Eur. Nurodyta suma įskaityta taip: 1 116,39 Eur kreditui grąžinti, 1 072,97 Eur palūkanoms ir 4,22 Eur delspinigiams sumokėti. Po Kredito sutarties nutraukimo atsakovas sumokėjo 250 Eur. Šiuo metu atsakovas yra skolingas 4 273,61 Eur kreditą, 30,23 Eur palūkanas, apskaičiuotas iki Kredito sutarties nutraukimo. Be to, ieškovė, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs Kredito sutartį, pagrįstai tikėjosi iš atsakovo gauti 1 431,59 Eur pajamas, t. y. mokėjimo palūkanas, kurias atsakovas būtų sumokėjęs nuo 2023 m. birželio 23 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d.
2. Atsakovas V. S. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
3. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad atsakovas V. S. su UAB „IPF Digital Lietuva“ 2021 m. lapkričio 8 d. sudarė Kredito sutartį. Pagal šį sandorį UAB „IPF Digital Lietuva“ įsipareigojo asmeninėms reikmėms suteikti atsakovui 5 000 Eur kredito limitą, kurio maksimalus grąžinimo laikotarpis 36 mėn. Atsakovui suteikto kredito limito tikslas teikia pagrindą išvadai, kad Kredito sutartis yra vartojimo kredito sutartis ((Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ), redakcija galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki 2022 m. liepos 22 d., 2 straipsnio 22 dalis).
4. Kredito sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma yra 27,09 procentai ir kaina atitiko VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Atsakovas įsipareigojo UAB „IPF Digital Lietuva“ sąskaitas apmokėti iki kiekvieno mėnesio 22 d. ir mokėti 1,99 procento dydžio palūkanas per mėnesį. UAB „IPF Digital Lietuva“ mokėjimo nurodymai pagrindžia, kad atsakovui 2011 m. lapkričio 8 d. pervesta 1 000 Eur, 2022 m. kovo 25 d. – 1 000 Eur, 2022 m. balandžio 16 d. – 500 Eur, 2022 m. gegužės 3 d. – 500 Eur, 2022 m. gegužės 11 d. – 1 000 Eur, 2022 m. birželio 18 d. – 630 Eur, 2022 m. liepos 1 d. – 650 Eur, 2022 m. liepos 28 d. – 110 Eur. Taigi atsakovui faktiškai buvo paskolinta 5 390 Eur.
5. Pagal UAB „IPF Digital Lietuva“ nuo 2021 m. gruodžio 8 d. iki 2023 m. birželio 8 d. atsakovui išrašytas sąskaitas atsakovo minimali mėnesio įmoka, apibrėžta Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1 punkte, nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. buvo 196,04 Eur. UAB „IPF Digital Lietuva“ 2024 m. lapkričio 7 d. paaiškinime nurodyta, kad minimalios mėnesio įmokos maksimalus dydis – 198,51 Eur. Prie ieškinio pridėta įmokų įskaitymo lentelė patvirtina, kad atsakovas, vykdydamas Kredito sutartį, sumokėjo 2 193,58 Eur, iš kurių 1 116,39 Eur panaudota kreditui grąžinti, 1 072,97 Eur mokėjimo ir 4,22 Eur kompensacinėms palūkanoms mokėti.
6. Taip pat nustatyta, kad UAB „IPF Digital Lietuva“ 2023 m. birželio 22 d. pranešimu vienašališkai nutraukė Kredito sutartį nuo 2023 m. birželio 23 d. Kredito sutartis nutraukta dėl to, kad atsakovas laiku nevykdė savo įsipareigojimų. Apie netinkamą prievolių vykdymą UAB „IPF Digital Lietuva“ įspėjo atsakovą 2023 m. gegužės 31 d. pranešimu. UAB „IPF Digital Lietuva“ atsakovui išrašytos sąskaitos patvirtina, kad Kredito sutarties nutraukimo dieną atsakovas mokėjimus buvo pradelsęs daugiau kaip tris mėnesius ir pradelsta įmokų suma viršijo 10 procentų suteikto kredito. Taigi UAB „IPF Digital Lietuva“ veiksmai, anksčiau termino vienašališkai nutraukiant Kredito sutartį, atitiko VKĮ 19 straipsnyje įtvirtintus materialiuosius ir procedūrinius Kredito sutarties nutraukimo kriterijus. 2017 m. spalio 31 d. Susitarimas dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo sutarties Nr. PR-17-210 ir 2023 m. birželio 30 d. išrašas iš Akto Nr. 65 patvirtina, kad iš Kredito sutarties kylančias reikalavimo teises UAB „IPF Digital Lietuva“ perleido ieškovei UAB „B2 Impact“. Pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo ieškovė atsakovui išsiuntė 2023 m. liepos 7 d. Taigi ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas įvykdytų pagal Kredito sutartį neįvykdytas prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis). 2025 m. birželio 20 d. prašyme dėl ieškinio trūkumų šalinimo ieškovė išskyrė, kad atsakovas bendrovei 2023 m. liepos 21 d. sumokėjo 100 Eur, o 2024 m. sausio 17 d. – 150 Eur.
7. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ne tik negrąžinto kredito skolą, iki Kredito sutarties nutraukimo apskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas, bet ir 1 431,59 Eur negautų pajamų atlyginimą. Prieš pereinant prie šių reikalavimų pagrįstumo įvertinimo, pirmiausia pasisakytina dėl to, ar UAB „IPF Digital Lietuva“, vykdama VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, tinkamai įvertino atsakovo kreditingumą.
Dėl atsakovo kreditingumo įvertinimo
8. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė UAB „IPF Digital Lietuva“ 2024 m. lapkričio 7 d. paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad bendrovė, prieš sudarydama Kredito sutartį, viešų registrų duomenų pagrindu nustatė, jog atsakovas yra išsiskyręs, neturi įsipareigojimų finansų įstaigoms, atsakovo paskutinių keturių mėnesių pajamų vidurkis buvo 524 Eur. Paaiškinime UAB „IPF Digital Lietuva“, be kita ko, išskyrė, kad atsakovo vidutinės įmokos (198,51 Eur) ir pajamų santykis (524 Eur) neviršijo 40 procentų ribos.
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal VKĮ kreditingumo vertinimo pareiga tenka vartojimo kredito davėjui, todėl šios pareigos tinkamo įvykdymo įrodinėjimo našta tenka vartojimo kredito davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 65 punktas). Proceso metu ieškovei buvo nurodyta, kad įmonė turi pareigą pateikti įrodymus apie tai, kaip buvo vertintas atsakovo kreditingumas. Ištyrus ieškovės pateiktus įrodymus, spręstina, kad ieškovė neįrodė, jog, prieš sudarant Kredito sutartį, buvo tinkamai įvykdyta kreditingumo vertinimo pareiga.
10. Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo reikalavimai, sudarant Kredito sutartį, buvo detalizuoti nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. galiojusios redakcijos Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatuose (toliau – Nuostatai), patvirtintuose Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62. Kredito sutartis su atsakovu galėjo būti sudaryta tik užtikrinus, kad kreditas atsakovui būtų suteiktas laikantis atsakingojo skolinimo reikalavimų (VKĮ 8 straipsnio 4 dalis, Nuostatų 6 punktas). Pagrindinis atsakingojo skolinimo tikslas – užkirsti vartojimo kredito gavėjui galimybę prisiimti pernelyg didelę finansinių įsipareigojimų naštą.
11. Detalizuojant VKĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus Nuostatų 7.3 punkte numatyta, kad vartojimo kredito davėjas, prieš nutardamas suteikti kreditą, privalo įvertinti visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, atsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo pateiktą, iš kreditingumui vertinti naudojamų registrų ir informacinių sistemų gautą informaciją ir kitą vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui prieinamą informaciją, galinčius turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo kreditingumui, ypač tokius kaip tvarios vartojimo kredito gavėjo pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo (augimo ir mažėjimo) potencialas. Nuostatų 7.4 punkte numatyta, kad skolinimas grindžiamas (atsižvelgiama į istorinius duomenis, ekonomikos cikliškumą) visų vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito ir kitas sutartis su finansų įstaigomis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykio ribojimu. Taip pat Nuostatų 7.5 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimas, remiantis tuo metu turima informacija, turi būti pagrįstas prielaida, kad vartojimo kredito gavėjas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį. O Nuostatų 7.6 punkte įtvirtinta, kad, jeigu vertinant vartojimo kredito gavėjo kreditingumą nustatoma, kad remiantis tuo metu turima informacija vartojimo kredito gavėjas nepajėgus vykdyti finansinių įsipareigojimų visą vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpį, vartojimo kreditas vartojimo kredito gavėjui negali būti suteiktas.
12. Kokius įrodymus ir informaciją vartojimo kredito davėjas, vertindamas vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, privalėjo surinkti, kai atsakovui buvo suteiktas kreditas, buvo numatyta Nuostatų 17 ir 20¹ punktuose.
13. Nuostatų 9 punkte nustatyta, kad, sudarant vartojimo kredito sutartį, vartojimo kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms turi sudaryti ne daugiau kaip 40 procentų vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų. Tvariomis pajamomis pagal Nuostatų 10 punktą pripažįstamos tokios vartojimo kredito gavėjo pajamos, kurių pagrįstai galima tikėtis vartojimo kredito suteikimo laikotarpiu. Nuostatų 10 punkte taip pat įtvirtinta, kad, priimant sprendimą dėl vartojimo kredito teikimo, turi būti atsižvelgiama į ne mažiau kaip keturių paskutinių mėnesių vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų vidurkį ir vertinama, ar vartojimo kredito sutartyje nustatyto vartojimo kredito grąžinimo laikotarpiu gaunamų tvarių pajamų pakaks visiems įsipareigojimams finansų įstaigoms vykdyti.
14. Be to, Nuostatų 10 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito davėjas, apskaičiuodamas vartojimo kredito gavėjo mokamą įmoką, vertina jam žinomas ir (arba) galimas žinoti vartojimo kredito gavėjo išlaidas, susijusias ne tik su vartojimo kredito grąžinimu, bet ir su kitais vartojimo kredito gavėjo turimais įsipareigojimais finansų įstaigoms, ir atsižvelgia į pajamas, liekančias sumokėjus vartojimo kredito gavėjo mokamą įmoką.
15. Detalizuojant nurodytus reikalavimus Nuostatų 17 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito davėjas, vertindamas vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, be kita ko, privalo surinkti ir įvertinti informaciją bei įrodymus apie: vartojimo kredito gavėjo pajamas (pajamų šaltinius, jų įvairovę, tvarumą, galimą kaitą ateityje ir pan.); vartojimo kredito gavėjo ne mažiau kaip 6 paskutinių mėnesių kredito istoriją ir informaciją, ar vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo arba netinkamai vykdė įsipareigojimus finansų įstaigoms, taip pat informaciją apie vartojimo kredito gavėjo įsiskolinimus finansų įstaigoms; kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su vartojimo kredito gavėjo finansine padėtimi ir (arba) galimybėmis tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus.
16. Apibendrinant išdėstytas Nuostatų normas, konstatuotina, kad kredito gavėjo kreditingumo vertinimas yra kompleksinis procesas. Jo metu dėl kredito gavėjo galimybių grąžinti kreditą turi būti sprendžiama ne mechaniškai remiantis vidutinės įmokos dydžio ir tvarių pajamų santykio, bet atsižvelgiant ir į aibę kitų duomenų.
17. Ieškovė faktą, kad atsakovo kreditingumas, prieš sudarant Kredito sutartį, buvo įvertintas įrodinėja tik aptartu UAB „IPF Digital Lietuva“ 2024 m. lapkričio 7 d. paaiškinimu. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad UAB „IPF Digital Lietuva“ iš tiesų tikrino paaiškinime įvardintuose registruose įvestus duomenis ir kad buvo surinkti būtent tie duomenys, kuriuos bendrovė įvardija kaip vertintus. Negalima nustatyti, kokius tiksliai duomenis apie atsakovo kreditingumą UAB „IPF Digital Lietuva“ rinko ir ar buvo surinkti duomenys, kuriuos bendrovė įvardijo paaiškinime, taip pat ar pagrįstai konkrečios atsakovo pajamos laikytos tvariomis, koks buvo jų dydis ir pan. Tokių duomenų nepateikimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė neįrodė, jog buvo tinkamai įvykdyta VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga. Ši išvada nesikeistų ir hipotetiškai laikant, kad UAB „IPF Digital Lietuva“ paaiškinime nurodyti vertinti duomenys apie atsakovo gautų tvarių pajamų ir įsipareigojimų dydį buvo surinkti ir duomenys buvo patikimi.
18. UAB „IPF Digital Lietuva“ nurodytas atsakovo vidutinės mėnesio įmokos dydis turėjo sudaryti ne daugiau kaip 40 procentų atsakovo pajamų (524 Eur / 198,51 Eur). Visgi nurodytas santykis itin artimas 40 procentų ribai ir sudaro 37,88 procentus. Atsakovui iš jo mėnesio pajamų atskaičius vidutinės mėnesio įmokos dydį kitoms išlaidoms per mėnesį dengti ir poreikiams tenkinti turėjo likti apie 325,49 Eur (524 Eur – 198,51 Eur). Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2020 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. A1-1229 patvirtino, kad 2021 m. minimalių vartojimo poreikių dydis yra 260 Eur. Vadinasi, atsakovui, po Kredito sutarties sudarymo, atskaičius pagal Kredito sutartį mokėtiną sumą, pragyvenimui kiekvieną mėnesį turėjo likti šiek tiek didesnė suma nei minimalių vartojimo poreikių dydis.
19. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad UAB „IPF Digital Lietuva“ būtų vertinusi atsakovo kredito istoriją, pajamų pokyčio (augimo ir mažėjimo) potencialą ir ar atsakovas pajėgs vykdyti Kredito sutartį visą sutarties laikotarpį atsižvelgiant į ekonominės situacijos pokyčius. Panaudotą kredito dalį atsakovas turėjo grąžinti per 36 mėn. Tai yra, pagal Nuostatų 7.5 punktą UAB „IPF Digital Lietuva“ turėjo vertinti atsakovo kreditingumą remdamasi prielaida, kad atsakovas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus 36 mėn. laikotarpį. Minimalių vartojimo poreikių dydis nuo 2022 m. iki 2024 m. išaugo nuo 267 Eur iki 446 Eur. Tai yra, minimalių vartojimo poreikių dydis per panaudoto kredito grąžinimo maksimalų terminą reikšmingai išaugo. Jau 2023 m. atsakovui iš jo pajamų atėmus pagal Kredito sutartį mokėtiną sumą per mėnesį turėjo likti pragyvenimui mažesnė suma nei buvo nustatytas minimalių vartojimo poreikių dydis (354 Eur).
20. Nurodyti faktiniai duomenys apie atliktą atsakovo kreditingumo vertinimo procedūros turinį teikia pagrindą išvadai, kad atsakovo kreditingumas bet kuriuo atveju įvertintas nesilaikant atsakingam skolinimui keliamų reikalavimų. Prieš sudarant Kredito sutartį, atsakovo kreditingumas įvertintas tik formaliai remiantis visų vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito ir kitas sutartis su finansų įstaigomis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykio ribojimo rodikliu. Kiti Nuostatuose numatyti privalomi atsakingojo skolinimo reikalavimai nebuvo įgyvendinti. Tai leidžia prieiti prie išvados, kad nebuvo užtikrinta atsakovo kaip vartotojo veiksminga apsauga nuo neatsakingo kredito, viršijančio jo finansines galimybes, paėmimo.
21. Faktą, kad atsakovo kreditingumo vertinimas atliktas netinkamai, netiesiogiai pagrindžia ir aplinkybė, jog atsakovas 2022 m. iš esmės pradėjo pažeidinėti savo sutartines prievoles. Ieškovė neteigia tuo, kad atsakovas būtų pateikęs klaidingus duomenis apie savo mokumą. Remiantis tuo, kas nustatyta, spręstina, kad sprendžiant dėl ieškovės reikalavimų apimties turėtų būti taikomos VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje numatytos pasekmės.
Dėl negrąžintos kredito dalies ir palūkanų
22. Ieškovės pateikti duomenys apie atsakovo atliktas įmokas patvirtina, kad atsakovas pagal Kredito sutartį yra sumokėjęs 2 443,58 Eur (2 193,58 Eur – UAB „IPF Digital Lietuva“, 250 Eur – ieškovei). Šio sprendimo 5 punkte aptarta, kad atsakovo įmokos buvo paskirstytos dengti ne tik kredito, bet ir palūkanų įmokas.
23. VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Pripažinus, kad, prieš suteikiant atsakovui kreditą pagal Kredito sutartį, nebuvo tinkamai įvertintas atsakovo kreditingumas, taikomi VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje numatyti padariniai. Dėl to netenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 30,23 Eur palūkanas, apskaičiuotas iki Kredito sutarties nutraukimo, ir ieškovei iš atsakovo priteisiama 2 946,42 Eur (5 390 Eur – 2 443,58 Eur) kredito skola. Atsakovui negalėjo būti skaičiuojamos palūkanos. O tai reiškia, kad visos atsakovo atliktos įmokos turėjo būti panaudotos tik kreditui apmokėti.
Dėl negautų pajamų atlyginimo
24. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 431,59 Eur negautų pajamų atlyginimą. Negautomis pajamomis ieškovė laiko mokėjimo palūkanas, kurias atsakovas, jeigu Kredito sutartis nebūtų buvusi nutraukta, būtų turėjęs sumokėti nuo 2023 m. birželio 23 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d., t. y. paskutinės kredito grąžinimo dienos. Aplinkybė, kad UAB „IPF Digital Lietuva“ netinkamai įvertino atsakovo kreditingumą ir dėl to taikytinos VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje numatytos pasekmės, savaime paneigia ieškinio reikalavimą priteisti negautų pajamų atlyginimą. Kita vertus, ieškovės reikalavimas nepagrįstas ir dėl kitų priežasčių. Tai yra, jeigu būtų laikoma, kad visgi atsakovas Kredito sutartį pažeidė dėl savo kaltės, reikalavimas priteisti negautų pajamų atlyginimą būtų atmestas kaip neįrodytas.
25. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
26. Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą nurodyta, kad, jeigu kredito gavėjas panaudotų visą kredito limitą iš karto ir kreditas būtų grąžintas per 12 mėn., kredito gavėjas turėtų sumokėti 680,51 Eur palūkanas. Kredito sutartimi atsakovas neprisiėmė pareigos panaudoti konkretų kredito limitą. Taip pat pagal Kredito sutartį atsakovui suteikta teisė bet kada grąžinti panaudotą kredito limito sumą. Tokios sąlygos reiškia, kad UAB „IPF Digital Lietuva“, kurios reikalavimo teises perėmė ieškovė, sudarydama Kredito sutartį, negalėjo iš anksto numatyti, kokias pajamas mokėjimo palūkanų forma gaus.
27. Aplinkybė, kad atsakovas pasinaudojo konkrečia kredito limito suma, jos negrąžino, savaime nereiškia, jog egzistuoja būtinosios sąlygos konstatuoti, jog ieškovė patyrė žalą negautų pajamų forma. Sudarant Kredito sutartį, UAB „IPF Digital Lietuva“ galėjo tik tikėtinai numanyti, kad gaus pajamų, bet negalėjo iš anksto numatyti, kokias pajamas esant normaliam sutarties vykdymui galėtų gauti. Dėl to ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos vertintinos kaip tikėtinos, hipotetinės ir dėl to neįrodytos.
Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų
28. Už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
29. Ieškovė pagal pateiktus įrodymus už ieškinį sumokėjo 129 Eur žyminį mokestį. Patenkinta 51 procentas ieškinio reikalavimų. Remiantis šia proporcija, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 65,79 Eur (129 Eur × 51 procentas) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad turėjo bylinėjimosi išlaidų.
30. Išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 18,58 Eur. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, į valstybės biudžetą iš ieškovės priteisiamas 9,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas, o iš atsakovo – 9,48 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „B2 Impact“ iš atsakovo V. S. 2 946,42 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 42 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 65,79 Eur (šešiasdešimt penkių eurų 79 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės UAB „B2 Impact“ 9,10 Eur (devynių eurų 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo V. S. 9,48 Eur (devynių eurų 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.