Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-231-585/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-02-19
Bylos Nr.: e2A-231-585/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vytautas Zelianka, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
Ieškovas: A. S.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „15min“
Trečiasis asmuo: D. P., Š. Č.

Kategorijos

3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinės bylos numeris e2A-231-585/2019

Teisminio proceso numeris 2-68-3-34524-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andrutės Kalinauskienės ir Eglės Surgailienės

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „15min“ dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę ir orumą, tretieji asmenys D. P. bei Š. Č.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu ir nurodė, kad atsakovo paskelbtuose straipsniuose yra nurodyti šie tikrovės neatitinkantys ir ieškovo garbę ir orumą žeminantys teiginiai, t. y. 2017-06-14 portale www.15min.lt buvo paskelbtas trečiojo asmens D. P. straipsnis „A. S. šeimai – stambios pinigų sumos iš vėjo verslininkų, kuriuos jis proteguoja Seime” (toliau - Straipsnis 1), kuriame yra paskleisti šie tikrovės neatitinkantys ir ieškovo garbę ir orumą žeminantys teiginiai: „A. S. šeimai – stambios pinigų sumos iš vėjo verslininkų, kuriuos jis proteguoja Seime”; „seimo narys A. S. kasmet gauna dešimtis tūkstančių eurų iš verslininkų, kurių interesus gina parlamente”; „A. S. aktyviai sukasi apie Seimo sprendimus, naudingus jo žemės nuomininkams”; „Kaip tik šis Seimo narys aktyviai dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, naudingus būtent jo žemės nuomininkams”. 2017-09-05 portale www.15min.lt buvo paskelbtas trečiųjų asmenų D. P. ir Š. Č. straipsnis „A. S. šeimos įmonė Minske: įtakingi verslo partneriai ir pelninga sutartis su Baltarusija” (toliau – Straipsnis 2), kuriame yra paskleistas šis tikrovės neatitinkantis ir ieškovo garbę ir orumą žeminantis teiginys: „<...> A. S. bandė Seime pramušti įstatymus, naudingus jam pačiam.” 2017-09-06 portale www.15min.lt buvo paskelbtas trečiojo asmens Š. Č. straipsnis „Būti A. S.” (toliau – Straipsnis 3), kuriame yra paskleisti šie tikrovės neatitinkantys ir ieškovo garbę ir orumą žeminantys teiginiai: „Šis žmogus siekė savo aplinkos verslui padaryti valstybinę išimtį”; „Ponas S. tiesiogiai minta iš atsinaujinančios energetikos verslo ir nesibodi kištis būtent į šio sektoriaus reguliavimą Seime”; „<...> to jis ėmėsi vos sugrįžęs į Seimą. <...> bandydamas sudaryti sąlygas savo šeimos verslui įšokti į nuvažiuojantį valstybės pinigų traukinį.”

2. Ieškovas nurodė, jog atsakovas paskelbė dar septynias publikacijas, kuriose ieškovas yra apibūdinamas itin neigiamai, t. y. abejojama jo lojalumu Lietuvai ir jis yra kaltinamas neva neskaidriais ir abejotinais ryšiais su įtakingais Rusijos ir Baltarusijos verslininkais ir šių verslininkų interesų protegavimu Seime, be to, atsakovas nuo 2016-09-14 iki 2017 metų (imtinai) sistemingai skleidžia ieškovą itin neigiamai apibūdinančią informaciją, todėl šios aplinkybės įrodo, jog ginčo teiginiai yra sąmoningai, apgalvotai ir tyčia nukreipti į sistemingą ieškovo, t. y. kaip politiko, garbės ir orumo žeminimą, formuojant jo, kaip piktnaudžiaujančio tautos suteiktais įgaliojimais, įvaizdį. Atsakovas neįrodė ginčo teiginių atitikties tikrovei, be to, atsakovas, viešai skelbdamas kategoriškus ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius kaltinimus, nepatikrino esminę reikšmę turinčias faktines aplinkybes, nors tokią galimybę ir pareigą turėjo. Ieškovas įrodė, kad jo kaip Seimo nario, veikimas nebuvo ir negalėjo būti nukreiptas į tiesioginį ar netiesioginį turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau, savo šeimai, ar šeimos žemės nuomininkams, ar kitu būdu su ieškovu susijusiems verslininkams siekį. Ieškovas nurodė, kad atsakovas prieš ieškovą paskleidė žinias, o ne nuomonę. Seimo Etikos ir procedūrų komisija, inicijavusi tyrimą dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, 2017-08-30 Išvadoje Nr. 101-I-36 nurodė, jog nėra nustatyta jokių pažeidimų, kas iš esmės paneigia atsakovo ginčo teiginius, be to, Specialiųjų Tyrimų Tarnybos (toliau STT) pateiktoje A. S. pasiūlymų dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektų analizėje yra aiškiai nurodyta, kad pasiūlymų rizikos veiksnys yra išimtinių sąlygų sudarymas kai kurioms grupėms. STT rašte nebuvo konstatuota, jog įmonė, iš kurios ieškovo šeima gauna pajamas už žemės nuomą, patenka į tas grupes, be to, STT pasiūlymai didžiąją dalimi yra susiję su saulės šviesos energijos gamyba.

Atsiliepimas

3. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „15min“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį bei patikslintą ieškinį, kuriais nesutiko su ieškovo reikalavimais. Nurodė, kad ginčo teiginiai ir straipsniai buvo paskelbti atsakovui priklausančiose žiniasklaidos priemonėse, tačiau jie nebuvo sąmoningai, apgalvotai ir tyčia nukreipti į sistemingą ieškovo, t. y. kaip politiko, garbės ir orumo žeminimą. Atsakovas nurodė, jog tretieji asmenys yra vieno įtakingiausių pasaulyje tiriamosios žurnalistikos centrų “Organizated Crime and Coruption Reporting Project” (OCCRP) nariai. Tretieji asmenys, atlikę išsamius tyrimus, parengė 5 straipsnius apie ieškovą, kuris yra garsus ir įtakingas politikas bei viešas asmuo. Atliktus tyrimus paskelbė portale, šių straipsnių pagrindu ieškovo atžvilgiu buvo pradėti STT bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) tyrimai ir buvo sudaryta Seimo antikorupcijos komisija. Tai įrodo, kad atsakovo paskelbta informacija apie ieškovą ir jo veiklą buvo teisinga. Atsakovė ir tretieji asmenys, atlikdami žurnalistinį tyrimą, rinko, tikrino ir kaupė informaciją iš patikimų šaltinių: viešųjų registrų, duomenų bazių, valstybinių ir kitų institucijų bei įstaigų ar organizacijų gavo dokumentus ir informaciją, apklausė eilę asmenų, gyventojų, ieškovo kaimynų, gavo informaciją iš kitų šaltinių, kuria rėmėsi tyrime ir padarė objektyvias ir nešališkas išvadas, kurios buvo atspindėtos straipsniuose. Atsakovė suteikė ieškovui atsakymo teisę, tačiau ieškovas atsakovę visuomet ignoravo. Tretieji asmenys prieš paskelbdami kiekvieną straipsnį, po kelis kartus bandė susisiekti su ieškovu, tačiau ieškovas kategoriškai atsisakė bendrauti su atsakove ir trečiaisiais asmenimis ir tyrimui nepadėjo, nebendradarbiavo. Nei vieną kartą nesikreipė į atsakovę ar į trečiuosius asmenis dėl paskelbtos informacijos neatitikimo, patikslinimo ir paneigimo, tik keletą kartų atsiuntė raštu savo nuomonę tam tikrais klausimais. Visa straipsniuose skelbiama informacija remiasi tikrais faktais ir įvykiais, tačiau tretieji asmenys visą informaciją pateikia per savo subjektyviąją vertinimo prizmę, t. y. savarankiškai ir subjektyviai vertina turimos informacijos visetą bei pateikia savo subjektyvias išvadas apie nustatytas aplinkybes. Vertindama ir analizuodama visą surinktą informaciją apie ieškovą, atsakovė padarė išvadą, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai ir tai atskleidė straipsniuose. Minimos ir aprašomos konkrečios faktinės aplinkybės, kurios buvo patikrintos ir ištirtos trečiųjų asmenų, straipsniuose nurodytą informaciją galima realiai patikrinti, o įrodymus, kuriais rėmėsi atsakovė, rengdama straipsnius, galima rasti viešai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2007-09-24 UAB „Energijos versmė“ ir ieškovo sutuoktinė S. S. sudarė žemės numos sutartį, kurios pagrindu ieškovo sutuoktinė išnuomojo 28,686 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Pagal šios sutarties 3.1 p. nuostatas šalys susitarė, jog bendras žemės sklypo nuomos mokestis yra 17 500,00 EUR už 12 mėnesių, nuomos mokestis bus padidintas, atsižvelgiant į LR teisės aktais nustatytą elektros energijos vienos kWh supirkimo kainos padidėjimą, t. y. nuomos mokestis bus proporcingai didinamas, jeigu elektros energijos supirkimo kaina šios sutarties galiojimo metu taps didesnė, negu šios sutarties pasirašymo dieną daugiau nei 22 ct/kWh. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog 2007-09-24 minėto žemės sklypo bendrasavininkis, t. y. ieškovas, sutiko dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo su UAB „Energijos versmė“. 2010 m. buvo sudaryta kita žemės nuomos sutartis su UAB „Renovacijos partneriai” 99 metų terminui, kurios pagrindu (t. y. subnuomos pagrindu) už žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomą ieškovas gauna 24 000,00 EUR nuomos mokestį.

5. 2017-08-30 LR Seimo etikos ir procedūrų komisijos išvados dėl Seimo nario A. S. viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo Nr. 101-I-36 turinio nustatyta, jog Seimo nariui A. S. gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, svarstant Seime su vėjo energetika susijusius klausimus dėl jo sutuoktinės S. S. sudarytos žemės nuomos sutarties su UAB „Renovacijos partneriai“ ir jo šeimai priklausančiame žemės sklype subnuomininko UAB „Naujoji energija“ vykdomos veiklos, t. y. vėjo jėgainių parko eksploatacijos, bei buvo rekomenduota Seimo nariui A. S. nusišalinti nuo klausimų, susijusių su vėjo energetika, svarstymo Seime ir neteikti pataisų bei pasiūlymų, reglamentuojančių vėjo energetiką.

6. Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisija (toliau – Antikorupcijos komisija) iniciavo specialų tyrimą, kurio metu atliko ieškovo Seimui teiktų pasiūlymų? dėl LR Atsinaujinančių? ištekliu? energetikos įstatymo projektu? Nr. XIIP-204, Nr. XIIP-204(2), Nr. XIIP-205(2), Nr. XIIP-483, Nr. XIIP-483(2), Nr. XIIP-773, Nr. XIIP-774 ir Nr. XIIP-4444 analize? ir nustatė šiuos korupcijos rizikos veiksnius: ieškovo pasiūlymai galėjo sudaryti išskirtines sąlygas mažųjų? saulės šviesos elektriniu? (iki 30 kW) savininkams; pasiūlymai galėjo sudaryti sąlygas kai kurioms grupėms pasipelnyti valstybės sąskaita. Ieškovas pateiktose metinėse pajamų deklaracijose už 2007 - 2016 metus nekilnojamojo turto nuomos pajamų nedeklaravo. 2017-12-05 Seimas pritarė Antikorupcijos komisija atlikto parlamentinio tyrimo dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, jog LR Seimo narys A. S. galimai gavo asmeninės naudos darydamas poveikį Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų institucijų sprendimams, 2017-11-09 išvadai Nr. 114-I, kurioje buvo konstatuota, kad Seimo narys A. S. turėjo interesų atsinaujinančių išteklių energetikoje ir teikdamas pasiūlymus dėl LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 pataisų galėjo pažeisti Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Atsakovo turima vieša bei oficiali informacija ir surinkta medžiaga leido atsakovui susidaryti nuomonę, kad ieškovas ir gauna pajamas iš su vėjo energetika susijusių įmonių bei savo veiksmais proteguoja šių įmonių interesus LR Seime.

7. Ieškovas atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame ir politiniame gyvenime, todėl būdamas viešuoju asmeniu ieškovas turi susitaikyti su padidintu Lietuvos visuomenės bei žiniasklaidos dėmesiu sau ir su reiškiama ieškovo atžvilgiu kritika, viešasis asmuo privalo pakęsti netgi tokios informacijos apie save skleidimą, kurios skleidimas privataus asmens atžvilgiu galėtų būti laikomas netoleruotinu, kadangi viešo asmens kritika, kad ir kokia griežta ji būti, ji yra leistina. Nors ginčo straipsniuose paskelbta visa informacija remiasi tikrais faktais bei tikromis faktinėmis nustatytomis aplinkybėmis ir tai aiškiai yra nurodoma ginčo straipsniuose, tačiau tretieji asmenys visą šią objektyvią informaciją pateikia per savo subjektyviąją vertinimo prizmę, t. y. tretieji asmenys savarankiškai ir subjektyviai vertina turimos oficialios informacijos visetą bei pateikia savo subjektyvias išvadas ir nuomones apie jau nustatytas faktines aplinkybes, be to, atsakovas tyrimo metu, rengdamas ginčo straipsnius, rėmėsi vieša informacija iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro, LR Seimo duomenų bazės, tikrino vykdytų viešųjų pirkimų dokumentus ir kt. ir tokią būtent informaciją ir pateikė ginčo straipsniuose subjektyvios nuomonės pagrindu, t. y. vertindamas ir analizuodamas visą surinktą oficialią informaciją apie ieškovą, tokiu būdu atsakovas padarė išvadą, jog ieškovas elgiasi nesąžiningai ir tai atskleidė ginčo straipsniuose.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Ieškovas A. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti byloje liudytojus, prijungti prie bylos papildomus įrodymus bei išreikalauti 2010-05-06 žemės nuomos sutartį, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas savo apeliaciniam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:

8.1. Teismas neatliko ginčo teiginių kvalifikavimo, neanalizavo, kokia informacija perduodama kiekvienu teiginiu ir kiek kiekvienu konkrečiu teiginiu perduodama informacija yra pagrista.

8.2. Teismas esmine ginčo teiginius pagrindžiančia aplinkybe laikė tą faktą, jog Apeliantas gauna pajamas iš su vėjo energetika susijusių įmonių. Tuo tarpu už ką Apeliantas gauna pajamas iš su vėjo energetika susijusių įmonių, t. y. ar jos gaunamos teisėtai, ar už šių įmonių protegavimą LR Seime, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir laikė tai reikšmės neturinčia aplinkybe

8.3. Spręsdamas dėl teisinio teiginių kvalifikavimo teismas rėmėsi išimtinai kontekstu, vertino jį apibendrintai ir neatsižvelgė bei nesivadovavo teismų praktikoje suformuotomis žinių atskyrimo nuo nuomonės taisyklėmis.

8.4. Tikrų faktų pagrindu tretieji asmenys sukūrė, o atsakovė viešai paskleidė naujas tikrovės neatitinkančias žinias, t. y. žinias, kad Apeliantas veikė korupciniu būdu – iš vėjo verslininkų už jų protegavimą Seime gavo stambias pinigų sumas.

8.5. LR Seimo Antikorupcijos komisija nenustatė, kad Apeliantas darė poveikį LR Seimo sprendimams ir taip gavo asmeninės naudos.

8.6. Vertinant pateiktus įrodymus darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas suklydo, nepagrįstai priteisdamas iš Apelianto daugiau nei dvigubai didesnę sumą atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

9. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „UAB 15min“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-12 priimtą sprendimą palikti nepakeistą, atmesti visus apelianto procesinius prašymus, priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimui į apeliacinį skundą pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:

9.1. Atsakovas pateikė eilę rašytinių ir kitų įrodymų, kuriais rėmėsi rengdamas ginčo straipsnius, taip pat, kurie tik patvirtino, jog visa paskelbta informacija buvo tiksli, sąžininga ir ypač kompetentingai parengta. Atsakovas įrodė, jog iki ginčo straipsnių parengimo atliko išsamų žurnalistinį tyrimą.

9.2. Ginčo teiginiai aiškiai skleidžia žinutę, jog Ieškovas – gauna naudą iš su vėjo energetika susijusių įmonių, pajamų ir sąsajų nedeklaruoja ir tuo pačiu, esant šioms aplinkybėms, nuo įstatymų, susijusių su atsinaujinančiais ištekliais, rengimo nenusišalina ir netgi priešingai – aktyviai gina tokių asmenų interesus Seime. Nei ginčo straipsniuose, nei ginčo teiginiuose nebuvo skelbiama, jog Ieškovas gavo pinigus (ar kitą naudą) už konkrečius įstatymų pakeitimus.

9.3. Įvertinus ginčo straipsnius, jų paskelbimo aplinkybes, išanalizavus atskirus ginčo teiginius, jų konstrukciją, negalima daryti išvados, jog ginčo teiginiai yra žinios, kurias galima patikrinti objektyviomis įrodinėjimo priemonėmis.

9.4. Tokia informacija, kad Ieškovas proteguoja vėjo verslininkus nebuvo nei nauja, nei nežinoma, todėl jos paskelbimas, atskleidžiant įvairios papildomos faktinės informacijos negali būti laikomas naujais faktais ar naujais konstatuojamaisiais duomenimis.

9.5. Atsakovas yra įsitikinęs, jog informacija apie Ieškovą buvo paskelbta sąžiningai, tiksliai ir profesionaliai, atskleidžiant informacijos šaltinius. Tokiu būdu Atsakovas siekė, kad visuomenė sužinotų apie jos išrinkto atstovo į Seimą asmeninius interesus, verslo sąsajas, gaunamų pajamų šaltinius bei galimai padarytus teisės pažeidimus, ir kad būtų apgintas viešas interesas ir užtikrinta visuomenės teisė žinoti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Dėl rašytinių įrodymų prijungimo

12. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui 2019-02-01 pateikė prašymą prijungti pateiktus papildomus rašytinius įrodymus: 2018-06-08 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą Nr. 01-7-00012-17 nutraukti ikiteisminį tyrimą; 2018-06-20 Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadas; 2018-06-28 Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadą; 2018-07-04 LR Seimo etikos ir procedūrų komisijos atsisakymą pradėti tyrimą. Apeliantas nurodo, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes atitinkami dokumentai buvo priimti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

13. Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliacinės instancijos teismas nepriima naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Iš teismui pateiktų papildomų dokumentų priėmimo datų aišku, jog šių dokumentų apeliantas negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes jų priėmimo data yra vėlesnė nei pirmosios instancijos teismo sprendimo. Tačiau apeliantas nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad tokie įrodymai negalėjo būti pateikti ne likus keturioms dienoms iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, o taip, kad su tokiais įrodymais būtų galima supažindinti atsakovą ir trečiuosius asmenis, sudarant sąlygas šiems asmenims pateikti savo atsiliepimus, paaiškinimus dėl tokių įrodymų ir/arba kitus naujus įrodymus. Tuo tarpu tokių sąlygų sudarymas esamomis sąlygomis reikštų neišvengiamą bylos nagrinėjimo atidėjimo poreikį. Tai reiškia, kad apeliantas, pateikdamas įrodymus prieš pat nustatytą bylos nagrinėjimo rašytine tvarka apeliacinės instancijos teisme datą, veikia neatsižvelgdamas į įstatymo reikalavimą veikti taip, kad nebūtų užvilkintas bylos nagrinėjimas, o byla būtų išnagrinėta kuo greičiau (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas netenkina prašymo priimti pateiktus papildomus įrodymus.

Dėl 2010-05-06 žemės nuomos sutarties išreikalavimo

14. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantas prašo išreikalauti 2010-05-06 žemės sklypo nuomos ir užstatymo sutartį. Pateiktu prašymu apeliantas nenurodo iš ko konkrečiai ši sutartis turi būti išreikalauta. Toks prašymas taip pat buvo pareikštas ir pirmosios instancijos teismui. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas šio pateikto prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad viena iš 2010-05-06 žemės sklypo nuomos ir užstatymo sutarties šalių buvo apelianto sutuoktinė, vadinasi apeliantas turi šią sutartį ir pats gali pateikti teismui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka. Apeliantas nenurodo, jog jo sutuoktinė būtų praradusi minėtą sutartį, todėl apeliantui manant, jog sutartis yra reikšmingas byloje įrodymas, turėjo galimybę ją pateikti pats tiek pirmosios instancijos teismui, tiek kartu su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui. Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 5 dalis įpareigoja proceso dalyvius veikti taip, jog byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, teikti byloje įrodymus. Civilinio proceso kodekso 8 straipsnis numato teismui ir bylos dalyviams pareigą bendradarbiauti siekiant tinkamo bylos išnagrinėjimo. Įvertinus nurodytas įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas turėjo procesinę pareigą pats teikti įrodymus, o negalėdamas jų pateikti – nurodyti tokio negalėjimo priežastis, taip pat – nurodyti asmenį, turintį prašomus įrodymus. Apeliantas nenurodė, dėl kokių priežasčių jis pats negali pateikti įrodymo į bylą, taip pat nenurodė asmens, iš kurio įrodymą prašo išreikalauti, todėl pateiktas prašymas dėl 2010-05-06 žemės nuomos ir užstatymo sutarties išreikalavimo netenkinamas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų kvietimo

15. Spręsdamas šį prašymą teismas visų pirma pažymi, kad Civilinio proceso kodekso 321 straipsnio 1 dalis numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Civilinio proceso kodekso 322 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje prašymą dėl apeliacinio skundo žodinio nagrinėjimo apeliantas grindžia tik būtinybe apklausti liudytojus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog prašymas apklausti liudytojus byloje yra prašymas dėl naujų įrodymų pateikimo. Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliacinės instancijos teismas nepriima naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

16. Pateiktame apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo dėl liudytojų apklausos, dėl to byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai ir neišsamiai. Pateiktame prašyme apklausti liudytojus R. B. ir T. N. apeliantas nurodo, jog šie liudytojai padėtų nustatyti aplinkybes ar dėl apelianto veiklos Seime (įstatymų projektų siūlymo ir panašiai) nurodyti asmenys kaip įmonių vadovai gavo tiesioginės ar netiesioginės naudos bei ar nurodyti asmenys atsilygino apeliantui už jų interesų gynimą Seime. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama, ar tam tikri atsakovės ir trečiųjų asmenų paviešinti teiginiai apie apeliantą pažeidžia jo garbę ir orumą, ar ne. Atsakovės paskleistuose teiginiuose nėra nurodomi konkretūs atvejai, kad apeliantas ėmė pinigus iš tam tikrų konkrečių asmenų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjant bylą nėra būtina kviesti liudytojus R. B. ir T. N..

17. Apeliantas taip pat prašo apklausti liudytojus Seimo narius R. Ž. ir K. D., nurodydamas, jog šie asmenys galės paliudyti ar apeliantas buvo atsinaujinančios energetikos įstatymų projektų rengėjas. Kaip ir ankstesnio prašymo atveju, apeliantas siekia, kad būtų nustatytos neigiamo pobūdžio aplinkybės – kad tam tikri faktai neegzistuoja. Toks įrodinėjimas tam tikrais atvejais yra įmanomas ir savaime nedraudžiamas įstatymu. Tačiau, pirma, teismas turi įsitikinti reikšmingų aplinkybių egzistavimu, dėl kurių procesinę įrodinėjimo pareigą turi atsakovas, o antra, aplinkybės byloje įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, kurių patikimumas ir pakankamumas turi būti ištirtas. Todėl toks prašymas taip pat netenkinamas.

18. Apeliantas taip pat teikia teismui prašymą apklausti kaip liudytoją byloje advokatą P. K., siekiant nustatyti ar apeliantą ir advokatą P. K. sieja kokie teisiniai ar asmeniniai santykiai ar yra sudaryta teisinių paslaugų sutartis. Sprendžiant klausimą dėl šio liudytojo apklausos teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismui pateiktu ieškiniu apeliantas siekia, jog būtų paneigti atsakovės paskelbti teiginiai apie apelianto gaunamą finansinę naudą iš su vėjo energiją susijusio verslo bei teikia įstatymo projektus Seimui naudingus vėjo energijos verslininkams. Jokių atsakovės teiginių, kurie būtų tiesiogiai susiję su jo santykiu su advokatu P. K. apeliantas nuginčyti nesiekia. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta prašymą advokatą P. K. apklausti byloje kaip liudytoją.

19. Apeliantas aiškiai nenurodė, dėl kokių kitų priežasčių byloje būtų reikalingas žodinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso būdu. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai išaiškinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingą procesinį sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmeta.

Dėl bylos esmės

20. Asmens saviraiškos laisvė – tai saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (10 straipsnis; toliau – Konvencija). Nacionaliniu lygiu asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas įtvirtinta ir Visuomenės informavimo įstatyme (4 straipsnio 1 dalis).

21. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra ne kartą nurodęs, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais (pvz., aptariami vykstantys teisminiai procesai), turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., mutatis mutandis 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 28871/95). Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad ši laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. C., A. C. v. UAB „Tele-3“, UAB „TV PRO media“, bylos Nr. 3K-3-481/2012, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22. Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

23. Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (įstatymo redakcijos, galiojusios ginčo metu, 2 straipsnio 36 dalis); žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (to paties straipsnio 84 dalis).

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. S. v. K. S. P., bylos Nr. 3K-3-1-219/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar atsakovės paskleisti teiginiai: 2017-06-14 portale www.15min.lt buvo paskelbtas trečiojo asmens D. P. straipsnis „A. S. šeimai – stambios pinigų sumos iš vėjo verslininkų, kuriuos jis proteguoja Seime” (toliau - Straipsnis 1), kuriame yra paskleisti šie teiginiai: „A. S. šeimai – stambios pinigų sumos iš vėjo verslininkų, kuriuos jis proteguoja Seime” (toliau – teiginys 1); „seimo narys A. S. kasmet gauna dešimtis tūkstančių eurų iš verslininkų, kurių interesus gina parlamente” (toliau – teiginys 2); „A. S. aktyviai sukasi apie Seimo sprendimus, naudingus jo žemės nuomininkams” (toliau – teiginys 3); „Kaip tik šis Seimo narys aktyviai dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, naudingus būtent jo žemės nuomininkams” (toliau – teiginys 4). 2017-09-05 portale www.15min.lt buvo paskelbtas trečiųjų asmenų D. P. ir Š. Č. straipsnis „A. S. šeimos įmonė Minske: įtakingi verslo partneriai ir pelninga sutartis su Baltarusija” (toliau – Straipsnis 2), kuriame yra paskleistas šis teiginys: „<...> A. S. bandė Seime pramušti įstatymus, naudingus jam pačiam.” (toliau – teiginys 5). 2017-09-06 portale www.15min.lt buvo paskelbtas trečiojo asmens Š. Č. straipsnis „Būti A. S.” (toliau – Straipsnis 3), kuriame yra paskleisti šie teiginiai: „Šis žmogus siekė savo aplinkos verslui padaryti valstybinę išimtį” (toliau – teiginys 6); „Ponas S. tiesiogiai minta iš atsinaujinančios energetikos verslo ir nesibodi kištis būtent į šio sektoriaus reguliavimą Seime” (toliau – teiginys 7); „<...> to jis ėmėsi vos sugrįžęs į Seimą. <...> bandydamas sudaryti sąlygas savo šeimos verslui įšokti į nuvažiuojantį valstybės pinigų traukinį.” (toliau – teiginys 8). Siekiant nustatyti ar nurodyti teiginiai pažeidžia apelianto garbę ir orumą pirmiausia reikia nustatyti ar šiais teiginiais buvo paskleista nuomonė ar žinia.

27. Apelianto vertinimu atsakovė paskelbdama trečiųjų asmenų parašyti straipsnius paskelbė žinias, nes kiekvieną paskelbtą teiginį galima patikrinti jo atitikimą tikrovei. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė, jog ginčo teiginiai yra subjektyvi trečiųjų asmenų nuomonė. Apeliantas su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu ginčo teiginių vertinimu iš esmės sutinka. Nuomonės reiškimas yra faktų, reiškinių ar įvykių vertinimas, bet pačių faktų reiškinių ar įvykių nurodymas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog vien tai, kad ginčijami teiginiai gali būti patikrinami pagal byloje esančius duomenis, taip pat tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo pateikta žinia, o ne nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu iš visos paskleistos ginčo informacijos tik teiginio „seimo narys A. S. kasmet gauna dešimtis tūkstančių eurų iš verslininkų, kurių interesus gina parlamente“ dalis „seimo narys A. S. kasmet gauna dešimtis tūkstančių eurų iš verslininkų“ vertintinas kaip žinia, nes tik šio teiginio atitikimą tikrovei (ir tai tik iš dalies) galima patikrinti nenaudojant vertinamojo pobūdžio kategorijų, implikuojančių didelio subjektyvumo laipsnio vertinimą.

28. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl ginčo teiginių nurodė, jog visi ginčo teiginiai yra susiję su tuo, jog apeliantas gauna pajamų iš su vėjo energija susijusių verslininkų bei proteguoja atsinaujinančių energijos šaltinių verslininkus parlamente teikdamas įstatymų pataisas, dalyvaudamas įstatymų projektų svarstymuose. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog atsakovo šeima gauna pajamas iš žemės nuomos įmonėms, kurių veikla yra elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių – vėjo. Vadinasi, ginčo teiginiuose esanti aplinkybė, jog apeliantas iš atitinkamos veiklos gauna pajamas yra įrodyta. Ginčas kyla dėl teiginių dalies, kurioje nurodoma, jog apeliantas savo parlamentine veikla proteguoja verslo subjektus, kurie veikia atsinaujinančios energijos srityje. Apeliantas pateikė papildomus įrodymus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas priėmė, pateiktais įrodymais apeliantas įrodinėja, jog jo parlamentinė veikla nebuvo įvertinta kaip nesąžininga ar pažeidžianti įstatymo reikalavimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas vertindamas pateiktus įrodymus sprendžia, kad aplinkybės, jog apelianto veikimas kompetentingų tyrimo institucijų nebuvo įvertintas kaip pažeidžiantis teisės aktų reikalavimus, šioje byloje reikšmės neturi.

29. Atsakovas ir tretieji asmenys, vykdydami savo pareigą informuoti visuomenę, ypatingai klausimais, susijusiais su valstybinę įstatymų leidybos valdžią įgyvendinančių asmenų veiksmais ir jų vertinimu, naudojasi kuo plačiausiai suprantama žodžio laisve, kuri apima teisę kritiškai kalbėti apie tokius asmenis ir jų veiksmus, pateikti nemalonius, net šokiruojančius šių asmenų veiksmų vertinimus, dėl tokių veiksmų juos aštriai kritikuoti, pateikti jų veiksmus nepalankioje šviesoje. Ginčo teiginiuose nebuvo teigiama, jog apeliantas atlieka konkrečius įstatymus pažeidžiančius ir dėl to nusikalstamos veiklos požymių turinčius veiksmus, kad gaunamas atlygis yra įstatymus pažeidžiančios ar nusikalstamos veiklos rezultatas. Ginčo teiginiuose kaip faktai nurodoma tai, kad apeliantas, būdamas Seimo nariu, siūlė įstatymų projektus, dalyvavo svarstymuose sprendžiant dėl atsinaujinančios energijos šaltinių ir kartu per susijusius asmenis gaudavo pajamas iš veiklos, susijusios su sritimi, kurioje aktyviai reiškėsi kaip Seimo narys. Kita atsakovo paskleista informacija yra šių faktų vertinimas ir tvirtai bei apeliantui nepalankiai reiškiama abejonė dėl tokios padėties tinkamumo.

30. Specialiųjų tyrimų tarybos 2016-07-21 išvadoje, kuri buvo pateikta LR energetikos ministerijai, nustatyta, jog apeliantas ankščiau veikęs kaip Lietuvos atsinaujinančių? ištekliu? energetikos asociacijos prezidentas, o vėliau - Seimo narys, rengia ir teikia konkretiems verslo subjektams palankias pataisas. Vertinant tokius byloje surinktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ginčo teiginiams pagrįsti trečiųjų asmenų buvo panaudoti kompetentingos valstybės institucijos nustatyti faktai. Pateiktoje išvadoje buvo vertinama konkreti įstatymo pataisa, kurią iniciavo apeliantas ir nurodyta, jog ši pataisa buvo palanki konkretiems verslo subjektams.

31. Iš nustatytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovė viešindama ginčo teiginius rėmėsi objektyviais duomenimis skelbdama savo nuomonę. Kaip jau nurodyta teismų praktikoje nustatyta, kad vien tai, kad paskelbtus teiginius galima vertinti per teisingumo prizmę negalima teigti, jog buvo paskelbta žinia. Vertinant visą ginčo straipsnių kontekstą, spręstina, kad konkretūs ginčo teiginiai yra subjektyvi trečiųjų asmenų – žurnalistų nuomonė, kuri susiformavo atlikus žurnalistinį tyrimą. Tai, kad apeliantas galimai gauna atlyginimą už žemės nuomą ne iš tų asmenų, kuriems pagal STT pažymos duomenis gali būti naudingos apelianto inicijuotos pataisos, neturi esminės reikšmės vertinant atsakovo veiksmus – tokiame kontekste informacija visuomenei buvo pateikiama sąžiningai, o keliamos abejonės ir klausimai buvo pagrįsti objektyviais duomenimis ir iš tokių duomenų gali būti logiškai keliami

32. Pagal Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 6 dalį paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tokie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ar jo veikla.

33. Taigi viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, todėl nagrinėjant šios kategorijos bylas būtina nustatyti, ar asmenys, apie kuriuos paskleista ginčijama informacija, yra viešieji. Viešuoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai, pvz., siekiant informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti. Todėl kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, jam taikoma civilinė atsakomybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, jog atsakovė paskelbė ginčo straipsnius siekdama informuoti visuomenę apie viešo asmens veiklą, aplinkybių, jog atsakovė siekė pažeminti apeliantą nenustatė. Apeliantas jokių įrodymų arba pakankamų argumentų, iš kurių galima daryti išvadą, kad atsakovė valingai siekė pažeminti apeliantą į bylą nepateikė. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareiga nustatanti pareigą šaliai įrodyti aplinkybes, kurios sudaro jos reikalavimų ar atsikirtimų turinį. Paskelbti teiginiai gali būti laikomi aštria ir skaudžia apelianto kritika, tačiau atsakovė siekė informuoti visuomenę apie apelianto parlamentinę veiklą bei jo turimus ryšius su tam tikrais verslo subjektais ir iškelti visuomenės akyse abejones dėl tokios veiklos ir veikiančiojo sąsajų tinkamumo. Atsakovė ginčo teiginius išviešino tik po atlikto atsakovui prieinamais duomenimis paremto žurnalistinio tyrimo, ginčo straipsniuose nurodant, kokiais duomenis remiantis padaromos nurodytos išvados ir nesant įrodymų, kad kokie nors reikšmingi tyrimui ar jo rezultatams faktai buvo nepagrįstai ignoruojami ir dėl to tyrimas galėtų būti vertinamas kaip nesąžiningais ir/arba tendencingas.

35. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų.

36. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė atsakovei daugiau bylinėjimosi išlaidų nei atsakovė pateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančius įrodymus. Byloje nustatyta, jog atsakovė prašė priteisti 2276,01 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pateikė tokias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Tačiau kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateiktų teisinių paslaugų suteikimo detalizacijos teisines paslaugas atsakovo atstovė atsakovei teikė ne tik šioje nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose, todėl atsakovės sumokėta suma atstovei yra didesnė nei prašoma atlyginti iš apelianto. Apeliacinės instancijos teismas įvertindamas, tai kad pirmosios instancijos teismas suklydo priteisdamas atsakovei bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia pakeisti sprendimą šioje dalyje, atsakovei priteisiant iš apelianto 2276,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Apeliacinės instancijos teismas pateiktą apeliacinį skundą byloje atmetė. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai kurios naudai priimamas sprendimas. Atsakovė duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą dalyje dėl atsakovės procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo - patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismo sprendimo rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstyti taip:

„Išieškoti iš ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „15min“, į. k. 126366874, naudai 2276,01 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.“

Teisėjai Vytautas ZeliankaAndrutė KalinauskienėEglė Surgailienė