- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-22
- Bylos Nr.
- 2YT-23223-868/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17720-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Pareiškėjas
- UAB „Jumps“
- Suinteresuotas asmuo
- A. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Jumps“ skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, suinteresuotieji asmenys A. J., antstolis Arminas Naujokaitis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas „panaikinti 2020 m. gegužės 12 d. patvarkymą dėl turto arešto bei areštuojamo turto įkainojimo Nr. S1-69912 ir svarstyti galimybę sudaryti taikos sutartį tarp skolininko ir išieškotojo bei sumažinti arešto mąstą, kadangi Turto arešto aktu areštuoto turto vertė viršija skolos dydį“ (pacituotų reikalavimų kalba netaisyta).
Antstolis patvarkymu pareiškėjo skundo nepatenkino, nurodydamas, jog vykdymo veiksmus atliko, laikydamasis įstatymo keliamų reikalavimų, laiko savo veiksmus teisėtais ir persiuntė skundą su vykdomąją byla teismui.
Suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Dalyvaujantys byloje asmenys apie teismo posėdį informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstoliui Arminui Naujokaičiui pateikta vykdyti Lietuvos Respublilkos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2020 m. kovo 2 d. išduotą sprendimą darbo byloje Nr. APS-2-2620, pradėta vykdomoji byla Nr. 0157/20/00838.
2020 m. sausio 2 d. antstolio Armino Naujokaičio kontoroje gautas skolininko UAB „Jumps“ skundas dėl antstolio Armino Naujokaičio 2020 m. gegužės 12 d. patvarkymo dėl turto arešto bei areštuojamo turto įkainojimo Nr. S1-69912, vykdomojoje byloje Nr. 0157/20/00838, kuriuo prašoma panaikinti 2020 m. gegužės 12 d. patvarkymą dėl turto arešto bei areštuojamo turto įkainojimo Nr. S1-69912 ir svarstyti galimybę sudaryti taikos sutartį tarp skolininko ir išieškotojo bei sumažinti arešto mąstą, kadangi Turto arešto aktu areštuoto turto vertė viršija skolos dydį. Skunde nurodoma, kad antstolis areštuodamas skolininko turtą atliko neteisėtus veiksmus areštavo visą skolininko turtą. Skunde taip pat nurodyta, kad skolininkas yra pasiruošęs bendradarbiauti su išieškotoju ir esant galimybei yra pasiruošęs pasirašyti taikos sutartį.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei teisingumo ministro 2005 10 27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdomųjų dokumentų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (AĮ 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų, areštuojant pareiškėjui priklausantį turtą. Nesutikimas iš esmės motyvuojamas tuo, kad antstolis areštavo visą skolininko turtą neatsižvelgdamas į areštuojamo turto vertes. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas prašo panaikinti 2020 m. gegužės 12 d. patvarkymą dėl turto arešto bei areštuojamo turto įkainojimo Nr. S1-69912 ir svarstyti galimybę sudaryti taikos sutartį tarp skolininko ir išieškotojo bei sumažinti arešto mąstą, kadangi Turto arešto aktu areštuoto turto vertė viršija skolos dydį.
Pareiškėjas teisingai nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 677 straipsnio 2 dalį antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Tačiau ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atlikdamas vykdymo veiksmus šioje vykdomojoje byloje antstolis šią imperatyvią įstatymo nuostatą pažeidė. Atkreiptinas dėmesys pirmiausia į tai, kad 2020 m. gegužės 12 d. turto arešto akte (v. b. l. 95-103), kuriuo buvo areštuotas pareiškėjui priklausantis turtas ir piniginės lėšos, antstolis nurodė areštuojamą sumą – 29 528,80 Eur, todėl teigti, kad šiais veiksmais jis areštavo daugiau nei būtina, teismas neturi jokio pagrindo. Šiame turto arešto akte antstolis nenurodė areštuojamo turto rinkos vertės, kas reiškia, jog arešto taikymo metu turto tikroji rinkos vertė antstoliui žinoma nebuvo, ji nebuvo nustatyta. CPK 681 straipsnis neįpareigoja antstolio areštuojant skolininko turtą jį iš karto įkainoti rinkos kainomis. Pagal šios straipsnio nuostatą, jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę
CPK 634 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą šiais atvejais, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Antstolis nurodo, kad viešųjų registrų duomeninis visas skolininkui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas Baudžiamojo proceso kodekso nustatytas tvarka (v. b. l. 106 – 142). Pažymėtina, kad Nekilnojamo turto registro duomenimis turtas ne tik areštuotas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tačiau turtui taikomi ir kiti apribojimai t. y. įkeistas hipoteka, areštuotas pagal kitų antstolių nurodymus.
Sutiktina su antstolio pozicija, jog turtui taikomi kiti apribojimai leidžia daryti išvadą, kad anstolis šio patvarkymo surašymo dienai ar turto arešto akto surašymo dienai neturėjo galimybės pradėti išieškojimo iš areštuoto turto, todėl areštuoto turto vertė nėra ir negali būti laikoma pakankama ar net viršijančia skolos mąstą.
Nagrinėjamu atveju teismas ypatingai akcentuoja tai, kad vien vertingo nekilnojamojo/kilnojamojo turto, neatsižvelgiant į jo apsunkinimus, kreditorių teisių į šį turtą apimtį, kitas svarbias aplinkybes, turėjimas skolininko nuosavybėje negali būti laikomas absoliučiu pagrindu, užkertančiu kelią antstoliui tuo pačiu turto aprašu aprašyti skolininko turtą. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad antstolis gali aprašyti (areštuoti) iš esmės didesnės vertės turtą (daugiau turto) negu reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti tuo atveju, jei areštuojamas daiktas yra nedalus ar skolininkas neturi kito tos pačios ar pirmesnės eilės turto arba šio turto neužtenka kreditoriaus reikalavimui užtikrinti, arba šis turtas yra nelikvidus, o hipoteka įkeisto turto, viršijančio skolos dydį, aprašymas nelaikomas skolininko teisių pažeidimu, kadangi priešingu atveju būtų paneigta hipotekos instituto reikšmė kreditoriui (Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-115-357/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1922-123/2014 ir kt.). Teismas pakartotinai pabrėžia, kad antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad jam pateiktas vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, todėl, įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie areštuoto turto vertę.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo išvadai, jog antstolio veiksmai areštuojant visą skolininkui priklausantį turtą, yra neteisėti ar nepagrįsti. Antstolio veiksmai atlikti, siekiant maksimaliai užtikrinti išieškotojo interesų patenkinimą, teisėtai ir pakankama apimtimi suvaržant skolininko galimybes disponuoti turtu. Nėra areštuota daugiau turto, negu būtina skolininko įsipareigojimams padengti bei užtikrinti išieškotojo finansinių reikalavimų patenkinimą.
Nėra pagrindo pareiškėjo skundui patenkinti, antstolio veiksmai, dėl kurių paduotas skundas, yra teisėti (atitinka CPK VI dalies nuostatas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo UAB „Jumps“ skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.