Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VM Investicija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo Nordea Bank AB, veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, ieškinį atsakovei BUAB „VM Investicija“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl sutarties pripažinimo negaliojančia arba pasibaigusia, trečiasis asmuo M. J. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 7 d. sprendimu patenkino ieškovo Nordea Bank AB ieškinį ir priteisė iš atsakovės BUAB „VM Investicija“ 743 013,56 Eur skolos ir 16 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 743 013,56 Eur sumos už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9 758 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovės priešieškinį atmetė.Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi priimtas ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų, panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovės priteista skolos suma, viršijanti 564 489,64 Eur, bei procesinės palūkanos nuo šios sumos, ir šioje dalyje civilinė byla nutraukta, kita sprendimo dalis palikta nepakeista.Atsakovė pateikė prašymą, kurį patikslinusi, prašė atnaujinti šios bylos procesą, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį ir atmesti ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės nesumokėtas 16 proc. metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas (iš viso 165 703,34 Eur), kurios buvo įskaičiuotos į bendrą prašomos priteisti 564 489,64 Eur skolos sumą. Prašyme nurodė, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovės bankroto administratorius, siekdamas pateikti pretenzijas buvusiems UAB „VM Investicija“ vadovams, kad laiku nepradėjo vykdyti Laidavimo sutarties, dėl to ieškovei buvo priteistos palūkanos, atliko perimtų bendrovės dokumentų patikrinimą. Nustatyta, kad bankas 2014 m. liepos 31 d. reikalavimą mokėti pagal Laidavimo sutartį siuntė per UAB „Greitasis kurjeris“. Administratorius 2016 gruodžio 6 d. kreipėsi į UAB „Greitasis kurjeris“ su prašymu pateikti informaciją, kaip ir kam buvo įteiktas Nordea banko 2014 m. liepos 31 d. reikalavimas. Gautas atsakymas, kad 2014 m. rugpjūčio 1 d. AB Nordea Bank Lietuvos skyrius siųstas registruotas laiškas adresatui UAB „VM Investicija“, Pirklių g. 5, Vilnius, įteiktas nebuvo ir 2014 m. rugpjūčio 4 d. grąžintas siuntėjui. Tai yra esminė naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma atsakovei bylos nagrinėjimo metu, todėl sudaro pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Jeigu ši aplinkybė būtų žinoma bylos nagrinėjimo metu, tai atsakovė būtų prašiusi teismo atmesti ieškovo reikalavimų dalį, nes vėlavimo palūkanos akivaizdžiai susidarė dėl paties ieškovo nesąžiningo elgesio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi atsakovės prašymą atmetė.Teismo vertinimu, atsakovės prašyme nurodyta aplinkybė, kad atsakovė kaip laiduotoja negavo pranešimo iš ieškovo apie reikalavimą mokėti įsiskolinimą, nėra reikšminga išvadai dėl atsakovės atsakomybės pagal ieškinį, todėl ši aplinkybė nėra esminė byloje. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdami bylą bei apeliacinį skundą nenustatė, kad raginimo neįteikimas būtų esminė priežastis, dėl kurios ieškinys negali būti tenkinamas. Teisės aktuose nėra numatyta, kad raginimo neįteikimas skolininkui atleidžia jį nuo turimų piniginių prievolių.Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinyje nurodė aplinkybes dėl raginimo siuntimo ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.­ Atsakovei ieškinys buvo išsiųstas CPK nustatyta tvarka. Todėl atsakovės bankroto administratoriaus teiginys, kad apie raginimo siuntimą atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti, toks faktas apskritai nebuvo paviešintas, yra neteisingas ir neatitinkantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų. Atsakovė nepateikė naujų duomenų bei nenurodė aplinkybių, kurios tapo naujai paaiškėjusiomis po teismo sprendimo priėmimo bei kurios būtų pagrindas atnaujinti procesą šioje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė BUAB „VM Investicija“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį ir atnaujinti šios civilinės bylos procesą. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino atsakovės pateiktą įrodymą – UAB „Greitasis kurjeris“ atsakymą, kuriame nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 1 d. banko siųstas registruotas laiškas adresatui UAB „VM Investicija“ nebuvo įteiktas. Teismas klaidingai nurodė, kad tokia informacija atsakovei buvo žinoma iš ieškinio priedo. Prie ieškinio pridėta tik informacija apie raginimo išsiuntimą. Būtent „raginimo grąžinimo“ faktas yra ta aplinkybė, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant bylą, ir yra pagrindas prašyti atnaujinti bylą bei prašyti panaikinti iš nesąžiningų banko veiksmų kilusias palūkanas. Atsakovei aplinkybė, kad laiduotojai (atsakovei) 2014 m. liepos 31 d. bankas siuntė raginimą padengti kredito gavėjo skolą, nebuvo ir negalėjo būti žinoma, nes atsakovei raginimas nebuvo įteiktas ir neįteikimo faktas bylos nagrinėjimo metu nebuvo paviešintas. Atsakovei iškėlus bankroto bylą, 2015 m. gruodžio mėn. bankroto administratorius perėmė bendrovės dokumentus, o 2016 m. vasario 17 d. byla buvo išnagrinėta. Atsakovės atsiliepime nurodytas faktas, kad raginimas atsakovei nebuvo įteiktas, buvo palaikytas įprasta gynybine pozicija. Teikiant apeliacinį skundą, UAB „Greitasis kurjeris“ veiklos nevykdė, o bankroto byla šiai įmonei buvo iškelta 2016 m. gegužės 16 d. Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. lapkričio 29 d. nepanaikinus Laidavimo sutarties, bankroto administratoriui kilo pareiga įvertinti buvusių įmonės vadovų atsakomybę dėl Laidavimo sutarties nevykdymo, dėl ko padidėjo bendrovės įsipareigojimas bankui. 2016 m. gruodžio mėn. gavus iš BUAB „Greitasis kurjeris“ atsakymą apie raginimo neįteikimą, tapo aišku, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai ir savo skolą neteisėtu būdu pasididino 165 703,34 Eur suma. Jeigu minėta aplinkybė būtų žinoma, tai atsakovė būtų prašiusi atmesti šį ieškovo reikalavimą.Ieškovas Nordea Bank AB atsiliepime prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės administravimo išlaidų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:Atsakovės analogiški argumentai dėl 2014 m. liepos 31 d. banko reikalavimo (ne)įteikimo jau buvo pareikšti byloje ir ieškovas dėl jų pasisakė dublike. Byloje nustatyta, kad bankas 2013 m. rugsėjo 18 d. pranešimu apie vienašalį kreditavimo sutarties nutraukimą atsakovę informavo tinkamai, ir kad atsakovė pati dar nuo 2012 metų reikalavo panaikinti laidavimo prievolę.Tai, kad atsakovė nepriiminėjo iš banko korespondencijos, yra tik atsakovės neteisėtų veiksmų rizika, nes bankas korespondenciją siuntė pačios atsakovės nurodytu adresu ir byloje nėra įrodyta priešingai (CPK 178 str.). Pagal Laidavimo sutarties 2.1.4 ir 3.1 punktus yra sutarta, kad kai bankas siunčia reikalavimą mokėti pagal Laidavimo sutartį laiduotojo nurodytu adresu, laikoma, jog reikalavimas yra įteiktas 5 kalendorinę dieną nuo išsiuntimo dienos. Atsakovė nepateikė duomenų, kad bankui buvo pranešta apie adreso pasikeitimą. Palūkanų skaičiavimas Laidavimo sutarties pagrindu nėra ribojamas reikalavimo laiduotojui pateikimo ar ieškinio pareiškimo momentu arba skolininko tariamu nežinojimu, kad jis yra skolingas kreditoriui, t. y. palūkanos skaičiuojamos už tą laikotarpį, kurį buvo naudotasi pinigais ir kurį buvo vėluojama vykdyti prievoles. Todėl net ir darant prielaidą, kad 2014 m. liepos 31 d. reikalavimas yra neįteiktas atsakovei, teisinio bylos rezultato (skolos dydžio) tai nekeistų.Administratorius praleido CPK 368 straipsnyje nustatytą 3 mėn. terminą prašymui pateikti. Administratoriui vėliausiai 2015 m. pabaigoje turėjo būti žinoma visa informacija apie šios bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus.Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tik tuo atveju, jeigu šios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Tokios aplinkybės turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo atnaujinti procesą dėl to, kad po bylos išnagrinėjimo paaiškėjo, jog ieškovo 2014 m. rugpjūčio 1 d. išsiųstas reikalavimas laiduotojai UAB „VM Investicija“ nebuvo įteiktas. Apeliantės teigimu, ši aplinkybė atsakovei nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma, nes laiškas nebuvo įteiktas ir neįteikimo faktas bylos nagrinėjimo metu nebuvo paviešintas.Toks apeliantės teiginys yra prieštaringas, nes akivaizdu, kad pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu negalėjo nežinoti, jog ieškovo 2014 m. rugpjūčio 1 d. išsiųstas reikalavimas atsakovei įvykdyti savo kaip laiduotojos prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, kuriuo remiantis buvo grindžiamas šioje byloje pareikštas banko ieškinys, adresato faktiškai nepasiekė. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas kartu su ieškiniu pateikė tik duomenis apie reikalavimo išsiuntimą 2014 m. rugpjūčio 1 d. registruotu laišku per UAB „Greitasis kurjeris“. Atsakovė savo atsiliepimo į ieškinį 4 punkte nurodė, kad apie tokį reikalavimą nežinojo ir atsakovei joks banko reikalavimas nebuvo įteiktas. Taigi, apeliantė ta pačia aplinkybe, kurios pagrindu prašo atnaujinti procesą, jau grindė savo atsikirtimus į ieškinį. Pažymėtina, kad apeliantė nuo pat pradžių byloje laikėsi pozicijos, jog ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, ir prašė atmesti visą ieškinį. Dėl to, prašydama atnaujinti procesą, apeliantė nepagrįstai teigia, kad būtų prašiusi teismo atmesti ieškovo reikalavimų dalį dėl 165 703,34 Eur palūkanų priteisimo, jeigu būtų žinojusi, kad ieškovo 2014 m. rugpjūčio 1 d. išsiųstas reikalavimas atsakovei faktiškai nebuvo įteiktas. Apeliantės argumentai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovei buvo iškelta bankroto byla; kad teikiant apeliacinį skundą UAB „Greitasis kurjeris“ veiklos jau nebevykdė, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovės bankroto administratorius pats negalėjo patikrinti minėtos informacijos, kuri jo manymu turi esminę reikšmę, iki bylos išnagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Juolab kad iš bylos medžiagos matyti, jog 2016 m. sausio 5 d. teismas atidėjo bylos nagrinėjimą ilgesniam nei mėnesio laikui būtent dėl tos priežasties, kad atsakovės bankroto administratoriaus pasamdytas advokatas galėtų tinkamai pasiruošti teismo posėdžiui.Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliantė neįrodė, jog aplinkybė, kuria grindžiamas prašymas atnaujinti procesą, negalėjo būti žinoma atsakovei bylos nagrinėjimo metu. Apeliantės argumentai taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad kartu su prašymu pateiktas naujas įrodymas – BUAB „Greitasis kurjeris“ 2016 m. gruodžio 7 d. raštas, kuriame nurodoma, jog Nordea Bank AB 2014 m. rugpjūčio 1 d. išsiųstas laiškas adresatei UAB „VM Investicija“ nebuvo įteiktas – turi esminę reikšmę bylai, įvertinus visų kitų byloje esančių įrodymų visumą ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes. Teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.Atmetus atskirąjį skundą, ieškovui iš atsakovės priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės administravimo išlaidų 569,46 Eur išlaidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Toks išlaidų dydis neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 ir 8.16 punktų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina šių išlaidų dalis – 327,04 Eur (CPK 98 str.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VM Investicija“ (juridinio asmens kodas 300036654) administravimui skirtų lėšų 327,04 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus 4 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui Nordea Bank AB, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (skyriaus kodas 303252632).