Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Nordea Bank AB atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-5266-431/2015 (Nr. 2-17-431/2016) pagal ieškovo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VM investicija“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo M. J. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi (iki ieškinio pareiškimo) tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį su administracinėmis ir prekybos patalpomis (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – įvažiavimą į pusrūsį (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti ir jį apsunkinti; areštavo kitą atsakovui UAB „VM investicija“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines reikalavimo teises, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, leidžiant atsakovui atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus; bendra areštuoto turto vertė neturi viršyti 740 960,90 Eur; iš areštuoto turto, piniginių lėšų, turtinių reikalavimo teisių leista atsiskaityti su ieškovu.

Ieškovas pateikė ieškinį atsakovui, kuriame prašo priteisti iš atsakovo 743 013,54 Eur skolą, 16 proc. palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas UAB „VM investicija“ pateikė prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties dalį, kuria areštuotas atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, pastatas – sandėlys su administracinėmis ir prekybos patalpomis, kiti inžineriniai statiniai – įvažiavimas į pusrūsį, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas). Nurodė, kad vykdant nutartį antstolės V. M. patvarkymu buvo areštuotos atsakovo banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos 740 960,90 Eur sumai, kurių pakanka pareikšto reikalavimo užtikrinimui. Taip pat paaiškino, kad areštuotas nekilnojamasis turtas nepriklauso atsakovui, nes pagal 2015 m. birželio 23 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį šis turtas parduotas UAB „Nuomos verslas“. Nuosavybė yra perduota 2015 m. birželio 25 d. turto perdavimo - priėmimo aktu. UAB „Nuomos verslas“ yra visiškai atsiskaitęs su atsakovu UAB „VM Investicija“.

Suinteresuoto asmens UAB „Nuomos verslas“ pateikė prašymus panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi pritaikytus apribojimus nekilnojamajam turtui bei išregistruoti areštą iš nekilnojamojo turto registro. Nurodė, kad teismas negalėjo taikyti suvaržymų nekilnojamajam turtui, kuris priklauso ne atsakovui, o byloje nedalyvaujančiam asmeniui UAB „Nuomos verslas“ pagal notaro patvirtintą 2015 m. birželio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir 2015 m. birželio 25 d. turto perdavimo - priėmimo aktą. Nors nekilnojamojo turto perleidimo faktas nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tačiau registracija jau buvo užsakyta ir apie sandorį notaras buvo pranešęs nekilnojamojo turto registrui sutarties sudarymo dieną. Areštavus nekilnojamąjį turtą UAB „Nuomos verslas“ negali vykdyti įsipareigojimų pagal 2015 m. birželio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį, t. y. jį įkeisti pirkimo sandorį finansuojančiam SEB bankui (Sutarties 2.2.3 p.).

Ieškovas AB Nordea Bank pateikė prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones padidinant bendrą areštuotino turto vertę iki 743 013,56 Eur ir pakeisti teismo nustatytus apribojimus, leidžiančius atsakovui iš areštuotų lėšų vykdyti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus. Nurodė, kad iš antstolės V. M. gavo informaciją, jog banko sąskaitoje esančių atsakovo piniginių lėšų areštą taip pat yra pritaikiusi Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) 696 204,75 Eur sumai. Dėl to atsakovo turtui pritaikytas areštas realiai neužtikrintų galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Be to, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, kai ieškovui nebuvo tiksliai žinoma ieškinio suma. Ieškinio pateikimo metu paaiškėjo, kad ieškinio suma yra didesnė nei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl prašo padidinti areštuotino turto mastą iki 743 013,56 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsakovo UAB „VM investicija“ ir suinteresuoto asmens UAB „Nuomos verslas“ prašymus tenkino: panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi pritaikytą turto areštą žemės sklypui, pastatui – sandėliui su administracinėmis ir prekybos patalpomis, kitiems inžineriniams statiniams – įvažiavimui į pusrūsį, esantiems (duomenys neskelbtini) (kitam turtui taikyto arešto nekeitė). Ieškovo AB Nordea Bank prašymą tenkino iš dalies - padidino 2015 m. liepos 3 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 743 013,56 Eur, ieškovo prašymo pakeisti teismo nustatytus areštuoto turto naudojimo apribojimus netenkino.

Dėl prašymo panaikinti UAB „Nuomos verslas“ taikomus apribojimus. Teismas nurodė, jog pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovo kreipimosi į teismą momentu ir teismo nutarties priėmimo momentu teismo areštuotas nekilnojamasis turtas nebepriklausė atsakovui nuosavybės teise. Nors nuosavybės teisės perėjimo faktas tuo metu nebuvo registruotas viešame registre, tačiau duomenys apie 2015 m. birželio 23 d. pirkimo - pardavimo sutartį viešame registre buvo nurodyti nuo 2015 m. birželio 25 d. Be to, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo, o ne nuo jo įregistravimo (CK 6.393 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju nekilnojamasis turtas perduotas pirkėjui UAB „Nuomos verslas“ 2015 m. birželio 25 d. priėmimo – perdavimo aktu. Suinteresuoto asmens prašymą panaikinti areštą teismas tenkino, nes ieškovo reikalavimai atsakovui dėl skolos, kildinami iš laidavimo teisinių santykių, ieškinio tenkinimo atveju negalės būti nukreipiami į suinteresuoto asmens nuosavybę. Tokios laikinosios apsaugos priemonės, jas vertinant pagal byloje pareikštų reikalavimų apimtį, yra perteklinės. Dėl atsakovo prašymo pakeisti pritaikytą areštą nekilnojamajam turtui teismas nepasisakė, nes jis yra grindžiamas tais pačiais argumentais.

Dėl ieškovo prašymo padidinti turto arešto mastą. Ieškovas ieškinyje nurodė didesnę ieškinio sumą nei yra pritaikytas turto areštas – 743 013,56 Eur. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimų padidinimas tikėtinai yra pagrįstas, todėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą padidino.

Dėl ieškovo prašymo pakeisti areštuoto turto naudojimo apribojimus. Ieškovas prašymą pakeisti 2015 m. liepos 3 d. nutartyje nustatytus apribojimus, leidžiančius atsakovui iš areštuotų lėšų vykdyti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus grindžia tuo, kad ieškovo reikalavimas, esant palankiam teismo sprendimui, atsakovui atsiskaičius su valstybės biudžetu iš areštuotoje sąskaitoje esančių lėšų negalės būti įvykdytas. Teismas vertino, kad tokiais argumentais ieškovas iš esmės kelia klausimą dėl galimų kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo, tačiau valstybės biudžeto, socialinio draudimo biudžeto ir iš darbo santykių kylančių reikalavimų pirmumas yra nustatytas imperatyviomis įstatymo nuostatomis (Įmonių bankroto įstatymo 35 str.) ir todėl negali būti keičiamas. Todėl teismo nutartyje numatytų išimčių, leidžiančių disponuoti atsakovo sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, teismas nekeitė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Ieškovas Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dalį ir klausimą išspręsti iš esmės: pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį ir areštuoti atsakovui UAB „VM Investicija“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines reikalavimo teises, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti ir jį apsunkinti; bendra areštuoto turto vertė neturi viršyti 743 013,56 Eur; iš areštuoto turto, piniginių lėšų, turtinių reikalavimo teisių leisti atsiskaityti su ieškovu; areštuoti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, pastatą – sandėlį su administracinėmis ir prekybos patalpomis, kitus inžinerinius statinius – įvažiavimą į pusrūsį, esančius Pirklių g. 5, Vilnius; likusioje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas be pagrindo taikė Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio normą ir nepagrįstai atmetė prašymą panaikinti teismo leidimą iš areštuotų lėšų atlikti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus, paliekant atsakovo galimybę atsiskaityti tik su ieškovu (apeliantu). Byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl bankroto bylos reikalavimų tenkinimo. Prašymu yra siekiama ne pakeisti išieškojimo eiliškumą, bet realiai užtikrinti galimai apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Akivaizdu, kad jeigu į tas pačias lėšas iš esmės visai sumai išieškojimą nukreipia kitas kreditorius ir jam tai yra leidžiama, apelianto reikalavimas yra visiškai neužtikrintas, nes jokio kito turto, teismui panaikinus nekilnojamojo turto areštą, neliko ir nėra.VMI yra taikiusi atsakovo piniginių lėšų areštą 696 204,75 Eur sumai, nes atsakovas piktybiškai ir sąmoningai su VMI neatsiskaitė, t. y. nesumokėjo PVM pagal su UAB „Nuomos verslas“ pirkimo – pardavimo sutarties 2.1 punktą. Tos pačios lėšos yra areštuotos ir apelianto reikalavimų užtikrinimui (740 960,90 Eur), daugiau lėšų nerasta, nes atsakovas galimai visus pinigus paslėpė siekdamas išvengti atsiskaitymo su apeliantu. Siekiant realiai užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, būtina pakeisti 2015 m. liepos 3 d. nutartį leidžiant atsakovui atsiskaityti iš areštuotų lėšų tik su apeliantu. Teismui nustačius pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių išimtis, laikinosios apsaugos priemonės neteks prasmės ir neatliks apelianto reikalavimų užtikrinimo funkcijos.Pagal VĮ Registrų centras duomenis 2015 m. liepos 3 d. nekilnojamojo turto savininkas buvo atsakovas. UAB „Nuomos verslas“ pateikė 2015 m. birželio 25 d. turto perdavimo – priėmimo aktą, kuriame deklaruojama apie neva sumokėtą visą kainą, tačiau savo 2015 m. liepos 10 d. prašyme teigė, kad AB SEB bankas dar tik ketina mokėti kainos dalį. Jokie dokumentai apie visišką atsiskaitymą už nekilnojamąjį turtą nepateikti, todėl teismas neturėjo pagrindo panaikinti nekilnojamojo turto arešto, nes nėra jokio pagrindo manyti, kad jis nepriklauso atsakovui.Nuosavybės teisės perleidimas 2015 m. liepos 3 d. nebuvo išviešintas, nes įrašas apie pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą nelaikomas įrašu (išviešinimu prieš trečiuosius asmenis) apie nuosavybės teisės perleidimą. Atsakovas, UAB „Nuomos verslas“ bei VĮ Registrų centras pažeidė 2015 m. liepos 3 d. nutartimi taikytus ribojimus ir neteisėtai perregistravo nuosavybės teisę, šis neteisėtas veiksmas yra negaliojantis ab initio ir negalėjo būti teismo įvertintas kaip sukuriantis kokias nors teisines pasekmes.

Atsakovas UAB „VM investicija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovas nekilnojamąjį turtą 2015 m. birželio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė UAB „Nuomos verslas“, o 2015 m. birželio 25 d. perdavimo – priėmimo aktu perdavė šio turto nuosavybės teises. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo, o ne nuo jo įregistravimo (CK 6.393 str. 4 d.). UAB „Nuomos verslas“ yra visiškai atsiskaitęs su atsakovu. Apeliantas jokių reikalavimų UAB „Nuomos verslas“ nereiškia, todėl nėra jokio teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nedalyvaujančio byloje asmens atžvilgiu. Apelianto prašymas uždrausti atsakovui atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus prieštarauja CK 6.930¹ straipsniui, kuris reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeistos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita - jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis (padidinti jų mastą), o jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, pastarasis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai.

Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pakeistos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės: panaikintas turto areštas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; padidintas laikinųjų apsaugos priemonių mastas iki 743 013,56 Eur, netenkintas apelianto prašymas pašalinti leidimą atsakovui iš areštuotų lėšų vykdyti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus. Apeliantas kvestionuoja skundžiamos nutarties dalis dėl nekilnojamojo turto arešto panaikinimo bei dėl areštuotų piniginių lėšų apribojimų pakeitimo, dėl ko ir pasisakytina apeliacinės instancijos teisme.

Dėl nekilnojamojo turto arešto panaikinimo

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi areštavo atsakovui UAB „VM investicija“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, pastatą – sandėlį su administracinėmis ir prekybos patalpomis, kitus inžinerinius statinius – įvažiavimą į pusrūsį, esančius (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo UAB „Nuomos verslas“ kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti minėta nutartimi pritaikytus apribojimus šiam turtui, nes jis priklauso ne atsakovui, o byloje nedalyvaujančiam asmeniui UAB „Nuomos verslas“ pagal notaro patvirtintą 2015 m. birželio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir 2015 m. birželio 25 d. turto perdavimo - priėmimo aktą. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino, nes teismo nutarties priėmimo metu areštuotas nekilnojamasis turtas nepriklausė atsakovui nuosavybės teise. Nors apeliantas ir kvestionuoja šią nutarties dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo padaryta išvada.

Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir atsakovas pagrįstai nurodė, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo, o ne nuo jo įregistravimo (CK 6.393 str. 4 d., 6.398 str. 1 d.), todėl laikytina, kad UAB „Nuomos verslas“ nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą įgijo 2015 m. birželio 25 d., t. y. šalims pasirašius priėmimo – perdavimo aktą, kurį patvirtino notaras. Taigi, atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad 2015 m. liepos 3 d. nekilnojamojo turto savininkas buvo atsakovas. Pastebėtina, kad sandorio, kuriam privaloma teisinė registracija, šalims jis galioja nors ir nėra privalomai įregistruotas (CK 1.75 str. 1 d.). Tačiau ir iš esmės atmestinas apelianto argumentas, kad nuosavybės teisės perleidimas 2015 m. liepos 3 d. nebuvo išviešintas, dėl ko, anot apelianto, sandorio sudarymo faktas negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, juridinis faktas apie sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį dėl ginčo nekilnojamojo turto įregistruotas 2015 m. birželio 25 d., įregistravimo pagrindas 2015 m. birželio 23 d. notaro pranešimas. Taigi, nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo metu (2015 m. liepos 3 d.) viešajame registre jau buvo padarytas įrašas, t.y. konstatuotas faktas apie 2015 m. birželio 22 d. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį. Tuo tarpu apelianto argumentai, susiję su (ne)atsiskaitymu už nekilnojamąjį turtą, neturi įtakos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perėjimui, be to, šios apelianto nurodomos aplinkybės, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, nėra nagrinėjimo iš esmės dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nereiškia reikalavimų UAB „Nuomos verslas“, t. y. šis juridinis asmuo nėra byloje dalyvaujantis asmuo, o reikalavimas atsakovui kildinamas iš laidavimo teisinių santykių, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio tenkinimo atveju išieškojimas negalės būti nukreiptas į suinteresuoto asmens UAB „Nuomos verslas“ nuosavybę. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis apribojus bei suvaržius teismo procese nedalyvaujančio asmens teises, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino laikinąsias apsaugos priemones UAB „Nuomos verslas“ nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui (CPK 149 str. 1 d., 3 d.). Todėl nepagrįstas ir apelianto prašymas atskirajame skunde areštuoti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, pastatą – sandėlį su administracinėmis ir prekybos patalpomis, kitus inžinerinius statinius – įvažiavimą į pusrūsį, esančius Pirklių g. 5, Vilnius.

Dėl areštuotų piniginių lėšų apribojimų pakeitimo.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi areštavus pinigines lėšas, leista atsakovui atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus bei atsiskaityti su apeliantu. Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti minėta nutartimi nustatytus apribojimus, pašalinant leidimą atsakovui iš areštuotų lėšų vykdyti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus. Pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino. Apeliantas, kvestionuodamas šią nutarties dalį, teigia, kad į tas pačias lėšas iš esmės visai sumai išieškojimą yra nukreipęs ir kitas kreditorius - VMI, todėl apelianto reikalavimas yra visiškai neužtikrintas, o laikinosios apsaugos priemonės netenka prasmės.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jau po skundžiamos nutarties priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios teikia pagrindą spręsti, kad šiuo metu apelianto nurodomi argumentai aptariamu klausimu nebėra aktualūs. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsakovui UAB „VM investicija“ iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. eB2-1665-794/2016), nutartis įsiteisėjo, vykdomos bankroto procedūros. Taigi, šios nustatytos aplinkybės sąlygoja apeliacinės instancijos teismo pareigą įvertinti skundžiamą nutartį Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintų teisės normų aspektu.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Teismui tenkinus apelianto ieškinį ir priteisus iš atsakovo reikalaujamą skolą, apelianto finansiniai reikalavimai (kaip ir kitų kreditorių inter alia VMI) bus tenkinami ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl atskirajame skunde apelianto nurodyti argumentai dėl areštuotų piniginių lėšų apribojimų pakeitimo laikytini nebereikšmingais, todėl neteikiančiais pagrindo skundžiamos nutarties dalies naikinimui ar pakeitimui. Be to, su bankrutuojančios įmonės (atsakovo) turto areštu susijusius klausimus sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas, kuriam antstolis privalo perduoti jo žinioje turimus vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 18 str. 1 d., 3 d.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Prašymo dėl žemės sklypo, pastato – sandėlio su administracinėmis ir prekybos patalpomis, kitų inžinerinių statinių – įvažiavimo į pusrūsį, esančių (duomenys neskelbtini), arešto netenkinti.