Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. R. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2020 m. gegužės 5 d. gautas pareiškėjo R. R. skundas (b. l. 1-7), kuriuo prašoma iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti (skundo dalis priimta 2020 m. liepos 2 d. teismo nutartimi).

Pareiškėjas R. R. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 96, 98-99). Dalyvauti teismo posėdyje nepageidavo (b. l. 1-7, 95).

Pareiškėjo R. R. skunde (b. l. 1-7), nurodoma, kad jam buvo skirta nuobauda dėl įvykio, kurio jis nepadarė. Nuobauda buvo skirta nepagrįstai, jokio pažeidimo, įvardyto kaip „atsisakė atidengti naktinį apšvietimą“, ar kitokių draudžiamų veiksmų jis nepadarė. Po tokių pareigūnų veiksmų patyrė ne tik psichologinę žalą, nes atsirado nepasitikėjimo savimi jausmas ir pareigūnais, patyrė ilgalaikę įtampą. Taip pat patyrė ir apčiuopiamą žalą, nes gavęs nuobaudą iki šiol negalėjo būti skatinimas, pablogėjo pareiškėjo reputacija. Vertindamas savo patirtus neigiamus išgyvenimus, pareiškėjas mano, kad protinga, sąžininga ir adekvatu yra reikalauti priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 96). Sutiko, kad byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant atstovui (b. l. 93).

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime (b. l. 88–93) nurodoma, kad pareiškėjo skundo dalyje, kuri teismo priimta, pareiškėjas nurodo patyręs neturtinę žalą dėl neteisėto Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų elgesio bei dėl neteisingo Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 25-260 priėmimo. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punkte yra numatytas dieninio ir naktinio apšvietimo gyvenamosiose kamerose įrengimas. Naktinis apšvietimas reikalingas kamerose esančių asmenų saugumui užtikrinti ir nuolatinei priežiūrai. Dirbtinė apšvieta gyvenamosiose kamerose turi būti įjungta tiek dienos, tiek ir nakties metu. Suimtieji privalo neuždengti gyvenamosios patalpos durų ir langų grotų, durų, langų, sienų, lubų ir grindų, taip pat apšvietimo įrangos. Apšvietimo įrangos uždengimo faktas leidžia suimtiesiems (nuteistiesiems) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus taikyti nuobaudas. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. vasario 27 d. 22.30 val. ir 22.35 val. pareiškėjas nevykdė pareigūnų reikalavimų atidengti naktinį apšvietimą, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 25-260 pareiškėjui skirta drausminė nuobauda. Kadangi nuobauda skirta pagrįstai, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina tai, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog patyrė turtinę žalą, tačiau turtinei žalai pagrįsti rašytinių dokumentų nepateikė. Teismai, spręsdami klausimą dėl atlygintinės turtinės žalos realumo ir įrodytinumo, negali remtis vien prielaidomis, todėl pareiškėjo reikalavimas netenkintinas.

Pareiškėjo R. R. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijos neteisėtų aktų, atlyginimo. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš galimai neteisėtų Šiaulių tarymo izoliatoriaus veiksmų skiriant pareiškėjui nuobaudą.

Atkreiptinas dėmesys, kad ginčas šioje administracinėje byloje nagrinėjamas tik neturtinės žalos atlyginimo aspektu. Dėl nurodytos priežasties Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai, susiję su 2020 m. kovo 6 d. nuobaudos nutarimu Nr. 25-260 skyrimu pareiškėjui, vertintini tik LR civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 6.271 straipsnio 4 dalies prasme, t. y. ar atsakovės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti (kitaip tariant, ar nebuvo pažeistos tam tikros teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-146/2017).

Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Kaip jau buvo minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti veiksmai (CK 6.271 straipsnis), todėl sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusią žalą prašoma atlyginti, yra neteisėti (teisėti).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes ir, kitaip elgdamasis, išvengti nuostolių.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. kovo 6 d. nutarimu Nr.25-260 „Dėl nuteistojo iki gyvos galvos nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) (b. l. 65) pareiškėjui skirtas draudimas vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. balandžio 22 d. sprendime Nr. 2S-1476 nurodyta, kad atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes, vadovaudamasis Suėmimo vykdymo įstatymo 34 ir 36 straipsniais, Šiaulių tardymo izoliatorius 2020 m. kovo 6 d. nutarimu Nr.25-260 nuobaudą- draudimą vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) pareiškėjui paskyrė pagrįstai.

Nutarimas priimtas remiantis Bausmių vykdymo 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, taip pat suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamųjų patalpų tvarkymosi ir jose esančio turto naudojimosi tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr.1/01-391, 10,1 p., remiantis 2020-03-06 Drausmės komisijos teikimu Nr. 20-1122, atsižvelgiant į protokolą dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu, į tai, kad pareiškėjas baustas drausmine tvarka, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsniais.

2020 m. vasario 27 d. Saugumo valdymo skyriaus 1-os pamainos vyresniojo specialisto Ž. P. tarnybiniame pranešime (b. l. 70) pranešama, kad 2020 m. vasario 27 d. vakare atidarius kameros duris ir pareikalavus atidengti naktinį apšvietimą, nuteistasis R. R. nevykdė pareigūnų reikalavimų atidengti naktinį apšvietimą, pasūlė pareigūnams užsidėti akinius, reikalavimą įvykdyti atsisakė, nes lemputė jam šviečia per ryškiai.

2020 m. vasario 27 d. Saugumo valdymo skyriaus 1-os pamainos jaunesniosios specialistės K. P. tarnybiniame pranešime (b. l. 69) pranešama, kad 2020 m. vasario 27 d. vakare kameroje Nr. 77 buvo pridengtas naktinis apvietimas, dėl to nebuvo galima stebėti kameros iš vidaus, atidarius kameros duris ir pareikalavus atidengti naktinį apšvietimą, nuteistasis R. R. nevykdė pareigūnų reikalavimų atidengti naktinį apšvietimą, po to buvo pastebėta, kameros naktinis apšvietimas yra sugadintas.

Pareiškėjas R. R. administracijai pasiaiškinti raštu atsisakė (b. l. 71).

Bausmių vykdymo įstatymo 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos; 1 dalies 2 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

Nutarimas priimtas remiantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 įsakymu Nr./01-391 patvirtintu Suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamųjų patalpų tvarkymosi ir jose esančio turto naudojimosi tvarkos aprašu; Aprašo 10.3. punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) privalo laikytis nustatytų režimo reikalavimų ir elgesio taisyklų: neuždengti gyvenamosios patalpos <<...>> apšvietimo įrangos, <<...>> nekabinti kabelių, virvių ar kitų daiktų virš arba ant šviestuvų<<...>>.

Susipažinus su byloje esančia atsakovo pateikta medžiaga, pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 69, 70, 72, 73), byloje nenustatyta duomenų, sudarančių pagrindą abejoti pareigūnų šališkumu.

Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į galiojančių nuobaudų kiekį ir paskirtų nuobaudų pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Dar kartą akcentuotina, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai, susiję su 2020 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 25-260 nuobaudos skyrimu pareiškėjui, vertintini tik CK 6.271 straipsnio 4 dalies prasme, t. y. ar atsakovo atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti (kitaip tariant, ar nebuvo pažeistos tam tikros teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą), todėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos proporcingumas nerevizuotinas šioje administracinėje byloje, taip pat netirtinos pažeidimo padarymo aplinkybės.

Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Konstatuotina, kad nuobauda pareiškėjui buvo skirta nepažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 4 dalyje numatytų terminų. Darytina išvada, kad nenustatyta, kad priimant Nutarimą būtų buvę padaryti procedūriniai pažeidimai.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands).

Taigi įvertinus aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, ginčo ribas šioje administracinėje byloje bei ginčui taikytinas teisės normas, negalima konstatuoti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, iš kurių pareiškėjas kildina galimai patirtą neturtinę žalą. Nenustačius vieno iš civilinės atsakomybės elemento – neteisėtų veiksmų – teisė į neturtinės žalos atlyginimą eliminuojama.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 700 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. R. patiksliną skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.