Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovas) 2020 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. 25-260 (toliau – ir Nutarimas), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 2S-1476 (toliau – ir Sprendimas), priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Skundas buvo pateiktas su trūkumais, todėl teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui ištaisyti trūkumus. Teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymas tenkintas iš dalies ir pareiškėjas atleistas iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo įpareigojant pareiškėją sumokėti 15 Eur žyminį mokestį. Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi pareiškėjo prašymas pratęsti terminą trūkumams pašalinti tenkintas ir nutarta pratęsti terminą trūkumams pašalinti iki 2020 m. birželio 25 d.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. liepos 2 d. nutartimi pareiškėjo R. R. skundo dalį dėl 700 Eur neturtinės atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priėmė. Pareiškėjo skundo dalį dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 25-260 panaikinimo, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 2S-1476 panaikinimo laikė nepaduotu. Atsakovu byloje laikė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsakovu byloje nelaikė Šiaulių tardymo izoliatoriaus, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nelaikė trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 107–108 straipsniais, sprendė, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio, pareiškėjo skundo dalį dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 25-260 panaikinimo, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 2S-1476 panaikinimo laikė nepaduota.

III.

Pareiškėjas R. R. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti arba pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 2 d. nutartį ir priimti kitą nutartį arba sprendimą; įpareigoti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus priimti jo skundo dėl sprendimų panaikinimo dalį, arba įpareigoti teismą svarstyti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo; dėl sunkios materialinės padėties visiškai atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos byloje.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir įpareigojo pareiškėją sumokėti 15 Eur žyminio mokesčio dalį. Pareiškėjas pateikė papildomą prašymą teismui pratęsti terminą sumokėti teismo nurodytiems 15 Eur, kadangi pareiškėjas yra asmuo turintis specifinį statusą, yra atliekantis laisvės atėmimo bausmę jau itin ilgą laiko tarpą (virš 18 metų), mokamo darbo nedirba, nors ir prašo suteikti mokamą darbą, tačiau įstaigos administracija tokio darbo jam nesuteikia, o vienintelės gaunamos pajamos yra iš minimalios motinos senatvės pensijos atsiunčiamos nereguliarios perlaidos būtiniausiems higienos ir kanceliarinėms reikmėms įsigyti. Teismas tenkino pareiškėjo prašymą pratęsti žyminio mokesčio – 15 Eur sumokėjimo terminą ir pratęsė jį dviem savaitėms, tačiau pareiškėjas negavo iš motinos pinigų perlaidos, kadangi ne kiekvieną mėnesį tokią perlaidą gauna ir nesugebėjo sumokėti teismo nurodytos 15 Eur žyminio mokesčio dalies, todėl teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl sprendimų panaikinimo ir priėmė tik pareiškėjo skundo dalį, kurios nagrinėjimui nėra taikomas žyminio mokesčio mokėjimas.

Pareiškėjas vertina, kad teismo nutartis atsisakyti priimti jo skundo dalį užkirto jam kelią apginti galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus teisinėmis priemonėmis. Mano, kad žyminis mokestis arba atitinkama jo dalis šioje byloje galėtų būti išreikalaujama ir iš atsakovo atstovo byloje t. y. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsižvelgiant į ginčo kilimo priežastį, nes pareiškėjas tik kreipėsi į teismą, gindamas savo teises ir nepagrįstą jo persekiojimą, bet patį ginčą iš esmės nuo pat pradžių skiriant pareiškėjui (nepagrįstai) nuobaudą, pradėjo būtent atsakovo atstovas, t. y. dėl atsakovo atstovo kaltės pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į teismą. Žyminio mokesčio arba jo dalies pareikalavimas iš proceso šalies yra teismo diskrecijos teisė, todėl iš atsakovo atstovo pareikalauti sumokėti visą arba dalį žyminio mokesčio šioje byloje, įvertinus visas ginčo kilimo ir kitas priežastis, pareiškėjo nuomone, būtų sąžininga, adekvatu, protinga ir teisinga.

Pareiškėjas pažymi, kad žyminio mokesčio dalies šiuo metu jis negali sumokėti dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių (priežasčių), jo asmeninės sąskaitos likutį sudaro šiuo metu sudaro 6,94 Eur, pareiškėjui nesuteikiamas mokamas darbas įkalinimo įstaigoje, todėl savo pajamų pareiškėjas negauna, o iš minimalios motinos senatvės pensijos siunčiama parama (pagalba) yra itin maža ir nėra reguliari, ji nepriklauso nuo pareiškėjo valios, jam motina atsiunčia keliasdešimt eurų savo nuožiūra (dažniausiai 20–30 Eur per mėnesį) ir pagal savo pačios materialinius poreikius. Pareiškėjas yra pilnai valstybės išlaikomas asmuo, laisvės atėmimo bausmę atlieka jau virš 18 metų (nuo 2001 m. gruodžio 10 d.), todėl, pareiškėjo nuomone, yra nesąžininga iš jo reikalauti sumokėti žyminį mokestį, kad galėtų realizuoti savo konstitucinę teisę kreiptis į teismą. Be to, pareiškėjo gaunama parama (pajamos) apie 110 eurų per du mėnesius yra jo sunkią materialinę padėtį patvirtinanti aplinkybė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 2 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundo dalis dėl Nutarimo ir Sprendimo panaikinimo laikyta nepaduota nesumokėjus žyminio mokesčio, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartyje, iš dalies atleidus pareiškėją nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, nustatyto skundo trūkumo sumokėti 15 Eur žyminį mokestį, prieš tai patenkinus pareiškėjo prašymą pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi, administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnis reglamentuoja neapmokestinamus skundus (prašymus, pareiškimus), o šio įstatymo 37 straipsnis – atleidimą nuo žyminio mokesčio.

Pareiškėjas, 2020 m. gegužės 4 d. (skundas išsiųstas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus) kreipdamasis į teismą, prašė panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. 25-260, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 2S-1476 ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 700 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–7).

Pirmieji du skundo reikalavimai nepriskirtini Administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnyje išvardytiems žyminiu mokesčiu neapmokestinamiems skundams, todėl už tokį skundą (reikalavimus) turi būti mokamas 30 Eur žyminis mokestis (ABTĮ 35 str. 1 d.) arba pateikiamas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 37 str.). Trečiasis skundo reikalavimas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 10 punktu, priskirtinas žyminiu mokesčiu neapmokestinamiems skundams (reikalavimams), t. y. už tokį skundą (reikalavimą) nemokamas žyminis mokestis.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra aktualus sprendžiant skundo dalies dėl Nutarimo ir Sprendimo panaikinimo priėmimo klausimą.

Administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (ABTĮ 37 str.).

Pareiškėjas šiuo atveju prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo grindė savo sunkia finansine padėtimi. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktą Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštį (b. l. 22–23), 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi įpareigojęs pareiškėją pateikti išrašą apie gautas pajamas ir išlaidas už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. Iš šių duomenų matyti, kad pareiškėjas kiekvieną mėnesį aktualiu laikotarpiu vidutiniškai gavo apie 50 Eur piniginių įplaukų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 15 Eur žyminis mokestis yra teisinga suma, kurią pareiškėjas privalėjo sumokėti. Nebuvo pagrindo visiškai atleisti nuo šio mokesčio ar dar labiau jį sumažinti. Proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Pastebėtina, kad iš minėto Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, jog pareiškėjas parduotuvėje išleisdavo didžiąją dalį įplaukų (6–43 Eur per vieną apsilankymą). Asmenys savo lėšomis turėtų disponuoti protingai, atsakingai, numatyti galimas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-436-662/2017). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai, pagal pareiškėjo prašymą 2020 m. birželio 2 d. nutartimi papildomai pratęsęs pareiškėjui terminą net iki 2020 m. birželio 25 d. trūkumams pašalinti, pareiškėjui nesumokėjus žyminio mokesčio dalies, skundžiama nutarties dalimi nutarė pareiškėjo skundo dalį dėl Nutarimo ir Sprendimo panaikinimo laikyti nepaduota (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Atsižvelgus į bylos aplinkybes, darytina išvada, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.