- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-10
- Bylos Nr.
- e2-574-407/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00622-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- L. M., uždarajai akcinei bendrovei „Komunikacijos technologijos“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Skanumeta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Skanumeta“ ieškinį atsakovams L. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „Komunikacijos technologijos“ dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skanumeta“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Valnetas“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų L. M. ir UAB „Komunikacijos technologijos“ solidariai 356 917,94 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams L. M. ir UAB „Komunikacijos technologijos“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas ir / ar turtines teises, esančias pas atsakovus ir trečiuosius asmenis, bendrai 356 917,94 Eur sumai, uždraudžiant areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.
3. Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Ieškovės teigimu, atsakovo L. M. ir su juo susijusių asmenų („BRANDSHIPPER LIMITED“, UAB „Komunikacijos technologijos“) elgesys yra nesąžiningas, t. y. kreditui gauti buvo naudojami tikrovės neatitinkantys dokumentai, lėšos buvo išmokėtos į užsienio banko sąskaitą, be to, lėšos buvo naudojamos kitų asmenų naudai ir interesams. Ieškovė teigė, kad atsakovai L. M. bei UAB „Komunikacijos technologijos“, disponuodami užsienyje turimomis banko sąskaitomis, gali vengti padengti padarytą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir pateiktais įrodymais, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys preliminariai yra nepagrįstas.
6. Spręsdamas klausimą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovų nesąžiningumą.
7. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningumo – nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog atsakovai ketina perleisti turtą, todėl neįrodyta antroji būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
8. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad atsakovų neteisėti veiksmai, žalos padarymo faktas ir dydis yra bylos nagrinėjimo objektas ir bus nustatinėjami ginčą nagrinėjant iš esmės, tačiau šioje proceso stadijoje sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šios aplinkybės negali pagrįsti atsakovų nesąžiningumo, siekiant išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovė likviduojama dėl bankroto UAB „Skanumeta“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Valnetas“, atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti atsakovams L. M. ir UAB „Komunikacijos technologijos“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas ir / ar turtines teises, esančias pas atsakovus ir trečiuosius asmenis, bendrai 356 917,94 Eur sumai, uždraudžiant areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Atsakovų nesąžiningumą pagrindžia tai, kad atsakovas L. M., prisiimdamas ieškovės vardu finansinius įsipareigojimus, naudojo apgaulę, t. y. atsakovas pateikė bankui mokėjimo nurodymus, kurie neatitiko tikrovės. Be to, pagal 2022 m. lapkričio 21 d. kreditavimo sutartį gauta paskola buvo pervesta su atsakovu susijusiems asmenims. Atsakovas, disponuodamas ieškovės lėšomis, naudoja užsienio bankuose esančias sąskaitas, t. y. slepia gautą paskolą.
9.2. Atsakovas L. M., sudarydamas 2022 m. lapkričio 21 d. kreditavimo sutartį, neturėjo ketinimų grąžinti suteiktą paskolą, t. y. šias lėšas siekė įgyti asmeniškai, o ne ieškovės veiklai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
11. Ieškovė likviduojama dėl bankroto UAB „Skanumeta“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Valnetas“, kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė naujus įrodymus: 1) 2024 m. birželio 12 d. elektroninio laiško kopiją; 2) 2024 m. birželio 10 d. vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. eB2-531-587/2024 kopiją.
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
13. Akcentuotina, kad ieškovė neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtų rašytinių įrodymų, nenurodo, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo teikiant atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio pridėti prie bylos ieškovės teikiamus įrodymus, pažymi, kad pateikti duomenys nėra susiję su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, vertinant, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui. Ieškovė nepaaiškino, kokias nagrinėjamoje byloje nustatinėjamas aplinkybes, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, šie įrodymai gali patvirtinti arba paneigti (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šių naujų įrodymų į bylą nepriima.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, bet nenustatė antrosios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškovė atskiruoju skundu skundžia antrosios sąlygos vertinimo ir išvados dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą.
Dėl grėsmės teismo sprendimui įvykdyti
15. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).
16. Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovų nesąžiningumą pagrindžia tai, jog atsakovas L. M., prisiimdamas ieškovės vardu finansinius įsipareigojimus, naudojo apgaulę, t. y. pateikė bankui mokėjimo nurodymus, kurie neatitiko tikrovės. Be to, pagal 2022 m. lapkričio 21 d. kreditavimo sutartį gauta paskola buvo pervesta su atsakovu susijusiems asmenims, o L. M., sudarydamas 2022 m. lapkričio 21 d. kreditavimo sutartį, neturėjo ketinimų grąžinti suteiktą paskolą, t. y. šias lėšas siekė įgyti asmeniškai, o ne ieškovės veiklai. Atsakovas, disponuodamas ieškovės lėšomis, naudoja užsienio bankuose esančias sąskaitas, t. y. slepia gautą paskolą.
17. Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovų elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nepreziumuojamas, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovų jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
18. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovų (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jų ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovų sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė duomenų, leidžiančių atsakovų elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Pažymėtina, kad vien ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo veiksmų sudarant 2022 m. lapkričio 21 d. kreditavimo sutartį ir gauto kredito panaudojimo, t. y. gautos paskolos pervedimas su atsakovu susijusiems asmenims, lėšų nenaudojimas ieškovės veiklai, naudojimas sąskaitų, esančių užsienio bankuose, savaime negali būti laikomos pakankamomis atsakovų nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu nustatyti, t. y. spręsti, jog atsakovai atliks nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti arba apsunkinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovai ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, o aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, neįrodo realaus atsakovų suinteresuotumo siekti apsunkti ar padaryti neįmanomu galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad faktai dėl kreditavimo sutarties sudarymo teisėtumo, gauto kredito (ne)tinkamo panaudojimo, (ne)grąžinimo nustatinėtini ir vertintini ginčą nagrinėjant iš esmės. Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad atsakovas (ne)tinkamai panaudojo gautą kreditą, yra susijusi su atsakovo netinkamu prievolių pagal kreditavimo sutartį vykdymu, tačiau nepagrindžia, jog atsakovai siekia slėpti ar perleisti turtą, t. y. elgiasi nesąžiningai. Be to, pažymėtina, kad finansinis nepajėgumas įvykdyti teismo sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Vien tik aplinkybė, kad atsakovas naudoja užsienio bankuose esančias sąskaitas, taip pat nepagrindžia nesąžiningo siekio išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas tikėtinas atsakovų nesąžiningumas. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
20. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu, tai reiškia, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl atsakovų nesąžiningumo, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 ir 2 dalys, 147 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.