- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-19
- Bylos Nr.
- 2S-172-640/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27344-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- N. Š., D. Š.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“, AB DNB bankas, R. Š.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų N. Š. ir D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-19 nutarties priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų N. Š. ir D. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tretieji asmenys AB „Swedbank“, AB DNB bankas, R. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas nagrinėti pareiškėjų N. Š. ir D. Š. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Teismas 2014-11-18 nutartimi pareiškėjams nustatė 20 dienų terminą pareiškimo trūkumų pašalinimui ir įpareigojo pareiškėjus patikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsižvelgiant į tai, jog buvo gauti kreditorių prieštaravimai. Pareiškėjai, šalindami trūkumus, pateikė patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią patikslino dalyje dėl kreditorinių įsipareigojimų pasidalinimo kreditoriui AB DNB bankui. Pareiškėjai nesutiko su kreditoriaus R. Š. prieštaravimais dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties. Nurodė, kad kreditorius R. Š. nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad jis turi galiojančius kreditorinius reikalavimus pareiškėjų atžvilgiu. Nurodė, kad solidarioji prievolė nėra preziumuojama.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-19 nutartimi pareiškėjų prašymą paliko nenagrinėtu. Teismas nurodė, kad pareiškėjai prašo santuoką nutraukti bendru abiejų sutuoktinių sutikimu supaprastino proceso, kurį reglamentuoja CPK 538–541 straipsniai, tvarka. Šia proceso tvarka nagrinėjamos bylos, kai nėra sutuoktinių ginčo, taigi teismas privalo tik patikrinti, ar sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra teisėta, neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismas sutarties netvirtina (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Nurodė, kad santuoka supaprastinto proceso tvarka nutraukiama tais atvejais, kai nėra sutuoktinių ginčo, kai sutuoktinių prašymas dėl santuokos nutraukimo ir jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra pagrįsti, teisėti ir nepažeidžia vaikų, sutuoktinių ar jų kreditorių teisėtų interesų. Nurodė, kad byloje kyla ginčas dėl prievolės kreditoriui R. Š. pobūdžio, todėl laiko, kad pareiškėjai nepašalino pareiškimo trūkumų.
Šalies argumentai
Pareiškėjai N. Š. ir D. Š. atskiruoju skundu (b.l. 96-99, 2 tomas), prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-19 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad vien kreditoriaus nuomonė dėl prievolės prigimties solidarumo nėra pagrindu automatiškai šią prievolę ir laikyti solidaria. Taip pat, tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nesutinka su kreditoriaus nuomone dėl prievolės prigimties, tai nėra pagrindu laikyti, kad jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja įstatymui, neatitinka turiniui keliamų reikalavimų ir, kad dėl to civilinė byla gali būti palikta nenagrinėta. Kaip ir nurodo pats R. Š. dėl visų reikalavimų teisme vyksta ginčas. Juo labiau, kad iš visų pateiktų sutarčių, kuriomis R. Š. grindžia savo reikalavimo turėjimą, matyti, kad N. Š. nėra nurodyta jų šalimi, taip pat nėra jos sutikimo dėl tokių sutarčių sudarymo. Taip pat nurodo, kad solidarioji sutuoktinių prievolė nėra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Nurodo, kad vien tai, kad R. Š. turi kitokią nuomonę dėl prievolės prigimties nei pareiškėjai, nesudarė teismui pagrindo tai laikyti procesinio dokumento trūkumu ir palikti pareiškimą nenagrinėtu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, ir pareiškėjams nepašalimus trūkumų, t.y. nepateikus naujos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kurioje būtų išspręstas R. Š. kreditorinio reikalavimo klausimas, pareiškėjų pareiškimą paliko nenagrinėtu. Nagrinėjamu atveju pareiškimo palikimas nenagrinėtu yra tiesiogiai sąlygotas pirmosios instancijos teismo atsisakymo tvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį, taigi, ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės yra kilęs pirmosios instancijos teismo atsisakymo tvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį pagrįstumo.
Santuokos nutraukimą supaprastinto proceso tvarka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu santuoką supaprastinto proceso tvarka galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių, o jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu supaprastinto proceso tvarka galima tik tada, kai ginčų dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo būdo nekyla ne tik tarp pačių sutuoktinių, bet ir tarp sutuoktinių bei jų kreditorių, kadangi nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka nei bylą nagrinėjantis teismas, nei sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai negali įtakoti sutuoktinių pateiktos teismui tvirtinti sutarties turinio, o kreditorių teisės pasinaudoti CK numatytais jų teisių gynybos būdais yra apribotos. Turto pasidalijimas, nustatant kam ir kuri dalis sutuoktinių turto atitenka, kuomet santuoka nutraukiama ypatingosios teisenos tvarka, yra išimtinai sutuoktinių diskrecijoje. Nei CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių turto lygių dalių principo, nei CK 3.123 straipsnyje numatytų kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo šio principo, teismas, esant sutuoktinių sutarčiai, savarankiškai negali taikyti. Teismas gali įtakoti sutarties sąlygas vieninteliu būdu: arba tokią sutartį visa apimtimi patvirtindamas, jeigu ji atitinka įstatymo nuostatas (CPK 541 straipsnio 2 dalis), arba jos nepatvirtindamas, t.y. sutuoktinių prašymą atmesdamas. Egzistuoja ir trečia procesinė galimybė - kai tokio turinio sutartis, kuri yra sudaryta, negali būti patvirtinta, sutuoktiniai pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį yra įpareigojami sudaryti naują sutartį, o byla dėl santuokos nutraukimo sustabdoma (Žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-138-464/2010, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-48-58/2008).
Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjų prašymą paliko nenagrinėtu, t.y. iš esmės atsisakė tvirtinti jų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nes ši sutartis nepažeidžia kreditoriaus R. Š. interesų, nurodė, kad dėl visų šio kreditoriaus reikalavimų teisme vyksta ginčas. Sutartyse N. Š. nėra nurodyta jų šalimi, taip pat nėra jos sutikimo dėl tokių sutarčių sudarymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateikti duomenys apie nagrinėjamas civilines bylas, kuriose yra sprendžiami klausimai dėl R. Š. reikalavimo pareiškėjams pobūdžio bei dydžio. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuluota teismų praktika ir nesprendė klausimo dėl pareiškėjų pateiktos sutarties tvirtinimo ar bylos sustabdymo iki paaiškės R. Š. reikalavimo pareiškėjams pobūdis bei dydis, todėl priėmė nepagrįstą nutartį palikti pareiškimą nenagrinėtu.
Pažymėtina ir tai, kad kreditorius R. Š. teikdamas prieštaravimus (b.l. 87-60, 2 tomas) dėl pareiškėjų pateiktos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų informavimo pirmosios instancijos teismą apie bylas, kuriose vyksta ginčas tarp šalių dėl nurodytų prievolių ir jų dydžio, bei prašė pirmosios instancijos teismą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išspręsti minėti ginčai, tačiau šio prašymo pirmosios instancijos teismas nesprendė.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl pareiškėjų prašymo nagrinėjimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų prašymą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.