Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-195-651/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-03-10Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-06-16Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-16
Bylos Nr.
1A-195-651/2016
Teisminio proceso Nr.
1-34-1-00514-2009-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Kursevičienė (pirm.), Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
V. M.
Advokatai
Audronė Irena Matiukienė
Kategorijos

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-195-651/2016

Teisėja Eglė Žakevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-34-1-00514-2009-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2; 1.2.14.10.1; 2.4.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2016 m. birželio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

kolegijos teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei,nuteistojo V. M. gynėjai advokatei Audronei Irenai Matiukienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos šios bausmės:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. l d., 5 d. l p., bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir V. M. paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-12-17 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir galutinė subendrinta bausmė V. M. paskirta laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytas V. M. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, nurodytas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-12-17 nuosprendyje, bei bausmės, atliktos pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-12-17 nuosprendį, laikas iki teismo nuosprendžio šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2009 m. liepos 28 d., tyrimo metu tikslus laikas ir data nenustatyti, nenustatytu įrankiu išlaužė V. N. (V. N.) priklausančio automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinio lango du užraktus, sulaužė šio lango žaliuzes, kurių bendra vertė – 150 Eur, ir tokiu būdu įsibrovęs į vidų iš automobilio salono pagrobė 499 Eur vertės galinio vaizdo monitorių, 699 Eur vertės televizorių su 35 Eur vertės laikikliais ir sugadino dujinės orkaitės 150 Eur vertės duris, t. y. tokiu būdu pagrobė svetimo turto už 1 233 Eur ir sugadino turto už 300 Eur, iš viso V. N. padarydamas 1 533 Eur turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo išteisinti arba sumažinti paskirtą bausmę dėl senaties. Nurodo, kad teismas nepagrįstai paskyrė bausmę pagal BK 187 str. 1 d., nes buvo suėjęs senaties terminas apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Teigia, jog jis nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo. Įtarimą dėl 2009-05-11 padaryto nusikaltimo pareiškė tik 2015-09-14, kai pats atvyko į policijos komisariatą. Nuo nusikaltimo padarymo buvo praėję daugiau nei 6 metai ir tą laiką jis nebuvo ieškomas. Teigia, jog nesislėpė, o nuo 2009-07-29 iki 2012-10-31 atlikinėjo bausmę, po to išvyko į užsienį, kur dirbo 3 metus, bet kai sužinojo, kad jo ieško, tai pats pas tyrėją atvyko 2015-08-14. Apelianto manymu, senaties terminas apkaltinamajam nuosprendžiui priimti turėjo būti skaičiuojamas nuo 2009 m. pagal tuo metu galiojusias teisės normas.

Nurodo, jog nusikalstamos veikos nepripažino, nes tuo metu jis atlikinėjo bausmę ir negalėjo padaryti jam inkriminuojamų veikų. Iš pradžių buvo nurodyta, jog nusikaltimas padarytas nuo 2009-05-11 iki 2009-08-09, tikslus laikas ir data nenustatyti. Po to, kai pasakė, jog tuo metu atlikinėjo bausmę, antrame įtarime nurodyta, kad nusikaltimą galėjo padaryti iki 2009-07-28, t. y. vieną dieną iki jo sulaikymo, tačiau vis tiek rašoma, kad tikslus laikas ir data nenustatyti. Dabar rašoma, kad nusikaltimo data yra 2009-08-09. Taip pat nurodo, kad 2009-04-19 arba 18 d. jis kirto Anglijos ir Prancūzijos sieną, tačiau teismas šių duomenų nepagrįstai netikrino. Dėl nurodytų priežasčių prašo išteisinti jį dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2009-08-09.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino klausimas.

Išanalizavus apeliacinio skundų motyvus ir atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, teisingai nustatė faktines aplinkybes, išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus, todėl pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo.

Apelianto teigimu, jis nepagrįstai nuteistas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., nes 2009-08-09, nusikalstamos veikos padarymo metu, atlikinėjo bausmę pataisos namuose – suimtas buvo 2009-07-29. Be to, tvirtina, kad jis iki tol buvo užsienyje – 2009-04-19 arba 18 d. jis kirto Anglijos ir Prancūzijos sieną.

Susipažinus su bylos medžiaga, kolegija konstatuoja, jog apelianto teiginiai, jog tuo metu negalėjo padaryti nusikalstamos veikos, nes atlikinėjo bausmę ar buvo išvykęs į užsienį, yra paneigti byloje surinktais įrodymais.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad saugomoje automobilių aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2009-08-09 buvo aptiktas sugadintas automobilis „Mercedes-Benz 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3). Automobilis aikštelėje buvo paliktas nuo 2009-05-11.

2015-09-14 pareiškiant įtarimą nuteistajam, nurodyta, kad nusikalstama veika padaryta 2009-08-09. Vėliau įtarimas patikslintas ir nurodyta, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta nuo 2009-05-11 iki 2009-07-28, tikslus laikas ir data nenustatyti (b. l. 84, 88–89). Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad nusikalstamos veikos laikotarpis šiuo atveju nurodytas atsižvelgus į transporto priemonės pastatymo saugomoje aikštelėje laiką ir sugadinto automobilio aptikimo laiką, t. y. nuo 2009-05-11 iki 2009-08-09. Vadinasi, nusikalstama veika galėjo būti padaryta būtent šiuo laikotarpiu. Sutiktina su nuteistuoju, kad pareiškiant pirmąjį įtarimą netiksliai nurodytas nusikalstamos veikos atlikimo laikas, tačiau, kaip minėta, įtarimas buvo patikslintas ir nuteistasis su juo supažindintas. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis sulaikytas 2009-07-29 (b. l. 49), todėl remiantis tuo bei turima specialisto išvada apie daktiloskopinius duomenis, kurie patvirtino, kad V. M. buvo automobilyje nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu, buvo patikslintas nusikalstamos veikos padarymo laikas. Taigi vien faktas, kad V. M. buvo sulaikytas 2009-07-29, dar neįrodo, kad jis nusikalstamos veikos negalėjo padaryti. Logiška, kad nusikalstamą veiką padarė iki 2009-07-29. Kad jis iki suėmimo kelias dienas buvo Lietuvoje, priešingai nei nurodo nuteistasis, patvirtinta bylos medžiaga. Teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad į Lietuvą grįžo liepos mėnesį. Grįžimo dieną Palangoje susimušė su kitu žmogumi. Patvirtino, kad 2009-07-28 galėjo būti grįžęs į Lietuvą. Be to, iš byloje pateiktų kitų teismų priimtų nuosprendžių V. M. matyti, kad jis Lietuvoje buvo dar 2009-07-24, nes tą dieną Gargžduose padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. (b. l. 140–141). Nuteistasis 2016-02-10 teismo posėdyje, tardamas paskutinį žodį, nurodė, kad į Lietuvą grįžo dar liepos 5 d. (b. l. 154). Nurodytų duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis jam inkriminuojamus nusikaltimus galėjo padaryti nuo 2009-05-11 iki 2009-07-28. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad 2009 m. balandžio 18–19 d. išvyko į užsienį, nepaneigia informacijos, kad į Lietuvą grįžo dar iki suėmimo – 2009-07-29, todėl duomenų apie sienos kirtimą išreikalavimas neturėjo jokios reikšmės.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nuteistasis buvo automobilyje, nors tam neturėjo jokio pagrindo – specialisto išvadoje Nr. 30-(U-2655)-IS1-991 patvirtinta, kad vienas delno pėdsakas, nukopijuotas ant vienos daktiloskopinės plokštelės 2009-08-09 apžiūrint įvykio vietą dėl vagystės iš automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra paliktas V. M. dešinės rankos delnu (b. l. 40–41). Šie duomenys nėra paneigti. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo liudytojų, nukentėjusiojo parodymus, įvertino nuteistojo parodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje pakanka duomenų, patvirtinančių V. M. kaltę dėl padarytų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų.

Atmestini apelianto argumentai ir dėl senaties termino pasibaigimo apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Nuteistasis nuteistas pagal BK 187 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., t. y. už vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus.

Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio (galiojusio nuo 2009 07 23 iki 2009 12 10) 1 dalies b) punkte nurodyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas; ir c) punkte – aštuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis per 1 dalies 1 punkte nurodyta laiką, jeigu asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos tyčinės nusikalstamos veikos. Pagal BK 95 str. 4 d. (galiojusio nuo 2009 07 23 iki 2009 12 10) jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų apie fizinį asmenį matyti, kad V. M. 2013-10-10 Didžiojoje Britanijoje padarė nusikalstamą veiką – neteisėtas ginklų, šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų, šaudmenų ir sprogmenų valdymas ir panaudojimas, už kurią buvo nubaustas laisvės atėmimu nuo 2013-10-10 ir pinigine bauda 100 svarų sterlingų (b. l. 76). Nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padarė nesuėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui. Taigi senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką, padarytą laikotarpiu nuo 2009-05-11 iki 2009-07-28, pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, t. y. nuo 2013-10-10. Įvertinus teisinį reglamentavimą dėl senaties termino apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, darytina išvada, kad senaties terminas nėra pasibaigęs, todėl apelianto argumentai, kad teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantas prašo sumažinti paskirtą bausmę.

Nagrinėjamoje byloje iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas įvertino atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų skaičių, į tai, kad nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui ir kad po šių nusikalstamų veikų padarė naujas nusikalstamas veikas. Šie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti turtinius nusikaltimus vieną po kito, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti. Apeliaciniame skunde nenurodė nė vieno motyvo, kuriuo remiantis būtų galima švelninti paskirtą bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad paskirta bausmė atitinka BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus. Paskirta bausmės rūšis (terminuotas laivės atėmimas) bei jos dydis bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta, todėl jos mažinti nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija iš esmės sutinka su visais pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl jų visų nekartodama, daro išvadą, kad nuosprendis yra pagrįstas ir jo keisti ar naikinti remiantis apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas.

Dėl atstovavimo išlaidų.

Klaipėdos apygardos teisme 2016-05-19 iš Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus gauti prašymai priteisti valstybei iš nuteistojo V. M. tarnybos turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 57,90 Eur. Kolegija pažymi, kad BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su pastarojo teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo V. M. – netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Dalia KursevičienėKolegijos teisėjai Edita LapinskienėLinas Pauliukėnas