Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog nėra ginčo, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai buvo išduotas ginčijamas Leidimas, yra daugiabutis gyvenamasis namas. 2019 m. rugsėjo 27 d. Leidimas Nr. LRS-01-190927-00163 rekonstruoti minėtą butą pagal statinio Projektą. Minėtas butas yra nurodyto 1975 metais pastatyto daugiabučio namo, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre (toliau - NTR) dalis. Minėtas namas stovi ant jam skirto, bendro žemės sklypo. 1994 metais buvo suformuoti atskiri sklypai, priskirti kiekvienam butui, tačiau pastato paskirtis išliko gyvenamoji (trys ir daugiau butų) – daugiabutis gyvenamasis namas, kurio butai išsidėstę perimetru, t. y. blokuojant butus ant sklypo ribų palei gatvę. Kadangi Leidimu buvo siekiama minėtame name rekonstruoti esantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), tai taikytinos ne SĮ 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto, o SĮ 27 straipsnio 5 dalies 4 ir 7 punkto nuostatos. Su statinio Projektu buvo pateiktas 2018 m. sausio 18 d. 888-osios DNSB protokolinis sprendimas ir balsavimo biuleteniai, kuriais pritarta minėtame name esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai. Pateikti pastato bendrasavininkų sutikimai atitiko Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011m. kovo 24 įsakymu Nr. D1-251 patvirtintoje tvarkoje nustatytus reikalavimus. Vadinasi namo savininkų daugumos sutikimas buvo gautas (SĮ 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Namas pastatytas ant visam namui skirto bendro žemės sklypo, 1994 metais padalinto į atskirus sklypus, priskirtus kiekvienam butui. Tačiau namo paskirtis išliko gyvenamoji, kur kiekvienas butas yra susijęs bendra siena, o suformuotų, kiekvienam butui skirtų, atskirų sklypų šoninės ribos sutampa su butus jungiančiomis bendromis sienomis. Nurodo, kad nesuprantama kokie sutikimai dėl neišlaikytų normatyvinių atstumų iki sklypų ribų, turėjo būti gauti, kai name kiekvienas butas yra susijęs bendra siena (be atstumo tarp butų) ir sklypų ribos kerta daugiabutį pastatą. Be to, namas yra pastatytas taip, kad nėra atstumų tarp butų ir atstumų nuo buto iki kiekvienam butui suformuoto atskiro sklypo ribos, nes butų sienos sutampa su sklypo ribomis. Juolab, kad atskirų sklypų ribos kerta daugiabutį namą. Atsižvelgiant į faktinį rekonstruojamo buto išsidėstymą, neprotinga reikalauti atstumų išlaikymo ir sutikimų dėl šių atstumų neišlaikymo, nes name, kurio kiekvienas butas yra susijęs bendra siena (be jokio atstumo tarp butų) ir kur sklypų ribos kerta daugiabutį pastatą, vienintelė vieta, kur tariamai „priartėjama“ prie sklypo ribos galimai yra ten, kur pristatoma nauja statinio dalis ir ji priartėja prie žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini))), kuri bendraturčių susitarimu priklauso L. J.. Kai buvo renkami bendraturčių sutikimai, šis žemės sklypas priklausė B. A. V., A. M. V. ir L. J.. NTR duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), bendraturčių susitarimu nurodytam sklypui 2011 m. gegužės 27 d. buvo nustatyta naudojimosi tvarka, kuria tuometiniai sklypo bendraturčiai L. J. ir A. D. V. bei R. V. susitarė, jog L. J. (arba kitas teisėtas šios žemės sklypo dalies naudotojas) atskirai naudosis, valdys ir disponuos 229 kv. m ploto žemės sklypo dalimi (žemės sklypo plane pažymėta indeksu „B“, o ribos - linijomis ir taškais 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 4), o A. D. V. ir R. V. (arba kitas teisėtas šios žemės sklypo dalies naudotojas) atskirai naudosis, valdys ir disponuos 229 kv. m ploto žemės sklypo dalimi (pažymėta indeksu „A“, o ribos - linijomis ir taškais 4, 10, 11, 1, 2, 3, 4). Renkant statinio bendraturčių sutikimus buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai, butas (duomenys neskelbtini) ir dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), priklausė L. J., kuris neprieštaravo buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai. Rekunstrukcijoje visi leisti atlikti darbai yra numatyti esamo statinio – buto (duomenys neskelbtini), ribose ir atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos 5 (14) pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 8 punktą, numatantį, kad jokie rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.

Atsakovė K. V.-Z. ir tretysis asmuo F. M. Z. S. nesutiko su ieškiniu ir atsiliepimu prašė jį atmesti. Nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) ir butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su kaimyniniais žemės sklypais ir butais: - butu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių savininkė yra A. B.; - butu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio dabartinis savininkas yra M. R. ir žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), kurio dabartiniai bendrasavininkai yra M. R., B. A. V. ir A. M. V.. Nurodo, kad butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendrasavininkai yra B. A. V. ir A. M. V., nesiriboja su atramine sienute, įrengta iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) pusės. 2017 m. sausio 12 d. sutikimu, F. M. Z. S. pritarė rekonstrukcijai ir sutiko, kad atsakovės vardu būtų išduotas statybos Leidimas. 2017 m. sausio 12 d. įgaliojimu, architektas – projektų vadovas A. J. (atestato Nr. A987), įgaliotas atstovauti ir pasirašyti su buto esančio (duomenys neskelbtini) rekonstravimo Projektu susijusius dokumentus (juos derinti, pildyti, teikti prašymus ir paraiškas, patalpinti sistemoje „Infostatyba“, elektroniniu parašu patvirtinti pateiktų dokumentų tikrumą, paimti statybos leidimą, atstovauti atsakovės interesams visose įstaigose ir organizacijose, kuriose derinamas Projektas). Įgaliojimo galiojimas - iki Leidimo gavimo. 2018 m. sausio 18 d. 888-osios DNSB butų ir kitų patalpų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole užfiksuota, kad didžioji dauguma Bendrijos butų ir kitų patalpų savininkų pritarė atsakovės buto rekonstravimo darbams (iš 16-os pritarė 12). Be to, visuomenė, teisės aktų nustatyta tvarka buvo informuota apie planuojamus rekonstravimo darbus ir supažindinta su rekonstravimo projektiniais pasiūlymais. Tuo tikslu žemės sklype buvo įrengtas stendas (nuo 2018-02-12 iki 2018-02-27) su informacija apie projektuojamą butą, viešo susirinkimo datą, vietą ir laiką bei galimybę susipažinti su projektiniais pasiūlymais. Be to, 2018 m vasario 27 d. viešo susirinkimo metu taip pat buvo supažindinta su projektiniais pasiūlymais. Iki susirinkimo negauta pasiūlymų ir/ar pastabų dėl Projekto. Susirinkime dalyvavusiems A. B. su sutuoktiniu, buvo atsakyta į jų pateiktas pastabas dėl Projekto. B. A. V. ir A. M. V. ((duomenys neskelbtini) savininkai) minėtame susirinkime nedalyvavo, pastabų jie neteikė. UAB „SPKT“ parengtame 2019 m. gegužės 22 d. bendrosios ekspertizės akte Nr. 13/1-19, nurodyta, kad rekonstravimo Projektas Nr. 2018-020-TP atitinka Reglamento (ES) 305/2011 (5.17) nustatytus esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus ir jam (Projektui) galima pritarti. 2019 m. rugsėjo 6 d. Statinio projekto priėmimo-perdavimo aktu (projekto Nr. 2018-020) architektas A. J. perdavė parengtą buto rekonstravimo projektą, kurio pagrindu 2019 m. rugsėjo 27 d. Savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. LRS-01-190927-00163 rekonstruoti butą. Tą pačią dieną, informacija apie Leidimą buvo paskelbta IS „Infostatyba“. 2020 m. rugpjūčio 24 d., 2020 m. rugsėjo 15 d. ir 2020 m. lapkričio 12 d. ieškovei buvo pateikti skundai dėl tariamai neteisėtai vykdomų minėto buto rekonstravimo darbų. 2020 m. spalio 27 d. atlikus faktinį duomenų patikrinimą vietoje, ieškovė 2020 m. spalio 29 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-2323 užfiksavo, kad išmūryta sienos dalis, besiribojanti su kaimynu vakarinėje buto dalyje; rytinėje pastato dalyje, ties garažo riba ir lietvamzdžiu užfiksuoti namo apšiltinimo darbai; pastatyti Projekte numatyti aukštai; nors NTR-e pastatas nurodytas kaip daugiabutis, tačiau pagal funkcionalumą (kiekvienas butas turi atskirą įėjimą) būtų priskirtinas sublokuotiems statiniams. Teigia, kad toks ieškovės konstatavimas yra nepagrįstas, nes butas yra daugiabučiame gyvenamajame name ir tai nėra atskiras savarankiškas sublokuotas statinys. Į 2018 m. vasario 15 d. užklausą ar butas yra priskirtinas ypatingojo ar neypatingojo statinio kategorijai, ieškovė atsakė, kad minėtas daugiabutis gyvenamasis namas yra ypatingas statinys, nes pastato bendras plotas didesnis kaip 2000 kv. m. Statinys nebūtų kvalifikuojamas kaip ypatingas, jeigu jis būtų traktuojamas kaip sublokuotas vienbutis statinys ir jo kvadratūra nebūtų analizuojama. Teigia, kad ieškovė negali savo nuožiūra perkvalifikuoti daugiabutį ypatingą statinį, buvusį kultūros paveldo objektą, į sublokuotų vienbučių gyvenamųjų namų kompleksą ir tuo pagrindu iškelti naujus reikalavimus dėl atstumų mažinimo bei gretimų sklypų savininkų sutikimų,juolab, kad yra gautas Leidimas ir atlikta brangiai kainavusi buto rekonstrukcija. Savivaldybė nuo 2017 metų laikėsi nuoseklios pozicijos, kad visi privalomi dokumentai Leidimui gauti turi būti renkami kaip butui, esančiam daugiabučiame gyvenamajame name. 2017 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 2D-17384 išaiškinta, kad galiojančiuose teisės aktuose nėra nuostatos, jog daugiabutis gyvenamasis namas negalėtų būti išdėstytas keliuose žemės sklypuose. Daugiabutis gyvenamasis namas stovi keliuose žemės sklypuose, taigi namas buvo padalintas pagal atitinkamo laikotarpio teisės aktų nuostatas, taigi dar 2017 metais daugiabutis gyvenamasis namas galėjo stovėti ant atskirų jį kertančių žemės sklypų. 2020 m. lapkričio 17 d. Tarnybiniame pranešime „Dėl išvados vertinant statybą leidžiančio dokumento teisėtumą ((duomenys neskelbtini)) Nr. 4D-2810“ iėškovė padarė išvadą, kad yra pažeidžiami teisės aktuose nurodyti mažiausi leistini atstumai, kuomet pagal STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 1 punktą yra privaloma gauti gretimų statinių savininkų rašytinius pritarimus, o nesant sutikimų, tokie statybos darbai yra neteisėti; jeigu tokiems darbams atlikti yra išduotas Statybos leidimas, tai dėl jo panaikinimobūtina kreiptis į teismą. Teiia, kad ieškovei vėliausiai nuo 2020 m. lapkričio 17 d. tapo žinoma apie tariamą buto rekonstravimo darbų neteisėtumą ir jos pareigą kreiptis į teismą dėl Leidimo panaikinimo. Tačiau atlikto faktinio duomenų patikrinimo vietoje išvadų ieškovė nepateikė, o į 2021 m. sausio 9 d. ir sausio 12 d. raštus,kuriais buvo prašoma informuoti apie priimtus sprendimus tiek dėl Leidimo, tiek dėl kitų skundų, - ieškovė informacijos nepateikė. Ieškovė į 2021 m. sausio 18 d. raštą Nr. 14-2/2021, prašomą informaciją ieškovė pateikė 2020 m. vasario 11 d. raštu Nr. 2D-2172, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliiau - TPSVPĮ) 11 straipsnio 3 dalies 4 papunktį, 2021 m. sausio 7 d. buvo atliktas statybos Leidimo teisėtumo patikrinimas ir surašytas Patikrinimo aktas Nr. SLD-00-210115-00005, nes nebuvo pateikti visi privalomi dokumentai. Į 2021 m. vasario 22 d. raštą, ieškovė 2021 m. kovo 23 d. raštu Nr. 2D-4417 pranešė, kad buvo vertinamas L. J. sutikimas dėl rekonstravimo, nes turėjo būti gauti visų gretimų (kaimyninių) žemės sklypų savininkų sutikimai, o atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą, būtina gauti name esančių butų ir kitų patalpų savininkų daugumos pritarimą rekonstrukcijai, o ne atskirų butų ir kitų patalpų savininkų (kaimynų) sutikimai. Nurodo, kad nurodytas reikalavimas yra įvykdytas, nes buvo Bendrijos narių (butų ir kitų patalpų savininkų) pritarimas rekonstrukcijai. Teigia, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, jog turėjo būti gauti visų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų sutikimai ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės sutikimas. Taigi, ieškovė netinkamai interpretuoja teisės aktų nuostatas, neatsižvelgia į faktinę situaciją, kad rekonstruojamas butas yra daugiabučiame name, kurio butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma pritarė rekonstravimo Projektui, kuriam pritarė ir tuometinis gretimo žemės sklypo ir buto savininkas L. J. Teisės aktai numato tik bendro pobūdžio pareigą gauti gretimo žemės sklypo savininko sutikimą. Juose nedetalizuojama kokia forma ir kokiu būdu toks sutikimas turi būti gautas. Be to, L. J. sutikimas yra išreikštas balsuojant už buto rekonstravimą ir toks sutikimas yra tinkamas bei pakankamas. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja gauti gretimų žemės sklypų savininkų sutikimus, nes tai prieštarauja įstatyminiam reglamentavimui, kasacinio teismo jurispudencijai, faktinei situacijai, - yra nelogiškas ir neteisėtas. Kadangi tariamai padaryti pažeidimai buvo konstatuoti dar 2020 m. lapkričio 17 d., todėl Priežiūros įstatymo 23 straipsnyje įtvirtintas dviejų mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo šios teisinės Išvados parengimo, o ne nuo Patikrinimo akto parengimo. Vadinasi, įstatyme įtvirtintas terminas kreiptis į teismą suėjo 2021 m. sausio 17 d., o ieškinys teismui pateiktas 2021 m. kovo 10 d., t.y. praleidus kreipimosi terminą, todėl ieškinys turi būti atmestas.

Atsakovė K. V.-Z. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad 2021 m. birželio 9 d. posėdyje ieškovės atstovė pripažino, jog daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra jai (atsakovei) su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), konstrukcijos buvo pastatytos ant žemės sklypų ribų dar iki rekonstrukcijos darbų pradžios. Todėl rekonstrukcijos metu negalėjo labiau priartėti iki besiribojančių žemės sklypų ribos. Ieškovė nurodė, kad remiasi ne aplinkybe, jog rekonstruojamas pastatas priartėjo prie besiribojančių žemės sklypų ribos, bet teisės normoje nurodyta aplinkybe - naujų konstrukcijų įrengimu arčiau nei teisės aktais nustatytas atstumas (3 metrai) iki besiribojančių žemės sklypų ribos. Tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti ir prieštaraujantys įstatyminiam reglamentavimui bei aktualiai teismų praktikai. Posėdžio metu ieškovės atstovė pripažino, jog rekonstruojamo pastato atstumas iki besiribojančios žemės sklypo ribos nebuvo mažinamas (egzistuoja pirmoji STR Statybą leidžiantys dokumentai 7 priedo 8 punkte įvardinta aplinkybė) ir tai sudaro pagrindą taikyti teisės akte suformuluotą išimtį, kai besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimas nėra privalomas. Inspekcijos pozicija, kad turėjo būti gauti gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai, neatitinka STR Statybą leidžiantys dokumentai 7 priedo 8 punkto nuostatos. Byloje nėra ginčo, kad rekonstruojamas butas yra daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame kiekvienas butas yra susijęs bendra siena (be jokio atstumo tarp butų) ir kur atskirų žemės sklypų ribos kertą minėtą daugiabutį gyvenamąjį pastatą. Esant tokiai situacijai, nepaisant, kad po šio namo pastatymo kiekvienam butui buvo suformuotas atskiras žemės sklypas, faktiškai jokio atstumo nuo buto iki suformuoto (gretimo) žemės sklypo ribos niekada nebuvo ir nėra. Byloje taip pat nėra ginčo, kad visi buto rekonstravimo darbai buvo atliekami ant iki rekonstrukcijos buvusių pamatų (tai pripažino ir ieškovės atstovė). Taigi, byloje įrodyta, jog visi rekonstravimo darbai yra atlikti tik buto konstrukcijų ribose, nemažinant iki rekonstravimo pradžios egzistavusių atstumų iki gretimų žemės sklypų ribų. Taigi nepagrįstas ieškovės teiginys, kad nebuvo išlaikyti normatyviniai atstumai iki gretimų žemės sklypų ribų, juolab, kad nenepateiti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai (CPK 178 straipsnis). Tai, kad buto rekonstrukcijos metu galėjo nežymiai sumažėti iki rekonstrukcijos buvę atstumai (ieškovė to neįrodė), savaime nereiškia, jog ieškinys yra pagrįstas.

Atsakovas A. J. atsiliepimu nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad projektavimo darbams atlikti 2016 m. gruodžio 23 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 2016-020, kurios pagrindu turėjo būti atlikti objekto - apie 265 kv. m buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) rekonstravimo techninio darbo projekto dokumentacijos parengimo darbai, Projektas suderintas per IS „Infostatyba“ bei gautas Leidimas statybai. Objektas yra gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ir jo paskirtis - gyvenamoji (daugiabutis pastatas). Taip pat objektui priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors objektas yra butas, tačiau savo funkcionalumu ir konstrukciniais sprendiniais iš esmės tai yra pastatas, sublokuotas su kitais pastatais, turintis žemės sklypą, atskirą įėjimą ir pan.. Su juo ribpjasi kiti žemės sklypai ir butai: - butas, adresu (duomenys neskelbtini) su jam priskirtu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių savininkė - A. B.; - butas, adresu (duomenys neskelbtini) su jam priskirtu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio savininkai M. R., B. A. V. ir A. M. V.. 2018 m. sausio 10 d. buvo parengti buto rekonstravimo projektiniai pasiūlymai. Beveik analogiškus rekonstravimo projektus yra įgyvendinę dauguma šio namo butų savininkų (14 iš 17 butų). Daugiabučio namo koncepcijos autorius architekto V. M. sukurtame projekte buvo numatyta, kad pastatas gali būti dviejų aukštų arba su mansarda (šlaitiniu stogu). Rekonstravimo projektiniai pasiūlymai ir Projektas buvo išviešinti teisės aktais nustatyta tvarka - įrengtame stende su informacija, išsiųstuose pranešimuose apie balsavimą raštu dėl rekonstrukcijos ir kt., taip sudarant galimybę susipažinti suinteresuotai visuomenei. Taip pat buvo surengtas namo gyventojų balsavimas. 2018 m. sausio 18 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu metu, balsų skaičiavimo protokole užfiksuota, kad 12 iš 16 balsavusių savininkų pritarė rekonstrukcijos projektui. Butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai nebalsavo, bet rekonstrukcijai nepriešataravo. 2018 m. vasario 27 d. viešame susirinkime, skirtame visuomenės supažinimui su projektiniais pasiūlymais, dalyvavo ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo savininkas. Iki minėto susirinkimo negauta nei pastabų, nei pasiūlymų, o susirinkime atsakyta į išsakytas pastabas. Susirinkime rekonstrukcijos ir projektinių pasiūlymų sprendiniams neprieštarauta. Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2018 m. balandžio 12 d. pritarė rekonstravimo projektiniams pasiūlymams su pastaba, kad turi būti sutvarkytos sklypo ribos. Rekonstrukcijos Projektas buvo parengtas pagal projektinius pasiūlymus ir sprendiniai nebuvo keičiami. Nurodo, kad buvo atsakyta į Objekto rekonstrukcijos techninio projekto ekspertizės (atliko UAB „SPKT“) 2019 m. sausio 1 d. akte Nr. 13-19 pateiktas pastabas ir Projektas patikslintas bei papildytas. Užsakovė yra atsakinga už reikalingų dokumentų, patvirtinančių, jog rekonstrukcija nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų, pateikimą. Ji (atsakovė) taip pat rūpinosi Projekto derinimu su atsakingomis institucijomis ir Statybos leidimo išdavimu. 2019 m. gegužės 2 d. Ekspertizės akte pritarta rekonstrukcijos Projektui, kaip atitinkančiam esminius statinio, privalomų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Taip pat buvo pateiktos civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopijos už laikotarpius: nuo 2018 m. gegužės 19 d. iki 2019 m. gegužės 18 d., nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d., nuo 2019 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. gegužės 18 d., nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. Pateikti tokius liudijimus už kitus laikotarpius, reikalavimo nebuvo. 2019 m. rugsėjo 27 d. išduotas Statybos leidimas Nr. LRS-01-190927-00163. Objektas savo funkcionalumu yra sublokuotas vienbutis gyvenamasis namas su kitais šalia esančiais tokio paties pobūdžio butais-gyvenamaisiais namais, turinčiais atskirą įėjimą ir jiems priskirtą žemės sklypą (butais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Dar iki Projekto, objektas buvo pastatytas 1975 m., nesilaikant normatyvių atstumų iki besiribojančių žemės sklypų, priskirtų butams Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir konstrukcijos buvo ties šių žemės sklypų riba. Byloje nėra ginčo, kad daugiabutis namas yra pastatytas teisėtai. Nurodo, kad pagal rekonstrukcijos Projektą nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo objekto esamų konstrukcijų iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų. Visi Projekto sprendiniai numatyti objekto esamų konstrukcijų ribose, t. y. nestatant jokių papildomų konstrukcijų, kurių atstumas iki besiribojančių žemės sklypų būtų mažesnis nei esamas. Nors rekonstruojant yra numatyta įrengti papildomus pamatus, jie įrengiami jau esamų konstrukcijų ribose - tarp egzistuojančių objekto sienų, t. y. neartinant atstumo iki besiribojančių žemės sklypų. Nurodo, kad ieškovė neapgrįstai tvirtina, jog statant mansardinį aukštą yra mažinamas atstumas iki besiribojančių žemės sklypų. Rekonstravimo Projekte numatyta išlaikyti esamą atstumą nuo besiribojančių žemės sklypų ribų, taigi nėra mažinamas atstumas nuo objekto esamų konstrukcijų iki besiribojančių žemės sklypų ribų, todėl taikytina STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 p. išimtis, kai rekonstrukcijai nereikia besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimų. Balsavimas dėl objekto rekonstrukcijos yra vykęs (CK 4.85 straipsnis) ir rekonstrukcijai pritarta. Nurodo, kad butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai buvo pasyvūs ir savo pozicijos nepareiškė, o tretieji asmenys yra akivaizdžiai praleidę terminą ginčyti statybos Leidimą ir tai, kad jų skundai pateikti ne tiesiogiai teismui, bet ieškovei, esmės nekeičia, nes jie buvo tinkamai informuoti apie rengiamą rekonstrukcijos Projektą ir galėjo balsuoti bei prieštarauti rekonstrukcijai. Prieštaravimu, pateiktu kai rekonstrukcijos sprendiniai jau beveik įgyvendinti, akivaizdžiai praleistu terminu teikti skundą dėl Leidimo panaikinimo ir siekimu išvengti šio termino praleidimo pasekmių, pateikiant skundą netiesiogiai teismui, bet ieškovei, rodo asmenų piktnaudžiavimą subjektine teise. Todėl teismas turėtų atsisakyti ją ginti. Ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad laikėsi kreipimosi į teismą dėl Statybos leidimo panaikinimo terminų,nes 2020 m. spalio 29 d. surašiusi faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, 2020 m. spalio 27 d. atlikusi objekto neplaninį patikrinimą, kaimynų skundų (Nr. (23.2)-3D-2689 ir Nr. (23.2)-2423)) pagrindu, Statybos leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą sudariusi tik 2021 m. sausio 15 d. (nors neplaninis patikrinimas buvo atliktas dar 2020-10-27, o kaimynų skundai buvo pateikti dar anksčiau) ieškovė akivaizdžiai nesilaikė teisės aktuose įtvirtintų terminų patikrinimui atlikti ir patikrinimo aktui surašyti. Ieškinyje nepagrįsta kodėl tarp 2020 m. spalio 27 d. įvykusio neplaninio patikrinimo ir 2021 m. sausio 15 d. patikrinimo akto surašymo yra toks reikšmingas laiko tarpas. Teigia, kad pasirinkdama kreipimosi į teismą termino pradžią nuo patikrinimo akto surašymo (2021-01-15), ieškovė piktnaudžiauja turimais įgaliojimais (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punktas), nors turėjo operatyviai, nustatytais terminais atlikti patikrinimą, surašyti patikrinimo aktą ir nustačiusi pagrindus, kreiptis į teismą dėl statybos leidimo panaikinimoi. Šių reikalavimų ieškovė nesilaikė ir praleido terminą kreiptis į teismą dėl Statybos leidimo panaikinimo. Vien todėl ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Trečiasis asmuo M. R. atsiliepimu sutiko su ieškiniu. Nurodė, kad nuosavybės teise valdo 1/2 dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vieno kambario butą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Statybos leidimas išduotas be jo, kaip besiribojančio sklypo savininko, sutikimo, o statybos padariniai apriboja dienos šviesos patekimą į jam priklausantį butą ir blogina gyvenimo kokybę, mažina buto rinkos vertę bei sukuria kitus papildomus nepatogumus.