- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- e2A-441-275/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06997-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, K. V.-Z., A. J.
- Trečiasis asmuo
- F. M. Z. S., A. B., M. R., B. A. V., A. M. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, K. V.-Z., A. J. dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 27 d. statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys byloje F. M. Z. S., A. B., M. R., B. A. V., A. M. V., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir ieškovė) prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija arba Savivaldybė) statytojai K. V.-Z. 2019 m. rugsėjo 27 d. išduotą leidimą Nr. LRS-01-190927-00163; 2) įpareigoti atsakovę K. V.-Z. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, statinį pertvarkyti taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus, teritorijų planavimo dokumentus; 3) per teismo nustatytą terminą atsakovei K. V.-Z. neatlikus 2 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti ją per 3 mėnesius savo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir A. J. lėšomis pašalinti statybos, atliktos leidimo Nr. LRS-01-190927-00163 pagrindu, padarinius ir sutvarkyti statybvietę.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog nėra ginčo, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai buvo išduotas ginčijamas Leidimas, yra daugiabutis gyvenamasis namas. 2019 m. rugsėjo 27 d. buvo išduotas Leidimas rekonstruoti minėtą butą pagal statinio Projektą. Butas yra nurodyto 1975 metais pastatyto daugiabučio namo, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) dalis. Minėtas namas stovi ant jam skirto, bendro žemės sklypo. 1994 metais buvo suformuoti atskiri sklypai, priskirti kiekvienam butui, tačiau pastato paskirtis išliko gyvenamoji (trys ir daugiau butų) – daugiabutis gyvenamasis namas, kurio butai išsidėstę perimetru, t. y. blokuojant butus ant sklypo ribų palei gatvę. Kadangi Leidimu buvo siekiama minėtame name rekonstruoti esantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), tai taikytinos ne SĮ 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto, o SĮ 27 straipsnio 5 dalies 4 ir 7 punkto nuostatos. Su statinio Projektu buvo pateiktas 2018 m. sausio 18 d. 888-osios DNSB protokolinis sprendimas ir balsavimo biuleteniai, kuriais pritarta minėtame name esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai. Pateikti pastato bendrasavininkų sutikimai atitiko Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011m. kovo 24 įsakymu Nr. D1-251 patvirtintoje tvarkoje nustatytus reikalavimus. Vadinasi namo savininkų daugumos sutikimas buvo gautas (SĮ 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Namas pastatytas ant visam namui skirto bendro žemės sklypo, 1994 metais padalinto į atskirus sklypus, priskirtus kiekvienam butui. Tačiau namo paskirtis išliko gyvenamoji, kur kiekvienas butas yra susijęs bendra siena, o suformuotų, kiekvienam butui skirtų, atskirų sklypų šoninės ribos sutampa su butus jungiančiomis bendromis sienomis. Nurodė, kad nesuprantama kokie sutikimai dėl neišlaikytų normatyvinių atstumų iki sklypų ribų, turėjo būti gauti, kai name kiekvienas butas yra susijęs bendra siena (be atstumo tarp butų) ir sklypų ribos kerta daugiabutį pastatą. Be to, namas yra pastatytas taip, kad nėra atstumų tarp butų ir atstumų nuo buto iki kiekvienam butui suformuoto atskiro sklypo ribos, nes butų sienos sutampa su sklypo ribomis. Atskirų sklypų ribos kerta daugiabutį namą. Atsižvelgiant į faktinį rekonstruojamo buto išsidėstymą, neprotinga reikalauti atstumo išlaikymo ir sutikimų dėl šių atstumų neišlaikymo, nes name, kurio kiekvienas butas yra susijęs bendra siena (be jokio atstumo tarp butų) ir kur sklypų ribos kerta daugiabutį pastatą, vienintelė vieta, kur tariamai „priartėjama“ prie sklypo ribos galimai yra ten, kur pristatoma nauja statinio dalis ir ji priartėja prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)), kuri bendraturčių susitarimu priklauso L. J.. Kai buvo renkami bendraturčių sutikimai, šis žemės sklypas priklausė B. A. V., A. M. V. ir L. J.. NTR duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), bendraturčių susitarimu nurodytam sklypui 2011 m. gegužės 27 d. buvo nustatyta naudojimosi tvarka, kuria tuometiniai sklypo bendraturčiai L. J. ir A. D. V. bei R. V. susitarė, jog L. J. (arba kitas teisėtas šios žemės sklypo dalies naudotojas) atskirai naudosis, valdys ir disponuos 229 kv. m ploto žemės sklypo dalimi (žemės sklypo plane pažymėta indeksu „B“, o ribos – linijomis ir taškais 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 4), o A. D. V. ir R. V. (arba kitas teisėtas šios žemės sklypo dalies naudotojas) atskirai naudosis, valdys ir disponuos 229 kv. m ploto žemės sklypo dalimi (pažymėta indeksu „A“, o ribos – linijomis ir taškais 4, 10, 11, 1, 2, 3, 4). Renkant statinio bendraturčių sutikimus buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai, butas (duomenys neskelbtini) ir dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), priklausė L. J., kuris neprieštaravo buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai. Rekonstrukcijoje visi leisti atlikti darbai yra numatyti esamo statinio – buto (duomenys neskelbtini), ribose ir atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos 5 (14) pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 8 punktą, numatantį, kad jokie rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.
4. Atsakovė K. V.-Z. ir trečiasis asmuo F. M. Z. S. nesutiko su ieškiniu ir atsiliepimu prašė jį atmesti. Nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su kaimyniniais žemės sklypais ir butais: butu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurių savininkė yra A. B.; butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio dabartinis savininkas yra M. R. ir žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio dabartiniai bendrasavininkai yra M. R., B. A. V. ir A. M. V.. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendrasavininkai yra B. A. V. ir A. M. V., nesiriboja su atramine sienute, įrengta iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) pusės. 2018 m. sausio 18 d. 888-osios DNSB butų ir kitų patalpų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole užfiksuota, kad didžioji dauguma Bendrijos butų ir kitų patalpų savininkų pritarė atsakovės buto rekonstravimo darbams (iš 16-os pritarė 12). Be to, visuomenė, teisės aktų nustatyta tvarka buvo informuota apie planuojamus rekonstravimo darbus ir supažindinta su rekonstravimo projektiniais pasiūlymais. Tuo tikslu žemės sklype buvo įrengtas stendas (nuo 2018-02-12 iki 2018-02-27) su informacija apie projektuojamą butą, viešo susirinkimo datą, vietą ir laiką bei galimybę susipažinti su projektiniais pasiūlymais. Be to, 2018 m vasario 27 d. viešo susirinkimo metu taip pat buvo supažindinta su projektiniais pasiūlymais. Iki susirinkimo negauta pasiūlymų ir/ar pastabų dėl Projekto. Susirinkime dalyvavusiems A. B. su sutuoktiniu, buvo atsakyta į jų pateiktas pastabas dėl Projekto. B. A. V. ir A. M. V. (buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai) minėtame susirinkime nedalyvavo, pastabų neteikė. UAB „SPKT“ parengtame 2019 m. gegužės 22 d. bendrosios ekspertizės akte Nr. 13/1-19, nurodyta, kad rekonstravimo Projektas Nr. 2018-020-TP atitinka Reglamento (ES) 305/2011 (5.17) nustatytus esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus ir Projektui galima pritarti. 2019 m. rugsėjo 6 d. Statinio projekto priėmimo-perdavimo aktu (projekto Nr. 2018-020) architektas A. J. perdavė parengtą buto rekonstravimo projektą, kurio pagrindu 2019 m. rugsėjo 27 d. Savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. LRS-01-190927-00163 rekonstruoti butą. Tą pačią dieną, informacija apie Leidimą buvo paskelbta IS „Infostatyba“. Teigė, kad ieškovė negali savo nuožiūra perkvalifikuoti daugiabutį ypatingą statinį, buvusį kultūros paveldo objektą, į sublokuotų vienbučių gyvenamųjų namų kompleksą ir tuo pagrindu iškelti naujus reikalavimus dėl atstumo mažinimo bei gretimų sklypų savininkų sutikimų, juolab, kad yra gautas Leidimas ir atlikta brangiai kainavusi buto rekonstrukcija. Teigė, kad ieškovė netinkamai interpretuoja teisės aktų nuostatas, neatsižvelgia į faktinę situaciją, kad rekonstruojamas butas yra daugiabučiame name, kurio butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma pritarė rekonstravimo Projektui, kuriam pritarė ir tuometinis gretimo žemės sklypo ir buto savininkas L. J.. Teisės aktai numato tik bendro pobūdžio pareigą gauti gretimo žemės sklypo savininko sutikimą. Juose nedetalizuojama kokia forma ir kokiu būdu toks sutikimas turi būti gautas. L. J. sutikimas yra išreikštas balsuojant už buto rekonstravimą ir toks sutikimas yra tinkamas bei pakankamas. Nurodė, kad tariamai padaryti pažeidimai buvo konstatuoti dar 2020 m. lapkričio 17 d., todėl Priežiūros įstatymo 23 straipsnyje įtvirtintas dviejų mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo šios teisinės Išvados parengimo, o ne nuo Patikrinimo akto parengimo. Vadinasi, įstatyme įtvirtintas terminas kreiptis į teismą suėjo 2021 m. sausio 17 d., o ieškinys teismui pateiktas 2021 m. kovo 10 d., t. y. praleidus kreipimosi terminą, todėl ieškinys turi būti atmestas.
5. Atsakovė K. V.-Z. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad 2021 m. birželio 9 d. posėdyje ieškovės atstovė pripažino, jog daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra atsakovei su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas, konstrukcijos buvo pastatytos ant žemės sklypų ribų dar iki rekonstrukcijos darbų pradžios, todėl rekonstrukcijos metu negalėjo labiau priartėti iki besiribojančių žemės sklypų ribos. Ieškovė nurodė, kad remiasi ne aplinkybe, jog rekonstruojamas pastatas priartėjo prie besiribojančių žemės sklypų ribos, bet teisės normoje nurodyta aplinkybe – naujų konstrukcijų įrengimu arčiau nei teisės aktais nustatytas atstumas (3 metrai) iki besiribojančių žemės sklypų ribos. Tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti ir prieštaraujantys įstatyminiam reglamentavimui bei aktualiai teismų praktikai. Posėdžio metu ieškovės atstovė pripažino, jog rekonstruojamo pastato atstumas iki besiribojančios žemės sklypo ribos nebuvo mažinamas (egzistuoja pirmoji STR Statybą leidžiantys dokumentai 7 priedo 8 punkte įvardinta aplinkybė) ir tai sudaro pagrindą taikyti teisės akte suformuluotą išimtį, kai besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimas nėra privalomas. Inspekcijos pozicija, kad turėjo būti gauti gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai, neatitinka STR Statybą leidžiantys dokumentai 7 priedo 8 punkto nuostatos. Byloje nėra ginčo, kad rekonstruojamas butas yra daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame kiekvienas butas yra susijęs bendra siena (be jokio atstumo tarp butų) ir kur atskirų žemės sklypų ribos kertą minėtą daugiabutį gyvenamąjį pastatą. Esant tokiai situacijai, nepaisant, kad po šio namo pastatymo kiekvienam butui buvo suformuotas atskiras žemės sklypas, faktiškai jokio atstumo nuo buto iki suformuoto (gretimo) žemės sklypo ribos niekada nebuvo ir nėra. Byloje taip pat nėra ginčo, kad visi buto rekonstravimo darbai buvo atliekami ant iki rekonstrukcijos buvusių pamatų (tai pripažino ir ieškovės atstovė). Taigi, byloje įrodyta, jog visi rekonstravimo darbai yra atlikti tik buto konstrukcijų ribose, nemažinant iki rekonstravimo pradžios egzistavusių atstumų iki gretimų žemės sklypų ribų. Taigi nepagrįstas ieškovės teiginys, kad nebuvo išlaikyti normatyviniai atstumai iki gretimų žemės sklypų ribų. Tai, kad buto rekonstrukcijos metu galėjo nežymiai sumažėti iki rekonstrukcijos buvę atstumai (ieškovė to neįrodė), savaime nereiškia, jog ieškinys yra pagrįstas.
6. Atsakovas A. J. atsiliepimu nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad projektavimo darbams atlikti 2016 m. gruodžio 23 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 2016-020, kurios pagrindu turėjo būti atlikti objekto – apie 265 kv. m buto, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstravimo techninio darbo projekto dokumentacijos parengimo darbai, Projektas suderintas per IS „Infostatyba“ bei gautas Leidimas statybai. Objektas yra gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir jo paskirtis – gyvenamoji (daugiabutis pastatas). Taip pat objektui priklauso žemės sklypas. Nors objektas yra butas, tačiau savo funkcionalumu ir konstrukciniais sprendiniais iš esmės tai yra pastatas, sublokuotas su kitais pastatais, turintis žemės sklypą, atskirą įėjimą ir pan. 2018 m. sausio 10 d. buvo parengti buto rekonstravimo projektiniai pasiūlymai. Beveik analogiškus rekonstravimo projektus yra įgyvendinę dauguma šio namo butų savininkų (14 iš 17 butų). Daugiabučio namo koncepcijos autorius architekto V. M. sukurtame projekte buvo numatyta, kad pastatas gali būti dviejų aukštų arba su mansarda (šlaitiniu stogu). Rekonstravimo projektiniai pasiūlymai ir Projektas buvo išviešinti teisės aktais nustatyta tvarka – įrengtame stende su informacija, išsiųstuose pranešimuose apie balsavimą raštu dėl rekonstrukcijos ir kt., taip sudarant galimybę susipažinti suinteresuotai visuomenei. Taip pat buvo surengtas namo gyventojų balsavimas. 2018 m. sausio 18 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu metu, balsų skaičiavimo protokole užfiksuota, kad 12 iš 16 balsavusių savininkų pritarė rekonstrukcijos projektui. Butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai nebalsavo, bet rekonstrukcijai nepriešataravo. 2018 m. vasario 27 d. viešame susirinkime, skirtame visuomenės supažinimui su projektiniais pasiūlymais, dalyvavo ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo savininkas. Iki minėto susirinkimo negauta nei pastabų, nei pasiūlymų, o susirinkime atsakyta į išsakytas pastabas. Susirinkime rekonstrukcijos ir projektinių pasiūlymų sprendiniams neprieštarauta. Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2018 m. balandžio 12 d. pritarė rekonstravimo projektiniams pasiūlymams su pastaba, kad turi būti sutvarkytos sklypo ribos. Rekonstrukcijos Projektas buvo parengtas pagal projektinius pasiūlymus ir sprendiniai nebuvo keičiami. Nurodo, kad buvo atsakyta į Objekto rekonstrukcijos techninio projekto ekspertizės (atliko UAB „SPKT“) 2019 m. sausio 1 d. akte Nr. 13-19 pateiktas pastabas ir Projektas patikslintas bei papildytas. Užsakovė yra atsakinga už reikalingų dokumentų, patvirtinančių, jog rekonstrukcija nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų, pateikimą. Atsakovė taip pat rūpinosi Projekto derinimu su atsakingomis institucijomis ir Statybos leidimo išdavimu. 2019 m. gegužės 2 d. Ekspertizės akte pritarta rekonstrukcijos Projektui, kaip atitinkančiam esminius statinio, privalomų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. 2019 m. rugsėjo 27 d. išduotas Statybos leidimas Nr. LRS-01-190927-00163. Objektas savo funkcionalumu yra sublokuotas vienbutis gyvenamasis namas su kitais šalia esančiais tokio paties pobūdžio butais-gyvenamaisiais namais, turinčiais atskirą įėjimą ir jiems priskirtą žemės sklypą (butais Nr. (duomenys neskelbtini)). Dar iki Projekto, objektas buvo pastatytas 1975 m., nesilaikant normatyvių atstumų iki besiribojančių žemės sklypų, priskirtų butams Nr. (duomenys neskelbtini) ir konstrukcijos buvo ties šių žemės sklypų riba. Byloje nėra ginčo, kad daugiabutis namas yra pastatytas teisėtai. Nurodė, kad pagal rekonstrukcijos Projektą nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo objekto esamų konstrukcijų iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų. Visi Projekto sprendiniai numatyti objekto esamų konstrukcijų ribose, t. y. nestatant jokių papildomų konstrukcijų, kurių atstumas iki besiribojančių žemės sklypų būtų mažesnis nei esamas. Nors rekonstruojant yra numatyta įrengti papildomus pamatus, jie įrengiami jau esamų konstrukcijų ribose – tarp egzistuojančių objekto sienų, t. y. neartinant atstumo iki besiribojančių žemės sklypų. Nurodė, kad ieškovė neapgrįstai tvirtina, jog statant mansardinį aukštą yra mažinamas atstumas iki besiribojančių žemės sklypų. Rekonstravimo Projekte numatyta išlaikyti esamą atstumą nuo besiribojančių žemės sklypų ribų, taigi nėra mažinamas atstumas nuo objekto esamų konstrukcijų iki besiribojančių žemės sklypų ribų, todėl taikytina STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 p. išimtis, kai rekonstrukcijai nereikia besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimų. Balsavimas dėl objekto rekonstrukcijos yra vykęs (CK 4.85 straipsnis) ir rekonstrukcijai pritarta. Nurodė, kad butų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai buvo pasyvūs ir savo pozicijos nepareiškė, o tretieji asmenys yra akivaizdžiai praleidę terminą ginčyti statybos Leidimą ir tai, kad jų skundai pateikti ne tiesiogiai teismui, bet ieškovei, esmės nekeičia, nes jie buvo tinkamai informuoti apie rengiamą rekonstrukcijos Projektą ir galėjo balsuoti bei prieštarauti rekonstrukcijai. Teigė, kad ieškovė praleido terminą kreiptis į teismą dėl Statybos leidimo panaikinimo.
7. Trečiasis asmuo M. R. atsiliepimu sutiko su ieškiniu. Nurodė, kad nuosavybės teise valdo 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir vieno kambario butą (duomenys neskelbtini). Statybos leidimas išduotas be jo, kaip besiribojančio sklypo savininko, sutikimo, o statybos padariniai apriboja dienos šviesos patekimą į jam priklausantį butą ir blogina gyvenimo kokybę, mažina buto rinkos vertę bei sukuria kitus papildomus nepatogumus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 4 356,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės atsakovo A. J. naudai 5 332,47 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės valstybės naudai 22,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
9. Teismas nustatė, kad atsakovei K. V.-Z. ir trečiajam asmeniui F. M. Z. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), bei butas (duomenys neskelbtini) (toliau Butas). Minėtas butas ribojasi su butu Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra A. B., o taip pat butu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dabartinis savininkas yra M. R. bei žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio bendrasavininkais yra M. R., B. A. V. ir A. M. V.. 2016 m. gruodžio 23 d. atsakovai K. V.-Z. (užsakovė) ir A. J. (projektuotojas) sudarė sutartį Nr. 2016-020 projektavimo darbams atlikti, kuria Projektuotojas įsipareigojo atlikti objekto – apie 265 kv. m ploto ginčo buto rekonstravimo techninio darbo projekto dokumentacijos parengimo darbus; Projektą suderinti per IS „Infostatyba“ ir gauti leidimą statybai. Trečiasis asmuo F. M. Z. S. pritarė (2017-01-12 sutikimas) rekonstrukcijai ir sutiko, kad jo sutuoktinė atsakovė būtų rekonstravimo projekto užsakove ir jos vardu būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas. 2017 m. sausio 12 d. įgaliojimu architektas – projektų vadovas A. J. buvo įgaliotas atstovauti ir pasirašyti su daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektu susijusius dokumentus, derinti, pildyti, teikti prašymus ir paraiškas, patalpinti projektą sistemoje „Infostatyba“, elektroniniu parašu patvirtinti pateiktų dokumentų tikrumą, paimti statybos leidimą, atstovauti atsakovės interesams visose įstaigose ir organizacijose, kuriose derinamas projektas iki tol, kol bus gautas statybą leidžiantis dokumentas. 2018 m. sausio 10 d. parengti rekonstravimo projektiniai pasiūlymai parengti. Jie buvo išviešinti laikantis teisės aktais nustatytos tvarkos (įrengus stendą su informacija apie objekto rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus, išsiunčiant pranešimus apie balsavimą raštu dėl rekonstrukcijos ir kt., taip pat sudarant galimybę visuomenei su jais susipažinti). 2018 m. sausio 18 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokole užfiksuota, kad balsavo 12 iš 16 daugiabučio namo butų savininkų ir jie visi pritarė rekonstrukcijai. Butų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai nebalsavo. Byloje nėra duomenų, kad jie kitais būdais būtų išreiškę nesutikimo/prieštaravimo dėl rekonstrukcijos. 2018 m. vasario 15 d. atsakovė el. paštu paprašė ieškovę išaiškinti ar rekonstruojamas butas yra priskirtinas ypatingojo ar neypatingojo statinio kategorijai. Ieškovė 2018 m. vasario 15 d. atsakyme nurodė, kad minėtas daugiabutis gyvenamasis namas yra ypatingas statinys, nes pastato bendras plotas didesnis kaip 2000 kv. m, o papildomai 2017 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. 2D-17384 nurodė, jog tuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra nuostatos, kad daugiabutis gyvenamasis namas negalėtų būti išdėstytas keliuose žemės sklypuose bei, kad daugiabutis gyvenamasis namas stovi keliuose žemės sklypuose, todėl toks įrašas NTR-e reiškia, jog sklypas, kuriame stovėjo daugiabutis gyvenamasis namas, buvo padalintas pagal atitinkamo laikotarpio teisės aktų nuostatas. 2018 m. vasario 27 d. vykusiame susirinkime, suinteresuota visuomenė buvo supažindinta su Projektiniais pasiūlymais. UAB „SPKT“ parengtame 2019 m. gegužės 22 d. bendrosios ekspertizės akte Nr. 13/1-19 nurodyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas Nr. 2018-020-TP atitinka Reglamento (ES) 305/2011 (5.17) nustatytus esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus ir buto rekonstravimo projektui galima pritarti. 2019 m. rugsėjo 6 d. Statinio projekto priėmimo-perdavimo aktu (projekto Nr. 2018-020) atsakovas A. J. perdavė atsakovei parengtą Buto rekonstravimo projektą. Savivaldybė 2019 m. rugsėjo 27 d. atsakovei išdavė statybos leidimą Nr. LRS-01-190927-00163, pagal projektuotojo A. J. parengtą daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą Nr. 2018-020, suteikiantį teisę rekonstruoti butą. Tą pačią dieną informacija apie išduotą Statybos leidimą buvo paskelbta Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Dėl galimai neteisėtai vykdomų rekonstravimo darbų, ieškovei buvo pateikti trečiųjų asmenų 2020 m. rugpjūčio 24 d., rugsėjo 15 d. ir lapkričio 12 d. skundai. 2020 m. spalio 27 d. ieškovei atlikus faktinį duomenų patikrinimą vietoje, 2020 m. spalio 29 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2323, kuriame užfiksuota, kad buvo vykdomi buto rekonstravimo darbai ir, kad nors pastatas NTR-e nurodytas kaip daugiabutis, bet remiantis funkcionalumu (kiekvienas butas turi atskirą įėjimą) būtų priskirtinas sublokuotiems statiniams. 2020 m. lapkričio 17 d. tarnybiniame pranešime „Dėl išvados vertinant statybą leidžiančio dokumento teisėtumą (duomenys neskelbtini)“ Nr. 4D-2810 nurodyta, kad jei statybos darbus atliekamame statinyje yra pažeidžiami teisės aktuose nurodyti mažiausi leistini atstumai, tai pagal STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 1 punktą yra privaloma gauti gretimų statinių savininkų rašytinius pritarimus, o jų nesant, tokie statybos darbai yra neteisėti. Taip pat nurodyta, kad esant išduotam statybos leidimui – yra privaloma kreiptis į teismą dėl tokio Leidimo panaikinimo. Po 2020 m. spalio 27 d. atlikto faktinio duomenų patikrinimo, atsakovė 2021 m. sausio 9 d. ir 12 d. raštais kreipėsi į ieškovę dėl informacijos apie priimtą sprendimą. 2021 m. sausio 18 d. raštu Nr. 14-2/2021 atsakovės atstovas advokatas N. Š. kreipėsi į ieškovę prašydamas pateikti visą su 2020 m. spalio 27 d. patikrinimu susijusią medžiagą. 2020 m. vasario 11 d. raštu Nr. 2D-2172 ieškovė pateikė prašomą informaciją, nurodydama, kad pagal Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 papunktį, 2021 m. sausio 7 d. buvo atliktas statybos leidimo teisėtumo patikrinimas ir surašytas Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. SLD-00-210115-00005, kuriame konstatuota, kad nebuvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai.
10. Teismas pažymėjo, kad nuo pirmojo skundo gavimo (2020-08-24) iki 2020 m. spalio 27 d. ieškovė nesiėmė priemonių, kad įvertinti skundo pagrįstumą ir tik po dviejų mėnesių (2020-10-27) atliko faktinį duomenų patikrinimą vietoje, po ko surašė 2020 m. spalio 29 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2323 bei 2020 m. lapkričio 17 d. Tarnybiniame pranešime „Dėl išvados vertinant statybą leidžiančio dokumento teisėtumą (duomenys neskelbtini)“ Nr. 4D-2810 pateikė išvadą dėl buto rekonstravimo darbų teisėtumo. Sprendimas, kad statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai, surašytas 2021 m. sausio 15 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams po išvados, o ieškinys teisme gautas 2021 m. kovo 10 d. Teismas sutiko su atsakovų nuomone, kad ieškovė nesilaikė TPSVPĮ 10 straipsnio 6 dalyje nustatyto 20 (dvidešimt) darbo dienų termino statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimui, skaičiuojamo nuo visų privalomų pateikti dokumentų, gavimo dienos. Pažymėjo, jog Patikrinimo aktas, nuo kurio priėmimo dienos skaičiuojamas dviejų mėnesių kreipimosi į teismą terminas, buvo priimtas 2021 m. sausio 15 d. Ieškovė į teismą kreipėsi 2021 m. kovo 10 d. nepraleisdama ieškinio senaties termino.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai buvo išduotas ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas, yra daugiabutis gyvenamasis namas ir dėl to ginčo byloje nėra. Rekonstruojamas butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra minėto daugiabučio namo dalis. Namas yra pastatytas 1975 metais ir NTR-e įregistruotas kaip daugiabutis gyvenamasis namas, stovintis ant jam skirto, visam namui bendro žemės sklypo. 1994 metais atliktų kadastrinių matavimų pagrindu buvo suformuoti atskiri sklypai, priskirti kiekvienam butui, tačiau pastato paskirtis liko gyvenamoji (trys ir daugiau butų) – daugiabutis gyvenamasis namas, kurio butai išsidėstę perimetru, t. y. sublokuojant butus ant sklypo ribų palei gatvę, taip, kad butai yra išsidėstę viena eile, o juos jungiančios sienos yra ant suformuotų atskirų sklypų ribų. Nurodė, kad kiekvienam butui skirtų atskirų sklypų šoninės ribos sutampa su butus jungiančiomis bendromis sienomis. Nurodė, kad ieškovės atstovė pripažino, kad toks namo ir sklypo registravimo atvejis yra išimtinis, nes vėlesniais metais tokio tipo daugiabučiame name esantiems butams, nebuvo formuojami ir atskirai registruojami butams priklausantys sklypai po tuo namu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės argumentas, jog be butų ir sklypų savininkų pritarimo balsuojant susirinkime, dar turėjo būti pateikti tų pačių asmenų atskiri raštiški sutikimai, kaip sklypų savininkų, yra perteklinis ir nepagrįstas.
12. Teismas nustatė, kad rekonstrukcija buvo vykdoma ir ginčijamas statybos leidimas išduotas vienam iš daugiabučiame gyvenamajame name esančių butų ir rekonstrukcijos metu nebuvo mažinamas atstumas iki besiribojančių žemės sklypų, t. y. esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimų sklypų ribų, todėl besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimas nėra privalomas.
13. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodinėjo (nepateikti įrodymai), kad buto rekonstrukcija pažeidžia gretimų sklypo savininkų interesus. Nurodė, kad nustačius, jog buvo vykdoma teisėtai pastatytų statinių, esančių arčiau kaip 3 metrai iki gretimo sklypo ribos, rekonstrukcija ant esamo statinio pamatų ir jos metu nenumatyta mažinti esamo atstumo nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų, STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punkte nustatyti reikalavimai dėl statinio ir sklypo ribos atstumo nelaikomi savaime pažeidžiančiais gretimo sklypo savininko teises. Atkreipė dėmesį, kad esant 2018 m. sausio 18 d. 888-osios DNSB butų ir kitų patalpų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole užfiksuotiems duomenims, kad didžioji dauguma (12 iš 16) butų ir kitų patalpų savininkų pritarė atsakovės buto rekonstrukcijos darbams, kas atitinka CK 4.85 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir minėtas Bendrijos sprendimas pritarti rekonstrukcijai, nenuginčytas įstatyme nustatyta tvarka, laikoma, jog toks sprendimas yra teisėtas ir galiojantis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės ieškinį.
15. Paaiškino, kad SĮ 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte ir 7 punkte nurodyti atskiri, savarankiški, ir vienas nuo kito nepriklausantys dokumentai, kuriuos privaloma pateikti kartu su prašymu išduoti statybos leidimą. Šios dvi normos apibrėžia skirtingas statybos aplinkybes, kurioms nustatyti skirtingi sutikimo privalomumo, jų gavimo būdo reikalavimai. Ginčo statybos leidimas išduotas daugiabučiui gyvenamajam namui, kuris, be kita ko, išsidėstęs per kelis sklypus, kuriuos nuosavybės teise valdo fiziniai asmenys. Statytoja siekdama gauti statybos leidimą privalėjo atitikti abi sąlygas, t. y. 1) turėti visų gretimų žemės sklypų bendraturčių sutikimą ir 2) turėti rekonstruojamo statinio bendraturčių sutikimą ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinį sprendimą, gautą nustatyta tvarka, dėl statybos darbų atlikimo. Teisės aktuose nėra numatyta išimties, kad jeigu daugiabutis gyvenamasis namas yra išsidėstęs per kelis sklypus, nereikėtų pateikti gretimų žemės sklypų savininkų rašytinių sutikimų, kaip nepagrįstai ir nemotyvuotai nurodė pirmosios instancijos teismas. Nurodė, kad ginčo byloje, kad pastatas yra daugiabutis gyvenamasis namas, nėra. Taip pat byloje nėra ginčo, kad atskiriems butams yra suformuoti atskiri žemės sklypai. Tačiau šios faktinės aplinkybės, priešingai nei nurodyta skundžiamame teismo sprendime, nesudaro prielaidų netaikyti imperatyvaus SĮ 27 straipsnio 5 dalies 6 dalies reikalavimo gauti gretimų žemės sklypų savininkų rašytinius sutikimus.
Žemesnės instancijos teismas
16. Atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo ginčo, kad daugiabučių namų savininkų bendrijos balsavimo protokolas būtų (ne)teisėtas, ar kad nebuvo gauti daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių rašytiniai sutikimai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pažeidimo dėl statinio bendraturčių sutikimo pateikimo/nepateikimo konstatuoto nebuvo, todėl byloje tokio ginčo nebuvo. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu teismas, skundžiamu sprendimu atmesdamas ieškovės ieškinį cituoja minėtą protokolinį sprendimą ir vertina jo teisėtumą.
17. Nurodė, kad net jei butų ir žemės sklypų savininkai sutampa, protokolinis sprendimas neatstotų gretimų žemės sklypų savininkų rašytinių sutikimu, kadangi protokoliniam sprendimui priimti reikalingas tik daugumos pritarimas, o tai gali reikšti, kad konkrečių nuosavybės teisės turėtojų valia gali būti neišreikšta, arba išreikštas nesutikimas, kuris vadovaujantis pirmosios instancijos teismo motyvais būtų paneigtas (priimant protokolinį sprendimą butų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai nebalsavo). Vertinant situaciją egzistavusią protokolinio sutikimo priėmimo metu ir statybos leidimo išdavimo metu nesutapo – nuo 2019-05-21 žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teise valdo vienas iš trečiųjų asmenų – M. R., todėl ir jo valia, kaip žemės sklypo savininko protokoliniame sprendime niekaip neatsispindi ir negalėjo atsispindėti vertinant laiko atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad protokolinis sprendimas visiškai nereiškia ir neužtikrina, kad būtų įgyvendintos abi Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 ir 7 punktuose numatytos sąlygos pateikti šiuose punktuose numatytus sutikimus, todėl teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.
18. Nurodė, kad pagal ginčijamą statybos leidimą rekonstruojant butą įrengiamos naujos konstrukcijos, todėl STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priedo 8 punkte nurodyta išimtis netaikoma ir statytoja nėra atleista nuo pareigos gauti gretimų žemės sklypų savininkų rašytinius sutikimus. Minėtoje normoje yra aiškiai įtvirtinta, kad besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi tik tuo atveju, jeigu nėra pažeidžiama nei viena sąlyga. Atkreipė dėmesį, kad skundžiamame teismo sprendime teismas nevertino naujų konstrukcijų įrengimo, neanalizavo, ir nevertino statinio projekto sprendinių ar įrengiamu nauju aukštu nemažinamas buvęs atstumas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą. Teigė, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad nepaisant to, kad statinys(-iai) teisėtai pastatytas(-i) mažesniais atstumais negu 3 metrai iki gretimo žemės sklypo ribos, norint tokį statinį rekonstruoti, atlikti statybos darbus, įrengti naujas konstrukcijas, pastatyti naujus aukštus – yra privaloma gauti gretimų žemės sklypų savininkų sutikimą, o tokio sutikimo neturint statyba laikytina neteisėta.
19. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad projektuotojo civilinės atsakomybės privalomo draudimo liudijimas nebuvo pateiktas ir jo nebuvo kartu su prašymu išduoti statybos leidimą. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad atsakovas tik po ieškovės ieškinio pateikimo teismui šį dokumentą pateikė į bylą, nors taikytinas teisinis reglamentavimas imperatyviai numatė pareigą tokį dokumentą pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kartu su prašymu išduoti leidimą. Jau vien ši aplinkybė patvirtina faktą, kad leidimas išduotas tinkamai neįvertinus tiek teisinės, tiek faktinės situacijos ir neįsitikinus ar buvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, todėl mano, kad teismas nepagrįstai nekonstatavo pažeidimo. Sutiko, kad nagrinėjamu atveju, tai nelaikytina savarankišku pagrindu panaikinti ginčijamą leidimą, kai toks pažeidimas buvo pašalintas bylos nagrinėjimo metu, tačiau nesutinka, kad teismas skundžiamame sprendime nekonstatavo paties pažeidimo padarymo fakto, jo nemotyvavo ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas.
Atsiliepimas
20. Trečiasis asmuo A. B. atsiliepimu prašė ieškovės apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą. Nurodė, kad statinio projekto sprendiniais pažeidžiamos gretimų sklypų savininkų teisės, kai sklypas, kuriame vykdoma rekonstrukcija, šiaurės vakarinėje pusėje ribojasi su sklypu, kurį valdo trys bendraturčiai ir ant kurio ribos statomas stiklo konstrukcijų priestatas su naujai statomais gelžbetoniniais poliniais pamatais, neišlaikant normatyvinio atstumo ir neturint šio sklypo savininkų sutikimo. Pabrėžė, jog nėra davusi jokio rašytinio sutikimo statyti statinius ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos. Todėl atsakovė K. V.-Z. nėra įvykdžiusi visus statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus, todėl Savivaldybės išduotas statybos leidimas negali būti pripažintas teisėtu. Nurodė, kad aplinkybė, jog nedalyvavo bylos nagrinėjime iš esmės, negali būti argumentu dėl teisės normų pažeidimo nebuvimo.
21. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
22. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju statybą leidžiantį dokumentą buvo siekiama gauti daugiabučiame gyvenamajame name (kuriame esantys butai yra išsidėstę viena eile ir šiuos butus jungiančios sienos yra ant suformuotų atskirų sklypų ribų) esančio buto rekonstrukcijai, todėl priešingai nei teigia apeliantė, yra taikytina ne SĮ 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostata, o SĮ 27 straipsnio 5 dalies 4 ir 7 punkto nuostatos. Todėl norint gauti leidimą atlikti buto, esančio daugiabučiame name, rekonstravimo darbus būtina gauti šiame daugiabučiame gyvenamajame name esančių butų ir kitų patalpų savininkų daugumos pritarimą, o ne atskirų butų ir kitų patalpų savininkų (kaimynų) sutikimus. Pažymėjo, kad su statinio projektu buvo pateiktas 2018 m. sausio 18 d. 888-osios DNSB protokolinis sprendimas ir balsavimo biuleteniai, kuriais pritarta daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstravimui. Nebuvo nė vieno biuletenio, kuriuo būtų nepritarta buto rekonstrukcijai. Nei vienas iš gretimų žemės sklypų savininkų neskundė šio sprendimo.
23. Pastebėjo, jog butas, kurio rekonstrukcijai buvo išduotas Statybos leidimas, yra daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame kiekvienas butas yra susijęs bendra siena (be jokio atstumo tarp butų) ir kur atskirų žemės sklypų ribos kertą šį daugiabutį gyvenamąjį pastatą. Nepaisant to, kad praėjus beveik 20 metų po daugiabučio gyvenamojo namo pastatymo kiekvienam butui buvo suformuotas atskiras žemės sklypas, faktiškai jokio atstumo nuo buto iki suformuoto (gretimo) žemės sklypo ribos niekada nebuvo ir nėra. Visi buto rekonstravimo darbai yra atlikti tik buto konstrukcijų ribose, nemažinant iki buto rekonstravimo pradžios egzistavusių atstumų iki gretimų žemės sklypų ribų, todėl rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi. Nurodė, kad rekonstrukciją vykdant ant esamo statinio pamatų ir jos metu nekeičiant statinio matmenų taip, kad būtų dar labiau mažinamas esamas statinio ir sklypo ribos atstumas, nėra pažeidžiamos gretimo žemės sklypo savininko teisės ir interesai, todėl tokiu atveju gretimo žemės sklypo savininko sutikimas nėra reikalingas. Teigė, kad pati ieškovės atstovė teismo posėdžio metu (2020-06-09 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje) buvo pripažinusi, kad rekonstruojamo pastato atstumas iki besiribojančios žemės sklypo ribos nebuvo mažinamos, tai reiškia, jog egzistuoja pirmoji STR Statybą leidžiantys dokumentai 7 priedo 8 punkte įvardinta aplinkybė. Būtent tai ir sudaro neabejotiną pagrindą taikyti teisės akte suformuluotą išimtį, kada besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimas nėra privalomas.
24. Pažymėjo, kad teisės aktuose nėra nustatyta už kokį laikotarpį turi būti pateiktas projektuotojo civilinės atsakomybės draudimas, nėra nurodyta, kad projektuotojo civilinės atsakomybės draudimas turi galioti nuo projektavimo užduoties pasirašymo.
Atsiliepimas
25. Atsakovė K. V.-Z. atsiliepimu prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, sudarančias 1 452,00 Eur.
26. Nurodė, kad rekonstruojamas butas yra daugiabučiame gyvenamajame name. Nurodytas daugiabutis gyvenamasis namas yra pastatytas 1975 metais ir NTR įregistruotas kaip daugiabutis gyvenamasis namas, stovintis ant jam skirto, visam namui bendro žemės sklypo. 1994 metais atliktų kadastrinių matavimų pagrindu buvo suformuoti atskiri sklypai, priskirti kiekvienam butui, tačiau pastato paskirtis liko gyvenamoji (trys ir daugiau butų) – daugiabutis gyvenamasis namas. Todėl buto rekonstrukcijai turėjo būti gautas šiame daugiabučiame gyvenamajame name esančių butų ir kitų patalpų savininkų daugumos pritarimas, o ne atskirų butų ir kitų patalpų savininkų (kaimynų) ir/ar gretimų sklypų savininkų sutikimai. Didžioji dauguma 888-osios DNSB butų ir kitų patalpų savininkų pritarė atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto rekonstrukcijos darbams. Teigė, kad tuometinis gretimo žemės sklypo ir buto savininkas L. J., kur tariamai buto rekonstravimo metu priartėjama prie gretimo žemė sklypo ribos, raštu pritarė atsakovės buto rekonstravimo projektui.
27. Pažymėjo, kad ieškovė patvirtino, kad ieškinio reikalavimų negrindžia ir byloje neįrodinėja aplinkybės, kad rekonstrukcijos darbais buvo sumažintas atstumas nuo rekonstruojamo buvo iki kaimyninių žemės sklypų ribas. Tai yra pripažino faktą, kad rekonstrukcijos metu nebuvo sumažintas iki rekonstrukcijos buvęs atstumas tarp rekonstruojamo pastato ir besiribojančio žemės sklypo ribos. Ieškovė patvirtino, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog buto rekonstravimo darbai yra atlikti tik iki rekonstrukcijos egzistavusiu buto konstrukcijų ribose. Todėl rekonstrukcija nepažeidė gretimo sklypo savininko teisių.
28. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo, kad buto rekonstrukcijos metu buvo mažinami iki rekonstrukcijos pradžios egzistavę atstumai ir/ar, kad buto rekonstrukcijos buvo pažeisti trečiųjų asmenų teisės ir interesai, todėl apeliantui neįrodžius pareikšto ieškinio pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio ir/ar faktinio pagrindo tenkinti apeliantės ieškinio reikalavimus dėl Statybos leidimo pripažinimo neteisėtu ir statybos padarinių šalinimo.
29. Nurodė, kad teisės aktai, reglamentuojantys statybos leidimo išdavimo tvarką, nenumato statytojo ar kitų asmenų, kurie kreipiasi dėl statybos leidimo išdavimo pareigos pateikti projektuotojo civilinės atsakomybės draudimą, galiojanti nuo sutarties dėl rekonstravimo projekto parengimo pasirašymo. Kreipiantis dėl Statybos leidimo išdavimą buvo pateikti galiojantys projektuotojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimai už šiuos laikotarpius: nuo 2018-05-19 iki 2019-05-18; nuo 2018-07-01 iki 2019-07-01; nuo 2019-05-19 iki 2020-05-18 ir nuo 2019-07-01 iki 2020-07-01. Projektuotojas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė savo civilinės atsakomybės draudimo liudijimą už laikotarpį nuo 2017-01-12 iki 2018-07-01. Pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliantės nurodomas pažeidimas nebuvo padarytas, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 12 punkto pažeidimo ir juo labiau šiuo pagrindu Statybos leidimą pripažinti negaliojančiu.
Atsiliepimas
30. Atsakovas A. J. atsiliepimu prašė atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 2 123,55 Eur.
31. Nurodė, kad Statybos leidimas buvo išduotas daugiabučio namo dalies rekonstravimui, t. y. rekonstruoti vieną iš daugiabučiame name esančių butų. Daugiabučiame name esančiam butui yra priskirtas žemės sklypas, t. y. daugiabutis namas yra išsidėstęs ne ant vieno, o keleto atskirų žemės sklypų, bet tai nekeičia šio statinio statuso ir jis vertintinas vis tiek kaip daugiabutis gyvenamasis namas. Daugiabučio namo butų ir žemės sklypų, esančių prie butų, savininkai sutampa. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktu, siekiant rekonstruoti šiame daugiabučiame name esantį butą, reikia gauti jame esančių butų ir kitų patalpų savininkų daugumos pritarimą. Dėl rekonstrukcijos projekto 2018-01-18 balsavo 12 iš 16 daugiabučio namo butų savininkų ir visi jie pritarė buto rekonstrukcijai. Pažymėjo, kad jokių prieštaravimų dėl rekonstrukcijos projekto sprendinių nebuvo gauta.
32. Nurodė, kad nebuvo mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų, todėl besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimas nėra privalomas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė pripažino, jog buto rekonstrukcija atstumas iki gretimų žemės sklypų ribų nėra mažinimas. Todėl šiuo atveju nėra ir negali būti jokio imperatyvių nuostatų pažeidimo, o taip pat nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog buto rekonstrukcija pažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų teises.
33. Teigė, kad laikant, kad ieškovės argumentai dėl būtinybės gauti besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimus buto rekonstrukcijai yra pagrįsti (su kuo atsakovas nesutinka), toks besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimas buvo gautas. Tuometinis žemės sklypo naudotojas L. L., pažymėdamas, kad balsuoja už buto rekonstrukciją, pritarė buto rekonstrukcijai.
34. Nurodė, kad projektuotojas buvo apsidraudęs savo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu ir ieškovės nurodytu laikotarpiu (2017-01-12 iki 2018-07-01). Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 12 p. nėra numatyta, už kokį laikotarpį projektuotojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimas turėtų būti pateikiamas. Administracijai Statybos leidimo išdavimo metu buvo pateikti projektuotojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimai už 2 metus iki prašymo dėl Statybos leidimo išdavimo pateikimo momento, t. y. už einamuosius ir praėjusius metus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
36. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad butų ir sklypų savininkų pritarimas, balsuojant susirinkime, yra pakankamu valios sutikti su atsakovės vykdoma buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija, išreiškimu, kad atskirų butų ir sklypų savininkų raštiški sutikimai rekonstrukcijai yra pertekliniu reikalavimu, ginčijama pateiktu apeliaciniu skundu, nurodant, kad SĮ 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas reikalauja tokios rekonstrukcijos atveju gauti gretimų žemės sklypų savininkų rašytinius sutikimus. Šioje teisės normoje teigiama, kad statybą leidžiančiam dokumentui gauti, turi būti pateikiama sutartis, sutikimas ar susitarimas, kai žemės sklype numatoma statyti ar rekonstruoti statinius mažesniais, negu norminiai atstumais, iki gretimo sklypo ribos.
37. Ieškovės reikalavimas panaikinti statytojai K. V. Z. išduotą 2019 m. rugsėjo 27 d. statybos leidimą buvo grindžiamas tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą, išdavusi leidimą statyti, nesant besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytinio sutikimo. Ieškinyje nurodyta, kad projekto sprendiniais pažeidžiamos gretimų sklypų savininkų teisės, kai sklypas, kuriame vykdoma rekonstrukcija, šiaurės vakarinėje pusėje ribojasi su sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį valdo trys bendraturčiai ir ant kurio ribos statomas stiklo konstrukcijų priestatas su naujai statomais gelžbetoniniais poliniais pamatais, neišlaikant normatyvinio atstumo ir neturint šio sklypo savininkų sutikimo, nauju mūru išaukštinta žemės sklypus skirianti sienutė, kuri yra pastato dalis; sklypas, kuriame vykdoma rekonstrukcija, pietrytinėje pusėje ribojasi su kitu sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ant garažo paskirties pastato dalies pastatant papildomus aukštus, t. y. mažinant esamą atstumą nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų, neturint šio sklypo savininko sutikimų. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad ieškovė neįrodinėjo (nepateikti įrodymai), jog buto rekonstrukcija pažeidžia gretimų sklypo savininkų interesus, yra nepagrįsta, nes ieškovės teikiami paaiškinimai, kad statomas stiklo konstrukcijų priestatas, neišlaikant normatyvinio atstumo iki trijų bendraturčių sklypo ribos, kad nauju mūru išaukštinama žemės sklypus skirianti sienutė, kad pastatymu ant garažo paskirties pastato dalies papildomus aukštus mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų, yra įrodymu apie gretimų sklypų savininkų interesų pažeidimus.
38. Sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad SĮ 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte ir 7 punktuose nurodyti atskiri, savarankiški, ir vienas nuo kito nepriklausantys dokumentai, kurių pateikimas leidžia vykdyti statybą. Šios dvi normos apibrėžia skirtingas statybos aplinkybes, kurioms nustatyti skirtingi sutikimo privalomumo, jų gavimo būdo reikalavimai. Ginčo statybos leidimui gauti, kai rekonstruojamas vienas iš daugiabučio gyvenamojo namo butų, būtina gauti kitų bendraturčių sutikimą, kuris turi būti rašytinis, arba turi būti pateiktas patalpų savininkų protokolinis sprendimas, priimtas LR CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. reikalavimas nurodytas SĮ 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte. Šis reikalavimas atsakovės buvo įvykdytas, tačiau reikalavimo, nurodyto SĮ 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, architektas A. J., iš atsakovės - statytojos nepareikalavo, nors buto rekonstrukcija buvo numatyta rekonstruoti butą mažesniais, negu norminiai, atstumais iki gretimo sklypo ribos. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad buvo vykdoma teisėtai pastatytų statinių, esančių arčiau kaip 3 metrai iki gretimo sklypo ribos, rekonstrukcija ant esamo statinio pamatų ir jos metu nenumatyta mažinti esamo atstumo nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų. Tai, kad ieškovė byloje nenurodė, kuriomis naujomis konstrukcijomis buvo sumažintas ir kiek sumažintas buvęs atstumas nuo gretimo sklypo ribų, ši aplinkybė nebuvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, tačiau pripažintina, kad pareigą pateikti įrodymus, jog rekonstrukcijos projekte nebuvo sumažinti atstumai įrengiamomis naujoms konstrukcijomis iki trečiųjų asmenų žemės sklypų ribų, turėjo pareigą projektą atlikęs architektas A. J., jam nepateikus tokių įrodymų, priimtinas ieškovės ir trečiojo asmens M. R. paaiškinimas, jog statybos darbai buvo vykdomi nesilaikant reikalaujamo atstumo iki gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribų. Tai, kad buvo suprojektuotas papildomas aukštas virš garažo, šia dalimi link žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos sumažėjo buvęs atstumas. Ta aplinkybė, kad buvę namo pamatai nepakito, nėra reikšminga, nes turi būti vertinama, ar pagal projektą jame nurodytos naujos konstrukcijos nesumažino buvusio atstumo iki žemės sklypo ribos. Atsakovams nepateikus tokių įrodymų, teismas turėjo daryti išvadą, kad projektu buvo pažeistos gretimo sklypo - (duomenys neskelbtini), savininkų teisės, atsakovei davus leidimą atlikti buto rekonstrukciją tokioje apimtyje, kai mažinamas esamas atstumas iki gretimo sklypo, neturint šio sklypo savininkų sutikimo.
39. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vienintelė vieta, kur tariamai priartėjama prie sklypo ribos yra ten, kur pristatoma nauja statinio dalis ir ji priartėja prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Pastato stiklo konstrukcijų priestatas, kuris priartėja prie abiejų sklypų, t. y. sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) sklypo, sienučių, besiribojančių su gretimais sklypais išaukštinimu, tės išaukštinimas, kadastrinis Nr. kuris Atsakovė nurodė, kad sklypo bendraturčiai buvo L. J., A. D. V. ir R. V., kurie buvo nustatę naudojimosi sklypu tvarką ir ta sklypo dalimi, kuri ribojasi su atsakovės sklypo dalimi, naudojosi L. J., kuris nebalsavo už rekonstrukcijos projektą savininkų susirinkime, tačiau jam neprieštaravo. Tai, kad tarp bendraturčių nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, nereiškia, kad savininkų teisės ribojamos dėl to, kad jie nesinaudoja tam tikra sklypo dalimi. Tai, kad žemės sklypo dalies savininkas L. J. neprieštaravo priimamam buto savininkų sprendimui pritarti buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai, nereiškia, kad toks jo elgesys gali būti vertinamas kaip sutikimo atlikti buto rekonstrukciją pareiškimas. Vien tai, kad jis nebalsavo už rekonstrukciją, kad sprendimas buvo priimtas kitų butų savininkų dauguma, reiškia, kad sutikimo kaip žemės sklypo dalies savininkas dėl buto rekonstrukcijos jis nedavė. Todėl padarius išvadą, kad statybos leidimui išduoti buvo būtina turėti žemės sklypų, kurie ribojasi su naujai statomomis konstrukcijomis ir kurias pastačius, mažėja atstumas iki žemės sklypų ribos, darytina išvada, kad statybos leidimas atsakovei K. V. Z. buvo išduotas nepagrįstai, pažeidžiant SĮ 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatą, todėl ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismui netinkamai įvertinus įrodymus byloje ( CPK 185 straipsnio nuostatos visapusiškai įvertinti įrodymus pažeidimas), tenkinant ieškinį.
40. Ieškovė reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę K. V.-Z. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, statinį pertvarkyti taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus, teritorijų planavimo dokumentus, bei reikalavimą per teismo nustatytą terminą atsakovei K. V.-Z. neatlikus 2 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti ją per 3 mėnesius savo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir A. J. lėšomis pašalinti statybos, atliktos leidimo Nr. LRS-01-190927-00163 pagrindu, padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovams nenurodžius, kad šioje dalyje ieškovės reikalavimai būtų nepagrįsti, darytina išvada, kad CK 4.103 straipsnio pagrindu statytojui ir asmenims, padariusiems įstatymo pažeidimus, nustatytinos pareigos juos pašalinti. CPK 273 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Ieškovė neteikė prašymo nustatyti baudą atsakovams už teismo įpareigojimo nevykdymą, šis klausimas gali būti nagrinėjamas ir vykdymo procese, todėl baudos skyrimo klausimas nenagrinėjamas.
41. Patenkinus ieškinį, naikinama teismo sprendimo dalis ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, darytina išvada, kad procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, kuris sudaro 22,62 Eur turi atlyginti valstybei visi trys atsakovai lygiomis dalimis, t. y. po 7, 54 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti.
Ieškinį patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojai K. V.-Z. 2019 m. rugsėjo 27 d. išduotą leidimą Nr. LRS-01-190927-00163 ir įpareigoti atsakovę K. V.-Z. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, statinį pertvarkyti taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus, teritorijų planavimo dokumentus. Per teismo nustatytą terminą atsakovei K. V.-Z. neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti ją per 3 mėnesius savo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir A. J. lėšomis pašalinti statybos, atliktos leidimo Nr. LRS-01-190927-00163 pagrindu, padarinius ir sutvarkyti statybvietę.
Priteisti valstybei iš atsakovų K. V.-Z. ( a/k (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ( jak 188710061) ir iš A. J. ( a/k (duomenys neskelbtini) po 7,54 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos kodas 5660.