- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-19
- Bylos Nr.
- 1S-267-317/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-92-1-00230-2008-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- A. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės,
nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. G. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jam paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2008 m. spalio 6 d., pabaiga – 2022 m. spalio 6 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2022 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija sprendė, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Motyvuojant tokią išvadą, nutarime nurodyta, jog nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, jis 9 kartus skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vykdo finansinius įsipareigojimus, intensyviai ir reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, taip pat nustatyti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai (sulaukia šeimos narių paramos ir palaikymo, pastebima aukšta motyvacija koreguoti savo alkoholio vartojimo įpročius, jis nevengia prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus). Taip pat Komisija pažymėjo, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos jam skirtas rekomendacijas.
4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2022 m. vasario 28 d. nutarimą, motyvuojant tuo, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, jame nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, paskirtos ir atliktos bausmės dydis, elgesys bausmės atlikimo metu. Nutartyje atkreiptas dėmesys, kad A. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkios nusikalstamos veikos padarymą (nužudymas), jis anksčiau teistas, bausmės atlikimo metu pataisos įstaigoje nustatytą tvarką pažeidė 19 kartų, už ką net 15 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, atvykęs į pataisos namus atsisakė dirbti, jam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija, nusikaltimų sunkėjimas, mažos darbo patirties turėjimas, nestabilios darbo patirties turėjimas, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys. Taip pat nutartyje pažymėta, kad nuteistasis nepakankamai sugeba atsiriboti nuo rizikingų situacijų bei siekio patenkinti savo poreikius, piktnaudžiauja alkoholiu, vengia save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, nuosekliai pasireiškia jo nusikalstamas elgesys, bendravimas su neigiamai charakterizuojamais asmenimis, nuteistasis yra įtakojamas destabilizuojančios aplinkos. Įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas sprendė, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose.
5. Nuteistasis A. G. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2022 m. vasario 28 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Anot nuteistojo, skundžiamoje nutartyje nėra pateikta pakankamai teisinių argumentų, o atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą apylinkės teismas neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo. Skundžiamos nutarties teiginys, jog jo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, prilygintinas atviram pasityčiojimui, kadangi nesuprantama kaip galima jį dar pataisyti per likusius 5 laisvės atėmimo bausmės atlikimo mėnesius (o nagrinėjant skundą apygardos teisme, likusi neatliktoji bausmės dalis bus dar mažesnė), jei, anot teismo, jis nebuvo pataisytas per daugiau nei 13 metų. Nuteistojo manymu, jo atliktos bausmės dalis, net ir įvertinus, kad jis anksčiau yra teistas ir bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, jau yra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl teismas, be pagrindo akcentuoja šias aplinkybes, kai visus kitus keliamus reikalavimus jis atitinka. Be to, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnis, nustatantis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, įvykdyto nusikaltimo sunkumo laipsnio, neatliktos bausmės dalies neišskiria į atskirą kriterijų, nustatant privalomą atlikti paskirtos bausmės dalį, o ir kadaise padaryto nusikaltimo sunkumas neturėtų sąlygoti teismo pozicijos pasisakant dėl lygtinio paleidimo, nes tai jau buvo įvertinta teisme skiriant bausmę. Taip pat dar 2013 m. Vilniaus apygardos teismas byloje Nr. 1S-21-211/2013 pažymėjo, kad nusikaltimo pobūdis neturėtų būti praktikuojamas kaip motyvas lygtinai nepaleisti nuteistojo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis pažymi, jog, net ir atlikus bausmę pilnai, jo kriminogeniniai veiksniai, kuriuos sureikšmino apylinkės teismas, nebus išnykę. Todėl tikslingiau būtų taikyti jam lygtinį paleidimą, kadangi lygtinio paleidimo atveju jis būtų prižiūrimas Probacijos tarnybos pareigūno, be to, galėtų gauti visokeriopą pagalbą iš institucijų, bendradarbiaujančių su Probacijos tarnyba. Lygtinio paleidimo institutas būtent ir yra sukurtas tokiems kaliniams kaip jam, kuriems reikia padėti palaipsniui vėl integruotis į visuomenę, padedant Probacijos tarnybos pareigūnams, nes jam pačiam iš tikro gali būti sudėtinga pradėti naują gyvenimą.
Šalies argumentai
5.2. Toliau skunde nuteistasis nurodo, kad Komisija nutarime pažymėjo, jog jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas rodo jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei siekį pasitaisyti, dalyvavo adaptacijos programoje, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, nėra susijęs su kriminaline subkultūra. Teismas taip pat neneigia, kad jis per bausmės atlikimo laiką buvo 9 kartus skatintas, mokėsi, užbaigė vidurinę mokyklą, po to įgijo suvirintojo, apdailininko, kompiuterio operatoriaus specialybes. Nuteistojo nuomone, šios aplinkybės liudija, kad jo elgesys pastaruoju metu išlieka stabiliai teigiamas. A. G. taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad 2022 m. balandžio 1-3 dienomis jis buvo išleistas 3 parų trukmės trumpalaikei išvykai į namus. Po trijų parų, praleistų namuose, jis be jokių pažeidimų ar pastabų grįžo į įkalinimo įstaigą tęsti bausmės. Namų aplinka neigiamos įtakos nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. G. skundas atmestinas
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
7. Nuteistasis A. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (2/3 dalis), leidžiančią paleisti jį iš pataisos įstaigos lygtinai. Ši aplinkybė sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Gi skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nagrinėjamu atveju nebuvimą konstatavo ir apylinkės teismas.
8. Abejonių tam tikrais teigiamais A. G. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo jo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir lygtinio paleidimo komisijos skirtas rekomendacijas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse (dalyvavo meno terapijos programos užsiėmimuose, paskaitoje praktikume „Mindfulness praktikos save žalojančio elgesio prevencijai“, dalyvauja sporto renginiuose, kitose pataisos įstaigos organizuojamose iniciatyvose), mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, suvirintojo, apdailininko, kompiuterio operatoriaus specialybes, buvo devynis kartus skatintas. Be to, pakartotinai vertinant A. G. nusikalstamo elgesio riziką, buvo įžvelgti stiprūs motyvaciniai pokyčiai keisti savo gyvenimo stilių po bausmės atlikimo bei prioritetą skirti savo šeimos gerovei ir darbiniam užimtumui, papildomai nuteistasis lankėsi individualiose konsultacijose pas psichologes, siekdamas gerinti savianalizės įgūdžius bei įžvelgti turimas elgesio problemas. Taip pat pastebima aukšta motyvacija keisti savo alkoholio vartojimo įpročius (nuteistasis lankė anoniminių alkoholikų grupę, individualiai atlikinėjo užduotis resocializacijos specialistų priežiūroje). Šios aplinkybės, kaip ir tas faktas, kad A. G. yra nustatomi trys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai (šeimos narių parama ir palaikymas, aukšta motyvacija koreguoti alkoholio vartojimo įpročius, nevengia prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus), neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma.
9. Apie nuteistojo pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, sprendžiama vertinant jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, jog, nors A. G. ir dalyvauja Komisijos siūlytose elgesio pataisos programose, tačiau nuteistajam vis dar nustatomi šeši kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija, nusikaltimų sunkėjimas, maža darbo patirtis, nestabili darbo patirtis, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu bei jų aktualumu nagrinėjamo klausimo kontekste. Pažymėtina, jog šie kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik A. G. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo mąstysenos bei elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nors du iš nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių – kriminalinė istorija ir nusikaltimų sunkėjimas, yra statiniai – jie apima praeityje įvykusius, su nusikalstamu elgesiu susijusius faktus, tačiau likusieji kriminogeniniai veiksniai socialinio tyrimo išvadoje yra priskirtini prie dinaminių, t. y. kintančių veiksnių. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam šiuo metu nustatoma netgi dvigubai daugiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių, nei mažinančių veiksnių – A. G. nustatomi tik trys jo riziką nusikalsti mažinantys veiksniai. Jau vien tai, kad nuteistajam, atlikusiam tokią didelę bausmės dalį (daugiau nei trylika metų), yra priskiriami net keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, yra akivaizdus patvirtinimas, kad A. G. viso bausmės atlikimo metu dėjo per mažai pastangų, mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
10. Analizuojant A. G. elgesį bausmės atlikimo metu, neabejotinai turi būti įvertinti ir duomenys apie jo nuobaudas bei paskatinimus. Šiuo atveju nustatyta, jog nuteistasis atlikdamas bausmę buvo skatintas devynis kartus, tačiau jis daug daugiau kartų (viso penkiolika) buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Be to, A. G. vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė dar keturis kartus (taigi, viso devyniolika kartų), tačiau buvo nuspręsta nuteistajam nuobaudų tuos kartus neskirti, apsiribota tik jo svarstymu Drausmės komisijoje. Nagrinėjamu atveju itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad A. G. daugiausiai pažeidimų padarė netgi ne bausmės atlikimo pradžioje, bet gerokai vėlesnėje bausmės atlikimo stadijoje – 2018 m., 2019 m. ir netgi 2020 m., kai bausmės atlikimo vietos taisyklės jam buvo puikiai žinomos. Dar visai neseniai – 2019 m. gegužės 8 d. A. G. dėl padaryto pažeidimo buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę net 12 mėnesių laikotarpiui. Nuteistasis, be kita ko, du kartus buvo baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Šio pažeidimo pobūdis akivaizdžiai atspindi tai, jog A. G. ilgą laiką kritiškai savo elgesio ir juo sukeltų itin sunkių pasekmių (kito žmogaus mirties) nevertino, kadangi būdamas pataisos namuose toliau piktnaudžiavo alkoholiu, nors nusikaltimą, už kurį atlieka bausmę, įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo pozityvus elgesys nėra pastovus, kadangi jam skirtus paskatinimus keitė pažeidimų darymas – po 2013-2018 m. gautų paskatinimų nuolat sekė nuobaudų jam paskyrimas. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog po paskutinio pažeidimo, už kurį A. G. buvo baustas 2020 m. rugpjūčio 21 d., jis tebuvo paskatintas vieną kartą – 2022 m. sausio 31 d. Įvertinusi tai, kad nuteistojo teigiamą elgesį keitė netgi ne vienas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimas, tame tarpe ir itin grubūs pažeidimai, už kuriuos nuteistasis buvo baudžiamas itin griežtomis drausminėmis nuobaudomis, o po jų nuteistasis buvo paskatintas vos vieną kartą, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu nėra jokio pagrįsto pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo elgesys sugebėtų lygtinio paleidimo metu išlikti tik pozityvus. Teisėjų kolegijos nuomone, pastarosios išvados bei nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybės šiuo atveju niekaip nepaneigia ir negali paneigti skunde akcentuojama aplinkybė, kad jam 2022 m. balandžio 1-3 dienomis buvo leista išvykti į namus, ir, naudodamasis šia teise, jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, nepažeidė nustatytos grįžimo į pataisos namus tvarkos. Ši aplinkybė neleidžia neabejotinai konstatuoti, kad paleistas lygtinai, A. G., taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.
11. Vertindama nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgia ir į socialinio tyrimo išvadoje nurodytą informaciją, kad nuteistasis palaiko neformaliąsias subkultūros tradicijas, siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Ši aplinkybė A. G. taip pat charakterizuoja neigiamai.
12. Aukštesniojo teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrįstai grindė ir aplinkybėmis, apibūdinančiomis jo kriminogeninę praeitį, likusios jam paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydžiu. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, kas reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrų suvaržymų ir kitas neigiamas pasekmes. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, be to, įvykdyto nusikaltimo sunkumas ir pobūdis iš tiesų jau buvo įvertintas A. G. atžvilgiu priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir skiriant jam bausmę, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, šioms aplinkybės ir nebuvo suteikiama išskirtinė reikšmė sprendžiant A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kaip kad teigiama nuteistojo skunde.
13. Šis teistumas A. G. nėra pirmasis – praeityje jis yra teistas du kartus – vieną kartą už savavaldžiavimą bei vieną už vagystę, o šiuo metu, kaip jau minėta, atlieka bausmę už negrįžtamas pasekmes sukėlusio labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Paskutinę ir savo pobūdžiu sunkiausią ir pavojingiausią nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė bendrininkų grupėje kartu su kitais asmenimis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmuo buvo nužudytas itin žiauriai – suduodant jam įvairiais žalojančiais daiktais ne mažiau 29 smūgių į įvairias kūno vietas, iš jų nemažiau kaip 12 kartų į galvos sritį. Įvertinus padaryto nusikaltimo tyčinį pobūdį, jo aplinkybes, tai, kad A. G. yra nuteistas ne pirmą kartą ir jo daromi nusikaltimai sunkėja, bei visas ankščiau aptartas, tiek apylinkės teismo, tiek apygardos teismo išskirtas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo bausmės atlikimo metu daromą pažangą ir jo elgesį visą įkalinimo laikotarpį (nustatytus kriminogeninius veiksnius, padarytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimų skaičių ir pobūdį, socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis nepakankamai sugeba atsiriboti nuo rizikingų situacijų bei siekio patenkinti savo poreikius, piktnaudžiauja alkoholiu, vengia save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, nuosekliai pasireiškia jo nusikalstamas elgesys, bendravimas su neigiamai charakterizuojamais asmenimis, nuteistasis yra įtakojamas destabilizuojančios aplinkos), visiškai pritartina apylinkės teismui, kad dar negalima daryti išvados, jog A. G. pataisos procesas jau yra baigtas, o bausmės tikslai pasiekti. Dėl to, net ir įvertinus tai, kad šiuo metu nuteistojo neatlikta bausmės dalis yra mažesnė nei 5 mėnesiai, konstatuotina, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose.
14. A. G. skunde akcentuojama, jog net ir atlikus bausmę pilnai jo kriminogeniniai veiksniai nebus išnykę, todėl tikslingiau būtų taikyti jam lygtinį paleidimą, kadangi lygtinio paleidimo atveju jis būtų prižiūrimas Probacijos tarnybos specialistų, be to, galėtų gauti visokeriopą pagalbą iš institucijų, bendradarbiaujančių su Probacijos tarnyba, kas padėtų jam lengviau integruotis į visuomenę. Šio skundo teiginio teisėjų kolegija neginčija, tačiau remiantis tokiais argumentais lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai.
15. Esant tokioms išvadoms, teisėjų kolegija negali sutikti su skundo autoriumi, jog apylinkės teismas įvertino ne visas aplinkybes, svarbias jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui, ar jas vertino netinkamai, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Žemesnės instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, nesureikšmino jo padaryto nusikaltimo sunkumo ar kitų aplinkybių, kurios pagal šiuo metu galiojančias teisės normas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, o buvo įvertinta A. G. bei jo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio charakterizuojančių duomenų visuma. Skundžiama nutartis yra argumentuota, joje nurodyti aiškūs ir išsamūs atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą argumentai ir motyvai (jie trumpai išdėstyti šios nutarties 4 punkte).
16. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. G. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.